-
Elektriniai dviračiai ir APVA kompensacija
Elektriniai dviračiai varomi integruotu elektriniu varikliu, kuris padeda dviratininkui ir taip ženkliai sumažina fizinį krūvį. Jie taip pat leidžia lengviau įveikti didesnius atstumus, nei eiliniam žmogui pavyktų su tradiciniu dviračiu. Todėl tai – puikus įrankis tiek trumpoms kelionėms, tiek ilgesniems iššūkiams. Beje, elektrinio dviračio įsigijimui galite gauti iki 500 EUR kompensaciją! Tad – kas tas elektrinis dviratis ir kaip gauti šią kompensaciją? Panagrinėkime.
Elektriniai dviračiai: veikimo principas, privalumai ir trūkumai
Elektriniai dviračiai suteikia galimybę judėti greičiau ir efektyviau, neaukojant dviračiui būdingo ekologiškumo faktoriaus. Dėl įmontuoto elektrinio variklio, kuris suaktyvinamas pedalų mynimu arba mygtuko paspaudimu, dviratininkas galės įveikti net ir stačiausius kalnus ar itin ilgus atstumus. Elektrinis variklis maitinamas iš akumuliatoriaus, kurį reikia reguliariai krauti. Žinoma, kaip ir su visais daiktais – jis turi tiek privalumų, tiek trūkumų.
Norint gauti kompensaciją, reikės atlikti keletą veiksmų. Pats pagrindinis – sunaikinti seną automobilį, kuris atitinka APVA iškeltus kriterijus.
Privalumai:
• Efektyvus atstumų įveikimas be didelio fizinio krūvio;
• Tinka įvairaus amžiaus ir fizinės būklės žmonėms;
• Mažesnė aplinkos tarša lyginant su automobiliais;
• Sutaupo laiką spūstyse ar ieškant parkavimo vietos;
• Skatina fizinę veiklą net ir turint elektrinio variklio pagalbą.
Trūkumai:
• Aukštesnė kaina, lyginant su tradiciniu dviračiu;
• Reikalingas reguliarus baterijos įkrovimas;
• Didesnis svoris, kuris gali sukelti iššūkių ir nepatogumų jį transportuojant;
• Techninės priežiūros ir remonto išlaidos;
• Ribotas veikimo nuotolis prieš baterijai išsikraunant.
Partnerio nuotr.
Skirtingos el. dviračių galios
Skirtingos galios elektrinių dviračių pasiūla leidžia dviratį išsirinkti pagal asmeninius poreikius ir važiavimo stilių. Rinkoje egzistuoja didelė galių įvairovė: 240W, 250W, 320W, 565W ar net 1000–2000W elektriniai dviračiai. Dviračių parduotuvės VELONOVA teigimu, pats populiariausias pasirinkimas tarp dviratininkų – standartinis 250W elektrinis dviratis.
Skirtingos galios elektrinių dviračių pasiūla leidžia dviratį išsirinkti pagal asmeninius poreikius ir važiavimo stilių.
Visgi pasinagrinėkime, ką gali patys galingiausieji – 1000W ar 2000W elektriniai dviračiai. Tiek 1000W, tiek 2000W dviračiai siūlo išskirtines savybes, pritaikytas įvairiems dviratininkų lūkesčiams, tačiau skiriasi jų panaudojimo specifika ir veikimo efektyvumas.
1000W elektriniai dviračiai
1000W elektriniai dviračiai yra puikus pasirinkimas tiems, kuriems reikia papildomos galios kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, įveikiant šlaitus ar važiuojant ilgesnius atstumus. Šie dviračiai siūlo subalansuotą galios ir veikimo efektyvumo santykį, užtikrinantį patogų ir ekonomišką judėjimą.
2000W elektriniai dviračiai
Tuo tarpu 2000W elektriniai dviračiai skirti tiems, kuriems reikia maksimalios galios ir greičio. Dėl didesnės galios šie dviračiai idealiai tinka ekstremalioms važiavimo sąlygoms, pavyzdžiui, važiuojant kalnų takais ar norint pasiekti didesnį greitį atvirose vietovėse. Tačiau reikėtų atminti, kad didesnė galia reikalauja dažnesnio baterijos įkrovimo.
Maksimali kompensacijos suma už elektrinį dviratį – 500 eurų.
APVA kompensacija ir parama dviračiams: kaip tai veikia?
Jau užsiminėme, jog Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siūlo kompensaciją elektrinio dviračio įsigijimui. Norint gauti kompensaciją, reikės atlikti keletą veiksmų. Pats pagrindinis – sunaikinti seną automobilį, kuris atitinka APVA iškeltus kriterijus. Toliau, turėsite pateikti prašymą ir pateikti tam tikrus dokumentus:
• išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
• išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus;
• gamintojo techninę specifikaciją.
Maksimali kompensacijos suma už elektrinį dviratį – 500 eurų. Paraiškos priimamos nuo 2024 m. sausio 16 d. iki tol, kol bus išnaudotos kompensacijai skirtos lėšos (8 mln. EUR). Tad paskubėkite!
Plačiau apie kompensaciją skaitykite VELONOVA tinklaraštyje.
-
Nuo dviračio iki laivo: ko galima pasimokyti iš miestų, kuriuose gera gyventi? 1
„Bastionų namai“ kyla teritorijoje, kuri ilgą laiką buvo tuščia ir apaugusi krūmais, tačiau jos vieta – išskirtinė. Projektą plėtojančios nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eriadas“ vadovė Vita Žutautaitė tikino, kad „Bastionų namai“ bus puikus 15 minučių miesto pavyzdys.
„Bastionų namų“ gyventojams darbas, kultūra ir pramogos bus šalia namų, viską bus galima pasiekti per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu“, – kalbėjo V. Žutautaitė.
Jos teigimu, toks gyvenimo modelis sparčiai populiarėja pasaulyje, ypač tarp jaunų išsilavinusių žmonių. Lietuvoje jau turime sėkmingą panašaus rajono plėtros pavyzdį – Paupį Vilniuje, pastatytą taip pat buvusioje pramoninėje teritorijoje netoli nuo senamiesčio, kur kelis dešimtmečius veikė Vilniaus elektros skaitiklių gamykla „Skaiteks“. Daugybė tankiai užstatyto Paupio gyventojų puikiai išsiverčia be automobilio.
Partnerių nuotr.
Kitokio gyvenimo būdo pavyzdys
Klaipėdos senamiestis su didžiuliu paslaugų, pramogų bei kultūrinių erdvių pasirinkimu nuo „Bastionų namų“ bus pasiekiamas ranka.
Vystant naujų namų statybas rajone daugės ir paslaugų. „Bastionų namai“ suprojektuoti taip, kad pirmuose namų aukštuose, prie pagrindinių gatvių ar viešųjų erdvių, sudaroma galimybė įsikurti restoranams, kavinėms, įvairioms paslaugoms. Tuo siekiama, kad gyventojai daugumą jiems reikalingų paslaugų rastų kaimynystėje ir galėtų apsieiti be taršaus važinėjimo.
Toje pačioje Malūnų vardu pasivadinusioje bendruomenėje planuojamas modernus biurų kompleksas, prekybos centras, kitos įstaigos. Buvusioje „Švyturio“ alaus darykloje Bangų gatvėje įmonė „Tech Zity“ vysto daugiafunkcį 15 tūkst. kv. m. centrą, kuriame bus įkurtos bendradarbystės ir biurų erdvės, konferencijų centras, trumpalaikei nuomai skirtos gyvenamosios patalpos, erdvės bendruomenei ir maitinimo įstaigoms, sporto studija bei gyvenamųjų loftų patalpos.
„Bastionų namai“ gali tapti naujų gyvenamųjų rajonų plėtros pavyzdžiu, prie kurio turėtų taikytis ir miesto viešojo transporto vizija. Strategijos, kurias įgyvendina miestai, kurdami tvaresnius miestų centrus, skiriasi, tačiau kai kurie yra puikiai pritaikomi Klaipėdoje, kad gyvenimas be automobilio miesto centre būtų dar patogesnis.
Dviračių sostinė Kopenhaga
Kopenhaga ne be reikalo vadinama dviračiams labiausiai draugiška pasaulio sostine. Šiame mieste įrengtas ypač platus dviračių takų tinklas, o patys dviračiai laikomi pagrindine transporto priemone.
Tai lemia ne tik išvystytas dviračių takų tinklas, bet ir dviratininkams palanki eismo politika. Šis miestas įrodė, kad, turint paprastos, saugios ir tarpusavyje susijusios infrastruktūros tinklą, dviratis gali tapti pagrindine transporto priemone įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.
Gyvenamųjų namų gatvėse Kopenhagoje nėra atskirų juostų dviratininkams, tačiau reikalaujama, kad automobiliai važiuotų ne didesniu kaip 30 km per valandą greičiu. Siekiant užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi, Kopenhagos gatvėse įdiegtos įvairios eismo ribojimo priemonės: susiaurintas eismo juostų plotis, sumažintas posūkių spindulys, naudojama tekstūruota danga ir t. t. Dviračių takai įrengti ir parkuose, palei vandens telkinius, geležinkelio linijas ir greitkelius. Puikus pavyzdys Klaipėdai, kurios centre gausu žaliųjų erdvių ir gamtos.
Partnerių nuotr.
Laivai – ne tik atrakcija turistams
Tuo tarpu Londone pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“ suvienijo jėgas su upių autobusų paslauga „Thames Clippers“, kad į darbą keleiviai galetų važiuoti ne tik autobusais ar metro, bet ir laivais. Šiuo žingsniu, žinoma, siekiama, kad gyventojams reiktų kuo mažiau važinėti asmeniniais automobiliais – Londonas ieško būdų, kaip paskatinti gyventojus palikti automobilius namuose.
Panašūs sprendimai įgyvendinami Antverpeno mieste, kur sukurtas bendras tramvajų, autobusų ir vandens autobusų tinklas, efektyviai jungiantis įvairias miesto dalis. Investuodamas į infrastruktūrą ir prieinamumą, šis Nyderlandų miestas taip pat skatina pereiti prie viešojo transporto ir važiavimo dviračiu.
Šiais metais Klaipėda žengė pirmą žingsnį „įdarbinant“ Danės upę kaip miesto susisiekimo kelią. Laivu Danės upe šią vasarą buvo galima nukeliauti iš Klaipėdos senamiesčio į šiaurinę miesto dalį reguliariu elektrinių vandens autobusų maršrutu. Tiesa, kol kas tai daugiau atrakcija turistams, atgaivinanti istorinę tradiciją, nei viešojo transporto dalis, nes du autobusai, kiekvienas iš kurių talpina iki 11 keleivių, per dieną padaro 8 reisus. Tikėkimės, kad prie Danės kylantys „Bastionų namai“ paskatins plėsti paslaugą, „įjungiant“ vandens autobusus į viešojo transporto tinklą.
Partnerių nuotr.
Apie „Bastionų namus“
„Bastionų namų“ iškils 6 kvartalai, kuriuose bus pastatyta 15 gyvenamųjų namų. Visą projektą numatoma išplėtoti per maždaug 8 metus. „Bastionų namų“ kvartalo projektą sukūrė architektų įmonė UAB „Unitectus“, prie projekto kūrybinio proceso taip pat prisidėjo UAB „Uostamiesčio projektas“ bei UAB „A 405“ architektai.
Vietoje, kur iškils „Bastionų namai“, yra veikęs potašo fabrikas, grūdų perdirbimo įmonė, tabako fabrikas. Nuo 2000 metų teritorija buvo tuščia ir apleista.
-
Europos judumo savaitė Vilniuje: kviečia leistis į pažintines keliones dviračiu ir troleibusu
O, kad šiomis dienomis judėjimas po miestą būtų ne tik darnus, bet ir smagus, vilniečiai kviečiami dalyvauti visą savaitę vyksiančiuose renginiuose bei Europos judumo savaitės atidarymo renginyje – „Darnaus judumo mugėje“, kuri vyks rugsėjo 16 d., 11 val., Lukiškių aikštėje.
Daugiau informacijos čia.
Pažintis su Vilniumi ant darnių ratų
Judumo savaitės metu gyventojai ir miesto svečiai turės galimybę kartu su alternatyvaus pažinimo iniciatyva „Neakivaizdiniu Vilniumi“ leistis į pažintines keliones dviračiu, 2-uoju troleibusu ir 10 maršruto autobusu.
Rugsėjo 16 d., šeštadienį, 10 ir 12 val., vyks kelionė „Dviračiu per pasaulį Šnipiškėse“.
Šios ekskursijos metu kviečiama aplankyti Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, Lenkiją, Suomiją, Izraelį, Armėniją, Japoniją, Kiniją ir kitas šalis! Miesto tyrinėjimo dviračiu entuziastai išbandys 8 km maršrutą „Dviračiu per pasaulį Šnipiškėse“. Maršrute – armėnų bažnyčia su vynuogėmis puoštais vartais, nesusipratimas dėl senosios Romos imperijos dykumų klajoklių, pieva su Kinijos simbolio drakono kiaušiniu, seniausio švediško muziejaus po atviru dangumi bendravardis, dvi Japonijos ir kitos netikėtos istorijos.
10 val. registracija čia.
12 val. registracija čia.
Antrąją Judumo savaitės dieną – sekmadienį, rugsėjo 17 d., 10.38 val., startuos ekskursija „Daugiau nei 10 Vilniaus veidų 10-uoju autobusu“.
Kuo šis maršrutas ypatingas? 10 maršrutas nėra seniausias, ilgiausias ar dar koks nors „-iausias“, tačiau jis rieda itin skirtingomis miesto dalimis – tai ir blokinės Fabijoniškės, ir eksperimentiniai Baltupiai, ir piligrimų praminta Kalvarijų gatvė, ir senojo miesto širdis, ir romantiškieji Markučiai. Tad kelionė „dešimtuku“ atskleis visą spalvingą Vilniaus paveikslą.
Kiek vėliau, 13.20 val., visų norinčių lauks ir „Kelionė laiku 2-uoju troleibusu“.
Tai pirmasis Vilniaus mieste pasirodęs troleibuso maršrutas, kuris sujungė Antakalnį ir geležinkelio stotį. Per beveik 7 dešimtmečius Vilniaus veidas gerokai pasikeitė, tačiau 2-asis troleibusas rieda beveik tokia pat trasa kaip ir XX a. viduryje – viso labo aplenkdamas Gedimino prospektą bei nutįsdamas iki studentų miestelio Saulėtekyje. Taigi, šis maršrutas – taikliausias pasirinkimas viešojo transporto ir istorijos mėgėjams.
10.38 val. registracija čia.
13.20 val. registracija čia.
O trečiadienio vakarą, rugsėjo 20 d., 18 val., vainikuos ekskursija ant dviejų ratų „Vilnius 700. Dviračiu per miesto istoriją“.
Šis maršrutas yra proginis, skirtas sostinės jubiliejui, todėl visų dviračiu apvažiuotų stotelių trajektorija žemėlapyje susijungia į skaičių 700. Maršrutą sudaro 10 km ir 30 stotelių Senamiestyje bei Naujamiestyje. Važiuojant juo yra puiki proga išbandyti naujai sutvarkytas ir dviratininkams patogiau pritaikytas Vilniaus gatves – Algirdo, Ševčenkos ir kt. Pamatysite vietas, žyminčias sostinės gyvenimą skirtingais amžiais – nuo miesto įkūrimo, apjuosimo gynybine siena iki pirmųjų blokinių namų ar angelo skulptūrėlių bangos. O JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) Eismo organizavimo skyriaus inžinierius – grupės vadovas Jonas Simutis – papasakos apie maršrute esančią dviračių gatvę, naujai įrengtą dviračių taką, dviračių juostą ir humanizuotas gatves bei supažindins su praktikomis, kurios naudojamos siekiant Vilnių paversti patogesniu ir saugesniu darniai judantiems miestiečiams.
18 val. registracija čia.
Renginyje savo erdvę Lukiškių aikštėje turės ir VšĮ „Active Vilnius“, kuri tiek vilniečius, tiek miesto svečius kvies praleisti šeštadienį sportiškai. Bus galima dalyvauti įvairiuose sporto iššūkiuose, treniruotėse.
Organizacijos treneriai kvies tiek mažuosius šventės dalyvius, tiek suaugusiuosius sportuoti drauge.
12–12.50 val. startas su mankšta visai šeimai;
14–14.50 val. YOGA STRETCH treniruotė;
16.30–17.20 val. FIT BOX.
Vietoje automobilio – nemokamas viešasis transportas
Paskutinę Europos judumo savaitės dieną – rugsėjo 22 d. – bus minima tarptautinė akcija „Diena be automobilio“. Todėl JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) komanda kviečia vilniečius ir miesto svečius po miestą keliauti viešuoju transportu nemokamai visą dieną. O norintys keliauti ne juo, bus raginami judėti pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ir kitais keliavimo būdais.
