Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes.

Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Reguliuotojas šįkart pareiškė, kad ateityje gali svarstyti galimybę sumažinti pinigų politikos ribojimo lygį, jei bus labiau įsitikinęs, kad infliacija stabiliai artėja prie 2 proc. tikslo.

ECB pripažino, kad infliacija toliau lėtėja, o dauguma bazinės infliacijos ir darbo užmokesčio augimo rodiklių smuktelėjo, bet pabrėžė, kad vidaus kainų spaudimas tebėra stiprus, o tai lemia spartų paslaugų brangimą.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje kovą lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,6 proc. vasarį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – nuo 3,1 proc. iki 2,9 procento.

Anot „Trading Economics“, šiuo metu finansų rinkose tvyro maždaug 80 proc. tikimybės prognozės, kad skolinimosi išlaidos euro zonoje bus pradėtos mažinti birželį, bazines palūkanas apkarpius ketvirčiu procentinio punkto, tačiau jų tolesnio mažinimo spartos perspektyvų vertinimai skiriasi.

ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą tikino, kad švelninti pinigų politiką bus galima tik griežtai vadovaujantis naujausiais makroekonominiais rodikliais.

Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

Europos centrinio banko (ECB) stebėtojų tarybos pirmininkė perspėja euro zonos bankus nestabilioje aplinkoje neprarasti budrumo.

Bankų „kapitalizacija yra geresnė, jie yra atsparesni nei pirmosiomis bankų sąjungos dienomis prieš dešimtį metų“, – pirmadienį Briuselyje iš anksto paskelbtoje kalboje teigė Claudia Buch. „Tačiau pernelyg nusiraminti negalima“, – sakė ji.

„Struktūriniai tikrosios ekonomikos pokyčiai, naujai atsirandanti rizika, skaitmeninimas ir išaugusi konkurencija gali mesti iššūkį bankų verslo modeliams“, – paaiškino C. Buch, iki praėjusių metų sausį užimdama postą ECB ėjusi Vokietijos banko „Bundesbank“ viceprezidentės pareigas.

Išaugusios palūkanos pastaruoju metu buvo naudingos bankams, kurie uždirbo didelį pelną. „Tai suteikia bankams galimybę didinti savo atsparumą – kurti kapitalo atsargas ir patvarias IT infrastruktūras.“

„Jau dabar yra aiškių ženklų, kad didelių institucijų turto kokybė ima prastėti“, – teigė C. Buch.

Iki 2022 m. pabaigos blogų paskolų santykis beveik pastoviai mažėjo. Nuo 2023 m. tokių paskolų skaičius vėl šiek-tiek išaugo, tačiau vis dar yra nedidelis.

Pastaruoju metu kredito rizikos stebėjimo srityje daugiausiai dėmesio buvo skiriama tokiems „pažeidžiamiems sektoriams“, kaip komercinis nekilnojamasis turtas.

ECB Europos bankų priežiūros padalinys buvo įsteigtas 2014 m., pasimokius iš praėjusios bankų ir finansinės krizės.

Naujausiais duomenimis, padalinys vykdo tiesioginę 113 euro zonos bankų, sudarančių 82 proc. visos bendros valiutos zonos bankų rinkos, stebėseną.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti didesnį finansų sistemos stabilumą, nustatant standartizuotų taisyklių, kurių privalo laikytis didžiausios euro zonos finansų institucijos.

„Trading Economics“ pažymi, jog viltys, kad JAV Federaliniai Rezervai ryšis ankstyvesniam pinigų politikos švelninimui, išblėso. Be to, rinkose tvyro įsitikinimai, jog to daryti neskubės ir Europos Centrinis Bankas, nepaisydamas silpnų ekonominių duomenų.

Dabartinėmis analitikų prognozėmis, per šiuos metus bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos 1,25 procentinio punkto. Tuo tarpu dar prieš daugiau nei savaitę pranašautas mažinimas 1,6 procentinio punkto.

ECB antradienį paskelbti naujausi reguliarių apklausų duomenys atskleidė, kad euro zonos vartotojai gruodį sumažino savo lūkesčius dėl infliacijos per ateinančius 12 mėnesių iki 3,2 proc., o tai – žemiausias lygis nuo 2022-ųjų vasario.

Kiti euro zonos statistiniai duomenys parodė mažmeninės prekybos susitraukimą gruodį – 1,1 proc. per mėnesį ir 0,8 proc. per metus.

Optimizmo suteikė stipriausias per trejus metus užsakymų Vokietijos gamykloms pagausėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį – 8,9 proc., tačiau šį šuolį nulėmė gausus orlaivių užsakymų skaičiaus padidėjimas.

„Jeigu nevyktų kažkokių siurprizų, man yra aišku viena – kuo giliau mes einame į 2024 metus, tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad ECB sprendimai grįsti duomenimis, be to, išlieka ekonominę situaciją galinčių pakeisti globalių rizikų. 

„Jeigu to neįvyktų, manau, kad tikimybė pakeliui į 2024 metų gilumą didėja“, – teigė G. Šimkus.

Jis neįvardijo, kiek palūkanų normos galėtų būti sumažintos bei teigė, kad kovą ECB jų dar neturėtų mažinti. 

„Pavojus infliacijai apima padidėjusią geopolitinę įtampą, ypač Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios artimiausiu metu gali padidėti energijos kainos ir krovinių gabenimo išlaidos ir kuri gali trukdyti pasaulinei prekybai“, – žurnalistams Frankfurte sakė ji.

„Nors buvo įgyvendinta ECB istorijoje precedento neturinti 10 iš eilės palūkanų normų pakėlimų serija, vis dar nėra garantijų, kad 2024 m. palūkanų normos bus sumažintos“, – Austrijos nacionalinio banko tinklalapyje ketvirtadienį cituojamas R. Holzmannas.

„Šis pinigų politikos normalizavimas jau daro įtaką infliacijos mažėjimui, tačiau dabar dar per anksti galvoti apie palūkanų normų mažinimą“, – dėstė jis.

Pasak R. Holzmanno, euro zona savo 2 proc. infliacijos tikslą „tikriausiai“ pasieks per ateinančius dvejus metus.

Praėjusią savaitę Eurostatas patvirtino, kad lapkritį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,4 proc.

„Kovoti su infliacija yra it bėgti maratoną – paskutiniai metrai yra patys sunkiausi“, – pranešime sakė R. Holzmannas.

ECB vadovė Christine Lagarde kol kas taip pat nėra pasiuntusi signalų dėl galimo palūkanų normų apkarpymo.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis daugybė ekonomistų tvirtino, kad „vėstančios“ infliacijos ir silpnėjančio euro zonos ekonominio augimo akivaizdoje centrinis bankas bus priverstas sumažinti palūkanas.

Gruodžio 14 d. ECB antrą kartą iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų.

„Aš manau, kad rinkos lūkesčiai yra pernelyg optimistiniai, tokiems lūkesčiams išsipildyti makroekonominė informacija turėtų mus nustebinti kainų augimo prasme iš tikrųjų pozityviai, bet tai turėtų būti siurprizai. Bet jeigu tų siurprizų nebus, tai, mano galva, tas lūkestis apie ankstyvus ir greitus palūkanų normų sumažinimus jis gali būti perdėm optimistinis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Jis sutinka, kad pastaruoju metu buvo „pozityvios informacijos“ apie ekonomikos pokyčius, bet primena, kad ECB prognozės keitėsi nedaug.

„Jeigu pasižiūrėtume į Europos Centrinio Banko makroekonomines projekcijas, pamatytume, kad tokia vidutinė perspektyvų situacija ne taip smarkiai ir pasikeitė. Peržiūrėti šių metų infliacijos skaičiai, pabloginta ekonomikos šiek tiek prognozė, peržiūrėta, beje, reikšmingiau, kitų metų infliacijos prognozė, bet 2025, 2026 metai išlieka mažai pakitę“, –  kalbėjo G. Šimkus.

Praėjusią savaitę ECB antrą kartą iš eilės nutarė nekeisti pagrindinių palūkanų normų.

ECB pernai liepą pradėjo precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją, per ją priėmė 10 sprendimų dėl skolinimosi išlaidų didinimo.

ECB palūkanų normas didino 10 kartų iš eilės, siekdamas sutramdyti sparčiai augančias vartotojų kainas, tačiau spalio mėnesio posėdyje pirmą kartą per daugiau kaip metus jas paliko nepakeistas.

Praėjusį mėnesį euro zonos infliacijai sumažėjus iki 2,9 proc. ir didėjant skolinimosi išlaidoms, kurios slegia bendros valiutos zoną, suintensyvėjo svarstymai, kada ECB gali pradėti mažinti palūkanų normas.

Kalbėdama „Financial Times“ renginyje Ch. Lagarde stengėsi gesinti viltis, kad tai gali įvykti artimiausiu metu.

Jei palūkanų normos bus išlaikytos dabartiniame lygyje „pakankamai ilgai“, tai jos „reikšmingai prisidės prie to, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl pasiektų mūsų dviejų procentų tikslą“, sakė ji.

Paklausta, kaip ilgai tai galėtų trukti, ji sakė: „Pakankamai ilgai – tai reiškia pakankamai ilgai. Tai ne tas atvejis, kad per artimiausius porą ketvirčių pamatytume pokyčius“.

Praėjusį mėnesį sulėtėjus infliacijai, rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų liepos mėnesio.

Vartotojų kainų augimas 20-yje eurą turinčių šalių praėjusių metų spalio mėnesį pasiekė aukščiausią tašką – 10,6 proc., daugiausia dėl išaugusių energijos kainų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ch. Lagarde pripažino, kad „infliacija labai sumažėjo“, ir pridūrė, kad „galima teigti,... kad monetarinė politika atliko savo darbą“.

Tačiau ji pažymėjo, kad infliaciją sumažinti padėjo smarkiai sumažėjusios energijos kainos, ir užsiminė, kad dar vienas energetinis šokas gali paskatinti šį rodiklį vėl šoktelėti aukštyn.

„Neturėtume manyti, kad šis gerai atrodantis skaičius – 2,9 – yra savaime suprantamas dalykas, – sakė ji. – Gali būti, kad ateityje tas skaičius vėl padidės, ir mes turėtume tai numatyti“.

ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

Monetarinės politikos euro zonoje griežtinimas tęsiamas, 2023-ųjų pradžioje šiam valstybių blokui įžengus į recesiją, tačiau tiek bendrajai, tiek ir bazinei infliacijai išliekant gerokai aukščiau 2 proc. tikslinės ribos, pažymi „Trading Economics“.

ECB bazines palūkanas per pastaruosius metus didino iki šiol neregėtai sparčiai – 3,75 procentinio punkto.