Už tai, kad buvęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas į merus laikinai pavaduotų merą Robertą Duchnevičių, balsavo 21 tarybos narys, penki susilaikė.

Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja tarybą paskirti laikinai mero pareigas eisiantį politiką tam atvejui, jei mero įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui arba rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

Už vicemerų kandidatūras penktadienį per tarybos posėdį balsavo 21 tarybos narys, penki politikai nebalsavo.

Pasak Vilniaus rajono mero R. Duchnevičiaus, D. Narbut ir E. Tamošiūnaitė pareigas turėtų pradėti eiti kitą savaitę.

Jas į šias pareigas delegavo daugiausia mandatų savivaldybės taryboje turinti LLRA-KŠS.

D. Narbut iki savivaldos rinkimų buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pedagogės išsilavinimą turinti E. Tamošiūnaitė ėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemerės pareigas.

Pagal ketvirtadienį pasirašytą Vilniaus rajono mero R. Duchnevičiaus, Socialdemokratų partijos ir LLRA-KŠS frakcijų bendradarbiavimo sutartį, savivaldybėje iš viso dirbs trys vicemerai, iš jų dvi pozicijos tenka LLRA-KŠS, viena – Lietuvos socialdemokratų partijai.

Anksčiau šios savivaldybės vicemeru paskirtas socialdemokratas Algis Vaitkevičius.

Sutarta, kad LLRA-KŠS vicemerai Vilniaus rajone bus atsakingi už viešąją tvarką, žemės ūkį, bendruomenes, vietos ūkį, transportą, sveikatos apsaugą, sportą, turizmą, kultūrą ir jaunimo reikalus.

Socialdemokratų vicemerui teks atsakomybė už teritorijų planavimą, infrastruktūros plėtrą, kraštotvarką, statybą, aplinkos apsaugą, socialiniai reikalus.

Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko  į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.

„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka  už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.

Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.

 

„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.

Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.

„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas. 

Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.

Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.

 

Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.

„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.

„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams  išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.

„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.

Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.

„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.

K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.

„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.

„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.

„Nerimo ir baimės pandeminiu laikotarpiu kai kuriems iš mūsų pasisekė dirbti nuotoliniu būdu, o Jūs tuo metu, palikę savo šeimas, ištvermingai dirbote priešakinėse linijose, neskaičiuodami valandų ir energijos. Jūsų profesionalumas, padrąsinantis žvilgsnis, rankos paspaudimas padėjo išgyventi sunkias akimirkas. Padėkos žodžiai skrieja visiems čia esantiems ir turėjusiems likti darbe. Buvote vienintelė viltis, kad viskas bus gerai“, – „Auksinės medikų širdies“ apdovanojimų vakarą pradėjo Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Šiemet „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai įteikti gydytojams Raimondai Vanagaitienei, Ričardui Daunoravičiui, Vyteniui Keršui, Algirdui Utkui, slaugytojoms Danguolei Lankelienei, Valei Tubienei, Danutei Jagminienei, Jadvygai Ogonovskai, Linai Petkevičiūtei, Raimondai Stadalnikienei, Jūratei Mrazauskienei, akušerei Loritai Žanetai Venclovienei, administratoriams Vaidai Danielei, Renatai Šturienei, Rimvydui Turčinskui, Jolitai Jakutienei.

„Vienas žmogus mūsų darbe gali labai mažai. Svarbiausia – komanda ir komandinis darbas. Džiaugiuosi, kad visą laiką šalia manęs yra puiki ir kiekviename žingsnyje palaikanti komanda“, – sakė „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimą gavusi Centro poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Valė Tubienė.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius, atsiimdamas „Auksinę mediko širdį“, sakė: „Jaučiu kaip plaka auksinė širdis. Mums patikėta didžiausia gyvenime – gimimo – paslaptis. Šiuo apdovanojimu dalinuosi su visa Vilniaus miesto klinikine ligonine – čia gimsta 10 proc. visų Lietuvos naujagimių. Mažiausia naujagimė Lietuvoje svėrė 450 g ir tilpo delne, o šiemet ji baigė Vilniaus universitetą. Teko padėti gimti ir pačiam didžiausiam Lietuvos kūdikiui, svėrusiam 6800 g”.

„Gydytojo genetiko kelią pasirinkau visiškai atsitiktinai. Kad ir kaip būtų keista, mokykloje sunkiai supratau Mendelio dėsnius, bet likimas lėmė, kad štai - pats tapau gydytoju genetiku, ir dabar jau tenka dėstyti studentams ir aiškinti tuo pačius dėsnius. Kaip matote, gyvenimas kartais iškrečia pokštą ir jeigu vėl tektų rinktis – vėl rinkčiausi gydytojo genetiko kelią“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas genetikas Algirdas Utkus.

Rūpindamasis gydytojų darbo kokybe ir siekdamas išlaikyti specialistus sostinėje, Vilnius iš savo biudžeto skiria papildomų lėšų šeimos gydytojų, vaikų ir vidaus ligų gydytojų atlyginimams finansuoti ir jau penkti metai minėtų gydytojų atlyginimai kilo iki 25 proc.

„Auksinės mediko širdies“ apdovanojimui labiausiai pasižymėjusius 2021-aisiais medikus teikė Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Vilniaus medicinos draugija, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius. Iš viso apdovanojimams buvo pasiūlytos 39 kandidatūros. Prieš dvejus metus  už profesionalumą ir nuoširdų atsidavimą darbui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas apdovanota 11 Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų.

„Yra patvirtintas man teigiamas testas, simptomai labai menki. Testą pasidariau, nes antradienį pajutau, kad nejaučiu ryškių kvapų, buvo sloga, vakar jaučiausi gerai. Kontaktų turėjau minimumą, nes dirbau nuotoliniu būdu, bendravau su žmonėmis artimoje aplinkoje (...). Didžioji dalis kontaktų – mano šeima“, – BNS sakė E. Tamošiūnaitė.

Ji izoliavosi namuose. Vicemerė sako, jog nuo spalio 4 dienos daugiausiai dirbo nuotoliniu būdu ir tik vieną kartą buvo užėjusi į savivaldybę, balsuoti rinkimuose iš anksto.

„Šiuo metu organizuoju darbą, kaip ir įprastai prieš tai – nuotoliniu būdu“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Tai jau ketvirtasis žinomas koronaviruso atvejis savivaldybėje. Vilniaus miestas yra tarp savivaldybių, kuriose koronavirusas pastaruoju metu plinta sparčiausiai, bet sostinė dar nepatenka į pavojingiausiai raudonajai zonai priskiriamų savivaldybių sąrašą.

Kaip BNS sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, nuo pirmadienio galės pradėti veikti visi miesto darželiai, tačiau kiek jų tiksliai atsidarys, paaiškės po darželių konsultacijų su tėvais ketvirtadienį ir penktadienį.

„Nuo karantino pradžios ši išimtis padaryta medikų ir medicinos sektoriaus darbuotojų vaikams, ji šiuo metu pildoma kitais sektoriais: statutinių pareigūnų, prekybos, paslaugų, gamybos, vaistinių darbuotojų vaikams bus suteikta ta galimybė. Jie bus mūsų darželiuose prižiūrimi ir maitinami, kaip ir numato Vyriausybės nutarimas“, – BNS sakė vicemerė.

Ji pabrėžia, kad būtina sąlyga norint vesti vaiką į darželį – šeimoje nė vienas iš tėvų neturi dirbti nuotoliniu būdu, būti atostogose ar prastovoje.

„Jei vienas tėvas dirba, o kitas dirba iš namų, tai nėra tokia būtinybė atvesti vaiko į darželį. Suteiksime vaikų priežiūrą toms šeimoms, kuriose abu tėvai privalo eiti į darbą. Nes virusas yra tarp mūsų, karantinas nėra pasibaigęs. Tai yra tik išimtys, neturi būti piktnaudžiaujama, tėvai turi būti sąmoningi“, – kalbėjo E. Tamošiūnaitė.

Suteiksime vaikų priežiūrą toms šeimoms, kuriose abu tėvai privalo eiti į darbą.

Šiuo metu sostinėje veikia 30 savivaldybės darželių, juos lanko 64 medikų vaikai, dar keli medikų vaikai eina į kelias veikiančias privačias ugdymo įstaigas.

Sostinės vicemerė patikino, kad veiksmai koordinuojami ir su privačiais darželiais, jie taip pat galės atsidaryti sulaukę tėvų prašymų.

Darželiams, anot jos, galios įpareigojimai rūpintis higiena įstaigose, tikrinti vaikų, personalo temperatūrą, valyti, dezinfekuoti paviršius ir žaislus, lauko žaidimų įrenginius – tėvai į darželį neįleidžiami, jie turi perduoti vaikus personalui prie lauko durų. Tiek tėvai, tiek auklėtojai perduodant vaiką privalo mūvėti pirštines, dėvėti apsaugines kaukes, tačiau vėliau, įstaigoje kaukės ir pirštinės nėra privalomos.

Anot E. Tamošiūnaitės, šios rekomendacijos parengtos griežtai laikantis visuomenės sveikatos specialistų nurodymų.

Darželiai ir mokyklos šalyje uždarytos nuo kovo 16 dienos, kai paskelbtas visuotinis karantinas. Trečiadienį Vyriausybė jo galiojimą pratęsė iki gegužės 11 dienos, tačiau nuo pirmadienio įpareigojo savivaldybes užtikrinti visų vaikų ir neįgaliųjų priežiūrą, maitinimą ir mokymą, jei darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ar nėra galimybės užtikrinti neįgaliųjų priežiūros namuose.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau tvirtino, kad apie vaikų darželių visišką darbo atnaujinimą bus svarstoma gegužės mėnesį.

Naujajame  837 kv. m ploto dviejų aukštų darželyje (Gabijos  g. 1) veiks 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui, miegui bei valgymui skirtos erdvės. Planuojama 45 vaikus ugdyti 2-3 metų amžiaus grupėse, 40 vaikų – 3-4 metų amžiaus grupėse ir 20 vaikų – 4-5 metų amžiaus grupėse. Įdarbinti visi reikiami pedagogai – ikimokyklinio ugdymo, meninio ugdymo, pagalbos vaikui specialistai (psichologas, logopedas, socialinis pedagogas), auklėtojų padėjėjos.

„Statydami modulinius priestatus, didiname ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių tuose miesto rajonuose, kur šiuo metu labiausiai trūksta darželių“, – sako mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Artimiausiu metu taip pat planuojama pradėti kitų darželių modulinių priestatų veiklą: prie lopšelių-darželių „Atžalėlės“ (Antakalnio g. 74, Antakalnyje), „Medynėlis“ (A. P. Kavoliuko g. 5, Karoliniškėse) ir „Gintarėlis“ (Didlaukio g. 35, Baltupiuose). Taip pat savivaldybė nuomojasi ir patalpas darželių veiklai vykdyti. Jau išsinuomotos patalpos Perkūnkiemyje, pradėtos patalpų nuomos procedūros Pašilaičiuose bei Pilaitėje.

Tėveliai (ar globėjai), gavę pranešimą apie priskirtą vietą lopšelyje-darželyje „Gabijėlė“, kviečiami kreiptis į darželį ir patvirtinti vaiko atvykimą bei pateikti reikiamus dokumentus (vaiko gimimo liudijimo/išrašo kopiją; gydytojų pažymas (jei tokių esama). Negalintys atvykti į darželį pateikti dokumentų ir patvirtinti, kad lankys, dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę), turi apie tai pranešti lopšelio-darželio „Gabijėlė“ vadovui raštu ir informuoti apie darželio lankymo pradžią bei dokumentų pateikimo datą.

Pavadinimą šiuo metu bevardei gatvės atkarpai sostinės senamiestyje, šalia centrinio pašto siūlo suteikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS) atstovai. LLRA-KŠS deleguota vicemerė Edita Tamošiūnaitė sako, kad tai galėtų būti padaryta iki vasario 16-osios, kuomet Lietuvoje lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Tai būtų iš mūsų, vilniečių pusės, kaip Lietuvos piliečių, gražus gestas, simbolis (...) Mūsų frakcijos teikimu norime įamžinti būtent šio Lietuvos mylėtojo L. Kaczynskio vardą“, – į tarybos narius kreipėsi E. Tamošiūnaitė.

Ji priminė, kad prieš beveik 8 metus, po L. Kaczynskio tragiškos žūties, tuometinė savivaldybės pavadinimų komisija jau buvo priėmusi sprendimą įamžinti jo atminimą. Buvęs meras Artūras Zuokas tikino, kad tuomet klausimas tarybai net nepateiktas, nes ši vieta pasirodė per prasta, be to, laikytasi principo, jog nauji pavadinimai gatvėms senamiestyje nėra suteikiami.

„Lenkijos prezidentas lankėsi Lietuvoje 16 kartų, visus kartus buvo Vilniuje, mylėjo Lietuvą, palaikė glaudžius bendradarbiavimo ryšius su mūsų prezidentu Valdu Adamkumi. Jis tikrai yra didelis Lietuvos draugas“, – pažymėjo E. Tamošiūnaitė.

Opozicijos atstovai piktinosi, kad toks siūlymas tarybai teikiamas apeinant įprastai pavadinimus siūlančią Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, svarstė, ar centrinė miesto vieta nebūtų tinkamesnė įamžinti Lietuvos atstovams, o ne kaimyninės šalies prezidentui, taip pat teiravosi, ar žuvusio Lenkijos prezidento vardas būtų įrašytas lietuvių, ar lenkų kalba.

„Šiandien mes savo sprendime teikiame taip, kaip nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), sprendime tai nurodyta. Kaip žinia, yra įprasta praktika šios kadencijos, kai šalia lietuviško pavadinimo atsiranda ir kita kalba pavadinimas. Yra ir Warszawska, ir Islandijos gatvė. Tad ta dekoratyvinė lentelė (lenkų kalba – BNS), irgi, manau, niekam nesutrukdytų“, – tarybos nariams sakė vicemerė.

Ji atkreipė dėmesį, kad sprendimą reikėtų priimti greičiau, nes artėjantis laikotarpis svarbus abiems valstybėms: vasario 16-ąją Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, Lenkija savo šimtmetį švęs lapkričio 11-ąją. E. Tamošiūnaitė žadėjo, jog sprendimas iki vasario 7-osios, kito tarybos posėdžio, bus suderintas ir su savivaldybės pavadinimų komisija, ir su VLKK.

Įprastai Vilniuje garbingų asmenų atminimas įamžinamas praėjus bent 10 metų nuo jų mirties, išskyrus Vilniaus garbės piliečius – E. Tamošiūnaitė tikino, kad aštuoneri metai yra arti šio laiko.

Panašią iniciatyvą turėtų svarstyti ir Vilniaus rajono savivaldybės taryba – L. Kaczynskio vardas, jei pritars politikai, bus suteiktas aikštei prie Houvalto rūmų Maišiagaloje. LLRA-KŠS nurodo, kad būtent į Maišiagalą L. Kaczynskis  vyko lankydamasis Lietuvoje pirmąjį kartą – čia jis kartu su tuometiniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi aplankė Vilniaus krašto patriarchą kunigą prelatą Juzefą Obrembskį, artėjant jo 100–mečio jubiliejui. Vilniaus rajono merė Marija Rekst pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė taip pat įrengs šį faktą pažyminčią memorialinę lentą šalia J. Obremskio muziejaus.

1949-aisiais gimęs teisininkas L.   Kaczynskis  su žmona Marija žuvo 2010-aisiais per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Smolensko apylinkėse, eidamas Lenkijos prezidento pareigas. Kartu žuvo dar beveik šimtas aukšto rango Lenkijos politikų, kariuomenės, valstybės institucijų atstovų, dvasininkų.

„Daugiau kaip pusę kadencijos mes kartu dirbome ir šioje koalicijoje, ir su šiuo vicemeru, visų pirma norėčiau padėkoti už tuos dalykus, kuriuos kartu padarėme, – kalbėjo Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius. – Turiu pasakyti, kad kaip meras tiesiogiai išrinktas turiu atsakomybę burti koaliciją, kuri būtų veiksminga, efektyvi, laiku priimtų sprendimus, kurie būtų naudingi vilniečiams. Pastaruoju metu ne visada tai pavykdavo. (...) Aš esu atsakingas už tai, kad darbas vyktų sklandžiai, kad koalicija dirbtų sklandžiai, kad sprendimai būtų priimimam ir dėl to teikiu vicemero atstatydinimą.“

„Atitinkamai inicijuoju koalicijos pasikeitimą, visa tai bus sutarta ir pateikta tinkamai“, – kalbėjo Vilniaus meras.

V. Benkunskas atleistas 31 tarybos nariui balsavus už, dešimčiai susilaikius, vienam tarybos nariui nebalsavus.

Taip pat atleistas konservatorių deleguotas administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis. Už jo atleidimą balsavo 39 tarybos nariai, trys susilaikė.

V. Benkunskas: koalicija griuvo dėl principingos konservatorių pozicijos

Prieš atleidimą į tarybos narius kreipęsis vicemeras V. Benkunskas atmetė priekaištus, esą konservatoriai buvo kalti dėl menko koalicijos efektyvumo ir pabrėžė, kad tiek energetika, tiek švietimas – sritys, už kurias buvo atsakingas darbo vicemeru metu, įvardijamos kaip sėkmingo koalicijos darbo rezultatai.

Tie argumentai, kurie buvo pasakyti, jie yra žemiau kritikos. Be jokios abejonės, visa tai yra susiję su Liberalų sąjūdžio korupcine byla.

„Per pastarąsias dvi savaites buvo pasakyta labai daug žodžių – kad mes buvome inkarai, stabdžiai, žemoji pavara, ir panašiai, bet kažkodėl, kai tai buvo sakoma iš mero pozicijų ir iš liberalų frakcijos, darbai buvo paminėti, kurie puošia šiandien Vilniaus savivaldybę, būtent iš tų sričių, kurias kuravo konservatoriai“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis teigė taip ir neišgirdęs argumentų, kodėl liberalai nusprendė išmesti iš koalicijos konservatorius, ir svarstė, kad tai susiję su principingu bei kritišku požiūriu į Liberalų sąjūdžiui pateiktus įtarimus politinės korupcijos byloje.

„Tie argumentai, kurie buvo pasakyti, jie yra žemiau kritikos. Be jokios abejonės, visa tai yra susiję su Liberalų sąjūdžio korupcine byla. (...) Mes ryžtingai sakėme, kad principinga pozicija prieš kitas korupcines problemas turinčias partijas – „Tvarką ir teisingumą“, Darbo partiją, negali būti skirtingai vertinami nuo Liberalų sąjūdžio. Ir, matyt, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl šiandien koalicijos Vilniuje nebėra“, – kalbėjo atleidžiamas vicemeras.

Jis teigė, kad konservatoriai kol kas nesiskelbs opozicija, nes nežino, kam turės oponuoti.

„Pažadame būti konstruktyvi frakcija, palaikysime gerus darbus, geras idėjas, bet lygiai taip pat principingai vertinsime tų idėjų įgyvendinimą“ , – sakė V. Benkunskas.

Lenkų rinkimų akcija prie koalicijos jungtis neskuba

Vilniuje valdantieji liberalai bando formuojant naują valdančiąją koaliciją: į vicemeres R. Šimašius trečiadienį pateikė Lietuvos lenkų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės E. Tamošiūnaitės kandidatūrą.

„Su džiaugsmu teikiu Editos Tamošiūnaitės kandidatūrą, kurią delegavo Lenkų rinkimų akcija, su kuria labai natūralu, kad tikiuosi glaudaus ir efektyvaus bendradarbiavimo. Edita kuruotų atitinkamai tas pačias sritis, kurias kuravo Valdas Benkunskas – švietimo ir energetikos“, – pristatydamas kandidatę kalbėjo Vilniaus meras.

Ji paskirta per slaptą balsavimą ją palaikius 42 tarybos nariams, penkiems balsavus prieš. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu.

„Mes, kaip Lietuvos lenkų rinkimų frakcija, Vilniaus mieste tikrai palaikysime gerus miestui sprendimus, nes žmonės yra pavargę nuo politikavimo, tas politikavimas trunka jau beveik pusę metų, šiandien reikia darbo miestiečiams, nes Vilniaus miesto pakraščiai laukia ypatingo dėmesio, švietimo infrastruktūrą reikia tvarkyti, baigti žemės nuosavybės grąžinimą – tikrai be galo daug darbo“, – kalbėjo E. Tamošiūnaitė.

Nors R. Šimašius tikisi, kad Lenkų rinkimų akcija prisidės prie naujos valdančiosios daugumos, kol kas E. Tamošiūnaitė sako esanti opozicijos atstovė.

Dėl situacijos neapibrėžtumo R. Šimašius sulaukė kritikos: Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis svarstė, kad negalima keisti savivaldybės vadovybės, kol nėra iki galo aišku dėl to, kas sudarys valdančiąją koaliciją.

R. Šimašius antradienį sakė, kad formuojant naują koaliciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dėl esminų dalykų yra sutarta. Pasak jo, galutinai suderinus susitarimo detales naują koaliciją Vilniaus mieste sudarytų keturios partijos: liberalai, socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcija bei „Tvarka ir teisingumas“.

Valdančiąją koaliciją Vilniaus savivaldybėje iki šiol sudarė 31 politikas iš 51: penkiolika liberalų, po keturis socialdemokratus bei „Lietuvos sąrašo“ atstovus, taip pat jau buvę partneriai – aštuoni TS-LKD atstovai.

Opozicijoje buvo trys „tvarkiečiai“, iš liberalų frakcijos pasitraukęs britas Markas Adamas Haroldas, dešimt Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos atstovų, šeši Artūro Zuoko vadovaujami Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politikai – pastarieji, kaip ir konservatoriai, į naująją koalicija nekviečiami.

LLRA-KŠS iškėlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės, buvusios švietimo ir mokslo viceministrės Editos Tamošiūnaitės kandidatūrą.

Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo kandidatę, o apygardos rinkimų komisija išdavė jai lapus parašams rinkti. Būtina surinkti 1 000 parašų. Šis reikalavimas taikomas ir partijai, nes rengiami nauji rinkimai. Kandidatams surinkus parašus, jų galutinį sąrašą apygardoje tvirtins Vyriausioji rinkimų komisija. Dabar norą dalyvauti rinkimuose išreiškė keliolika partijų ir nepriklausomų kandidatų. Po pirmų dviejų parašų rinkimo dienų už LLRA-KŠS kandidatę jau pavyko surinkti per 700 parašų.

Toks veiksmas galėtų būti pripažintas pažeidimu paaiškėjus, kad platinti lankstinukus buvo verčiami darželio darbuotojai, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

„Į vaikų spinteles grupėje prikišta politinės reklamos, kuri akivaizdžiai orientuota į tėvus. Bet žvelgiant iš elementarios moralinės pusės, lįsti į vaikų darželį, į kiekvieną spintelę tėvams nematant, kad atėjęs rastum paslėptą lapelį, yra žemas jei ne žemiausias lygis“, – BNS sakė darželį „Medynėlis“ lankančio vaiko tėvas, muzikantas Domantas Razauskas.

Darželis yra Karoliniškių vienmandatės apygardos, kurioje ir kandidatuoja E.Tamošiūnaitė, teritorijoje.

Darželio direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Dzieveckaja BNS paaiškino, kad agitaciniai lapeliai vaikų spintelėse galėjo atsirasti po E.Tamošiūnaitės apsilankymo įstaigoje ketvirtadienį. Direktorės pavaduotoja tikino, kad politikė, susitikusi su darželio vadovais, paliko lankstinukų, juos pasiėmė auklėtojos. Kandidatė pažadėjo vėl užsukti kitą savaitę pabendrauti su pedagogais.

„Direktorė atnešė lankstinukų į susirinkimą, auklėtojoms paskelbė, kad ji (E.Tamošiūnaitė) ateis ir norės pasikalbėti su pedagogais. Ji norėjo pasikalbėti su pedagogais, juos sukviesti – auklėtojos tiesiog pasiėmė, kas norėjo tą informaciją ir tiek“, – teigė L.Dzieveckaja.

Ji tikino, kad auklėtojos lankstinukus pasiėmė savanoriškai.

Su darželio direktore Eugenija Bartusevičiūtė BNS susisiekti nepavyko.

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas sako, kad įstatymai nedraudžia dalyti agitacinių lankstinukų švietimo įstaigose, tačiau tokiu atveju turi būti paisoma lygiateisiškumo principo – sudaromos vienodos sąlygos visų partijų kandidatams. Kita vertus, paaiškėjus, kad įstaigos darbuotojai buvo spaudžiami dalyti agitacinę medžiagą, darželio vadovei grėstų administracinė atsakomybė.

„Tiems mažiems vaikams duoti ir agituoti tėvelius – vaikų įtraukimas į agitacinį dalyką irgi nėra pats geriausias dalykas (...). Reikia aiškintis aplinkybes: jei paaiškėtų, kad buvo prievarta, jei buvo duota komanda direktorės ar kieno nors, kad išnešiokite mano partijos lankstinukus, tai jau yra naudojimasis administraciniais resursais ir, ko gero, administracinė bauda gresia“, – sakė Z.Vaigauskas.

VRK šiuo metu yra gavusi ir skundų dėl politinės agitacijos keliose mokyklose lenkų dėstomąją kalba, kur, turimais duomenimis, mokyklų vadovai galėjo agituoti už LLRA kandidatę.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.