Lietuvių mylimą prezidentą kino dvikovoje įveikė tik populiarus animacinis filmas apie pandą. Pirmąjį rodymo savaitgalį „Prezidentą“ pažiūrėjo daugiau nei trys tūkstančiai žmonių, filmas tapo antruoju populiariausiu filmu visuose kino teatruose.

Po premjeros E. Jakilaitis pasakė dar daugiau. Jis prisipažino, kad V. Adamkaus ir jo žmonos Almos meilės istorija jam visada užspaudžia gerklę. „Tai viena gražiausių meilės istorijų, kada nors nutikusių Lietuvoje. Vienas kito supratimo, paramos, pajutimo ir santykių etalonas“, – kalbėjo jis.

Organizatorių nuotr. 

„Didžiulė palaima pažinti prezidentą. Jis yra žmogus, pasirinkęs meilės Lietuvai kelią. Tas kelias nebuvo labai lengvas, greičiau – akmenuotas, bet Lietuvai labai reikalingas. Tikrai žinau, kad herojiškos situacijos nutinka tik herojams. V. Adamkus yra būtent iš jų“, – sakė premjeroje apsilankiusi pianistė Mūza Rubackytė, su prezidentu susipažinusi dar 1990 metais.

Filmą pažiūrėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė iš jo išsinešanti labai daug – nuo jautrių istorijų apie prezidento vaikystę ir jo pažintį su ponia Alma iki pranašiškų prezidento žodžių apie Europos ateitį. „Tai politikas, kuris visada žvelgė giliau“, – sakė Seimo pirmininkė.

Jaukų ir šiltą filmo toną pabrėžė ir Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji sakė, kad filmas ne tik sukėlė daug minčių apie Lietuvos nueitą kelią, apie prezidento indėlį, bet ir apie tai, kokia iš tiesų turi būti politinė kultūra: „Prezidentas labai aukštai iškėlė kartelę, jis mūsų politikos šviesulys, moralinis standartas, kviečiantis kiekvieną asmeniškai mąstyti apie tai, kaip reikėtų tarnauti žmonėms ir visuomenei. Filmas mane palietė asmeniškai, mūsų politikoje taip dažnai trūksta jautrumo, empatijos, nuoširdumo. Prezidentas V. Adamkus šias savybes tiesiog spinduliuoja.“

Organizatorių nuotr. 

„Mes turime vystyti šią mintį – gyvenome prie Adamkaus, kaip mūsų seneliai kadaise gyveno prie Smetonos“, – po premjeros šypsojosi istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. V. Adamkaus prezidentavimo metais buvęs komandoje, šiandien jis yra visiškai tikras: „Prezidentas yra kokybės ženklas. Kažkokiu stebuklingu būdu subtiliai jis Lietuvą atvėrė pasauliui.“

Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Mindaugas Jackevičius filmą pavadino svarbiu istorijos metraščiu, kuris liks ateities kartoms. „Kai vyko pirmieji prezidento rinkimai, aš buvau dar vaikas, šypseną kėlė anuomet tokie jauni kolegų veidai. Nuostabu, kad salėje mes dar galime turėti pagrindinį tokio garbaus amžiaus filmo herojų ir jis gali su mumis bendrauti. Tiesą sakant, man irgi įstrigo filmo prodiuserio Arūno Valinsko žodžiai – mes gyvenome prie Valdo Adamkaus. Ketinu gyventi dar ilgai, būtinai apie tai papasakosiu jauniesiems kolegoms“, – kalbėjo M. Jackevičius.

„Drąsa veikia istoriją, drąsa kuria istoriją“, – tokį įspūdį po filmo išsinešė Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva. Ji pasakojo apie tai, kad daug iš prezidento mokėsi, drauge su juo kurdama nepriklausomą Lietuvą. „Prezidentas manimi pasitikėjo, gavau iš jo labai stiprių gyvenimo pamokų, Lietuva turi kuo didžiuotis, o mes turime tęsti jo darbus, nešti jo šviesą toliau“, – kalbėjo E. Leontjeva. 

Organizatorių nuotr. 

Didelį įspūdį filmas paliko ir į premjerą pakviestam kunigui Ričardui Doveikai. Jis kalbėjo apie tai, kad V. Adamkus buvo tarsi tiltas tarp mūsų svajonių ir vilties, žmogus, išpildęs Sibiro tremtinių svajones, lietuvių motinų nakties pasakas, atvėręs bažnyčią, priminęs, kokia svarbi yra lietuvių kalba ir kultūra. „Savo šalies šaknyse ir įsčiose turime prezidentą, kuris tapo dovana kiekvienam, kuris apsisprendžia būti didesniu lietuviu pasaulyje“, – sakė R. Doveika.

Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei D. Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui A. Valinskui. Po metų su prezidentu V. Adamkumi buvo parengtas viso gyvenimo interviu, padėjęs pagrindą filmui. Keturias valandas užtrukęs pasakojimas apie vaikystę, jaunystę ir brandos metus atskleidė prezidento asmenybę, jo požiūrį į daugybę gyvenimą lydėjusių istorinių įvykių.

Dokumentinis filmas „Prezidentas“ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Utenos, Ukmergės ir Varėnos kino teatruose – nuo balandžio 12 dienos. Filmą režisavo G. Genevičiūtė ir D. Žeimytė-Bilienė. Muziką specialiai filmui kūrė kompozitorius G. Zujus.

„Jonas Jakilaitis. 1952–2023.

Po sunkios ligos mirė mano tėtis Jonas.

Su Juo bus galima atsisveikinti antradienį, spalio 17 d., laidojimo namuose „Rekviem“, Jonavos g. 41A, Kaune, nuo 14 val., ir trečiadienį, nuo 11 val.

Karstas išnešamas trečiadienį, 13.30 val.

Laidotuvės vyks Karmėlavos kapinėse.

Šv. Mišios vyks Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje trečiadienį, 9.30 val.“, – šeštadienį feisbuke pranešė E. Jakilaitis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, žurnalistas, visuomenininkas Edmundas Jakilaitis įvertinti III laipsnio ordinu „Už nuopelnus“.

Lietuvos prezidento sutuoktinė Diana Nausėdienė apdovanota kunigaikštienės Olgos I laipsnio ordinu.

Lietuviams šie ordinai įteikti „už svarų asmeninį indėlį stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, Ukrainos valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo rėmimą, Ukrainos valstybės populiarinimą pasaulyje“.

2021 metais Ukrainos V. Zelenskis už nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu yra apdovanojęs Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą.

Skirtingo laipsnio ordinus yra gavę ir kiti Lietuvos bei užsienio politikai, visuomenininkai, karininkai.

Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi LRT žurnalistė Rita Miliūtė, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra LRT žurnalistės Nemira Pumprickaitė bei Indrė Makaraitytė, „15min group“ vadovas Tomas Balžekas, Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad visuomenė įtakingiausiu taip pat laiko žurnalistą E. Jakilaitį, antroje dešimtuko vietoje – R. Miliūtė, trečioje – R. Valatka. Toliau rikiuojasi N. Pumprickaitė, laidų vedėjos Rasa Tapinienė bei Rūta Mikelkevičiūtė, V. Bruveris, „Delfi“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir I. Makaraitytė.

Pasak „Delfi“, pernai pirmąją vietą tiek visuomenės, tiek elito nuomone, užėmęs „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas šiemet buvo vertintas visuomenininkų kategorijoje. E. Jakilaitis, daręs darbo žiniasklaidoje pertrauką, pernai šioje kategorijoje vertintas nebuvo.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 19 dienomis apklausęs 999 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

Visuomenės apklausą birželio 19–30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausę 1015 žmonių nuo 18 iki 75-erių metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka devintus metus iš eilės.

Valstybės dienos proga šalies gyventojams šiemet siūloma išbandyti save rekordiniame Karaliaus Mindaugo plaukime nuo Vilniaus iki Kernavės, kur tempą diktuos Atlanto vandenyną perplaukęs Aurimas Valujavičius. Daugiau apie iššūkį: www.tv3.lt/liepos6

O pasiekus paskutinį tašką – pirmąją sostinę Kernavę – kartu stebėkime linksmuosius istorinius apdovanojimus, tradiciškai giedokime „Tautišką giesmę“ ir mėgaukimės ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymais.

Karaliaus Mindaugo iššūkio dalyviai savo kelionę baidarėmis ar asmeninėmis vandens transporto priemonėmis kviečiami pradėti liepos 6-ąją, 6 valandą ryto, Vilniuje, prie Baltojo tilto. Didysis plaukimas čia prasidės 7 valandą.

Dalyvius startiniame taške išlydės ne tik renginio vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Edmundas Jakilaitis, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Kartu su A. Valujavičiumi, jie ir patys taps plaukimo dalyviais!

„Sužinoję, jog Aurimas sutiko dalyvauti Karaliaus Mindaugo iššūkyje ir būti jo ambasadoriumi, jautėme euforiją. Nėra kito žmogaus Lietuvoje, kuris taip tiktų šios idėjos sklaidai ir dalyvių įkvėpimui. Nė neabejoju, kad daugeliui žmonių jo faktorius apsispręsti priimti iššūkį padėjo lengviau. Taip pat mums didžiulė garbė, kad plaukimo šventėje jau nuo pat ryto apsilankys ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Ne tik apsilankys, bet pats sės į baidarę, ir su keliais šimtais dalyvių startuos šiame karališkajame iššūkyje“, – sako M. Stasiulis.

Anot renginio vedėjo, toks iššūkis – puiki idėja ne tik tiems, kurie nori išbandyti savo jėgas, bet ir tiems, kurie ieško originalesnių būdų, kaip paminėti tokias visai valstybei svarbias dienas.

„Mums reikia mokytis šventes švęsti kitaip: daugiau veiklų, daugiau judesio, daugiau prasmės. Iki šiol daugelis žmonių, taip pat ir aš, geriausiu atveju nuvažiuodavome į sodą, gamtą, prisipirkdavome traškučių, dar kai ko prie jų ir kepdavome šašlykus. Pripažinkime – toks planas neturi daug fantazijos“, – sako jis.

Būtent todėl idėja apie istorinį plaukimą Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės buvo pasitikta ovacijomis: „Tradicija vakare giedoti himną jau suformuota ir prigijusi, tačiau visą laiką kildavo klausimų, o kaip švęsti ir ką veikti visą dieną? Štai ir turime atsakymą, kaip prasmingai ir įdomiai ją paminėti – išsikeli sau iššūkį, pabūni gamtoje, pabendrauji su žmonėmis, o vakare šventi iš visos širdies ir balso!“

Ir nors su baidare nuplaukti 60 kilometrų per dieną nėra lengva, M. Stasiulis pastebi, kad tai – tikrai įmanoma.

„Laukia kitoks plaukimas: mažiau sustojimų ir pliurpalų, mažiau užkandžių pertraukėlių ir daugiau azarto. Tik įsivaizduokite, kaip gerai jausis dalyviai vakarop pasiekę Kernavę... Nė neabejoju, kad šią dieną jie atsimins ilgai“, – įsitikinęs jis.

Mindaugas neslepia, kad ir pats tokiam plaukimui baidarėmis yra neabejingas, o visai neseniai su bičiuliais jis leidosi gražiąja Ūla. Ir nors plaukti Nerimi – visai kita specifika, M. Stasiulis tikina, kad nėra nieko, ko iššūkio dalyviai nepajėgų įveikti.

„Upė – plati, srovės yra, belieka tik paskirstyti jėgas ir tolygiai irkluoti. Skaičiavome, kad upės srovės greitis yra nuo 3 iki 5 kilometrų per valandą. Taigi, net neirkluojant, po paros būtumėte Kernavėje, o jei dar pamakaluosite irklais, tai viskas tikrai pasiseks puikiai“, – šypteli jis.

Nors dalyviai kviečiami iššūkiui nuo Vilniaus iki pat Kernavės, žmonės galės rinktis ir trumpesnes plaukimo distancijas. Jų patogumui suplanuotos dvi poilsio vietos: ties Stirniais (apie 25 km nuo starto linijos) ir ties Vieviu (apie 55 km nuo starto linijos). Šiose sustojimo vietose taip pat bus galimybė kelionę pabaigti.

O vos atvykus į paskutinį plaukimo tašką – Kernavę – iššūkio dalyvių ir miesto svečių lauks kitos pramogos. Tai – nuo 19.30 val. startuosiantys Lietuvos istorijos apdovanojimai.

„Domiuosi istorija ir džiaugiuosi, kad tokie rinkimai vyksta! Tai – naujas ir įdomus žvilgsnis į mūsų valstybės įvykius bei asmenybes. Pavyzdžiui, buvau nustebęs, kai sužinojau, koks lietuviškas žodis buvo pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Jei ir jūs norite tai sužinoti, bėkite į tv3.lt/liepos6/rinkimai ir pamatysite patys“, – kviečia Mindaugas.

Lietuvos istorijos apdovanojimai, kuriuos tiesiogiai transliuos TV3 televizija, bus palydėti ir gausaus žvaigždžių desanto. Savo pasirodymus žiūrovams ir Lietuvai skirs Monika Linkytė, Saulius Prūsaitis, Merūnas Vitulskis, Gabrielė Vilkickytė ir Ieva Narkutė.

21 valandą šalies gyventojai bus kviečiami tradiciniam „Tautiškos giesmės“ giedojimui, o iškart po to koncertą pratęs žinomiausi šalies atlikėjai.

„Karaliaus Mindaugo iššūkis. Himno giedojimas“ – liepos 6-ąją, 19.30 val. per TV3!

Jis sakė savo ateitį siejantis su privačiu sektoriumi, todėl taip nori atsikratyti bet kokių „interesų konflikto regimybių“.

„Kadangi traukdamasis iš ekonomikos viceministro pareigų esu pasakęs, kad ketinu grįžti į privatų sektorių, tai pasitraukiau tiek iš Laisvės partijos valdybos, tiek ir apskritai iš jos narių, kad grįžtant į privatų sektorių nekiltų jokių interesų konflikto regimybių“, – BNS pirmadienio vakarą sakė V. Jurgutis.

Jis teigė prašymą išstoti iš Laisvės partijos pateikęs tą pačią dieną, kaip ir pareiškimą ministrei Aušrinei Armonaitei dėl  viceministro pareigų atsisakymo. Ministerijoje jis dirbs iki balandžio 21-osios.

Iš viceministro pareigų V. Jurgutis nusprendė trauktis sulaukus kaltinimų nepotizmu, kai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė – V. Jurgučio sutuoktinė ir ekonomikos bei inovacijų ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugė.

V. Jurgutis atmetė kaltinimus nepotizmu ir sutuoktinės protegavimu, tačiau prezidentui Gitanui Nausėdai, anot jo, pareikalavus atsakyti „už dalykus, kurių nebuvo“, nutarė atsistatydinti. Netrukus išeinanti iš darbo LTG pranešė ir A. Belickaitė.

Klausimą dėl galimo nepotizmo šioje istorijoje iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jo žmona Rasa Jakilaitienė taip pat dalyvavo atrankoje į LTG korporatyvinių reikalų direktorės pareigas.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas tvirtino pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų.

V. Jurgutis Laisvės partijos nariu buvo nuo jos įsteigimo 2019-aisiais, yra buvęs partijos vicepirmininku, buvo valdybos narys.

Šį ketvirtadienį, 19.30 val., TV3 televizijos eteryje pasirodys speciali E. Jakilaičio laida „Dėmesio centre“ su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Išskirtiniame interviu už savo ir visų mūsų laisvę kovojančios šalies prezidentas pasidalins svarbiausiomis įžvalgomis apie Ukrainos ateitį, ryšį su Lietuva ir reikšmingiausius ateities planus.

E. Jakilaitis su Ukrainos prezidentu aptarė ne vieną svarbią temą. Prezidentas V. Zelenskis žurnalistui atskleidė, kada, jo manymu, Ukraina galėtų tapti pilnaverte Europos Sąjungos nare.  Be to, V. Zelenskis kalbėjo apie sprendimus Ukrainos atžvilgiu, kurių būtų galima tikėtis liepos mėnesį įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Aptartos buvo ir pirmosios karo dienos – ar prezidentas tikėjosi tokio ryškaus ukrainiečių pasipriešinimo?

„Taip pat prezidentas pasidalijo mintimis, ką norėtų pasakyti tiems, kurie sako, jog Ukrainą remti jau pavargo bei kokios paramos tikisi iš Lietuvos“, – atskleidžia E. Jakilaitis.

Interviu su prezidentu įvyko Ukrainoje – Lvive, Voznickio rūmuose esančioje dailės galerijoje, iškart po ten pat vykusio V. Zelenskio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

E. Jakilaitis – pirmasis Lietuvos žurnalistas, kuriam pavyko pakalbinti prezidentą V. Zelenskį po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Tiesa, jie bendrauja jau ne pirmą kartą. Kaip prisimena E. Jakilaitis, pirmasis jo ir V. Zelenskio pokalbis įvyko prieš keletą metų, kai V. Zelenskis jau buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, tačiau dar nebuvo davęs prezidento priesaikos.

Šis, antrasis jų pokalbis, kaip teigia žurnalistas, buvo ypač emocingas ir įkvepiantis.

– Ar keičiate profesiją ir laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jau nebebus?

– Kodėl nebus? Ši laida kaip buvo, taip ir bus. Kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. „Įsikūnijimas“ yra visai kito žanro, kitokio formato laida, kuri remiasi dramaturginėmis situacijomis. Atėję į laidą žmonės įsikūnys į kitus asmenis ir priims už juos sprendimus.

– Ar naujas laidos formatas sufleruoja jūsų, iki šiol geriau žinomo kaip aktualijų žurnalisto, naują amplua?

– Nuo aktualijų aš niekur nepabėgu, nes ir šioje laidoje bus gvildenamos labai aktualios daugeliui TV žiūrovų problemos. Laidos dalyviai spręs tam tikras gyvenimiškas situacijas, su kuriomis daugelis iš mūsų galbūt esame susidūrę. Temų bus pačių įvairiausių: nuo kartų konfliktų, seksualinio priekabiavimo iki santykių darbe, karjeros sprendimų ir pan. Daugelis čia galės atpažinti save, savo draugus, kaimynus, pažįstamus ir kartu stebėti, kaip tas keblias situacijas siūlys spręsti garsūs Lietuvos žmonės. Tai labai įtraukianti, netikėta, intriguojanti laida, svarbiausia – dar ir naudinga. Kaip mėgsta sakyti kolegos iš Skandinavijos TV – entertainment with a purpose (pramoga su prasme – aut. pastaba). Būtent tokia ji ir yra: ne tik įtraukianti, bet ir patraukianti naudingu savo turiniu.

TV3 nuotr. 

– Atsisėdę priešais televizijos kameras žinomi Lietuvos žmonės įsikūnys į išgalvotus kitų asmenų gyvenimus. Ar konkrečiai į ką įsikūnyti siūlysite jūs, ar laidos dalyviai galės pasirinkti patys?

– Visos situacijos yra išgalvotos. Jas kuria žmonės, kurie užsiima dramaturgija kasdieniame gyvenime. Ne visos jos yra ypač dramatiškos. Turiu omenyje, kad ne visose bus kažkas panašaus, kai žmogus stovi ant tilto ir ruošiasi nuo jo šokti žemyn. Ne apie tokias dramas kalbu. Tačiau ir apsisprendimai laidos dalyviams nebus lengvi. Iš pradžių jie išgirs, į kokį žmogų turės įsikūnyti. Tarkim, profesorius Alfredas Bumblauskas netikėtai sužinos, kad yra mažame Lietuvos miestelyje gyvenanti 20-metė mergina. Bet čia visas įdomumas dar tik prasidės. Galbūt jis turės įsikūnyti į mokytoją, kuriai iki pensijos teliko vos keleri metai, bet naujas direktoriaus pavaduotojas ėmė ją engti. Kaip jis elgsis būdamas jos kailyje? Juk įdomu, tiesa?

– Primena savotišką TV detektyvą?

– Iš tiesų. Vienas klausimas gimdo kitą, o laidos dalyvių laukia klaidi kelionė per pasirinkimų labirintą ieškant pačios geriausios išeities iš komplikuotų gyvenimo situacijų. Ši laida konstruojama piramidės principu, kai po tavo atsakymo seka kiti klausimai, išplaukiantys iš prieš tai buvusio atsakymo. Įdomiausia, kad jei tą pačią situaciją žaistum vis su kitu žmogumi, ji visuomet baigtųsi skirtingai. Kodėl? Nes kiekvienas dalyvio apsisprendimas – vis kitos krypties pasirinkimas. Bendro kelio nėra. Jei sykį priėmei kažkokį sprendimą, jis tuoj pat sukūrė kitus apsisprendimus. Todėl niekas – nei aš, nei laidos dalyviai – nežino, kur atsidurs pačioje laidos pabaigoje.

TV3 nuotr. 

Dalyvaujant tiesioginiame eteryje kiekvienas pasakytas žodis keliauja tiesiai į TV žiūrovų ausis. Jo nebesugrąžinsi atgal į burną, nebeiškirpsi.

– Pažaiskime su žodžiu „įsikūnijimas“. Jei galėtumėte įsikūnyti, į ką norėtumėte – vyrą ar moterį, kokioje šalyje norėtumėte gimti, kokį darbą dirbti, taigi kokį įsikūnijimą pasirinktumėte?

– Turbūt pasirodysiu labai neoriginalus. Norėčiau gimti Lietuvoje, dirbti žurnalistu arba prodiuseriu.

– Žurnalistiką ir laidų prodiusavimą palikite ramybėje!

– Na, gerai, tuomet mielai savo gyvenimą susiečiau su tarnyba kariuomenėje. Vyras ar moteris? Didelio skirtumo čia nėra, bet gal įdomiau būtų gimti moterimi – pasižiūrėti, kaip tas gyvenimas atrodo iš kitos perspektyvos. Ypač tarnaujant Lietuvos kariuomenėje.

– Prie jūsų pavardės dažnai skamba toks apibūdinimas: „vienas žinomiausių šalies žurnalistų“. Ar vienam žinomiausių šalies žurnalistų vis dar suprantamas žodis „jaudulys“? Ar jaudinatės prieš savo laidas?

– Jaudulys turi būti. Aišku, jis nėra kažkoks patologinis ir neatima gebėjimo mąstyti ar greitai reaguoti į pašnekovo mintis, bet tam tikras virpesys mano kūne visada yra. Manau, kad prie to priprasti neįmanoma. Jei jau pripratai, turbūt reikia keisti profesiją? Televizija, žurnalistika, juo labiau tiesioginis eteris – visi tie dalykai privalo turėti jaudulio. Jaudulys tave mobilizuoja, padidina širdies dūžių skaičių,  pagreitina mąstymą. Jei niekaip nereaguoji – nenormalu. Žmonės, atėję į laidos filmavimą, irgi patiria stresą. Bet ne dėl to, kad kažkas jų kažko ypatingo paklausė, o todėl, kad dalyvaujant tiesioginiame eteryje kiekvienas pasakytas žodis keliauja tiesiai į TV žiūrovų ausis. Jo nebesugrąžinsi atgal, nebeiškirpsi.

TV3 nuotr. 

– Jaudulys – natūrali žurnalistinio darbo dalis. Ar galėtumėte paatvirauti, su kuo kalbantis jums labiausiai prakaitavo delnai?

– Sunkiausia kalbėti su sportininkais, nes jie mažakalbiai, aišku, su kai kuriomis išimtimis. Kad ir kas būtų: Rūta Meilutytė ar Arvydas Sabonis – visada prakalbinti mažakalbį sportininką yra tam tikras iššūkis. Džiaugiuosi, kad daugeliu atvejų tai padaryti man pavyksta.

– Esu girdėjusi: politikos ir aktualijų laidos – prestižas, o jei pramoginis šou – tai lyg ir laipteliu žemyn? Jaučiate tai?

– Nežinau, man atrodo, kad blogi yra tik blogai padaryti darbai. Geri yra tie, kurie padaryti kokybiškai ir gerai. Nesvarbu, ką veiki televizijoje: filmuoji, kalbi, montuoji, o gal planuoji, – bet kuri veikla yra vienodai svarbi, jei ji padaryta gerai. Blogai galima daryti viską – ir automobilį vairuoti, ir laidas vesti. Mano galva, labiausiai turi būti vertinamas žmogaus profesionalumas, kad ir kokį darbą jis dirbtų, kad ir kokias pareigas užimtų. Juk tiek pat įdomiai galima vesti laidą ir apie gyvūnus, ir apie politikus.

– Jūsų žmona Rasa – taip pat žurnalistė. Ar, grįžę namo, aktualijas, politiką, dienos temą paliekate už durų?

– Labai retai namuose tai aptarinėjame. Tiesą sakant, darbą baigiu gana vėlai – maždaug po 20 valandos. Kol dar grįžtu namo… Užtai likusį vakaro laiką stengiuosi skirti vaikams. Kartu prisėdu ir prie televizoriaus, pasižiūriu vakaro žinias, kurių dar nemačiau. Mūsų vaikai irgi jas žiūri, domisi dienos aktualijomis. Ypač dabar, kai vyksta karas Ukrainoje. Sunku tų aktualijų neparsinešti į namus, kai pats gyvenimas dabar yra apie tai.

– Kokie Edmundui tenka namų ir buities darbai? Ar esate buitiškas žmogus – tarkim, varva čiaupas, reikia pakabinti paveikslą – ar ilgai reikia jūsų prašyti?

– Pakankamai. Kartais net kokį vienuolika kartų (juokiasi). Bet padarau. Seniau darydavau nepaprašytas, bet dabar žmonai tenka ir griežčiau pasakyti.

TV3 nuotr. 

– Jūsų vedama laida „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ nagrinėja vieną svarbiausią dienos temą. Kokia šiuo metu svarbiausia jūsų namų tema, jei tik galiu šito klausti?

– Tų temų, manau, namuose yra daugybė. Kalbant apie pagrindinę, tai turbūt būtų mokslai. Mano dukra Barbora yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pirmakursė. Dabar jai sesija. Sūnui Bernardui, kuris dešimtokas, irgi labai svarbūs metai. Mažoji Morta – pirmokė. Visi mėgstame pakalbėti ne tik apie mokslus, bet dažnai ir apie sportą. Laisvalaikis? Dažniausiai jį leidžiame su žmona ir Morta – vyresni vaikai jau turi savų užsiėmimų. Tokios tos mūsų aktualijos. Turbūt panašios, kaip ir kitose šeimose. Namai, maistas, buitis, mokslai, sveikata, situacijos, kurias reikia aptarti. Nieko naujo.

– Kalbėdamas apie šeimą nepaminėjote dar vieno jūsų šeimos nario – pono Pifo Kekso Jakilaičio. Atrodo, taip linksmai ir tituluotai jį vadinate?

– Taip, taip. Kas jį vedžioja? Priklauso nuo situacijos. Šiuo metu daugiau dėmesio jo rytiniams ir vakariniams pasivaikščiojimams skiria vaikai ir žmona. Kadangi rytais vežu Mortą į mokyklą, nebeturiu tam laiko. Dukrai paskaitos universitete prasideda vėliau, tai rytais dažnai su Pifu Keksu vaikštinėja ji.

– Šiuos metus pagal kinų kalendorių dalijasi Triušis ir Katinas. Pifas Keksas – jūsų dukros Barboros augintinis, o gal mažoji Morta Naujaisiais metais svajotų apie katytę ar triušiuką?

– Aišku, kad svajotų ir norėtų. Geriausiai – dideliais kiekiais (juokiasi). Bet, žinoma, norus reikia derinti su realybe. Keletą metų auginome žiurkėną. Deja, šie gyvūnai nėra labai ilgaamžiai. Namuose garsiai ištarus žodį „triušis“, būtų daug susižavėjimo, bet kol kas dar palauksim.

Žaibo žaidimas su Edmundu Jakilaičiu

Dabar įsivaizduokite, kad dalyvaujate ne „Įsikūnijime“, bet trumpame TV žaidime. Pasirinkite pirmąją temą iš muzikos, sporto, televizijos, pramogų (politikos neieškokite) ir atsakykite į  klausimus.

TV3 nuotr. 

Sportas

– Kokio sporto gerbėjas esate?

– Vienos mėgstamos sporto šakos neturiu – man įdomu daug kas. Iš esmės šiuo metu domiuosi tuo, ką lanko mano vaikai. Dukra Barbora jodinėja, o sūnus užsiima lengvąja atletika. Iš žiemos sporto šakų labai patinka žiūrėti biatloną ir slidinėjimą lygumų slidėmis. Iš vasaros sporto šakų galiu žiūrėti ir tenisą, ir futbolą, ir krepšinį – klubinį ar nacionalinį. Kartais žiūriu ir ypatingesnes LKL varžybas. Visoks sportas man labai įdomu.

– Ar pats šiuo metu sportuojate?

– Darbo savaitėmis sportuoju kiekvieną dieną – nuo pirmadienio iki penktadienio. Tiek sporto salėje su treniruokliais, tiek mėgstu bėgioti parke, minti dviratį, plaukti baseine. Man sportas – tam tikra meditacijos forma. Sporto klube visuomet esi apsuptas daugybės žmonių, o bėgdamas ar plaukdamas turi nuostabią galimybę pabūti pats su savimi, susikaupti, pamąstyti, kartu ir sveikai praleisti tą valandą.

– Kiek leidote sau, kaip eiliniam Lietuvos vyrui, sėdėti prie televizoriaus, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas Katare?

– Tas rungtynes, kurios vyko vėliausiai, mačiau beveik visas. Šalia sėdėjo ir mano žmona, vaikai. Žiūrėjome jas visi kartu. Pasaulio futbolo čempionatas nėra vien tik futbolas – tai kažkas daugiau! Skristi ten? Vykstant futbolo čempionatui tai būtų gerokai per brangu. Užtai labai norėčiau nuvykti į Paryžių olimpinių žaidynių metu ir pajusti olimpinę dvasią. Neplanuoju, bet svajoju. Labai norėčiau nuskristi pasižiūrėti būtent jojimo varžybų drauge su dukra: galbūt ir ji kada nors dalyvaus olimpinėse žaidynėse? Su sūnumi – lengvosios atletikos: juk jis irgi profesionaliai sportuoja.

– Kokį žymų Lietuvos sportininką norėtumėt pasikviesti į savo naują laidą „Įsikūnijimas“?

– Jau skambinau Rimui Kurtinaičiui, bet jis tuo metu negalėjo: vedė treniruotes. Manau, kad anksčiau ar vėliau jis atvyks. Tai žmogus, kuris neieško žodžio kišenėje, turi lakią fantaziją – tikrai būtų įdomu suteikti jam kokį nors įsikūnijimą.

Televizija

– Ar galite įvardyti patį matomiausią TV veidą Lietuvoje?

– Turbūt matomiausias televizijos veidas būtų arba Gitanas Nausėda, arba Ingrida Šimonytė.

– Koks senų laikų televizorius buvo jūsų vaikystės namuose ir ką paprastai per jį žiūrėdavote?

– Jei gerai pamenu, mano vaikystės namuose buvo nespalvoto vaizdo mažas „Šilelis“ ir spalvoto vaizdo didžiulis „Horizontas“. Ką žiūrėdavome? Ką jau ten tais laikais galėjai žiūrėti. Kadangi gyvenome Kaune, turėjome galimybę matyti Lenkijos televiziją. Gal dėl to ir kalbu lenkiškai, nes didžiąją dalį laiko žiūrėdavau lenkiškas programas. Nors tai nebuvo kažin kas, bet turbūt kur kas mažesnis šlamštas už sovietinį.

– Koks garsus veikėjas bandė pats įlipti į televizorių? Gal pacituotumėte bent vieną iš jo auksinių minčių?

– „Kodėl televizorius ir vėl rodo sukčius?“ Argi ne puiki mintis? Tinkanti šioms dienoms. Manau, to paties būtų galima paklausti ir dabar (juokiasi). Bet ją pasakė ne Karlsonas, o Freken Bok.

Muzika

– Sausio pabaigoje vyks kasmečiai M.A.M.A. apdovanojimai, skirti geriausiems Lietuvos įvairių muzikos žanrų atlikėjams ir grupėms. Paminėkite keletą vardų, kuriuos siūlytumėte savo nuožiūra?

– Aš netgi žinau, kas pretenduoja į geriausius atlikėjus: Monika Liu, Vaidas Baumila. Jei siūlyčiau aš, tuomet remčiausi savo jaunėlės Mortos skoniu ir sakyčiau, kad Dj Nevykėlė turėtų skinti laurus! Tai yra absoliutus vaikų fenomenas Lietuvoje.

– Kokios muzikos klausotės savo automobilyje? Kokią radijo stotį pirmiausiai įsijungiate?

– Automobilyje turiu nusistatęs dvi radijo stotis – LRT ir BBC. Su labai retomis išimtimis važiuodamas toliau, tarkim, į Klaipėdą, klausausi muzikinių radijo stočių. Važinėdamas po miestą naudoju „Spotify“, o radijo mygtukai, kaip jau minėjau, pas mane aktyvūs tik du.

– Ar vaikystėje, paauglystėje turėjote savo muzikos dievukų?

– Mano kambaryje buvo per visą sieną akvarele nupieštas „Bix’ų“ ženklas. Kažkada pagautas įkvėpimo pats jį nusipiešiau. Kiti tų laikų prioritetai turbūt buvo „Foje“ ir „Antis“.

Pramogos

– Pramogų verslas neįsivaizduojamas be skandalų. Jei reikėtų tokį apie save sukurti?

– Pramogų pasaulyje jų reikia, bet maniškiame – tikrai ne. Mano pasaulyje puikiai galima gyventi ir be skandalų.

– Kokios pramogos jus patį uždega, leidžia atsipalaiduoti po savaitės darbų?

– Gal labiau ne pramogos, o kažkokia veikla – sportas ar meistravimas  namuose. Geriausias poilsis man yra kitokia veikla. Ar visuomeninė, ar asmeninė, ar sportinė – nesvarbu. Bet tai turėtų būti kažkas tokio, ko neveikiu kasdien darbe.

– Ar sekate pramogų pasaulio apkalbas ir gandus? Gal ir apie save esate kažką įdomaus girdėjęs?

– Gandų tikrai neseku, net ir apie save (juokiasi). Nesu nei girdėjęs, nei domėjęsis, net nežinau, ar tokie gandai apie mane išvis egzistuoja. Jei ir egzistuotų – tegyvuoja sau toliau. Man, tiesą sakant, tai mažiausiai rūpi. Neturiu tam laiko. Reikia eiti ten, kur eini, ir daryti tai, ką darai. Ir dar – mažiau dairytis į šalis: taip daugiau padarysi.

„Mano manymu, žmonių kalbinimas nėra tiesiog duotas įgūdis, kurio išmoksti taip, tarsi važiuotum dviračiu. Tad ir dabar, praėjus šiokiam tokiam laikui, grįždamas čia jaučiu jaudulį“, – sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ vedėjas E. Jakilaitis.

Tačiau retas žiūrovas pastebėtų šį jaudulį, apie kurį kalba žurnalistas. Per ilgus savo karjeros metus, E. Jakilaitis yra kalbinęs tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio ryškiausias asmenybes. Tiesa, jo atskleidžiamos istorijos ne visuomet būna malonios – štai kartą, prieš maždaug 20 metų, jis yra sulaukęs ir grasinimų.

„Sprogdinti nesprogdino, bet man yra pasakę, kad iš Klaipėdos aš neišvažiuosiu. Kai ten dariau žurnalistinį tyrimą, man šį tekstą pasakė aukštas pareigas užimantis valstybės pareigūnas. Tai buvo istorija apie didelę įmonių grupę, kuri aukštam pareigūnui įrengė kavinę, ir ten veikė jo žmona. Iš tiesų tai buvo kyšis – tiesiog labai pigiai kavinei išnuomojo patalpas ir įrengė jas neatlygintinai“, – trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Gero vakaro šou“ per TV3  aplinkybes pasakos E. Jakilaitis.

Sprogdinti nesprogdino, bet man yra pasakę, kad iš Klaipėdos aš neišvažiuosiu.

Tiesa, nors iš Klaipėdos žurnalistui išvažiuoti visgi pavyko, istorija čia dar nesibaigė: „Aš džiaugiausi išvažiavęs iš ten laimingai, o taip pat viską parodžiau televizijoje. Bet tuo metu, kai laida pasirodė eteryje, ta organizacija pasirūpino, kad Girulių retransliatoriaus bokštas būtų atjungtas ir Klaipėdos regiono žmonės tos laidos nepamatytų.“

E. Jakilaitis ne veltui yra vadinamas interviu žanro specialistu – kai kurie jo pokalbiai įsiminė ne tik visuomenei, bet ir pačiam žurnalistui. Vienas iš tokių įvyko su tuometiniu JAV prezidentu, George‘u W. Bushu.

Kaip laidoje pasakos žurnalistas, jų pokalbis, vykęs Baltuosiuose rūmuose, tetruko septynias-aštuonias minutes. Tiesa, tai buvo priežastis, dėl kurios E. Jakilaitis apskritai skrido į JAV – žurnalistas prezidentui pripažino, kad tokia galimybė jam yra ypatinga, vienąkart per gyvenimą pasitaikanti proga.  Anot E. Jakilaičio, prezidento pokštas jį kaip reikiant suglumino!

Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra paramą Ukrainos kariams renkantis Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika.

Į įtakingiausiųjų dešimtuką, anot apklaustų ekspertų, taip pat patenka Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, virusologas Saulius Čaplinskas, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius ir kunigas Algirdas Toliatas.

Tuo tarpu atskirai atliktoje visuomenės apklausoje į įtakingiausiųjų trejetą pateko A. Bumblauskas, žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis bei R. Doveika.

Toliau sąraše rikiuojasi L. Kojala, E. Jakilaitis, režisierius Oskaras Koršunovas, teatro ir operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, operos solistė Asmik Grigorian, choreografė Andželika Cholina.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

Visuomenės apklausą liepos 18–25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausę 1013 žmonių nuo 18 iki 75-erių metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas renka aštuntus metus iš eilės.