Gyva to iliustracija – spektaklis „La Emigrante del Amor“, kuriame jis atlieka pagrindinį vaidmenį kartu su aktore bei šokėja Agne Sabulyte. Vilniaus tango teatre žiūrovai šiandien jį išvys jau ketvirtąsyk ir, kaip žada kūrėjai, tikrai ne paskutinį – dar du spektakliai numatyti lapkritį ir vienas gruodį.

„Meilės istorija, kurią įkūnijame, atskleidžia labai populiarias XX amžiaus meilės istorijas Argentinoje. Čia susipina prancūziška elegancija ir argentinietiškos aistros, o kartu paliečiamas tango šokio terapijos aspektas žmogaus gyvenime, aktualus ir šiuolaikinėms poroms“, – sakė E. Gimenez, sutikęs papasakoti apie tai plačiau.

Anot jo, šokant nėra svarbiausia įsiminti tam tikras žingsnių sekas ar išmokti šokio figūras – nepalyginamai svarbiau yra surasti ryšį su greta esančiu šokio partneriu ir įsiklausyti į jo kūno siunčiamus signalus, pasitikėti juo, bet ir nepamiršti savęs.

Iššūkis Nr. 1: pakelti galvą

Tiek šokio, tiek gyvenimo sėkmei būtina turėti orumo ir pasitikėjimo savo jėgomis. Bet žmonės visgi labiau linkę sukumpti, nuleisti galvą ir dejuoti, kaip viskas yra blogai.

Tiesiog susitinka dvi gyvenimo linijos tam tikram periodui, susiliejusios jos maitina viena kitą, globoja, saugo, myli, bet anksčiau ar vėliau kiekvienas gyvenimas vėl pasuka sava linkme.

E. Gimenez siūlo pabandyti tai padaryti pasitempus, kaip šokant tango. Nepavyks. Kilstelėkite smakrą aukštyn – kartu su ištiesinta nugara sugrįš ir orumas bei pasitikėjimas savo jėgomis.

Šokyje taip pat – sukumpęs šokėjas temps žemyn ir savo partnerę. Toks šokis pasmerktas nesėkmei.

Iššūkis Nr. 2: pasitikėti savo partneriu

Šokant tango, pasak Eduardo, moteriai nebūtina matyti. Ji gali šokti užsimerkusi, kaip spektaklyje kartkartėmis šoka meilės emigrantė (akt. A. Sabulytė).

„Ji visiškai pasitiki šokio partneriu, pagal pėdas ir pečių laikyseną jaučia, koks bus kitas jo žingsnis, akimirksniu suderina savo ašį su partnerio ašimi ir sėkmingai seka juo. Ta vidinė koordinacija lydi per visą šokį, todėl jis ir atrodo harmoningas“, – paaiškino E. Gimenez.

Iššūkis Nr. 3: išsaugoti savo erdvę

Šokyje, kaip ir gyvenime, svarbu atrasti savo vietą, savo erdvę ir ją išlaikyti, net jei partneriai taip arti, lyg būtų vienas.

Kiekvienas tango turėtų šokti tik aplink savo ašį, kojomis tvirtai jausdamas žemę. Laikyti kitą, bet ne tempti. Atsiremti, bet ne stumti. Tai yra balansas, pusiausvyra, sėkmingo tango šokio ir bet kokios partnerystės garantas.

Iššūkis Nr. 4: priimti žaidimo taisykles

Tango šokis atsirado prieš daugiau nei šimtą metų Pietų Amerikoje visai kitokioje visuomenėje, nei ji yra dabar.

„Tuomet moterų veikla apsiribodavo buities darbais, jos prižiūrėdavo vaikus, gamindavo maistą ir laukdavo iš darbo grįžtančio savo vyro. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Pastebėjau, kad šiuolaikinėms moterims yra sunku prisitaikyti prie klasikinių tango taisyklių. Nelengva ir vyrams – jie stokoja ryškaus iniciatyvumo ir pasitikėjimo savo jėgomis, o pagal šokio prigimtį būtent vyras turi imtis iniciatyvos“, – palygino E. Gimenez.

Tango suteikia naujus vaidmenis, padiktuoja kitas taisykles. Priimdami jas šokėjai tampa kiek kitokie nei yra įprastai ir tai puiki proga atrasti naujas asmenybės puses.

Iššūkis Nr. 5: pripažinti laikinumą

Galiausiai, pasak tango mokytojo, svarbu suvokti, kad santykiai – ne amžini. Kaip ir šokis ar spektaklis. Tiesiog susitinka dvi gyvenimo linijos tam tikram periodui, susiliejusios jos maitina viena kitą, globoja, saugo, myli, bet anksčiau ar vėliau kiekvienas gyvenimas vėl pasuka sava linkme.

Tai supratus, tiek šokio, tiek kitų malonių akimirkų skonis atrodo dar sodresnis.