Įtaria išsekimą

Skandalinga istorija nutiko prieš porą metų. Tikrintojų desanto sulaukęs zoologijos sodas tuo metu laikė aštuonias pelėdas.

Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams kliuvo paukščių laikymo dokumentacija. Pelėdos buvo konfiskuotos ir nugabentos į Kauno zoologijos sodą.

Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias.

Sparnuočiai čia gyveno penkiolika mėnesių. Tiek truko E.Legecko bylinėjimasis su aplinkosaugininkais.

Kauno zoologijos sode laikytos pelėdos neteko gyvybės esą dėl nežinomų priežasčių.

Viešai šio zoologijos sodo darbuotojai anuomet aiškino, jog pelėdos krito dėl hepatito ir enterito, esą buvo jau garbaus amžiaus.

"Niekas nežino, kaip ten jos buvo laikomos ir kas ten atsitiko. Vienai buvo nustatyta dehidratacija, kitai – išsekimas. Jei jau aplinkosaugininkai nusprendė jas konfiskuoti, kol išsianalizuos dokumentus, tai kam reikėjo tuos paukščius išvežti? Galėjo čia būti, kol pasibaigs ginčai. Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias", – istoriją prisiminė E.Legeckas.

Edvardas Legeckas / Redakcijos archyvo nuotr.

Gavo dovanų

Gamtininkas tikino, jog tokiose situacijose zoologijos sodai nenoriai ima svetimus įnamius.

"Visko atsitinka. Būna, gyvūnai nugaišta. Bet šį kartą paukščiai Kaune buvo išgyvenę visus metus. Tokiais atvejais zoologijos sodai prisiima visą atsakomybę. Bet mes ieškinį teikėme aplinkosaugininkams. Jei konfiskavo, tegul ir laiko, atsako už gyvūną", – kalbėjo E.Legeckas.

Klaipėdiečiai 2013 m. pelėdas buvo gavę dovanų iš Hadonynės zoologijos sodo.

"Ieškinyje nurodėme, jog patirta žala siekia 500 eurų, rėmėmės rinkos kaina. Tačiau esmė ne pinigai, čia buvo principo reikalas. Teismas panaikino aplinkosaugininkų sprendimus, konfiskacija buvo panaikinta. Kyla klausimų dėl aplinkosaugininkų kompetencijos. Man rodos, jie tik pasirodyti nori, jog labai dirba, bet iš esmės apie gyvąją gamtą nieko nesupranta", – piktinosi E.Legeckas.

Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai konstatavo, kad žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis.

"Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės", – pastebėta nutartyje.

Žiemą budino mešką

Tačiau toliau nutartyje aiškinama, jog ginčas buvo kilęs dėl administracinės atsakomybės.

Teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Paprastai tariant, jei koks nors valstybės pareigūnas surinktų duomenis ir nuspręstų iškelti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui administracinę bylą, net jei ji būtų vėliau teismo nutraukta, tai nereikštų, jog valstybės pareigūnas dirbo aplaidžiai ar ėmėsi neteisėtų veiksmų.

Teismas atmetė ieškinį dėl žalos priteisimo.

Zoologijos sodo ir aplinkosaugininkų santykius nuolat lydi skandalai ir kuriozai.

Prieš kylant ginčui dėl pelėdų, aplinkosaugininkai puikiai žinojo nuo 2013 metų, kiek ir kokios  pelėdos gyvena zoologijos sode.

Nežinia kodėl privalomajame nurodyme buvo liepta paženklinti tik tris pelėdas, o vėliau pretenzijos reikštos dėl aštuonių.

Prieš keletą metų šioje įstaigoje buvo kilęs kitas skandalas. Žiemos miegui susiruošusią mešką aplinkosaugininkai suskubo budinti ir po įnirtingų kovų konfiskavo. Išsigabenti buvo ir meškėnai.

Tačiau teismo sprendimu gyvūnai vėl buvo grąžinti į buvusius namus.

Vaizdai sukrėtė

Šeštadienį klaipėdietė Marija Zemlianskaja su dukra apsilankė Jonučių kaime įsikūrusiame Klaipėdos zoologijos sode. Tačiau vietoje malonios viešnagės lankytojos išvydo už širdies griebiantį vaizdą – smarkiai sužalotas beždžiones.

Pasak M. Zemlianskajos, beveik visų mažylių kūnai buvo padengti šašais.

Gyvūnų pagailo, todėl neabejinga moteris nutarė paviešinti filmuotą medžiagą internete.

„Jau daugiau nei para praėjo po apsilankymo zoologijos sode, bet prieš akis vis dar stovi kraupus vaizdas“, – atsiminė klaipėdietė.

Išplatinti vaizdai netrukus susilaukė aštrios komentatorių kritikos.

„Jau senai šį zoologijos sodą reikėjo uždaryti. Gyvūnų laikymo sąlygos – baisios, voljerai akivaizdžiai per maži, nevalyti, nepritaikyti laukiniams gyvūnams ir nesaugūs. Kvapas – baisus. Niekam nepatarčiau vesti ten savo vaikų“, – baisėjosi žmonės.

Vyksta hierarchinė kova

Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas įsiaudrinusius žmones ramino.

Jo žodžiais tariant, gyvūnai neserga, priešingai, šiuo metu vyksta natūralūs gamtos dėsniai – vadovaujantis patinas voljere įvedinėja tvarką.

„Iš dviejų bandų padaryta viena banda ir vadovaujantis patinas reguliuoja savo hierarchijos laiptelius – mažiausius patinukus siunčia į apačią. Pavyzdžiui, penkios patelės, kurias mes įleidome, yra nėščios. Kai patelės atsiveda vaikų, patinas juos užmuša, nes jaunikliai yra ne jo. Ir taip bus dar keturioms patelėms. Jų auklėjimas – tik kandžiojimas ir gnaibymas. Karas vyks, kol bandoje neįsigalės hierarchija“, – aiškino E. Legeckas.

Savininko teigimu, visi beždžionių patelių atsivesti vaikai bus papjauti senojo patino. Esą tik taip patelės ims jam paklusti.

„O tie patinukai, kuriuos mes turėjome, privalo būti nusmukdyti iki pat apačios, kad net nežiūrėtų į pateles. Čia nieko nepadarysi metus laiko“, – tvirtino pašnekovas.

Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga.

Neseniai Klaipėdos zoologijos sodas pasipildė penkiomis beždžionių patelėmis iš Čekijos – tai įnešė chaosą į šių gyvūnų gyvenimą.

„Kol jie žiemojo uždaroje patalpoje, visas buvo gerai. Maža erdvė, neypatingai daug šviesos. Kai išleidome į saulę, tame pačiame voljere reikia įvesti tvarką: kur sėdės patinas, kur – žemesnės patelės, o kur – patys mažiausi. Namuose mes nebaudžiame taip vaikų, kaip jie. Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga“, – tvirtino E. Legeckas.  

Esą atskirti šių gyvūnų negalima, tai – tik jų pačių reikalai.

„Rudenį visi atsigaus: ir plaukai ataugs, ir įkandžiai sugis“, – sakė pašnekovas.

Atliko patikrinimą

Antradienį Klaipėdos zoologijos sode Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko patikrinimą. Gautas pranešimas dėl įtariamo gyvūnų gerovės pažeidimo.

Pasak Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėjos Dalios Kaveckienės, nustatyta, kad beždžionių voljere šiuo metu laikoma 11 kapucinų, tarp jų – šešios patelės, keturi patinai ir vienas jauniklis patinėlis.

Pagal pateiktus atsakingų zoologijos sodo atstovų paaiškinimus, penkios patelės ir jauniklis įsigyti praėjusį lapkritį. Šaltuoju metų laiku jie buvo patalpinti vidaus patalpose, kartu su jose jau anksčiau gyvenusiomis beždžionėmis.

Tuo laiku gyvūnų elgesio pokyčių nebuvo pastebėta, tačiau išleidus juos į erdvų lauko voljerą, patinai ėmė kovoti dėl hierarchinės padėties būryje, todėl atsirado minėti sužalojimai.

Patikrinimo metu stebint beždžiones konkurencijos nebuvo pastebėta, agresijos gyvūnai neberodė.

Apžiūrėjus beždžiones, kelioms pastebėtos žaizdos ir vietomis nupešti plaukai. Labiausiai žaizdoti – trys patinėliai (sužalojimai nugaros ir galvos srityse), kelioms patelėms – išpešta šoninių plaukų.

Apžiūrėjus kitus Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnus, sergančių ar žaizdotų nepastebėta. Voljerai, aptvarai ir kita laikymo įranga tvarkinga. Ruošiamos naujos gyvūnų laikymo vietos.

Įvertinus situaciją, kad hierarchija grupėje šiuo metu jau nusistovėjusi, o atskyrus gyvūnus situacija gali kartotis, zoologijos sodo atsakingam asmeniui nurodyta užtikrinti, kad sužeisti gyvūnai gautų reikiamą veterinarinį gydymą ir priežiūrą.

Patikrinimo metu surinka informacija perduota Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai situacijos įvertinimui ir tolimesniems veiksmams.

„Nėra taip blogai“

Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sodas turi 11 kapucinų, šešias žaliąsias markatas, tris katininius lemūrus, tris japoniškas makakas ir vieną pavianą.

Teigiama, kad beždžionių laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Kartais neatsargiai elgiasi patys lankytojai.

„Nėra taip blogai, kaip mano žmonės“, – apibendrino E. Legeckas. 

Klaipėdos zoologijos sodas nuolat stebimas atsakingų tarnybų. Vadovas skaičiavo, kad per vieną sezoną jame vyko net 25 patikrinimai.

Suvienijo idėja

Švyturio g. esančio daugiabučio gyventojai šventinį laikotarpį nusprendė užbaigti prasmingai.

Trijų karalių vakarą jie surengė akciją, kurios metu klaipėdiečiai raginti žaliaskares atnešti į sutartą vietą, iš kur vėliau jos būtų išgabentos į Klaipėdos zoologijos sodą.

Viena akcijos sumanytojų Roberta Bulnytė pasakojo, jog idėja kilo internete pamačius zoologijos sodo darbuotojų skelbimą.

"Išvydusi raginimą medelius nuvežti gyvūnams, informacija nusprendžiau pasidalyti su kitais namo gyventojais. Viena bendruomenės narė ėmė aktyviai organizuoti rinkti medelius. Į kiemą juos gabenome ne tik iš namų. Vyrai suskubo rinkti jau išmestas, šalia konteinerių gulinčias eglutes ir iš gretimų kiemų. Turėjome skubėti, kadangi ryte medeliai jau būtų išgabenti atliekų surinkėjų", – pasakojo klaipėdietė.

Per keletą valandų buvo sunešta apie 10 kalėdinių medelių.

"Manau, kad artimiausiu metu jų sulauksime ir daugiau, kadangi žinia jau spėjo pasklisti. Galbūt akciją surengsime dar kartą, kadangi stačiatikiai Kalėdas švenčia keliomis dienomis vėliau nei katalikai", – teigė pašnekovė.

Kol medelių vis daugėja, akcijos iniciatoriai suka galvas, kaip reikės juos išvežti.

Anot pašnekovės, prie idėjos įgyvendinimo žmonės prisideda noriai, tad viliamasi suorganizuoti nemokamas transporto paslaugas.

Sulaukė ir pasipiktinimų

Vis dėlto ne visi klaipėdiečiai pritarė tokiam sumanymui.

Pasak R.Bulnytės, paskelbus skelbimą internete, sulaukta ir priešiškų žmonių reakcijų.

Kai kurių miestiečių nuomone, sudžiūvę, parudavę medeliai gyvūnų maistui netinkami.

Klaipėdiečiai taip pat nepritarė gyvų eglučių kirtimui.

Tačiau didžioji dalis suneštų medelių išsilaikę puikiai – spygliai nenubirę, šakelės minkštos.

Ar eglutės bus tinkamos gyvūnams maitinti, nuspręs zoologijos sodo darbuotojai.

Ėda ir bizonai

Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas teigė, jog daugelyje užsienio šalių tokia tradicija gyvuoja jau seniai.

Kol kas eglučių nesulaukėme, bet tikimės, jog žmonės atsilieps į kvietimą.

"Pernai, skirtingai nei šiemet, prašymų nupuoštus medelius ir šakas atvežti į zoologijos sodą neplatinome. O užsienyje ši praktika taikoma jau seniai. Kol kas eglučių nesulaukėme, bet tikimės, jog žmonės atsilieps į kvietimą", – kalbėjo zoologijos sodo direktorius.

Pasak E.Legecko, eglutes ir jų šakas kremta visi žolėdžiai gyvūnai.

Smulkiomis šakelėmis, žieve ir spygliais minta bizonai, ožkos, kupranugariai.

Stambesnės šakos sutarkuojamos ir naudojamos kraikui.

"Neišmetame nieko", –  teigė direktorius.

Surinks vežėjai

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, kol patenka į mūsų namus, eglutės miške auga daugelį metų, todėl, pasibaigus šventėms, su jomis reikia atsisveikinti deramai.

"Medelius išmesti gaila. Reikėtų grąžinti duoklę gamtai. Prašome klaipėdiečių eglučių ir jų šakų nemesti į komunalinių atliekų konteinerius, o atnešti į nurodytas vietas", – kalbėjo S.Valiulis.

Iki sausio 11 d. tokie konteineriai stovės adresu Karlskronos g. 2,  priešais Danės g. 23–25 (šalia Danės g. skvero), Dragūnų g. 2 (prie pusiau požeminių konteinerių).

Medelius taip pat galima palikti prie konteinerių daugiabučių kiemuose ir individualių namų kvartaluose. Vežėjai juos išgabens specialiu transportu.

Žaliaskarės priimamos ir visuose uostamiesčio didžiųjų atliekų aikštelėse bei Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje.

Prie cirko – piketas

Socialiniame tinkle mergina, vardu Aistija, išplatino pranešimą apie spalio 4-ąją planuotą piketą prie cirko, kuris šiuo metu gastroliuoja Klaipėdoje. Pasirodymuose dalyvauja ir Afrikos dramblys.

"Mes ketiname piketuoti prieš gyvūnų dalyvavimą cirko pasirodymuose, kad jie nebūtų išnaudojami, nes tai yra problema. Tokiam žingsniui paskatino didžiulė meilė ir atjauta gyvūnams. Kai suprantame, kad jie kenčia, norime jiems padėti. O mūsų akcijos tikslas yra kelti žmonių sąmoningumą. Kad jie suprastų, suvoktų ir bilietų nepirktų į tokius pasirodymus", – teigė akcijos iniciatorė Aistija.

Mergina tikino, jog yra paviešinti liudijimai, kaip gyvūnai dresuojami.

Esą tas procesas nėra labai gražus, gyvūnai yra skriaudžiami.

"Laukiniai gyvūnai turėtų gyventi laisvėje, o ne narvuose, ir jie neturėtų dalyvauti tokiuose pasirodymuose. Tai jau ne pirmoji tokia protesto akcija Lietuvoje. Tokie piketai vyko ir Kaune, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ne tik Klaipėdoje", – pažymėjo Aistija.

Gyvūnai – ne artistai?

Klaipėdoje gyvūnų globa užsiimanti Simona Šakinytė patikino, kad džiugina tokios pilietinės iniciatyvos, nes esą pasirodymai arenoje pačiam gyvūnui džiaugsmo neteikia.

Jų prigimtis nėra daryti triukus cirke.

"Niekas manęs neįtikins, kad dramblys yra laimingas stovėdamas ant vienos kojos ar meška, važiuojanti dviračiu. Jau vien tai, kad tie gyvūnai gimė nelaisvėje, yra žiauru. Bet jų instinktai išlieka, jie vis tiek yra laukiniai žvėrys. Jų prigimtis nėra daryti triukus cirke", – mano S.Šakinytė.

Nepaisant protestų, čekų cirkas, kurio spektakliuose pasirodo ne tik dramblys, bet ir kiti laukiniai plėšrieji žvėrys, toliau gastroliuoja po Lietuvą ir kitas šalis.

Užkliuvo ir delfinariumas

Laukinių gyvūnų dresavimas ir jų pasirodymai uostamiestyje užkliūva jau ne pirmą kartą.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė buvo iškėlusi problemą dėl delfinų pasirodymų humaniškumo.

Ji teigia, kad, remiantis tarptautine praktika, tokie delfinariumai ateities neturi.

"Visuomenėje kyla nepasitenkinimai, ji nenori matyti išnaudojamų gyvūnų, nebenori tokių pramogų, ir taip manančiųjų dalis auga. Tai lemia, kad žmonės daug keliauja, gyvena kurį laiką užsienyje, kur toks požiūris vyrauja jau seniai, todėl čia jie grįžta kitokie, keičiasi jų požiūris. Todėl uždaryti narvuose gyvūnai žmonėms jau atrodo nenatūraliai, nes jie akivaizdžiai kenčia", – įsitikinusi B.Kymantaitė.

Gyvūnų teisių apsaugos aktyvistė įsitikinusi, kad tiek zoologijos sodai, tiek cirkai – tik egoistiškas žmonių norų tenkinimas.

Reikia kalbėtis su visuomene, kad ne viską gyvenime galime turėti, ko norime.

"Jei mano vaikas nori pamatyti delfiną, tai aš gyvūną turiu uždaryti į delfinariumą? Taip neturėtų būti. Mes turėtume dirbti su visuomene ir įrodyti, kad ne visi norai yra įgyvendinami. Nes dėl kažkieno įgeidžių ar ambicingų norų pamatyti jį vieną kartą tas gyvūnas turės praleisti visą gyvenimą nelaisvėje. Reikia kalbėtis su visuomene, kad ne viską gyvenime galime turėti, ko norime. Tuos savo norus turime kontroliuoti ir suprasti, kad mūsų ambicijos lemia gyvo padaro gyvenimo gerovę", – teigė B.Kymantaitė.

Delfinai laisvėje neišgyventų?

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė pažymėjo, kad kai kurie gyvūnų teisių gynėjų argumentai neturi pagrindo.

Po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos delfinariume labai pagerėjo, naujos vandens filtravimo sistemos leidžia palaikyti labai švarų vandenį baseine, jų gyvenamasis plotas padidėjo tris kartus.

"Kad delfinai gerai jaučiasi, rodo ir jų dalyvavimas pasirodymuose, gyvūnų terapijose. Šiltuoju metų laiku jie gali plaukioti po atviru dangumi. Mes gerbiame tą nuomonę, kad delfinai turėtų gyventi laisvėje. Labai gaila, bet mūsų delfinai tikrai nėra laukiniai. Jie laisvėje tiesiog žūtų, jie prisirišę prie trenerių", – dėstė N.Puteikienė.

Esą iš užsienio atvažiavę specialistai konstatavo geras delfinų gyvenimo sąlygas ir priežiūrą Lietuvos jūrų muziejuje-delfinariume.

N.Puteikienė patikino, kad nelaisvėje delfinai gyvena ilgiau nei laisvėje, nes čia delfinariume nėra natūralios atrankos, jie gauna maisto, gydymą, yra mylimi.

Pavyzdžiui, laisvėje jie gyvena 20–25 metus, o muziejaus artistams Argui ir Glorijai jau gerokai per 30 metų.

"Protu suvokiame, kad gyvūnui nieko nėra geriau nei jūros platybės, bet ne dėl delfinariumo veiklos pasaulyje nyksta delfinai, o dėl ypač agresyvios žmogaus veiklos jūrose ir vandenynuose", – dėstė N.Puteikienė.

Ne visi gali nuvykti į Afriką

Netoli Klaipėdos nedidelį žvėryną auginantys verslininkai Daina ir Antanas Bosai mano, kad gyvūnų globėjai ne visada teisūs, ne kiekvienas vaikas su tėvais gali nuvykti į Afriką ir pasižiūrėti natūralioje aplinkoje gyvenančius gyvūnus.

"Nuo vaikystės pamenu, kad apsilankymas zoologijos sode man teikdavo labai didelį džiaugsmą. Sutinku, kad kai kuriais atvejais reikėtų galbūt daugiau tvarkos ir geresnių sąlygų, bet iš esmės tai yra puikus edukacinis dalykas. Juk mes egzotinių gyvūnų Lietuvoje neturime, o ir ne visos šeimos turi galimybę keliauti. Gal ir būsiu šališka, bet zoologijos sodas man siejasi tik su pačiais šilčiausiais jausmais. Be to, iš mūsų sodo žmonės išvažiuoja puikios nuotaikos, mes gauname daug puikių lankytojų atsiliepimų", – teigė D.Bosas.

Esą visada atsiras žmonių, kuriems viskas blogai.

Tą patį pasakė ir A.Bosas. Jis dar pridūrė, kad svarbiausia – gyvūnų gerovė, kurią turi užtikrinti juos laikantys žmonės.

Stebina absurdiški skundai

Kito zoologijos sodo savininko Edvardo Legecko nuomone – visi, kurie mano, jog tokius sodus reikia uždaryti, yra diletantai.

Jūs neįsivaizduojate, kokių absurdiškų skundų sulaukiame.

"Juk jie gali nesilankyti zoologijos sode. Man, pavyzdžiui, nepatinka spektakliai, bet aš juk nereikalauju, kad uždarytų dramos teatrą. Yra dar tokių, kurie aiškina, kokios sąlygos turi būti gyvūnams, įsivaizduoja, kad viską supranta. Yra įstatymai, ir mes jų laikomės. Jūs neįsivaizduojate, kokių absurdiškų skundų sulaukiame. Toks įspūdis, kad tie žmonės apie gamtą nieko nesupranta", – tikino E.Legeckas.

Pasitaiko tokių lankytojų, kurių supratimu gyvūnas turi būti toks, kokį matė paveiksliuke.

Šie žmonės, anot zoologijos sodo savininko, mano, kad gyvūnas turi būti gražus, o tai, kad jie ėda, tuštinasi ir serga, to suprasti negali.

"Pasitaiko, kad skundais užverčia ir tokie lankytojai, kuriuos tenka išprašyti iš teritorijos, nes jie pagaliais ar šakelėmis erzina gyvūnus. Pafilmuosiu kada, kaip jie elgiasi, ir suprasite, kas čia kaltas", – dėstė E.Legeckas.

Nebenori šuns prie būdos

B.Kymantaitė tikino, kad šalies visuomenės sąmoningumo lygis dėl gyvūnų gerovės ir jų teisių auga.

Daugiau sulaukiama žmonių pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, jau nebenorima matyti ir pririštų prie būdos šunų.

Tokiems žmonėms tai jau nenormalu, jie to netoleruoja, tačiau į tai nėra deramos valdžios institucijų reakcijos.

"Paradoksalu, bet visuomenė yra sąmoningesnė bei jautresnė gyvūnų atžvilgiu ir norėtų kitokių teisės normų, tačiau šiandien įstatymų leidėjai patys nėra tam pribrendę arba nedaro to, ko visuomenė reikalauja. Tarkime, kad ir tas protestas prieš cirką, kuris šiandien įstatymais yra nedraudžiamas. Kaip tik yra sukurta darbo grupė prie Aplinkos ministerijos, kurios tikslas išanalizuoti visas situacijas, susijusias su laukinių gyvūnų laikymu ir naudojimu. Spręsime klausimą ir dėl cirkų. Bet šiuo atveju įstatymai yra atsilikę nuo realijų", – tikino B.Kymantaitė.

72 eurų bauda E. Legeckui buvo skirta per patikrinimą zoologijos sode radus įvairių pažeidimų. Anksčiau panašų skundą buvo atmetęs ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas.

Klaipėdos zoologijos sodo neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jaguarai, vilkai, bizonai, rudosios meškos voljeruose buvo laikomos ant betono ar plytelėmis padengto grindinio, baltųjų tigrų aptvare telkšojo vanduo. Nebuvo užtikrintos sąlygos gyvūnams pasislėpti nuo nepalankių orų, o vilkams, liūtams, tigrams ir pelėdoms įrengtos vidinės patalpos buvo per mažos. Kai kuriuose voljeruose pasigesta kliūčių, trūko smėlio gyvūnų kailio priežiūrai. Netinkamai buvo laikomi ir vandens paukščiai. Be kita ko, zoologijos sode laikyti tinkamai nepaženklinti, neregistruoti gyvūnai.

Nustačiusi pažeidimų Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, kad Klaipėdos zoologijos sode laikomiems gyvūnams sudarytos nepakankamos sąlygos. Tokioms išvadoms iš esmės pritarė ir bylą nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas bei apeliacinį skundą išnagrinėjęs ir administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus įvertinęs Klaipėdos apygardos teismas.

Apygardos teismo vertinimu, E. Legeckas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimą ir registravimą, reikalavimus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas iš esmės tinkamai ir motyvuotai įvertino visas aplinkybes, todėl jo nutarimas lieka nepakeistas.

Po patikrinimo – bauda

Dėl neįrengto laukiniams gyvūnams skirtos teritorijos drenažo zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas nubaustas 14 eurų bauda, tačiau gamtininkas žada bylinėtis ir ją skundžia teismui.

Diskusijos dėl netoli uostamiesčio įsikūrusio zoologijos sodo tęsiasi toliau. Tačiau tai jo įkūrėjo E.Legecko nebaugina.

"Mane juokas ima – gavau baudą, kad laukiniams gyvūnams nesudarau šiltnamio sąlygų. Esą reikia įrengti drenažus. Tačiau laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, kad drenažas būtinas tik danieliams. Pačios taisyklės pažymi, kad laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad kuo labiau primintų natūralias", – aiškino E.Legeckas.

Vyras stebisi, kad tik Lietuvoje laukiniams gyvūnams reikalaujama įrengti namų sąlygas.

"Gamtoje gyvūnas gyvena tiek šlapiose, tiek sausose vietose. Jis turi rasti ir pavėsio, ir purvo. O patikrinimų aš sulaukiu kasmet. Prieš rinkimus – dažniau. Visi žinome, kad rugpjūtis buvo vienas lietingiausių mėnesių metuose. Natūralu, kad visoje gamtoje buvo visur šlapia", – padarė išvadą E.Legeckas.

Rado netvarkos

Tačiau latvių turistai paviešino nuotraukas, kuriose matyti esą nevalyti žvėrių narvai, o patys gyvūnai, turistų nuomone, kenčia per mažuose narvuose, kuriuose nėra pavėsio.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tikino, kad tarnyba patikrino laukinių gyvūnų laikymo sąlygas šiame zoologijos sode.

"Skirta 14 eurų bauda. Balos aptvaruose telkšojo praėjus savaitei po lietaus. Drenažas gal yra buvęs ten įrengtas, tačiau gyvūnai kapsto žemę, reikėtų įrengti iš naujo. Vilkų voljere nepapilta smėlio, kad žvėrys galėtų pasikapstyti. Elnių pastogėje buvo mėšlo, neišvalyta", – aiškino A.Bauža.

Tikrintojai nurodė sodo vadovui pašalinti trūkumus.

"E.Legeckas nesutiko su skirta bauda, nors buvo pritaikyta susitaikymo su valstybe galimybė. Žinau, kad žadama skųstis teismui. Mano galva, energija nukreipiama ne ta linkme", – pastebėjo A.Bauža.

Skundas dėl lamų "sekso"

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas aiškino, kad tarnyba buvo gavusi daugiau nei dešimt skundų dėl netvarkos zoologijos sode.

E.Legeckas replikavo, kad vertėtų panagrinėti šių skundų turinį.

"Žmogus skundėsi, kad mes šunis laikome voljeruose. Šunys yra mūsų ir jie gali būti, kur tik mes norime. Taip pat skundžiamasi, kad lamos rujos metu poravosi ant purvinos žemės. Nežinau, gal aš joms paklodes turėčiau patiesti? Buvo skundų ir dėl to, kad kažkas negalėjo nusifotografuoti su tigriukais, nes kažkam jie esą buvo įkandę. Ar galima sveiku protu vertinti tokio turinio skundus?" – nuomonę dėstė E.Legeckas.

Prieš porą savaičių gimę tigriukai, kurie yra Bengalijos tigrių, Klaipėdos zoologijos sode apsigyvenusių prieš ketverius merus, palikuoniai, sveria apie 300 gramų, yra guvūs ir akylai prižiūrimi mamos Jūratės. Klaipėdos zoologijos sode tai jau trečioji itin retos rūšies – baltųjų tigrų vada.

„Yra baltas genas, kuris zoologijos soduose yra išsaugotas ir yra padaryta taip, kad baltieji tigriukai vedasi baltus vaikus. Iš esmės gamtoje jų net nėra. <...> Čia yra tiktai žmogaus dėka gauta spalvinė gama“, – pasakojo Klaipėdos rajone esančio zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.

Lankytojams įdomūs ir kiti zoologijos sode esantys prieš mėnesį gimę tigriukai. Raudoną jų spalvą, pasak E. Legecko, lėmė tėvo genai, nes mama – baltoji tigrė. Mažyliai taip pat sparčiai auga ir, kaip ir baltieji tigriukai, į vieną voljerą su kitais giminaičiais bus suleisti gerokai ūgtelėję – maždaug po metų.

Zoologijos sodas pasipildė ir vilkų jaunikliais

Mažyliais šį pavasarį pradžiugino ir vilkai. Baltoji vilkė atsivedė 4 jauniklius, o pilkoji – 6. Pastarųjų mama ramiai reaguoja, kai mažylius į rankas ima zoologijos sodo darbuotojai.

„Baltųjų vilkų tėvai juos kiek labiau saugo negu, tarkime, pilkųjų. Taigi su pilkaisiais mes bendraujame, o baltieji yra apžiūrimi ir tiesiog ramiai gyvena su tėvais“, – sakė Klaipėdos zoologijos sodo darbuotoja Viktorija Tilvikaitė.

Baltųjų vilkų mažyliai gimsta pilki. Pasak E. Legecko, tik sulaukę apie metų laiko jie pradės šertis ir taps balti.

E. Legeckas sakė dar nežinantis, ar visi šį pavasarį gimę jaunikliai liks zoologijos sode. Keli baltieji tigrai jau apsigyveno Kalvarijos zoologijos sode, netrukus ten iškeliaus ir du prieš maždaug pusmetį gimę jaguarų mažyliai.

Klaipėdos zoologijos sode apsigyveno reti gyvūnai – puatu veislės asiliukų porelė. Jų pasaulyje skaičiuojama vos pora šimtų.

Luisas ir Šantel – Prancūzų veislės asilai yra didžiausi pasaulyje. Luisas ir Šantel – pirmieji tokie asilai Lietuvoje.

„Aš džiaugiuosi, kad Klaipėdos zoologijos sode turime šių gyvūnų. Pabaltyje jų iš viso nėra, kelis turi Lenkija, o visi kiti – išsibarstę po visą pasaulį. Visame pasaulyje tokių asilų priskaičiuojama apie 200“, – kalbėjo Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Prancūzų puatu veislės asilai, paprastai užauga beveik iki dviejų metrų. Šie gyvūnai nuo kitų šios rūšies asilų skiriasi ne tik dydžiu, bet ir kailiu.

„Kailis pakankamai ilgas, tai apsaugo gyvūną nuo šalčio ir nuo karščio. Kiek teko matyti pilnai suaugusių šios veislės asilų, tai jų kailis susisuka į dredus ir nutįsta beveik iki žemės“, – apie neįprastus gyvūnus pasakojo Klaipėdos zoologijos sodo savanorė Viktorija Tilvikaitė.

Prieš savaitę iš Čekijos į Klaipėdos zoologijos sodą atkeliavę pusės metų asiliukai greitai apsiprato naujoje aplinkoje. Vietoje nenustygstantys, Luisas ir Šantel noriai leidžiasi vedžiojami pasivaikščioti ir smalsiai bendrauja su visais, kas juos aplanko.

Pašarui neišrankūs asiliukai minta daržovėmis, vaisiais, žole ir šienu.