„Aš tikrai neskubėsiu tvirtinti naujo ministro, kol neįsitikinsiu, kad tikrai šis ministras galės dirbti iki kadencijos pabaigos. Nors atrodytų, kas čia per tikslas, jeigu liko vos keletas mėnesių. Bet aš suprantu, kad švietimo sektoriuje esame sukėlę tiek netvarkos, kad naujajam ministrui bus nelengva tą netvarką sutvarkyti, net nekalbant apie strategijas“, – sakė G. Nausėda.

Apie jau atleisto ministro sprendimus dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų bei apie palikimą moksleiviams ir mokytojams, LNK reportaže pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Ką mokytojams ir mokiniams palieka išeinantis ministras?

– Sumaištį, netikrumą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą. Realiai tarpiniai patikrinimai sujaukė ugdymo procesą, parodė užduočių nekokybės kontekstą, gal tik vienas sveikintinas dalykas nutiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokinių ir tėvų iniciatyva, visas šitas absurdas, kuris buvo nuleistas buldozeriniu principu ant mokyklų, pritariant įvairioms liokajiškoms organizacijoms, kurios rado neva argumentų kaip tai svarbu, buvo sustabdytas.

Vien iš licėjaus mokiniai teikė raštišką kreipimąsi į institucijas dėl fizikos egzamino, neseniai išsiuntė kreipimąsi dėl lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo, o tėvai sukėlė didžiulį ažiotažą dėl komisijų, kurios perskaičiavo įvertinimus.

Iš esmės kiekvienas žingsnis buvo lydimas kažkokio nesusipratimo, beprasmybės ir išjungė, galima sakyti, mokyklas iš normalaus ritmo mėnesiui.

– Pasak ministerijos, nueinančio ministro įsakymu įvykę tarpiniai patikrinimai dabar bus laikomi bandomaisiais ir esą bus įskaityti, jeigu pats vienuoliktokas to norės. Ar yra kokia išeitis iš šitos keblios situacijos?

– Manau, kad situacija yra daugiau negu kebli. Sugriauti lūkesčiai, sugriauta visa sistema, bandyta eksperimentuoti su mokyklomis, mokiniais, jų tėvais ir visuomene. Čia yra supintas Gordijaus mazgas ir jį išpinti beveik yra neįmanoma be kažkokių rimtų, kaip Aleksandro Makedoniečio, smūgių.

Manau, kad sistema bandys užglaistyti, bandys įrodyti šitų keitimų prasmę, nes įklimpome keisdami programas, tam tikras disciplinas, neparuošę mokymo priemonių įvedėme tokius dalykus kaip „gyvenimo įgūdžiai“. Sukūrėme nerealią situaciją, iš kurios norisi išeiti kaip iš tam tikro košmaro.

Kiekvienas žingsnis buvo lydimas keisto pojūčio, visa bendruomenė yra sutrikusi, pasimetusi ir, galima sakyti, dalis žmonių net nesuvokia, kas čia vyksta.

Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę.

– Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai galutinai išklibino ministro kėdę. Jūsų nuomone, kodėl būtent šie tarpiniai patikrinimai tapo visišku fiasko, kaip jie atrodė mokytojų, ne tik moksleivių, akimis? Moksleiviai buvo pakraupę, tą girdėjome ne kartą, bet šalia buvo ir mokytojai.

– Taip, buvo mokytojai, kurie kentėjo, sukandę dantimis, visą tą sistemą, matė kai kurių dalykų beprasmiškumą. Buvo parodytas visos sistemos diletantizmas, neprofesionalumas.

Kai kalbame apie vizijas ir idėjas, atrodome labai gražiai, bet kai reikia pagaminti produktą, mes to nesugebame. Tarpiniai egzaminai parodė, kad kokybiškai paruošti užduočių nesugebame, nesugebame laiku pateikti mokymo priemonių.

Visoje švietimo sistemoje esame atsidūrę tam tikrame įsivaizdavime, kaip turėtų būti, iš tiesų nesuprasdami ar tikrai taip reikia. Tarpiniai egzaminai ir atvėrė tą knygą, parodė, kokie esame, net elementarių užduotėlių, kurios yra tik 40 taškų, nesugebame kokybiškai parengti.

– Pats ministras aiškino, kad norą atsistatydinti lėmė ir tai, jog jis gaudavo nurodymus iš premjerės komandos, kuriems jis nepritardavo, o vėliau turėdavo prisiimti atsakomybę. Galbūt ir mokyklos jautė tai, kad tarsi ministerija buvo be galvos?

– Turbūt sunku pasakyti, kokie vidiniai santykiai ką lėmė, bet daugelis mokytojų buvo ypatingai nepatenkinti tuo, kas vyksta. Buvo sukeltas stresas programų apimtimis, ne visos tikrinamos temos buvo išeitos. Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę. Mokytojai jautė didžiulį nerimą ir visa ta sistema buvo taip įnervinta, kad visas pūlinio trūkis, kartu su juo ateina palengvėjimas, tikintis, kad galbūt bus priimtas sprendimas.

– Premjerė sakė, kad neskubės siūlyti naujo kandidato, o prezidentas pasakė, kad neskubės tvirtinti. Lieka pusmetis. Ką gali naujas žmogus per pusmetį padaryti? Visa švietimo sistema liko be šeimininko.

– Vienokiu ar kitokiu būdu bus viskas užbaigta, jau keli tarpiniai yra išimti, liko istorijos ir chemijos tarpinis patikrinimas. Šis bandomasis dar kartą parodys mūsų kokybinį pasirengimą, brandos egzaminai vienokiu ar kitokiu būdu vėl gali sukelti kažkokių niuansų, vėl gali iškilti politiniai dalykai. Ateis ruduo, politinė jėga ateis į valdžią ir turės rimtai susimąstyti, ką toliau daryti.

– Nueinantis ministras G. Jakštas žadėjo, kad nuo rugsėjo bus planuojama dar viena priemonė – įtraukusis ugdymas. Jo principas – į valstybines mokyklas turi būti priimti ir raidos sutrikimų turintys vaikai. Kaip galvojate, ar dar yra šansų šiai idėjai būti įgyvendintai rudenį?

– Manau, kad idėja yra kontraversiška ir jau dabar kelia didžiules problemas mokykloms ir tikrai reikėtų gerai pagalvoti, kaip spręsti šį klausimą. Manau, kad mes palietėme daug taškų švietime ir tie taškai nebuvo nei įgyvendinti, nei jiems pasiruošta. Iš šalies žiūrint, jau ir taip trapi švietimo sistema, su kuria turėjo būti labai atsargiai elgiamasi, galutinai krečiama, tarsi būtų norima ją pribaigti.

„Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė M. Navickienė.

Ji siūloma laikinai vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vietoje atsistatydinančio Gintauto Jakšto.

M. Navickienė teigė, kad švietimo bendruomenėje kilusią įtampą mažins kalbėdama su jos atstovais bei kolegomis ministerijoje.

Konservatorė taip pat sakė, kad sprendimą, ar tvirtinti atsistatydinančio G. Jakšto komandos parengtą tarpinių patikrinimų planą, priims su juo susipažinusi.  

Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų.

„Aš pasitikiu, kad būnant komandoje reikia daryti dalykus, kuriuos reikia padaryti. (...) Paliepimų nėra, baudžiavos, kaip sakė premjerė, nėra. Bet jeigu reikalinga pagalba ir tvarka, tai tikrai ją suteiksiu ir padėsiu įgyvendinti“, – teigė M. Navickienė, atsakydama į klausimą, ar ilgai buvo įkalbinėjama premjerės laikinai vadovauti ŠMSM.

Ji tikino Vyriausybėje nesusidūrusi su nepriimtina darbo kultūra: „Tikrai nesu susidūrusi su dalykais, kuriuos paminėjo ministras (G. Jakštas – BNS)“. 

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Ministras teigė, kad jo pasitraukimą lėmė premjerės aplinkos asmenų duodami nurodymai.

Ministro teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių. Anot jo, toks pavedimas duotas „be galimybės diskutuoti“.

Tuo metu premjerė sakė G. Jakšto paprašiusi pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“. Ji sakė apgailestaujanti, kad prašymas atkreipti dėmesį į problemą sukėlė „tokią stiprią reakciją“.

– Tokia praktika nustebino, ar ne?

– Na, visgi atostogos yra tas laikas, kai norėtųsi pailsėti nuo rūpesčių, atgauti jėgas. Tai jeigu jau yra vaikai išleidžiami į atostogas, tai kodėl tuo metu yra skiriami egzaminai, kurie yra didelę įtampą keliantis dalykas? Sakyčiau, galbūt sudėtinga organizuot ir galbūt būtinai šitą savaitę reikia daryti tuos atsiskaitymus. Bet gal tada galim nevadinti to atostogomis? Galbūt gali tada vaikai gauti tikras atostogas kitą savaitę po tos įtemptos savaitės? Man atrodo, čia kažkas yra netvarkoj. Nes darbo ir poilsio režimas yra nepaprastai svarbus, kad jaustumėmės gerai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet apskritai dešimtos, vienuoliktos, dvyliktos klasės atsiskaitymų ir egzaminų metu, ar nėra taip, kad mokiniai pastoviai patiria stresą ir ar neatsispindi tai skambučiuose „Vaikų linijoje“?

– Na, tai, kad vaikai išgyvena daug nerimo, baimės dėl įvairiausių dalykų, čia yra viena iš dažnesnių temų „Vaikų linijoje“. Egzaminai, atsiskaitymai tikrai kelia įtampą. Ar jų galima išvis atsisakyti? Čia klausimas, kurio aš negalėčiau komentuoti. Bet čia mes kalbam apie tai, kad egzaminas atostogų metu yra kažkas panašaus į tai, kad darbuotojui būtų paskirta kokia nors atestacija vidury atostogų, nuo kurios priklausytų, ar jis galės toliau dirbti, ar gaus paaukštinimą. Toks įvykis negali vykti atostogų metu, tada yra sudėtinga pailsėti. Mes visi susiduriam su situacijomis, kurios kelia įtampą. Jeigu būna trumpalaikis stresas dėl kokio nors atsiskaitymo ar ko, mes tą įveikiam, atsipalaiduojam ir gyvenam toliau. Pavojingos situacijos yra stresas, kuris tęsiasi, jeigu nėra galimybės sustoti, pailsėti, atsigauti. Tai yra toksinis stresas, stresas, kuris tęsiasi ilgą laiką. Toks stresas, patiriamas vaikystėje, netgi sutrikdo nervų sistemos raidą.

– Reikėtų pasiskaičiuoti laiką, kiek tų savaičių liko iki egzaminų. Abiturientai turėtų perplanuoti savo dienotvarkę. Turi būtinai suplanuoti laiką poilsiui. Labai svarbu ne tik pasimokyti, bet ir ilsėtis, gerai valgyti. 

– Ką daryti tėvams, kurie jaudinasi dėl vaikų? 

– Reikia suprasti, jeigu jie nerimaus, nerimaus ir vaikai. Tėvai turėtų šiek tiek atsitraukti, labiau stebėti savo vaikus, neskubėti su patarimais, paklausti pačių vaikų, kokios pagalbos jiems reikia. Reikėtų nelysti į jų erdvę, o tiesiog stebėti ženklus. Galvoti, ar tai, ką aš darau, naudinga man, ar mano vaikui. Tas padės gauti atsakymą.

– Ar neturėtų tėvai bandyti pakeisti vaiko mąstysenos? Paaiškinti, kad tai tik vienas iš laiptelių. Ar tai gali pagerinti situaciją?

– Tikrai gali. Ir to labai reikia. Dauguma dvyliktokų visus metus buvo įtikinėjami, kad tai – gyvenimo įvykis, kad egzaminai – labai svarbus dalykas ateičiai. Aišku, du mėnesiai – per mažas laiko tarpas mąstymo pakeitimui, bet reikia bandyti. Labai svarbu pasakyti, kad tėvai myli, didžiuojasi vaiku, kad supranta, kokį kelią jis nuėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tėvams daryti prieš egzaminus? Kaip paraginti vaikus?

– Reikia nustoti sakyti vaikui, kad tu dar pasimokyk. Dauguma dvyliktokų – tikrai atsakingi, jie pakankamai besiformuojantys žmonės, jie žino, kad reikia pasimokyti. O tas pasakymas gali priversti juos nerimauti, pergyventi dėl rezultatų. Geriau sumažinti buitinių atsakomybių kiekį, tai daug labiau padės nei priminimai pasimokyti. 

– Kokias nusiraminimo technikas galima tobulinti prieš egzaminą?

Gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų.

– Daug dvyliktokų, manau, jau yra atradę tas technikas. Svarbiausia – giliai kvėpuoti. Įkvėpimai, iškvėpimai – labai svarbūs mūsų gyvenime. Stengtis susikaupti. Daug svarbiau – išsimiegoti, o ne pastraipą knygoje paskaityti. Reikia su kuom nors apie tai kalbėti, išsakyti jausmus. Išsakius jausmus sumažėja įtampa mūsų kūne. 

– Kokie tie palaikymo žodžiai, kuriuos tėvai turėtų pasakyti prieš išlydint vaiką į egzaminą?

– Aš labai tavimi didžiuojuosi ir lauksiu tavęs po to.

– Kaip reaguoti, jeigu egzamino nepavyko išlaikyti? 

– Tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia tiesiog nuraminti vaiką, duoti pailsėti ir pabandyti sudėlioti kitą planą.

– Nacionalinio švietimo agentūros vadovas dvyliktokams patarė: į egzaminą reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę. Kaip jūs tai vertinat?

– Manau, kad gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų. 

Supratęs, kad iš Jurgitos Šiugždinienės paveldėtas auksinis raktelis – ne nuo saugyklos su ataskaitomis apie puikiai įgyvendintą brandos egzaminų reformą, bet nuo Augėjo arklidžių, Gintautas Jakštas šiuo atradimu atvirai pasidalijo su visuomene. Ir net atsiprašė bandomaisiais triušiais paverstų vienuoliktokų! Paskui griebėsi mūsų politinei kultūrai įprasto atsarginio įrankio – nepriklausomų ekspertų komisijos. Nors rasti Lietuvoje iš tiesų nepriklausomų, t. y. kartu nestudijavusių ar bendromis pažintimis nesusietų bet kurios srities ekspertų vargiai įmanoma, nušvito viltis ne tik kebliausias užduotis gavusiems jauniesiems fizikams ir nematematikams, bet ir visai švietimo bendruomenei.

Jos gausa (pradedant mokytojais, baigiant visų bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių seneliais), beje, dažnai per menkai teįvertinama. „Esminis tikslas nesikeičia – kad nenukentėtų mokiniai ir būtų užtikrintas objektyvus vertinimas“, – aiškino ministras.

Deja. Po paros valdininkas pasirodė išdidžiai ant kaklo pasikabinęs tą patį auksinį raktelį. Užuot sustabdęs neparengtos reformos diegimą, nukirto: „Ne viskas taip paprasta.“ Idėja surengti gimnazistams trigubą egzekuciją esanti gera. Esą, atšaukus ją, Lietuva netektų pasitikėjimo švietimo sistema, – kažkodėl galvodamas, kad šia sistema dar kažkas tiki, pareiškė ministras.

Bandymai su gimnazistais (o ir jų mokytojais) tęsiasi ir truks iki pat gegužės. Tik ministrui, atrodo, patikrinimų metas truks gerokai ilgiau. Išmėžti ne savo pridergtas arklides jam (tiksliau, jo atstovaujamai partijai) bus iš tiesų ne taip jau paprasta. Skirtingai nei kitai šios dramos pusei – vienuoliktokams, kurių didelė dalis – siurprizas! – rudenį jau bus pilnamečiai ir, atrodo, tikrai nesunkiai nuspręs, už ką nebalsuoti.

Iš pasirinkusiųjų laikyti egzaminus 26,5 tūkst. yra šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per tūkstantį – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.

Anot ministerijos, lyginant su pernai lapkričiu, kuomet buvo numatytas pirminis galutinis terminas apsispręsti dėl egzaminų, norinčių laikyti matematikos egzaminą skaičius išaugo 114.

Iš viso pasirinkusiųjų laikyti matematikos egzaminą skaičius siekia 17 164 (pernai lapkritį jį buvo pasirinkę 17 050 kandidatų).

Kaip nurodo ŠMSM, egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą.

Pasak ministerijos, lyginant su rudeniu, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.

„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak ministerijos, ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiemet matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 metais priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.

„Nėra, kad chemijos egzaminas būtų privalomas, bet jis yra privalomai konkursiniame bale. Tad labai tikėtina, kad nelaikius (chemijos egzamino – ELTA), būtų per žemas konkursinis balas, kai yra tokia konkurencinga studijų programa“, – Eltai komentavo G. Jakštas.

Sprendimą dėl konkursinį balą sudarančių egzaminų ir metinių pažymių priima universitetai, pažymėjo ministras. Chemijos egzaminas į konkursinio balo sudėtį įtrauktas prieš porą metų, sakė G. Jakštas, tačiau dar ne visi moksleiviai tą žino.

Tą sprendimą, kokie dalykai patenka į konkursinį balą, priima patys universitetai.

„Tą sprendimą, kokie dalykai patenka į konkursinį balą, priima patys universitetai. Jis padarytas jau yra prieš porą metų, bet vėlgi matome, kad ne visos žinios pasiekia mokinius. Tad stengsimės priminti, kad atsakingai pasirinktų egzaminus – ne tik galvojant, kas šiuo metu sekasi, bet ir tai, ko reikės, kai norėsime studijuoti“, – kalbėjo ministras.

„Iš tikrųjų chemija yra labai prasmingas mokslas ir labai linkiu jį pasirinkti“, – pridūrė jis.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, iki šių metų gruodžio 6 dienos chemijos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 1701 moksleivis. Praėjusiais metais šį egzaminą laikyti rinkosi 1429 abiturientai.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį, kad chemijos valstybinį egzaminą pasirinko laikyti tik 0,94 proc. abiturientų daugiau nei šiemet.

„Nors chemijos egzaminas nuo kitų metų yra privalomas visiems, besirinksiantiems medicinos studijas“, – pažymėjo žurnalistė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas trečiadienį pranešė, kad planuojama pratęsti laikotarpį, per kurį šiųmetiniai dvyliktokai turi pasirinkti planuojamus laikyti valstybinius brandos egzaminus. Anot jo, išgirdus nuogąstavimus, kad moksleiviai nespėjo iki lapkričio 24 dienos pasirinkti norimų laikyti egzaminų, imta svarstyti leisti tą padaryti iki sausio 15 dienos.

„Prieš porą metų yra priimti įstatymų pakeitimai ir mokiniai, norintys studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek valstybės nefinansuojamose studijose turi būti išlaikę lietuvių kalbos, matematikos ir trečią pasirinktą egzaminą. Tačiau girdime nuogąstavimus, kad dalis buvo neišgirdę, nesupratę, nežinojo ir iki nustatyto termino nepasirinko, pavyzdžiui, matematikos egzamino ir visgi norėtų jį laikyti“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo G. Jakštas.

Planuojamus laikyti egzaminus dvyliktokai turėjo pasirinkti iki lapkričio 24 dienos, tačiau šį terminą planuojama nukelti į sausio mėnesio vidurį.

„Tad planuojame iki sausio 15 dienos pratęsti galimybę pasirinkti, kokius valstybinius brandos egzaminus laikys mokiniai, kad nenutiktų taip, kad bus dar nežinojusių, nepasirinkusių ir tai užkirs kelią tolimesnėms studijoms“, – pranešė švietimo ministras.

Jis pridūrė, kad mokiniai patys turi pasirinkti norimus laikyti valstybinius brandos egzaminus.

„Kartais netgi pasigirsta, kad mokytojai neleido pasirinkti – čia norėtųsi priminti, kad pasirinkimas yra pačių mokinių ir mokytojai negali užkirsti kelio pasirinkti. Aišku, jeigu metinis pažymys vėliau bus neigiamas, nebus galima laikyti egzamino, bet pasirinkimo teisę visi mokiniai turi“, – akcentavo G. Jakštas.

ELTA primena, kad 2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.

Visiems stojantiesiems kitais metais bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).

Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas.

Tokie minimalūs reikalavimai bus taikomi abiturientams, baigsiantiems mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai nebus taikomi ir asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje bei atleistiems nuo brandos egzaminų.

G. Sarafinas: mokytojai spaudžiami ir tėvų, ir administracijos

Švietimo eksperto G. Sarafino teigimu, apie atotrūkį tarp mokiniams rašomų pažymių ir gaunamų balų žino ir aukštosios mokyklos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tačiau, pastebi jis, neatrodo, kad kas nors siektų šią problemą spręsti.

„Viskas yra žinoma jau keliolika metų – žino aukštosios mokyklos, žino ministerija, žino mokyklos, bet nieko nekeičia, nes joms taip yra patogu. Visai gerai yra matyti gerus metinius rezultatus – ir mokykloms, ir ministerijai. O kad ten paskui nukrenta kažkieno rezultatai, tai jau jo asmeninė bėda – sukis kaip išmanai stodamas į aukštąją“, – Eltai kalbėjo G. Sarafinas.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus, priežasčių, kodėl mokytojai rašo geresnius pažymius, yra įvairių, tačiau dažniausiai aukštesni balai rašomi dėl tėvų ir mokyklos administracijos daromo spaudimo. G. Sarafinas sako, kad savo mokinių pasiekimais nepatenkinti tėvai piktinasi mokyklų vadovams, o šie – sukuria spaudimą mokytojams.

„Mokyklose administracija spaudžia rašyti geresnius balus, kad mokytojas ir jo mokinių rezultatai atrodytų ne prasti ir tai įrodytų, kad pedagogas išmoko mokinius. Rašo 7, 8, 9 ir mokinių lygis yra aukštas. Tada per susirinkimus galima raminti tėvus“, – pasakojo G. Sarafinas.

Jie ateina ir iš karto pradeda šaukti – jūs neišmokote mano vaiko matematikos, chemijos ar fizikos.

„Antra spaudimo priemonė – tėvai. Jie nesupranta, kai vaikui rašomi dvejetai, trejetai, ketvertai, jie ateina ir iš karto pradeda šaukti – jūs neišmokote mano vaiko matematikos, chemijos ar fizikos. Tada mokykla nutaria, kad reikia rašyti geresnius pažymius ir rašo 2–3 balais geresnius“, – pridūrė jis.

Švietimo eksperto teigimu, kartais mokytojai geresnius pažymius rašo nepaklusniems mokiniams, kurie trukdo darbui.

„Trečia priežastis – mokytojai patys nusprendžia gudrauti, norėdami ramybės klasėje. Jeigu neklausantys mokiniai tyli, tai mokytojui yra galimybė dirbti su norinčiais tą daryti. Tai jis už ramybę rašo 6 balus. Tokiu atveju vyksta motyvavimas per pažymius, visai negalvojant, kas vėliau iš to išeis po valstybinių brandos egzaminų“, – sakė G. Sarafinas.

Anot švietimo eksperto, ugdymo įstaigų administracija ir mokytojai turėtų rasti sutarimą su tėvais, kad mokiniams bus rašomi jų žinias atitinkantys pažymiai. Tokiu atveju nei tėvai, nei mokiniai nesistebėtų skirtumais tarp pažymių ir egzaminų rezultatų.

G. Jakštas: tai, kad pažymiai ir egzamino rezultatai skiriasi, yra normalu

Švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto vertinimu, atotrūkis tarp mokykloje gaunamų pažymių ir egzaminų rezultatų yra normalus. Pasak jo, pažymiai gaunami ne tik už įgytas žinias, bet ir už pareigingumą, pavyzdžiui, atliktus namų darbus.

„Faktas, kad ne visada pažymiai koreliuoja su egzaminais, nes suprantame, kad ir pažymiai parodo ne tik žinias, bet tai yra ir tam tikrą pareigingumą, pavyzdžiui, ar padaryti namų darbai laiku, ar ne“, – Eltai komentavo ministras.

„Tikrai nebūtinai geras pažymys reiškia gerą egzamino rezultatą ir atvirkščiai. Tai yra suprantama, nes pažymiais matuojami ir kiti dalykai, kaip sakiau, ir pareigingumas, kartais ir drausmė klasėje“, – pabrėžė G. Jakštas.

Egzamino rezultatai, pasak ministro, priklauso nuo mokykloje įgytų žinių bei pasirengimo patikrinimui.

„O būtent egzaminas matuoja įgytas žinias. Kartu suprantame, kad egzaminas reikalauja ir tam tikrų kompetencijų – pasirengimo laikyti egzaminą, gebėjimo susikaupti būtent tuo metu, nestresuoti, būti laikius bandomuosius, kad tam būtų pasiruošta“, – teigė G. Jakštas.