Likusių egzaminų rezultatai žadami iki šio ketvirtadienio.

„Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos egzaminus šiemet išlaikė daugiau abiturientų nei pernai, vokiečių ir prancūzų kalbų egzaminus išlaikė visi, geografijos išlaikymo rezultatas labai panašus į pernykštį“, – apibendrino ministras, įžvelgęs, kad prie teigiamų pokyčių prisidėjo visi: mokiniai, mokytojai, mokyklos, savivaldybės, ministerija, Nacionalinės švietimo agentūra.

Daugiausiai dėmesio ministras skyrė matematikos egzamino rezultatų aptarimui, nes pastaraisiais metais šio dalyko egzaminas visiems kėlė daugiausiai galvos skausmo.  Pernai jo neišlaikė trečdalis laikiusiųjų.

„Šiemet rezultatai – reikšmingai geresni. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau ir šiemet egzamino neišlaikė 15 proc. ir tai yra per daug“, – vertino G. Jakštas. Jis ragino nepasiduoti dvejonei „Ar egzaminas lengvesnis negu pernai?“. Nurodė, kad matematikos egzamino minimalius reikalavimus atitinkantys uždaviniai buvo standartiniai, o uždaviniai, reikalaujantys aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, – tokio paties sudėtingumo, kaip ir praėjusių metų egzamine.

Ministras išskyrė Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybes. Jose matematikos rezultatai pagerėjo daugiau kaip septynis kartus. Pernai matematikos neišlaikė 47 proc. Jonavos rajono abiturientų, šiemet – 6,6 proc. Kaišiadorių rajone nuo matematikos neišlaikiusių 40,2 proc., skaičius sumažėjo iki 5,4 proc.

Geriau nei šalies vidurkis pernai pasirodžiusių vilniečių ir kauniečių šiųmetinių abiturientų rezultatai – dar geresni. Ministras rašė, kad šiuose didmiesčiuose matematikos egzaminą neišlaikiusiųjų dalis sumažėjo beveik trim kartais.

Pernai tarp Kauno miesto abiturientų valstybinio matematikos brandos egzamino išlaikyti nepavyko 25 proc. abiturientų.

Anot ministro, kolegos Kaune skyrė dėmesį įvairaus amžiaus mokinių matematikos pasiekimams gerinti, kasmet rengia priemonių planą ir veiklas visai bendruomenei, kurias įgyvendino Kauno švietimo inovacijų centras. Vilniaus švietimo specialistai kartu su „Edu Vilnius“ organizavo pagalbą mokykloms, norinčioms geriau pasiruošti matematikos egzaminui, rengė bandomąjį matematikos egzaminą, seminarus mokytojams.

Šiemet egzamino neišlaikė 15 proc. ir tai yra per daug.

„Esu dėkingas švietimo bendruomenei už sutelktumą ir parodytą valią. Konsultuodamiesi su ekspertais parengėme ir metų pradžioje patvirtinome matematikos mokymosi gerinimo planą 2023-2030 metams. Numatėme ilgalaikes kompleksiškas ir trumpesnio periodo priemones, pagerinsiančias artimiausių metų rezultatus. Abiturientai galėjo pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. Vyko nemažai renginių, diskusijų, skatinusių priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi. Tą savivaldybės ir padarė. Šiandien visi galime pilnateisiškai tuo pasidžiaugti!“ – teigė G. Jakštas.

Jis ragino išlaikyti nuoseklią matematikos pasiekimų gerėjimo ir mokymosi stiprinimo liniją, kad šių metų proveržis būtų ne vienmetis reiškinys.

„Esame užsibrėžę, kad daugės matematikos mokymui skirtų pamokų; nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (4, 8 kl.) mokiniams bus skiriamos papildomos konsultacijos; bus pradėtos įgyvendinti nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos matematikos mokytojams; parengtas skaitmeninių matematikos mokymosi priemonių ir užduočių paketas. Labai lauksime ir skatinsime individualių savivaldybių bei mokyklų iniciatyvas“, – dėstė ministras.

NŠA duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė.

Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau.

Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu egzaminu, o baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

Lenkų kalbos egzaminą šiemet pasirinko panašus mokinių skaičius kaip ir praėjusiais metais – 752 (2022 metais – 751 abiturientas).

Gimtosios rusų kalbos egzaminą nutarė laikyti daugiau kandidatų – 408 (2022 metais – 340 abiturientai).

Baltarusių kalbos egzaminą pasirinko penki kandidatai. Pernai laikančiųjų gimtosios baltarusių kalbos egzaminą nebuvo.

Mokyklinio gimtosios kalbos egzamino dalį sudaro teksto suvokimo ir teksto kūrimo užduotys.

Abiturientai ketvirtadienį turės rašyti 250–400 žodžių rašinį arba teksto interpretaciją pagal vieną iš trijų pateiktų temų. Egzamino trukmė – keturios valandos.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu egzaminu, o baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

„Taip, tokią informaciją gavome, ji buvo labai operatyviai patikrinta ir įsitikinus, kad informacija yra melaginga buvo pranešta policijai, kuri ėmėsi veiksmų“, – žurnalistams kalbėjo ji.

LRT portalas pirmadienį pranešė, kad socialiniuose tinkluose išplito tariamos egzamino temos, kuriose nurodyta, jog žinių patikrinime reikės rašyti apie aukojimąsi, žmogaus tobulėjimą, susivienijimą literatūroje bei augalų motyvus.

NŠA duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.

Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu bus galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu bus leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas prasidėjo pirmadienį, 9 valandą.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.

Per šį egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.

Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip penki kandidatai.

Egzamino dalyviai privalėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašyti juodai rašančiais tušinukais.

Kaip pirmadienio popietę pranešė NŠA, abiturientai galėjo rinktis iš dviejų samprotavimo ar literatūrinio rašinio temų.

Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ (rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas). Arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kuriai rekomenduota pasirinkti Kristijoną Donelaitį bei Marių Katiliškį.

Tuo metu literatūrinio rašinio temos buvo „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma, o antrajai temai rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.

Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).

Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema).

Pernai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų, šimtukus gavo 379 kandidatai.

Pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų.

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Kaip skelbė NŠA, šiemet egzaminus išlaikiusieji abiturientai bus pirmieji, gausiantys skaitmeninius brandos atestatus – juos bus galima peržiūrėti, atsisiųsti ir atsispausdinti.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pirmadienį žurnalistams teigė tikinti, jog šiais metais brandos egzaminų rezultatai bus geresni.

„Tikėtis visuomet norisi geresnių, nes išties šiais mokslo metais buvo skirta, mūsų žiniomis, nepaprastai daug konsultacijų abiturientams, galimybių pasiruošti brandos egzaminams. Tikrai, buvo galimybė bandomuosius išsilaikyti testus, savivaldybės suorganizavo, pačios mokyklos, NŠA – tai tos pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų“, – kalbėjo ji.

NŠA vadovė taip pat nurodė, kad ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui nesklandumų nekilo.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiandien iš mokyklų jokios negatyvios informacijos nesulaukėme. Užduotys mokyklas pasiekė laiku, kiek suprantame, tie procesai vyksta“, – teigė R. Krasauskienė.

Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

„Pakartotinė sesija prasideda birželio 28 dieną ir truks iki liepos 13 dienos. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti nevėliau, kaip iki liepos 17 dienos“, – pažymėjo NŠA direktorė.

Anot  R. Krasauskienės, pateiktos apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 26 dienos.

46 metų moteris egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti apsisprendė laikyti gegužę „Regitros“ Mažeikių skyriuje.

Egzamino pradžioje akmeniškė, kaip įprasta, atsakė į egzaminuotojo pateiktus klausimus, o po to buvo pereita prie praktinės dalies.

Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, išvažiavus į miestą ir artėjant prie sankryžos, moters buvo paprašyta sukti į dešinę. Tačiau ji kažkodėl pasuko į kairę ir atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Avaringos situacijos sukėlimas, „Regitros“ vertinimo kriterijais, yra laikoma kritinė klaida. Jos moteris egzaminuotojo ėmė prašyti nežymėti.

Važiuodama toliau, akmeniškė padarė dar tris kritines klaidas.

Po egzamino sugrįžus į „Regitros“ teritorijoje esančią aikštelę buvo konstatuota, kad ji egzamino neišlaikė, nes iš viso padarė net keturias kritines klaidas.

Tada kandidatė į vairuotojus nutarė egzaminą nusipirkti – ištraukusi 50 eurų banknotą, ji padėjo šalia egzaminuotojo ir ignoravo jo raginimą pinigus pasiimti, o ateiti dar kartą, patobulinus vairavimo įgūdžius.

Išlipusį iš automobilio vyrą, moteris nusekė, įkalbinėdama jį susitarti ir tą patį banknotą įbruko į kelnių kišenę, vis reikalaudama pakeisti egzamino rezultatą.

„Regitros“ darbuotojui neliko nieko kito, kaip apie pasikėsinimą papirkti pranešti korupcijos prevencijos pareigūnui. Akmeniškė iš vestibiulio patalpų nesitraukė.

Pasak policijos, ji, matyt, vis dar vylėsi, kad kyšis pakeis egzamino rezultatą, tačiau sulaukė ne jo pakeitimo, o policijos darbuotojų. Dėl papirkimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, dėl sukurstymo pateikti melagingą informaciją siekiant įgyti dokumentą, kaltu pripažintas 38-erių metų Kelmės rajono gyventojas – A. K nuteistas tūkstančio eurų bauda.

Neteisėtą veiką sutikęs įvykdyti jo pažįstamas – 32 metų tauragiškis D. D. – pripažintas kaltu dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą bei dokumento suklastojimo. Pastarajam skirta 1,5 tūkst. eurų bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad praėjusių metų vasarą A. K. perdavė D. D. savo pasą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą bei sveikatos žinių pažymėjimą, jog D. D. už jį išlaikytų vairavimo teorijos egzaminą.

D. D., valstybinės įmonės „Regitra“ tarnautojui Mažeikiuose pateikęs svetimus dokumentus ir prisistatęs esantis A. K., egzaminą išlaikė ir tai patvirtinantį dokumentą perdavė A. K. Pastarajam, nuvykusiam laikyti praktinio B kategorijos vairavimo egzamino, to padaryti nepavyko. „Regitros“ darbuotojams, kilus abejonių ar abu egzaminus laikė tas pats asmuo, buvo kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus A. K. ir D. D. bei jiems visiškai pripažinus padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas sutiko su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Kudrauskienės siūloma bausme ir skyrė asmenims baudas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Šią savaitę vyks ir kitų užsienio kalbų – prancūzų, rusų, vokiečių – kalbėjimo įgūdžių vertinimas.

Tai pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos dalis, kiti brandos egzaminai prasidės birželio 5 dieną.

Užsienio kalbos egzaminą sudaro keturios dalys: kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo. Pastarosios trys dalys laikomos kartu vėliau. Kiekviena egzamino dalis sudaro ketvirtadalį bendro vertinimo.

Užsienio kalbos kalbėjimo dalies trukmė vienam kandidatui – iki pusvalandžio. Iš jų 15 minučių skiriama pasirengti užduočiai atlikti. 

Laikyti valstybinį anglų kalbos egzaminą šiemet pasirinko 18 259 kandidatai. Tradiciškai tai vienas populiariausių brandos egzaminų. 

Kadangi užsienio kalbų egzamino kalbėjimo dalis vyksta dar nesibaigus ugdymo procesui,  abiturientai gali jį laikyti neturėdami patenkinamo metinio įvertinimo. Norint laikyti kitus pasirinktus brandos egzaminus reikės iki pagrindinės egzaminų sesijos pradžios įgyti patenkinamą metinį tų dalykų įvertinimą. 

Pasak ministerijos, šiemet egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Kaip ir pernai, norintys laikyti valstybinius brandos egzaminus, be anglų kalbos, dažniausiai rinkosi matematikos, biologijos, istorijos egzaminus.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos ir chemijos  brandos egzaminus. 

Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį ar mokyklinį) bei vieną pasirinkto dalyko egzaminą – arba atlikti brandos darbą.

Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus. 

Sėkmingai brandos egzaminus išlaikę kandidatai šiemet pirmą kartą gaus skaitmeninius brandos atestatus. 

Iš viso prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 621 kandidatas. 

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 – liepos 13 dienomis.  

– Ką jums reiškia prasidedantis motociklininkų sezonas?

– Motociklininkė esu beveik penkiolika metų, tad man šis sezonas – dovana, kurią gaunu kiekvienais metais, ir tampu dėkinga pasauliui, kad važiuoju ir galiu patirti tą visą gėrį, kurį suteikia motociklas. Esu laiminga ir ta laime norisi ne tik užkrėsti kitus, bet ir paraginti daryti tai atsakingai. Motociklas – ne vien dviratė transporto priemonė, motociklizmas – tai požiūris, kuris dažnai skiriasi netgi tarp motociklininkų. Motociklizmo formų yra įvairių: nuo susisiekimo priemonės iki kelionių žirgo, nuo varžybų ar sporto priemonės iki įvaizdžio elemento visuomenėje. Todėl, žvelgiant į pradedantį motociklininką, norisi paklausti: kodėl nori vairuoti motociklą? Ar dėl to, kad aplinkiniai tuo žavisi, o galbūt nori kažkam įrodyti, gal net ir sau, kad gali? Gal tai netikėtai atrastas ir pakerėjęs laisvės pojūtis? Traukia technika, sportas, varžybos, greitis? Patogu važinėti iš taško A pro B į C, taupiau ir patogiau? Gal esate iš tų, kurie tiesiog jautė, kad tai yra būtent tai?

– Kodėl taip svarbu rasti atsakymus į šiuos klausimus?

– Motociklas yra didelės rizikos transporto priemonė, todėl labai svarbu suvokti, kokia išties šios kelionės vertė. Važiuodamas motociklininkas privalo išlikti budrus, saugoti tiek save, tiek kitus. Aš vairuoju motociklą, nes jis nuveža mane į atokiausias ir gražiausias vietas, o kad ši kelionė tęstųsi ilgai – vairuoju atsakingai ir saugiai. Man tai reiškia būti atidžiai. Važiuodama galvoju apie save ir apie tą, kuris yra arčiausiai manęs: kaip jis elgiasi, ar mato mane, ką galėčiau dar padaryti, kad abu atsižvelgtume vienas į kitą. Nuolatos iš anksto stebiu kitus, prie jų prisitaikau ir tikiuosi, kad jie prisitaikys prie manęs.

Motociklas nuveža mane į atokiausias ir gražiausias vietas, o kad kelionė tęstųsi ilgai – vairuoju atsakingai.

 

– Į ką svarbu atsižvelgti būsimiems motociklininkams?

– Jei planuojate važinėti ne vienas, labai svarbu tinkama kompanija – ieškokite tol, kol ją atrasite. Netinkama kompanija gali nuskubėti ir palikti jus už nugaros, tad nesąmoningai norėsis lėkti, net jei tai ir tampa nesaugu. Jeigu turi tarsi vytis kitus – drąsiai keisk kompaniją. Mūsų, motociklininkų, yra daug, tikrai būsimas motociklininkas atras saugiu tempu važiuojančių ir panašaus požiūrio į motociklizmą žmonių. Praėjo laikai, kai važinėta be šalmų, nes jų nebuvo. Dabar turime didelį apsaugų pasirinkimą, tad įsigyti jų – privalu. Šalmas – tik naujas ir pats kokybiškiausias, kiek galima sau leisti, nugaros apsauga – stipresnė nei porolonas, įsiūtas striukėse. Šarvai arba alkūnių ir pečių, kelių apsaugai, tinkami batai – taip pat būtina. Negalima manyti: ai, įsigysiu vėliau. Tas laikas jau gali ir nebeateiti.

– Ką reikėtų žinoti motociklininkui, kad tinkamai pasiruoštų egzaminui „Regitroje“?

– Teisė vairuoti motociklą, kaip ir pats egzaminas – tik pradžia, kai leidžiama pagaliau savarankiškai važinėti gatvėmis. Puiku, jei egzaminas išlaikytas užtikrintai ir neabejota pasirinktais sprendimais. Visgi svarbiausi – ne per egzaminus atliekami nugludinti manevrai, o išsiugdytas motociklininko saugus požiūris į eismą – į savo paties elgesį ir pasirinkimus, kad kelionė tęstųsi ilgai ir sėkmingai. Ne šiaip prašome egzamino metu atlikti „gyvatėlę“, „aštuonetuką“ ar važiuoti pėsčiojo greičiu. Kiekvienas manevras turi savo prasmę. Pavyzdžiui, lėtoje „gyvatėlėje“ įgundama sukti vairą ir išlaikyti pusiausvyrą važiuojant lėtai, taip pat valdyti greitį su sankaba ir / ar kojiniu stabdžiu. Greitoje „gyvatėlėje“, kai jau kūnu lenkiamas motociklas, išmokstama posūkių technikos, suprantama, kaip veikia išcentrinės jėgos, kaip valdomas motociklas vairuotojo korpusu. Važiavimo „aštuonetuku“ manevras išugdo žvilgsnio svarbą – važiuodami motociklu turime žiūrėti ten, kur norime nuvažiuoti. Tad, pakaitomis sukdami į kairę ir į dešinę, žvilgsnį turime vesti toliau, kur dar tik nuvažiuosime. Toks įgūdis labai svarbus norint išvengti ir kliūčių kelyje. Jeigu bijote duobės kelyje, bet žiūrite į ją – ten ir įvažiuosite. Visada reikia ieškoti išeities, kur važiuoti.

– Kokių dažniausiai pasitaiko klaidų egzamino metu ir kodėl?

– Gal ir nuliūdinsiu, bet dažniausiai daromos klaidos nėra tas dalykas, kurį būtina žinoti laikant egzaminą. Daugelis per A kategorijos egzaminus galvoja kiek kartų, pavyzdžiui, atliekant lėtus pratimus galima koja paliesti žemę (vienas palietimas yra nekritinė klaida, tokių galima padaryti ne daugiau kaip penkias) ar kad tik nekliudytų gairelės atlikdamas manevrus (kliudyti manevro metu neleidžiama – tai kritinė klaida), ar kad būtina pasiekti tam tikrą greitį, atliekant „briedžio“ testą. Visgi svarbiausia ne tai – manevrai tik forma, kai pademonstruojate, ar suprantate turinį. Jei sausai iškalami manevrai, tačiau nesuvokiama jų prasmė ir nesugebama pritaikyti šių įgūdžių, kurių reikės eisme realiomis sąlygomis, vadinasi, turinys dar nesuprastas. Jį būtina suprasti ne dėl „Regitros“, ne dėl egzamino, ne dėl blizgančio plastikinio vairuotojo pažymėjimo. Tai svarbu dėl savo paties gyvybės. Tai reikalinga ir dėl kitų saugumo, bendros pagarbos ir Kelių eismo taisyklių laikymosi. Vairuodami motociklą esate gerokai mažesnių gabaritų, tad pamatyti jus kur kas sudėtingiau, o ir užgauti galima greičiau. Ant motociklo – jokio kėbulo, tik jūsų kūnas, todėl ne tik gerai vairuoti, bet ir tinkamai valdyti motociklą yra privaloma.

– Koks jūsų praktinis patarimas motociklininkams?

– Man teko išbandyti keletą motociklų tipų, kol atradau save enduro srityje. Enduro – tai keliavimas ten, kur nėra asfalto, nebūtinai yra ir žvyrkelis. Bekele to nevadinčiau, nes vis tiek net gūdžiausiame miške lekiu keliukais, kad ir kokie siauri, klampūs, su kliūtimis ar paslėpti jie būtų. Ten nėra įvaizdžio, ten nesvarbu, kas tu esi visuomenėje, – lieki tik tu, gamta ir motociklas. Tad, gavę motociklininko pažymėjimą ir apšilę pirmą sezoną ant asfalto, vėliau būtinai sėskite ant tinkamo motociklo ir važiuokite į mišką. Naujokui ten tikra įgūdžių kalvė: smėlis, žvyras, šaknys, dumblas, šlapia žolė, medžių lapai, provėžos, akmenys. Mokydamasis valdyti motociklą ant įvairių dangų esi priverstas tarsi susilieti su juo į viena, čia sužinai, kaip apskritai sutvertas motociklas. Žvilgsnis į natūralų kelią išlaisvina, keičia požiūrį ir praplečia ribas.

Renatai tai – jau viena paskutinių vairavimo pamokų prieš mokyklinį egzaminą. Vis dėlto 47-erių metų moteris įsitikinusi, kad gerai vairuoti ji dar neišmoko. Reikia daugiau praktikos, todėl teks pirkti papildomų pamokų.

„Dėl kelio ženklų viskas lyg ir aišku, bet kai važiuoji, realybėje yra viskas kitaip, sutrinki, nes tų ženklų daug. Per pirmas pamokas iš viso jų nemačiau, tarsi jų net nebūtų buvę, nes įtampa. Dabar jau imi ir ženklus pastebėti, bet tų pamokų papildomų tikrai reikia“, – kalbėjo vairavimo mokyklos mokinė Renata.

Nors „Regitroje“ vairavimo egzamino moteris dar nelaikė, ji jau dabar nusiteikusi pesimistiškai.

„Manau, kad „Regitroje“ tikrai nepavyks išlaikyti egzamino iš pirmo karto. Jaudulys daro savo“, –  nuogąstavo Renata. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiuo metu teorijos egzaminą „Regitroje“ iš pirmo karto išlaiko kiek daugiau nei 40 proc. žmonių. Tačiau neretai būsimiems vairuotojams jį tenka laikyti ir dešimtis kartų.

Dabar jau imi ir ženklus pastebėti, bet tų pamokų papildomų tikrai reikia. Manau, kad „Regitroje“ tikrai nepavyks išlaikyti egzamino iš pirmo karto.

 

„Kažkada buvo rekordas – 36 kartai. Nežinau, ar jį kas nors sugebėjo „pagerinti“, – teigė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Nors „Regitros“ atstovai tikina, kad visi teorijos klausimai yra gerai suformuluoti ir logiški, su tuo sutinka ne visi.

„Labai daug klausimų buvo nelogiškų. Tave įspraudžia į tokius rėmus, kurie prieštarauja logikai, nes realiose situacijose žmonės taip nesielgia“, – savo nuomonę išsakė vairavimo mokyklos mokinys Dominykas.

Problemų kyla ne tik dėl teorijos egzamino. Kasmet mažėja iš pirmo karto išlaikančiųjų ir vairavimo egzaminą. Dabar tai pavyksta vos kas penktam. 

„Dabar apskritai per šiuos tris mėnesius iš pirmo karto išlaikė 21 proc. Galiu pasakyti, kad per „Regitros“ istoriją tai – žemiausias procentas, kokį kada nors esame turėję“, – kalbėjo S. Šuminas.

Priežasties, kodėl pastaruoju metu vis daugiau būsimų vairuotojų „Regitros“ vairavimo egzaminą išlaiko tik iš antro, trečio, o neretai ir iš dešimto karto, niekas pasakyti negali. Tik – spėjimai.

„Gal daugelis nueina laikyti egzamino psichologiškai nepasiruošę. Jei žmogus gerai vairuoja, pasitiki savimi, tai jam jaudulys nepakiša kojos. Įprastai išlaiko iš pirmo karto“, – teigė vienos mokyklos vairavimo instruktorius Sigitas Pudžemys.

„Stengiamės motyvuoti, sudominti, bet yra dalis tiesiog tokių, kurie per visas vairavimo pamokas ir lieka nemotyvuoti“, – teigė kitas vairavimo instruktorius Artūras Panavas.  

Instruktoriai tikina, kad tai, kaip pavyks išlaikyti egzaminą, priklauso nuo paties žmogaus pastangų.  Pasak jų, motyvacijos iš tikrųjų išmokti vairuoti daugiau turi vyresni, o jaunimas dažniausiai ateina, nes tėvai liepia. Todėl ir mokytis nelabai nori.

„Vieni ateina ir sako, kad jam reikia vairuotojo pažymėjimo. Sakau, reikia mokytis, tada ir įgysi. Jeigu bus toks požiūris, kad tik dėl pažymėjimo ateini, neišmoksi vairuoti“, – komentavo S. Pudžemys.

Nors iš pirmo karto neišlaikantys egzamino neretai kaltina aukštus „Regitros“ reikalavimus, instruktoriai tam nepritaria.

„Manau, reikalavimai nėra per aukšti, todėl, kad transporto daugėja, eismas intensyvėja. Ir tokie reikalavimai, kurie buvo prieš, tarkim, dešimt metų, dabar jau neatitinka šiuolaikinio eismo sąlygų“, – svarstė A. Panavas.

Manau, reikalavimai nėra per aukšti, todėl, kad transporto daugėja, eismas intensyvėja.

 

„Vertinimas, manu, turėtų būti griežtas. Neturėtume nuleisti tos kartelės dėl saugumo kelyje – juk avarijų nemažėja“, – sakė S. Pudžemys.

Net ir vairavimo mokyklose daug kam nepasiseka išlaikyti vairavimo egzamino iš pirmo karto.

„Kiti išlaiko tik iš antro, trečio, būna, ir iš penkto karto“, – konstatavo S. Pudžemys.

Lietuvoje minimalus praktiniam vairavimo mokymui skiriamas laikas yra 30 akademinių valandų. Visgi instruktoriai tikina, kad tiek beveik niekada neužtenka.