„Turime informacijos, kad Rusijos kariuomenė iš tikrųjų vykdo egzekucijas kariams, kurie atsisako vykdyti įsakymus“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Taip pat turime informacijos, kad Rusijos vadai grasina sušaudyti ištisus dalinius, jei jie bandys atsitraukti nuo Ukrainos artilerijos ugnies“, – pridūrė jis.

„Tai smerktina“, – sakė J. Kirby.

Paklaustas apie galimas egzekucijas ir apie tai, kaip Jungtinės Valstijos gavo šią informaciją, J. Kirby nepateikė išsamesnės informacijos.

Pernai vasarį plataus masto karą Ukrainoje pradėjusi Rusija pastaruoju metu suintensyvino atakas prie Avdijivkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir šiaurės rytinio Kupjansko, siekdama iki žiemos pastūmėti fronto liniją į priekį.

Per puolimą Maskva patyrė reikšmingų nuostolių: neteko mažiausiai 125 šarvuotas transporto priemones ir tūkstančių karių, sakė J. Kirby.

„Atrodo, kad Rusijos kariuomenė naudoja tai, ką mes vadiname žmonių bangų taktika, – sakė jis. – Nenuostabu, kad Rusijos pajėgose tvyro prasta kovinė dvasia.“

Smėlio spalvos marškinius ir kelnes vilkėjęs Andrejus Medvedevas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl dalyvavimo vasarį prie vieno baro įvykusiose muštynėse ir pasipriešinimo sulaikymui, taip pat dėl pneumatinio šautuvo nešiojimosi per atskirą incidentą trimis savaitėmis vėliau.

Prieglobsčio Norvegijoje siekiantis 26 metų rusas neigė vasario 22-osios naktį užpuolęs pareigūnus policijos nuovadoje.

A. Medvedevas tvirtina, kad kaip su Kremliumi susijusios „Wagner“ narys keturis mėnesius kovojo Ukrainoje, o lapkritį, kai bendrovė prieš jo valią pratęsė kontraktą, dezertyravo.

A. Medvedevas galėtų būti vertingas liudininkas ir papasakoti apie numanomą „Wagner“ žiaurumą Ukrainoje. Atvykusį į Norvegiją jį apklausė šios šalies pareigūnai.

Jis teigia žinantis apie „Wagner“ įvykdytas samdinių, atsisakiusių grįžti į mūšio lauką, egzekucijas, ir sako turintis atitinkamos filmuotos medžiagos.

Nuo pat atvykimo į Norvegiją jis kelia rūpesčių. Sausį A. Medvedevas buvo trumpam sulaikytas dėl atsisakymo laikytis policijos nustatytų apribojimų, sakė jo advokatas.

Kovo pradžioje A. Medvedevas buvo trumpam sulaikytas kaimyninėje Švedijoje. Pasak advokato, jis kirto sieną norėdamas nusipirkti cigarečių, kurios ten yra pigesnės, ir nežinojo, kad negali išvykti iš Norvegijos, kol svarstoma jo paraiška dėl prieglobsčio suteikimo.

Kol kas lieka daug klausimų dėl A. Medvedevo praeities ir jo pabėgimo aplinkybių. Kai kurie ekspertai sako, kad jis be pagalbos nebūtų galėjęs kirsti akylai saugomos sienos.

Jis teigia, kad vejamas kovinių šunų ir į jį šaudžiusių Rusijos pasieniečių kirto užšalusią Pasviko upę, kuria eina dalis Rusijos ir Norvegijos sienos.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šio pasakojimo.

Nauji kaltinimai pasirodė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius į nelaisvę paimtą Ukrainos karį, kuris buvo nušautas, kai ištarė „Šlovė Ukrainai“. Visa tai buvo nufilmuota.

JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad pastaraisiais mėnesiais jos vadovaujama organizacija užfiksavo abiejų pusių įvykdytų nužudymų, dažnai mūšio lauke.

„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų iki 25 rusų karo belaisvių ir karo prievolininkų egzekucijų, kurias užfiksavome“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė M. Bogner.

Jie naudojo kumščius, kojas, lazdas, elektrošoką.

„Dažnai tai būdavo padaroma iškart po suėmimo mūšio lauke. Nors žinome, kad Ukrainos pareigūnai atlieka penkių atvejų, susijusių su 22 aukomis, tyrimus, tačiau nežinome, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė ji.

M. Bogner taip pat išreiškė gilų JT susirūpinimą dėl „15 ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netrukus po to, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotosios pajėgos“.

Ji sakė, kad „Wagner“ samdinių grupė, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui dėl Bachmuto – ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio invazijos metu – yra atsakinga už maždaug 11 iš šių nužudymų.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į provakarietišką kaimynę savo pajėgas, Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą netinkamu elgesiu su karo belaisviais.

„Jie mus palaužė“

Vienoje penktadienį paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos kariai grasino karo belaisviams mirtimi, inscenizavo egzekucijas arba gąsdino seksualiniu smurtu. Kai kurie sumušimai buvo „grynai atsakomieji“, teigiama ataskaitoje.

„Kai kuriais atvejais pareigūnai mušė karo belaisvius sakydami: „Tai už Bučą“, – pranešė misija, turėdama omenyje netoli Kyjivo esantį miestą, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos dideliais žiaurumais.

„Prieš apklausą man kaip įspėjimą parodė krauju suteptą kirvio kotą“, – pranešime cituojamas rusų karo belaisvis.

„Apklausa truko apie valandą ir jie šešis kartus panaudojo elektrą, kai tik manė, kad meluoju“, – sakė sulaikytasis, teigiama pranešime.

Cituoti ukrainiečių karo belaisviai teigė, kad jie buvo kankinami, patyrė seksualinį smurtą, jiems trūko maisto ir vandens, buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą, o tai kartais baigdavosi mirtimi.

Jie teigė, kad buvo kankinami ir su jais buvo žiauriai elgiamasi siekiant išgauti informacijos arba norint nubausti, teigė misija.

Ukrainiečiai belaisviai pranešė, kad buvo mušami kastuvais, badomi peiliu, kratomi elektros šoku ir dusinami.

„Kai kurie iš jų neteko dantų ar pirštų, jiems buvo sulaužyti šonkauliai, pirštai ar nosys“, – sakoma ataskaitoje.

„Jie ne tik mus sumušė, bet ir palaužė. Jie naudojo kumščius, kojas, lazdas, elektrošoką. Buvo karo belaisvių, kuriems buvo sulaužytos rankos ar kojos“, – cituojamas vienas vyras.

V. Turkas, kuris praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje pasmerkė šiuos tikėtinus karo nusikaltimus ir sakė, kad jo biuras dokumentais patvirtino 441 civilio neteismines egzekucijas trijuose Ukrainos regionuose nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki balandžio 6-osios.

Pristatydamas savo biuro ataskaitą, V. Turkas sakė, kad, kaip rodo dokumentai, tuo periodu 102 kaimuose ir miestuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose buvo nužudyti 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir aštuonios mergaitės.

„Tikrasis skaičius tikriausiai yra daug didesnis... Stengiamės patvirtinti dar 198 įtariamus nužudymus šiuose regionuose“, – sakė jis.

„Yra aiškių požymių, kad neteisminės egzekucijos, dokumentuotos šioje ataskaitoje, gali būti karo nusikaltimas – tyčinis žudymas“, – pridūrė V. Turkas.

Jis pateikė šiurpių detalių apie kai kuriuos užfiksuotus atvejus.

„Kai kuriais atvejais Rusijos kariai civilius žudė laikinuose sulaikytųjų centruose, – sakė V. Turkas. – Kitiems egzekucijos be teismo buvo įvykdytos po saugumo patikrinimo tiesiog ten pat... namuose, kiemuose ir tarpduriuose, net tada, kai aukos aiškiai parodydavo, kad nekelia grėsmės, pavyzdžiui, iškeldamos rankas.“

88 proc. ataskaitoje minimų aukų yra vyrai ir berniukai. Tai „rodytų, kad neproporcingai taikytasi į juos dėl jų lyties“.

Be tokių neteisminių egzekucijų, iš rusų šarvuočių ir tankų būdavo šaudoma į gyvenamuosius pastatus ir civiliai žūdavo savo namuose, nurodė V. Turkas.

Negana to, į civilius taikytasi „keliuose, jiems keliaujant gyvenvietėse ar tarp jų, ar į darbą“.

Nors tokių atvejų buvo visur, kai kuriuose rajonuose jie buvo dažnesni.

Šimtai lavonų buvo rasta šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kovą iš jos išstūmus rusų kariuomenę.

Pasak V. Turko, jo biuras Bučoje dokumentavo 73 civilių, įskaitant tris vaikus, nužudymą kovo 4–30 dienomis ir siekia patvirtinti „dar 105 įtariamus civilių nužudymo“ atvejus.

Kalbėdamas apie ataskaitoje neminimus karo etapus V. Turkas sakė, kad jo komanda toliau dokumentuoja vykdomus šiurkščius pažeidimus, paveikiančius ir civilius, ir kovų dalyvius... įskaitant savavališką kalinimą, priverstinio dingimo, kankinimo ir lytinio smurto“ atvejus.

Kol kas „atskaitomybės labai trūksta“, įspėjo jis.

Tokią žinią pranešė SBU spaudos centras.

„Saugumo tarnybos kontržvalgyba atliko kelių etapų specialiąją operaciją, siekdama atskleisti ir sulaikyti FSB agentą, kuris žvalgė Ukrainos gynybos pajėgų dalinių dislokavimo ir judėjimo vietas netoli pietinio fronto. Jis taip pat rinko informaciją apie priešo rezultatus apie civilinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros apšaudymą Zaporižioje“, – sakoma pranešime.

Anot žvalgybos tarnybos, miesto užėmimo atveju agresoriai savo rėmėjui pažadėjo vieną iš vadovaujančių „pozicijų“ okupacinėje administracijoje.

„Ir pats užpuolikas planavo prisijungti prie vadinamųjų „įsibrovėlių“ egzekucijos grupių, kad galėtų kankinti ir nužudyti Ukrainos gynėjus, įskaitant vietinių savanorių junginių kovotojus“, – pridūrė departamentas.

Taip pat nustatyta, kad išdavikas buvo užverbuotas FSB 5-osios tarnybos personalo pareigūno vykdyti žvalgybos ir ardomąją veiklą regiono priešakinėse teritorijose. Pirmiausia Rusijos specialiąją tarnybą domino informacija apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsidėstymą, jų personalo ir technikos skaičių, „pranešimai“ apie raketų smūgius miestų teritorijose.

Pažymima, kad agentas žvalgybinei informacijai perduoti naudojo specialiai sukurtą anoniminį „Telegram“ kanalą. Savo „ataskaitose“ jis aprašė stebėjimus, juos fotografavo. Okupantai pagal gautą medžiagą koregavo gaisrų smūgius Zaporižioje ir planavo sabotažą.

Už nusikalstamų užduočių atlikimą užpuolikas iš savo kuratoriaus gaudavo pinigų elektroniniais pavedimais.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, remdamasi meru Vadimu Boyčenko.

„Mariupolio srityje įsibrovėliai įkalina ir šaudo ukrainiečių savanorius ir pareigūnus. Visi jie atsisakė bendradarbiauti su kolaborantais ir okupacine valdžia“, – rašoma pranešime.

Visų pirma, anot jo, netikras „DPR“ teismas vienos Azovo gyvenviečių vadovui skyrė dešimt metų nelaisvės. Be to, mažiausiai vienam valstybės tarnautojui buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant.

V. Boičenka taip pat pažymėjo, kad Jelenovkos kalėjime yra laikomos kelios dešimtys savanorių, kurie kovo-balandžio mėnesiais padėjo evakuoti mariupoliečius ir bandė pristatyti maistą bei vandenį į užblokuotą miestą.

„Tuo pat metu Ukrainos teisėja, nagrinėjusi kelias rezonansines bylas dėl separatizmo, taip pat laukia netikros „respublikos“ verdikto. Pranešama apie jos kankinimą“, – sakė Mariupolio meras.

Teigiama, kad į Mariupolį įžengė ir gausus būrys „kadyrovcų“. Apie tai išvakarėse pranešė mero patarėjas Petras Andriuščenka. Pažymima, kad po jų atėjimo, iš Mariupolio buvo pradėtas krauti ukrainietiškas valcuotas metalas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, mobilūs „kadyrovcų“ patruliai pradėjo patruliuoti Mariupolyje ir tyčiotis iš žmonių.

„Tuo metu, kai visoje planetoje svarbiausias dalykas buvo gelbėti žmonių gyvybes, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Egiptas egzekucijų skaičių net padidino“, – sakė Markusas N. Beekas, „Amnesty International“ padalinio Vokietijoje generalinis sekretorius. Egzekucijų vykdymas pasaulinės sveikatos krizės įkarštyje, anot jo, pabrėžia mirties bausmės absurdiškumą.

Jau įprastomis aplinkybėmis sunku teisiškai kovoti prieš egzekuciją, kalbėjo M. N. Beekas. Per pandemiją tuo tarpu dar sunkiau susitikti su advokatais ar pateikti malonės prašymą.

Remiantis „Amnesty International“, 88 proc. mirties bausmių pernai įvykdė keturios šalys – Iranas (246), Egiptas (107), Irakas (45) ir Saudo Arabija (27). Tačiau nėra skaičių iš Kinijos. Organizacija, jos pačios teigimu, spėja, kad Kinijoje kasmet paskelbiama ir įvykdoma tūkstančiai mirties nuosprendžių. Oficialių skaičių nėra.

Pirmą kartą per 17 metų pernai JAV vėl buvo vykdomos egzekucijos federaliniu lygiu. Prezidentaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, jos buvo atnaujintos liepą. Tada vos per šešis mėnesius mirties bausmė įvykdyta dešimčiai vyrų.

Žmogaus teisių organizacija pabrėžia, kad Egipte pernai egzekucija įvykdyta triskart daugiau žmonių nei metais anksčiau. Mažiausiai 23 jų buvo nuteisti dėl sąsajų su politiniu smurtu – „teismo procesuose, kurie jokiu būdu neatitinka minimalių tarptautinių standartų“.

Pasaulyje registruotos 483 egzekucijos yra 26 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Sumažėjimas aiškinamas tuo, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Saudo Arabija ir Irakas, įvykdė mažiau mirties bausmių. Bahreine, Baltarusijoje, Japonijoje, Pakistane, Singapūre ir Sudane 2020 metais, priešingai nei 2019-aisiais, neįvykdyta nė viena mirties bausmė.

Trijų moterų ir keturių vyrų egzekucija naftos turtingoje Persijos įlankos šalyje yra pirmoji nuo 2013 metų vidurio.

Pasak prokuratūros, pakarti buvo du Kuveito piliečiai, du egiptiečiai, po vieną iš Bangladešo, Filipinų ir Etiopijos.

Kaip pranešama, visi šie asmenys teismo buvo pripažinti kaltais dėl iš anksto suplanuotos žmogžudystės.

Šeichas Faisalas Abdullah Al-Sabah (Faizalas Abdula Saba) yra pirmasis emyrate pakartas karališkosios šeimos narys. Jis nuteistas už savo sūnėno, taip pat valdančiosios šeimos nario, nužudymą 2010 metais susiginčijus.

Kuveitietė Nusra al-Enezi (Nusra Enezi) 2009 metais padegė palapinę per vestuves, norėdama atkeršyti savo vyrui už tai, kad jis paėmė sau antrą žmoną. Per gaisrą tada žuvo 57 žmonės – dauguma jų buvo moterys ir vaikai.

N.al-Enezi, tada buvusi 23 metų amžiaus, benzinu apliejo palapinę, kurioje buvo daug vestuvininkų, ir padegė. Šis padegimas buvo vienas iš daugiausia gyvybių nusinešusių nusikaltimų per visą Kuveito istoriją.

Filipinietė ir etiopė buvo tarnaitės, nuteistos už savo darbdavių šeimos narių nužudymą per du nesusietus nusikaltimus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį nepasmerkė Saudo Arabijoje įvykdytos egzekucijos 47 nuteistiesiems, tarp kurių buvo garsus šiitų dvasininkas, ir pareiškė, kad tai tos karalystės „vidaus teisinis reikalas“.

„Egzekucijos Saudo Arabijoje yra vidaus teisinis reikalas. Ar jūs pritariate šiam sprendimui, ar ne, tai jau kitas klausimas“, – sakė R.T.Erdoganas per televiziją, pirmą kartą viešai išreikšdamas savo poziciją šiuo prieštaringai vertinamu klausimu, sukėlusiu įtampą Saudo Arabijos ir Irano santykiuose.

Praėjusį mėnesį R.T.Erdogano vizitas Rijade ir jo susitikimas su karaliumi Salmanu bei šalies politikos elitu yra dar vienas šiltų Ankaros ir Rijado santykių ženklas.

Turkija ir Saudo Arabija, kurių gyventojų didžiąją daugumą sudaro musulmonai sunitai, laikosi tos pačios pozicijos Sirijos klausimu ir mano, kad jos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) nušalinimas galėtų užbaigti beveik penkerius metus trunkantį pilietinį karą.

Tačiau vis labiau įtempti darosi Turkijos santykiai su šiitišku Iranu, kuris kartu su Rusija yra pagrindiniai B.Assado režimo sąjungininkai.

Krizė prasidėjo savaitgalį, kai Saudo Arabija įvykdė egzekuciją garsiam šiitų dvasininkui ir aktyvistui šeichui Nimrui al Nimrui (Nimrui Nimrui) bei dar 46 nuteistiesiems ir tuo sukėlė Teherano įniršį. Egzekucija išprovokavo didelio masto protestus Artimųjų Rytų šalyse, kuriose daugumą sudaro šiitai. Iraniečių minia nusiaubė Saudo Arabijos ambasadą Teherane ir konsulatą antrajame didžiausiame Mešhedo mieste.

Rijadas, Bahreinas ir Sudanas nutraukė diplomatinius ryšius su Teheranu, o Kuveitas atšaukė savo ambasadorių iš šalies.

R.T.Erdoganas atmetė prielaidas, kad šiomis egzekucijomis buvo siekiama išprovokuoti įtampą taro sunitų ir šiitų, ir pareiškė, kad išpuolis prieš Saudo Arabijos diplomatinę yra „nepriimtinas dalykas“.

„Tik trys (iš tų, kuriems buvo įvykdytos egzekucijos) buvo šiitai“, – sakė R.T.Erdoganas.

Jis taip pat klausė, „kodėl pasaulis nereagavo“, kai nuvertus buvusį Egipto prezidentą Mohamdeą Mursį (Mohamedą Mursį), Ankaros sąjungininką, „tūkstančiai žmonių buvo pasmerkti mirti“.

Tačiau R.T.Erdohano žodžiai prieštarauja pirmadienį Turkijos vicepremjero Numano Kurtulmuso, kuris taip pat yra vyriausybės atstovas, padarytam pareiškimui. Jis sakė, kad „mirties bausmės, ypač politiškai motyvuotos, nepadeda įvesti taikos regione“.

Turkija oficialiai uždraudė mirties bausmę 2004 metais, siekdama įstoti  į Europos Sąjungą.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) per pastarąsias devynias dienas įvykdė egzekucijas bent 217 žmonių, tarp jų dešimtims civilių, senoviniame Sirijos mieste Palmyroje ir jo apylinkėse, sekmadienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė dokumentavusi egzekucijas, įvykdytas 67 civilių, tarp kurių buvo vaikų, taip pat 150 Damasko režimo pajėgų narių. Tuos žmones IS džihadistai įvykdė įvairiose Chomso provincijos vietose nuo gegužės 16 dienos.

„Islamo valstybė“ įvykdė egzekucijas 67 civiliams, tarp jų 14 vaikų ir 12 moterų, as Suchnoje, al Amirijoje, prie Karininkų rūmų ir Palmyroje“, – patvirtino SOHR, išvardydama kelias vietoves Chomso provincijos rytuose.

„IS taip pat įvykdė egzekucijas daugiau negu 150 armijos, Nacionalinės gynybos pajėgų ir (režimą palaikančių sukarintų) Liaudies komitetų narių bei kitiems, apkaltintiems esant „režimui ištikimais informatoriais“, – pažymėjo SOHR.

SOHR direktorius Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas) sakė, kad džihadistai išžudė ištisas šeimas – vaikus ir jų tėvus.

„Daugiausiai mirčių buvo Palmyroje; kai kurios egzekucijos įvykdytos sušaudant, kitos – nužudant peiliais ir nupjaunant galvas“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Šiuos duomenis SOHR paskelbė praėjus kelioms valandoms po to, kai Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad IS vykdė „žudynes“ Palmyroje, kur buvo nužudyta apie 400 civilių, daugiausiai moterų ir vaikų.