Įtaka valdžiai

Kreipimąsi, skirtą Prezidentei, Valstybės saugumo departamento vadovui, Seimo Antikorupcijos komisijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkams, kandidatams į Vilniaus merus bei į Lietuvos prezidentus, pasirašė Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos valdybos narys Artūras Saladžius, Reformatų skvero iniciatyvinės grupės atstovė Eglė Mikalajūnė, Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių 7 Vilniuje pirmininkas Kęstutis Dapkevičius ir Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė.

Gyventojai prašo, kad būtų ištirti "galimi "Eikos" ryšiai su sostinės savivaldybės tarnautojais, statybų inspektoriais, paveldą prižiūrinčiais specialistais, įstaigų vadovais bei išardyta oligarchinė struktūra". Besikreipiantys žmonės aiškina, kad valdžios įstaigos sutartinai palaiko bendrovę ir negina gyventojų interesų.

"Mes manome, kad įtakinga verslo organizacija, valdoma jos įkūrėjo su jaunaisiais šeimos nariais, sukūrė galimai neproporcingai didelę įtaką valdžios institucijoms, kurios pareigūnai ir tarnautojai ėmė labiau tarnauti ne piliečiams, o šiai galingai verslo grupei. Leidimus statyboms išduodantys valstybės tarnautojai, statybas prižiūrintys pareigūnai, projektuotojai ir architektai yra galimai įtraukti į artimus socialinius ar ekonominius ryšius su verslo grupės atstovais", – teigiama kreipimesi.

Darbo imitacija

Dokumentą pasirašiusieji "Eiką" lygina su politinės korupcijos byloje įtariamu koncernu "MG Baltic": "Manoma, kad "Eika" atveju taip pat matosi oligarchinio darinio požymių – galimas valstybės ar viešosios politikos, pavienių valstybės institucijų užvaldymas, kuris apima neteisėtą įtaką politikos formavimui, viešosios politikos sprendimus priimant ne visuomenės, o tam tikros interesų grupės ar asmens (dažniausiai verslo grupės) naudai."

Vilniečiai kreipėsi į šalies pareigūnus bei politikus prašydami apginti nuo "Eikos", kurią kaltina sukūrus "oligarchinę struktūrą".

Bendruomenių atstovai piktinasi nesulaukę deramo dėmesio iš atsakingų institucijų, kai kreipėsi dėl "Eikos" vykdomų statybų, institucijų darbą vadina imitacija.

"Susidūrę su "Eikos" statybų buldozeriu, tapome kone jokių teisių neturinčiais piliečiais, nes visos atsakingos institucijos tapo abejingos gyventojų problemoms. Vienas statybų inspektorius nustato pažeidimus, kreipiasi į teismą, kitas greitai panaikina, ieškinį atsiima. Žemės tarnyba tai išduoda pažymą, tai sakosi, kad neišdavė, savivaldybės tarnautojai apsimeta nematantys padarytų pažeidimų, statybos vyksta pagal galimai suklastotus duomenis, Architektų rūmai kratosi atsakomybės. Viską vainikuoja galimai korupcinėmis aplinkybėmis įmonei "Eika" perduota Dainavos gatvė, atsidūrusi statomo komplekso sklype", – teigia A.Saladžius.

Gyventojai rašte atskleidžia ir, jų teigimu, akivaizdžius "Eikos" ryšius su įtakingais pareigūnais. Kaip pavyzdys nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja dirbanti Dalia Bardauskienė, dirbusi "Eikos" įkūrėjo Roberto Dargio valdytoje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijoje jos vadove, kuri "MG Baltic" byloje yra įvardijama kaip asmuo, "artimas "Eika" savininkui R.Dargiui".

Ant šmeižto ribos

Statybų bendrovė "Eika" šiuo metu plėtoja biurų, butų ir viešbučio kompleksą "Live Square" šalia Gedimino prospekto, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu UAB "Eikos statyba" vykdo rekonstrukcijos darbus Reformatų skvere, Naujamiestyje, šalia Šaltinių gatvės, grupė plėtoja daugiabučių kvartalą "Baltas lapas", o Žvėryne stato butus "Vytauto 35".

"Vilniaus diena" pasiteiravo, ką apie bendrovei išsakytus kaltinimus mano "Eikos" vadovai. Bendrovės Rinkodaros ir komunikacijos vadovės Jorūnės Juodžbalytės teigimu, kiekvienos statybos miesto centre kelia daugybę aistrų ir diskusijų su kaimyninėmis bendruomenėmis, tad visiškai suprantamas kaimynų nepasitenkinimas dėl besikeičiančio vaizdo pro langus ar keliamų nepatogumų, kol vyksta statybos. Tačiau ši situacija, kuri neva vertina visų su "Eika" susijusių valdomų projektų vystymą, jau remiasi manipuliacijomis ir balansuoja ant šmeižto ribos.

"Labai paprasta savo asmeninį interesą paversti visuotiniu, ir jei toks interesas laimi, mes, visi Vilniaus gyventojai ir svečiai, dar ilgai negalėsime džiaugtis atnaujintomis centrinėmis miesto erdvėmis, – teigė J.Juodžbalytė. – Jau ne kartą esame pabrėžę, kad visi vykdomi darbai ir vystomi projektai vyksta laikantis su institucijomis suderintų leidimų ir statybos reglamentų, be to, visi projektai perėjo visas privalomas ir net papildomas viešinimo procedūras. Su visomis kaimyninėmis bendruomenėmis yra bendraujama konstruktyvia kalba ir visada randamas susitarimas."

„Eikos“ vadovas Domas Dargis sako, jog šioje vietoje galėtų iškilti modernus išskirtinės architektūros verslo centras.

„Sklypas yra komercinėje zonoje, kurioje yra A klasės verslo centrų koncentracija. Mes galvojame, kad galėtų būti modernus, novatoriškas išskirtinės architektūros verslo centras. Planuojame skelbti tarptautinį architektūros konkursą ir pažiūrėti koncepsiškai į tą vietą, kad ji būtų miestą puošianti“, - BNS sakė D.  Dargis.

Dargių valdomai bendrovei „Vilnius property investment“ priklausanti įmonė „Netfundus“ įsigijo 100 proc. sklypą valdančios įmonės „Verslo investicijos“ akcijų, rodo registrų centro duomenys.

Sandorio vertės bendrovės neatskleidė.

Dabartinės „Telia Lietuvos“ dalis (buvusi „Teo LT“) apie 32,93 aro ploto sklype iki 2008 metų planavo pastatyti naują administracinį pastatą, į kurį ketino investuoti 24,3 mln. eurų. Tačiau nuo 2006 metų prokurorų prašymu sklypui buvo pritaikyti apribojimai, kurie Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti 2014-aisiais.

Prokurorai šią teismo nutartį buvo apskundę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 metais atsisakė priimti jų skundą. Apeliacinis teismas sklypo nuomos teisėtumo klausimą nurodė spręsti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri atliko sklypo naudojimo patikrinimą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.

Atgavusi teisę disponuoti nekilnojamuoju turtu, bendrovė taip pat svarstė sklypo pardavimo galimybę. 2017-aisiais „Telia Lietuva“ sklype planavo klientų aptarnavimo centrą, tačiau planų neįgyvendino.

Technologijų ir meno sinergija buvo paremta ir kapsulės „įkasimo“ ceremonija. Tradicinę kapsulę pristatymo metu pakeitė levituojanti plyta. Simboliškai ją į pamatus įdėjo ne objektą statanti bendrovė ar rangovas, bet menininkas Julijonas Urbonas, horizontaliai vaikščiodamas statomos erdvės pamatais, sklęsdamas ore ir pasakodamas apie ateities miestus.

Daugiafunkcė erdvė „Live Square“, kurią sudarys verslo centras, apartamentai, viešoji erdvė su lauko terasa ant stogo, skveras su interaktyvia skulptūra ir fontanu bei tarptautinis tinklo „Hilton Garden Inn“ viešbutis, Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvės sankirtoje bus atverta 2019 m. pavasarį.

Pasak Domo Dargio, „Live Square“ erdvę statančios ir kuriančios miesto plėtros bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus, rengiant šį projektą, buvo siekiama prisidėti prie šios Gedimino prospekto dalies atgaivinimo, įnešti šiai apsnūdusiai centro vietai daugiau judesio ir gyvybės.

„Įgyvendinant projektus tikslai auga. Dabartinė mūsų ambicija yra sukurti unikalią erdvę Vilniuje, kurioje prognozuotume ir mąstytume, kas bus ateityje. Architektūra ir miestų plėtra visuomet nukreipta į ateitį, o ją tiksliau įsivaizduoti ir pažinti padeda menas bei technologijos. Būtent su šių sričių atstovais glaudžiai bendradarbiausime ir kartu kursime „Live Square“. Pirmoji verslo ir meno sinergija, kuri vyks lygiagrečiai su statybomis, bus idėjų apsikeitimo ir plėtojimo erdvė, skirta ateities miestams. Pirmuoju vizionieriumi tampa menininkas, dizaineris, tyrėjas, Londono karališkojo meno koledžo doktorantas Julijonas Urbonas“, – pasakoja D. Dargis.

Pasak „Eikos“ vadovo, susidomėjimas „Live Square“ erdve viršijo išankstinius lūkesčius. Jau išnuomota apie 66 proc. verslo centro ir prekybos galerijos ploto. Čia įsikurs didžiausios pasaulyje lanksčiai nuomojamų įrengtų darbo vietų kompanijos IWG aukštesnės klasės biurų prekės ženklas „Spaces“ (sutarta išnuomoti daugiau nei 1 500 kv. m ploto), advokatų kontora „Sorainen“ (2,1 tūkst. kv. m ploto).

Taps įkvėpimo šaltiniu

Pristatyme dalyvavęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį į besikeičiantį miesto veidą ir vis labiau atgyjančią pagrindinę miesto arteriją – Gedimino prospektą.

„Atkarpoje nuo Lukiškių aikštės iki Seimo Gedimino prospektas pulsuoja vis smarkiau ir neabejoju, kad šios verslo idėjos bus pastebėtos ir palaipsniui „Live Square“ įneš dar daugiau naujų vėjų į miestiečių gyvenimą. Tikiuosi, kad tokių konceptualių ir į bendrą miesto tinklą įsiliejančių erdvių Vilniaus žemėlapyje bus vis daugiau“, – sako R. Šimašius.

Vieną iš „Live Square“ dalių sudarys keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutis, kurį „Eika“ valdys pagal frančizės sutartį su tarptautiniu tinklu „Hilton Worldwide“. Tai bus pirmasis „Hilton Garden Inn“ viešbutis Lietuvoje.

„Pastaruoju metu viešbučiai orientuojasi ne tik į aukščiausios kokybės paslaugas ir aptarnavimą, t. y. privalomus kriterijus kiekvienam prestižiniam viešbučiui, tačiau ir į įdomią patirtį. „Live Square“ vizija ir užmojai mus sužavėjo ir neabejojame, kad tai taps ne tik poilsio, bet ir įkvėpimo šaltiniu“, – sako Marybelle Arnett, „Hilton Worldwide“ viceprezidentė plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje.

Erdvė pristatyta levituojant

Šiandien „Live Square“ kūrimo erdvės startą paskelbė J.Urbonas, menininkas, tyrėjas, inžinierius, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, Londono karališkojo meno koledžo doktorantas. Jis kapsulę-plytą į statomos „Live Square“ sieną „įmūrijo“ levituodamas, t. y. horizontaliai eidamas pastato pamatais.

„Kartu su „Eika“ leidžiamės į ilgą kelionę, ieškodami atsakymų į klausimą, kokie bus ateities miestai. Ne po 5 ar 10, bet po 100 ar net 1 000 metų. Nuo lietuviškos tapatybės kosmose iki vizionieriškų ir spekuliatyvių scenarijų kūrimo. Šiandien pabandykime patirti, kaip atrodytų levituojantys miestai. Kaip vaikščiosime tolimoje ateityje, jei nebus gravitacijos ir gyvensime kur nors už mūsų visatos ribų“, – sklęsdamas ore sakė J. Urbonas.

Ateities miestų idėjų erdvėje, kuri „Live Square“ startuos bendradarbiaujant su J. Urbonu, numatyti meniniai performansai, paskaitos ir kiti renginiai, kuriuose galės dalyvauti visi miestiečiai ir miesto svečiai.

Apie „Live Square“ erdvę:

– Pavadinimas „Live Square“ talpina kelis elementus. Žodis „live“ reiškia gyvenimą „čia ir dabar“, o „square“ nurodo į atvirumą ir dinamiką, kuri turėtų atgaivinti šiek tiek apsnūdusią Gedimino prospekto dalį ties Lukiškių aikšte.

– Bendras komplekso plotas sieks apie 18 tūkst. kv. m, o vertė – apie 49 mln. eurų.

– „Live Square“ erdvėje įsikursiančiame 4 žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutyje suplanuoti 164 kambariai, atitiksiantys tarptautinį „Hilton“ prekės ženklo standartą. Bendras viešbučio plotas sieks 7 tūkst. kv. m. Viešbutyje veiks sporto salė, restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.

– Modernus verslo centras su prekybinėmis patalpomis užims 6,8 tūkst. kv. m, iš kurių apie 66 proc. ploto jau išnuomota. Verslo centre įsikurs didžiausios pasaulyje lanksčiai nuomojamų įrengtų darbo vietų kompanijos IWG aukštesnės klasės biurų prekės ženklas „Spaces“ (sutarta išnuomoti daugiau nei 1 500 kv. m ploto), advokatų kontora „Sorainen“ (2,1 tūkst. kv. m ploto).

– Trys gyvenamieji pastatai, kuriuose bus įrengti 88 apartamentai su balkonais ir terasomis, sudarys 4,7 tūkst. kv. m „Live Square“ ploto.

– Pirmajame aukšte numatyta įkurti restoranus ir kavines, ant stogo – miestiečiams skirtą žaliuojančią terasą, nuo kurios atsivers Lukiškių aikštės vaizdas.

– Projektą vykdo miesto plėtros bendrovė „Eika“, architektūrinę dalį kuria architektų grupė „Unitectus“.

Visi šie kadrai – ne iš futuristinio filmo. Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus. Neabejojama, kad netrukus VR naudojimas taps būtinąja būsto pasirinkimo dalimi.

Vasario 1-ąją viename iš „Eika“ plėtojamų projektų – Tuskulėnų gatvėje kylančioje gyvenvietėje „Namų pynės“ – buvo pristatytos naujos paslaugos EIKA VR galimybės. Nuo vasario 3 dienos virtualias ekskursijas po dar nepastatytus ar statomus butus vilniečiai galės išbandyti prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“.

EIKA VR vadinama inovacija

Virtualios realybės kūrėjų teigimu, tokie projektai kaip EIKA VR kuria tendencijas, kurios po pasaulį pasklinda kaip geriausi pavyzdžiai.

Robertas Dargis, „Eika“ valdybos pirmininkas, didžiuojasi, kad vienos pirmųjų pasaulyje inovacijų pritaikomos ir Lietuvos versle bei gyvenime. „Šiuolaikinio nekilnojamojo turto pirkėjo poreikiai kinta – jis nori greitai gauti informaciją, išbandyti kuo daugiau įvairių variantų, kruopščiai tikrinti, smalsiai patirti. Virtualios realybės panaudojimas gali pagreitinti pirkėjo pasirinkimą – prieš įsigydamas jis pasitikrins, ar taip įsivaizduoja būsimus namus. Neabejoju, kad nuo šiol pirkėjų sprendimai taps objektyvesni“, – sako R. Dargis.

Šiuo metu „Eika“ siūlo apžiūrėti penkis virtualius butus iš keturių plėtojamų NT projektų – du butus iš šiemet pradėto statyti Karaliaučiaus kvartalo Pilaitėje, ir po vieną iš projektų „Namų pynės“, „Bajorų alėjos“ ir Žalgirio gatvėje esančio „135“.

EIKA VR – tai naujovė NT rinkoje. Tai įrankis, pasak R. Dargio, neabejotinai pakeisiantis nekilnojamojo turto pasirinkimo procesą. Asmuo, užsidėjęs specialius akinius ir patekęs į virtualią erdvę, gali pasivaikščioti po itin tikroviškai sukurtus virtualius butų modelius, pajusti patalpų dydį, keisti interjero detales, sienoms bei grindims parinkti norimas spalvas. Unikalu tai, kad galima apžiūrėti butą dar nepradėtame statyti daugiabutyje.

Ir pramoga, ir svarbus pasirinkimas

EIKA VR jau keletą mėnesių kuria virtualios realybės kūrėjų „id3D“ komanda, kuriai vadovauja Vilius Juknevičius. Iki šiol Kinijoje ir Švedijoje gyvenęs architektas dėl šio projekto neribotam laikotarpiui grįžo į Lietuvą.

„Globalus verslas tik pradeda ieškoti VR pritaikymo būdų. Potencialas yra didžiulis, bet dėmesys dažniausiai sutelktas į pramoginį turinį. Sisteminis VR pritaikymas praktiniais tikslais yra nelengvas iššūkis, bet tuomet atsiveria visiškai naujos galimybės. EIKA VR drąsiai galima vadinti naujove. Iki šiol yra tik pavieniai atvejai pasaulyje, kai į pardavimo procesą fragmentiškai įkomponuojama virtuali realybė”, – teigia V. Juknevičius.

Pasinaudoję EIKA VR būsimi naujakuriai sutaupys daugybę valandų: jiems nebereikės važiuoti ir apžiūrėti kelių butų – pakaks iš vieno virtualaus buto į kitą persikelti mygtuko paspaudimu.

Pasak R. Dargio, planuojamos nuoseklios investicijos į VR technologijos pritaikymo galimybes. Numatoma, kad kiekvienam naujam projektui bus sukurti virtualūs butų modeliai. Taip pat įrengtos specialios vietos, kuriose bus galima išbandyti EIKA VR paslaugą. Viena iš jų veiks įmonės biure.

Pirmieji EIKA VR paslaugą nuo vasario 3 iki 10 dienos galės išbandyti prekybos centro „Panorama“ lankytojai. Ten nuo 10 iki 20 val. veiks specialus stendas, kur kiekvienas norintysis galės pasivaikščioti po virtualius butus.

Dėl tikslaus statybų grafiko ir preciziško jo valdymo erdvus ir modernus pastatas atidarytas mėnesiu anksčiau, nei buvo planuota.

Naujas prekybos centras IKI yra vienas pirmųjų prekybos centrų Visorių mikrorajone, kuris sparčiai plečiasi ir pritraukia vis daugiau naujakurių. Bendras naujo prekybos centro plotas – 2,5 tūkst. kvadratinių metrų. Bendros „Eika“ grupės ir IKI tinklo investicijos į naują prekybos centrą siekė 3,7 mln. eurų.

„Šiuo metu Visorių rajonas su nauju gyvenamuoju kvartalu tampa idealia gyvenamąja vieta tiems, kurie vertina ramybę, tačiau nenori pernelyg nutolti nuo miesto centro. Vis daugiau dėmesio šis sostinės rajonas sulaukia iš nekilnojamojo turto plėtotojų bei investuotojų. Dėl šios priežasties svarbu stiprinti ir tobulinti dar visai neseniai pramoniniu laikyto rajono infrastruktūrą“, – teigia laikinai einantis „Eika“ Turto valdymo departamento direktoriaus pareigas Giedrius Brūzgė.

Šiuo metu Visorių rajonas su nauju gyvenamuoju kvartalu tampa idealia gyvenamąja vieta tiems, kurie vertina ramybę, tačiau nenori pernelyg nutolti nuo miesto centro.

Naują modernų prekybos centrą įmonė „Eika“ pradėjo statyti gegužės mėnesį, o gruodžio pradžioje visiškai įrengtą pastatą jau perdavė užsakovams.

„Kiekvieną kartą atidarydami naują parduotuvę, siekiame, kad klientai galėtų patogiai apsipirkti, turėtų galimybę rinktis iš plataus prekių asortimento, siūlome daug šviežių produktų. Plėsdami parduotuvių geografiją, stengiamės, kad jos būtų modernios, šiuolaikiškos ir kuo geriau atitiktų pirkėjų poreikius. Investuojame ne tik į pačias parduotuves, bet ir tvarkome aplinką, įrengiame patogias automobilių aikšteles. Šis prekybos centras puikiai parodo, kad bendrovė siekia darnios ir tvarios aplinkos, stengiasi, kad bendruomenė jaustųsi patogiai“, – sako IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Naujame prekybos centre didžiausią plotą užims prekybos tinklo IKI parduotuvė, įrengta pagal modernų dizainą, su naujausia prekybos įranga ir galinti pasiūlyti platų prekių asortimentą.

Mažesniuose plotuose veiks specializuotos parduotuvės, vaistinė, kavinė. Šalia naujo prekybos centro pirkėjų patogumui įrengta 80 vietų automobilių aikštelė.

"Kompleksą Gedimino prospekte traktuojame kaip vizitinę kortelę, kuri atskleis kokybę, inovacijas, tarptautinių prekinių ženklų pasitikėjimą mumis, naują požiūrį į visuomenines erdves", - pranešime spaudai cituojamas "Eikos" generalinis direktorius Domas Dargis.

"Eika" su "Unitectus" pirmadienį pasirašė komplekso projektavimo sutartį. Nurodoma, kad po sutarties pasirašymo toliau bus tobulinami projektiniai pasiūlymai, sprendiniai derinami su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis institucijomis ir suinteresuotomis grupėmis. Planuojama, kad 2017 metų pirmąjį ketvirtį projektas bus pateiktas viešam visuomenės svarstymui.

Šiuo metu teritorijoje tarp Dainavos, V.Kudirkos gatvių ir Gedimino prospekto vyksta paruošiamieji darbai: sklypo valymas, komunikacijų iškėlimas, o bendro 18 tūkst. kv. m ploto komplekso statybas planuojama pradėti 2017 metų vasarą.

Spalio viduryje architektų biuro "Unitectus" darbas pripažintas geriausiu "Eikos" skelbtame komercinio ir gyvenamojo komplekso architektūros konkurse. Jo dalyviai turėjo parengti architektūros koncepciją viešbučiui "Hilton Garden Inn" ir verslo centrui Dainavos g. 3 bei daugiabučiams namams Dainavos g. 5. Komplekse numatyta įrengti 150 kambarių 4 žvaigždučių viešbutį, 5 tūkst. kv. m ploto biurų pastatą, prabangių apartamentų pastatą, prekybos pasažą bei atvirą visuomeninę galeriją.

Preliminariai skaičiuojama, kad į projektą reikės investuoti 45 mln. eurų.

Žiniasklaidoje skelbta, kad sklypą sostinės Dainavos g. 3 "Eika" valdo nuo 2002 metų, kai jį už 550,3 tūkst. eurų įsigijo iš miesto savivaldybės. Tuo tarpu buvusį poliklinikos pastatą su sklypu Dainavos g. 5 iš Turto banko už 1,88 mln. eurų įsigijo balandį.

„Antrąjį metų ketvirtį šiek tiek sumažėjęs pirkėjų aktyvumas pirminėje būsto rinkoje, atėjus rudeniui, muša rekordus – per III ketvirtį realizuota vidutiniškai po 380 naujų butų per mėnesį. Neįprastai aktyvūs šiemet buvo liepos – rugpjūčio mėnesiai, kai vasariškų orų nelepinti klientai dėmesį skyrė naujo būsto paieškoms, o ne atostogoms. Per šį laikotarpį buvo parduota 60 proc. daugiau naujų butų nei pvz. gegužės – birželio mėnesiais“, - teigia UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

2016 metų III ketvirtį, priešingai nei I ir II ketvirčiais, daugiausiai buvo realizuota ekonominės klasės butų, kurie sudarė – 47 proc. pardavimų. Labai panaši dalis teko vidutinės klasės būstui – 46 proc., o likę 7 proc. teko prabangaus būsto segmentui. Populiariausi III ketvirtį buvo naujos statybos butai Pilaitėje (15 proc.), Naujamiestyje (14 proc.) bei Šnipiškėse (12 proc.).

NT plėtotojai per pastaruosius tris mėnesius pasiūlą papildė keturiolikoje naujų arba etapais tęsiamų projektų. Rinkai iš viso buvo pasiūlyta 1540 butų, tačiau net 1000 iš jų buvo vos 4 skirtinguose objektuose. „Nepaisant padidėjusio didžiųjų vystytojų aktyvumo, bendras laisvų butų skaičius rinkoje per ketvirtį padidėjo 7 proc. ir šiuo metu siekia beveik 3600 butų. Tai yra normalus vidutinis laisvų butų lygis Vilniaus mieste prie esamos paklausos. Svarbus aspektas yra tas, kad didžioji dalis – apie 70 proc. - šios pasiūlos yra dar tik pradėtuose, neseniai paskelbtuose projektuose. Užbaigtų, realiai pastatytų naujų butų Vilniuje, lyginant su 2400 butais pirminėje statybų stadijoje, yra beveik 6 kartus mažiau - vos 410“, - teigia M. Žibūda.

Vertinant pasiūlą pagal segmentus, ieškantys ekonominės klasės būsto šiuo metu gali rinktis iš 1310 butų, vidutinėje klasėje pasiūla siekia 1740, o mažiausias pasirinkimo galimybes turi prabangaus būsto pirkėjai – šiuo metu jie gali rinktis iš 540 butų.

Per šių metų trečią ketvirtį vidutinė naujos statybos butų kaina sostinėje paaugo 1,7 proc. - nuo 1710 eurų iki 1740 eurų už kvadratinį metrą. Didžiausią įtaką jos augimui turėjo ekonominės klasės butų kaina, kuri per paskutinius tris mėnesius pakilo 2,6 proc. ir šiuo metu siekia 1380 eurų už kvadratinį metrą. Dėl didesnės nei iki šiol konkurencijos 2,8 proc. sumažėjo būsto kaina vidutinėje klasėje, kuri šiuo metu siekia 1690 eurų už kvadratinį metrą. Prabangaus būsto segmente per trečiąjį ketvirtį taip pat fiksuojamas nežymus 0,9 proc. kainos sumažėjimas – šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą yra 2750 eurų.

Bendrovės „Eika" plėtros direktorius Martynas Žibūda išskiria 5 pagrindinius klausimus namus prižiūrinčioms įmonėms, kurie turėtų būti aktualūs gyvetojams.

Kam reikalinga daugiabutį administruojanti įmonė?

Pasak „Eika” atstovo, norint atsakyti į klausimą, kam reikalinga daugiabutį administruojanti įmonė, pirmiausia reikia suprasti, kad nuosavas butas ir bendro naudojimo patalpos (liftas, laiptinė, rūsys) - yra dvi skirtingos erdvės. Pastarosiomis naudojasi visi daugiabučio gyventojai, vadinasi, jos dėvisi greičiau ir joms būtina nuolatinė priežiūra.

Antra, bendro naudojimo patalpų priežiūra neapsiriboja laiptinės išvalymu kartą per savaitę ir perdegusios lemputės pakeitimu. „Daugiabutis yra sudėtingas konstrukcinis organizmas, todėl jo priežiūrai reikia specifinių techninių, buhalterinių bei teisinių žinių, kurias gali užtikrinti tik daugiabučio administratorius", - tvirtina M. Žibūda.

Be to, administruojanti įmonė bei jos paskirtas asmeninis daugiabučio vadybininkas į iškilusią problemą privalo reaguoti ir imtis veiksmų itin greitai, būti pasiekiamas bet kada, nes nuo to neretai priklauso gyventojų ir jų turto saugumas. Vadinasi, operatyvumas, ištikus nenumatytai avarijai (dingus elektrai, užstrigus laiptinės durims ar esant dujų nuotekiui), yra neatsiejama paslaugos, už kurią daugiabučio gyventojai moka mokesčius namą prižiūrinčiai įmonei, dalis.

Kaip apskaičiuojami mokesčiai?

Gyventojai, kuriems kyla klausimų dėl mokesčių dydžio, visada turi turėti galimybę kreiptis į administratorių. Šis turi tiksliai ir teisingai sudarytą namo bendrojo naudojimo objektų aprašą bei gali tiksliai atsakyti į visus, su mokėjimais už namo priežiūrą susijusius klausimus.

„Aiškiai sudarytame bendro naudojimo objekto apraše turėtų būti pažymėta, kokie darbai buvo atlikti atskirose pastato dalyse ir inžinerinėse sistemose bei kaip už šiuos darbus buvo paskirstyti mokesčiai. Šis aprašas užtikrina, kad mokėjimai apskaičiuojami proporcingai ir sąžiningai, pavyzdžiui, mokesčiai už lifto remontą paskirstomi konkrečiai laiptinei, o ne visam namui", - sako „Eika” atstovas M. Žibūda.

Prieš samdydami daugiabutį administruojančią įmonę, gyventojai turėtų žinoti, kad mokesčiai už bendrų patalpų apšvietimą ir jų valymą, šilumos tinklų eksploataciją, remonto darbus, lifto priežiūrą ir šiukšlių išvežimą bus skaičiuojami ne pagal bute gyvenančių žmonių skaičių, o pagal būsto plotą.

Kaip galiu susisiekti su administruojančia įmone?

Įprastai kiekvienam daugiabučiui priežiūros įmonė paskiria asmeninį administratorių, kurio kontaktai  iškabinami laiptinės skelbimų lentoje. Kai kurios įmonės nustato konkrečias savaitės dienas ir valandas, kada su administratoriumi galima susisiekti. Tačiau savo veiklą atsakingai vertinančios įmonės, M. Žibūdos teigimu, turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas komunikacijai.

Viena jų - savitarnos paslauga. Dalis įmonių gyventojams siūlo internetinę svetainę, kurioje jie gali rasti visą reikiamą ir naudingą informaciją apie daugiabutį, su juo susijusius darbus bei siųsti užklausas su klausimais namo administratoriui bet kuriuo paros metu.

„Į klientų lūkesčius orientuota įmonė savitarnos svetainėje internete pateikia metinius planus, atliktų darbų ataskaitas, planuojamų darbų sąrašus, mokesčių išklotines. Tai patogus įrankis ne tik gyventojams, kuriems nereikia kaskart skambinti priežiūros įmonei, kai iškyla skubus klausimas, tačiau ir laiką taupančiam administratoriui", - teigia įmonės „Eika” atstovas.

Kaip patikrinti administratoriaus darbą?

Pastebėti naujai įsuktą elektros lemputę ar išvalytą laiptinę nesunku, tačiau administruojanti įmonė atlieka daugelį darbų, kurių gyventojai paprastai nepastebi, todėl negali įvertinti jų kokybės. Pavyzdžiui, visų namo konstrukcijų (sienų, vamzdžių sistemos, stogo) apžiūra pasibaigus žiemai, nuolatinė bendrojo naudojimo sistemų priežiūra ir pan.

Tokiais atvejais prižiūrinti įmonė informaciją apie atliktus ir planuojamus darbus privalo pateikti kuo paprastesne forma bent kartą per mėnesį. Paprastai ši informacija daugiabučio gyventojus pasiekia susirinkimų metu arba yra prieinama internete. 

Naudodamiesi internetine svetaine, gyventojai gali sekti, kokie konkretūs darbai jau atlikti, kokia jų apimtis ir kaina, kas buvo darbų rangovas, taip pat - susipažinti su planuojamais darbais. Be to, internetinė savitarnos svetainė suteikia galimybę apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas bei matyti kiekvieno mėnesio įmokų išklotinę.

Ar galiu daryti įtaką administratoriaus priimamiems sprendimams?

Nemažai ginčų tarp gyventojų ir administratoriaus kyla dėl to, jog pastarasis, vykdydamas veiklą, sprendimus priima nepasitaręs su gyventojais. Tokia praktika, daugiabučių priežiūros specialistų teigimu, yra nepriimtina ir neturėtų būti toleruojama.

M. Žibūda teigia, kad patikima administruojanti įmonė turėtų suteikti gyventojams teisę patiems dalyvauti priimant visam daugiabučiui svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl pastato renovacijos ar automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbų turėtų būti organizuojami visų gyventojų susirinkimai arba apklausos, kurių metu kiekvieno buto šeimininkas galėtų išsakyti savo nuomonę apie ateities darbų būtinybę ar kaštus. Balsuojant priimti sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pusė visų patalpų savininkų.

Mažaaukščiame name „Ąžuolas“ pirkėjai turėjo galimybę įsigyti įvairaus išplanavimo 1-4 kambarių butus su balkonais ar jaukiomis terasomis ant stogo. Namas išsiskyrė tuo, jog pirmajame pastato aukšte buvo suprojektuotos komercinės patalpos įvairiems verslams. Gyventojų ir nuomininkų patogumui po pastatu buvo įrengta požeminė stovėjimo aikštelė.

„Eika“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo statyti mažaaukščius daugiabučius namus, kurie suformavo „Santariškių namų“ gyvenvietę. Projektas „Santariškių namai“ išsiskyrė naudotais technologiniais sprendimais, apimtimi, kokybe, kruopščiai prižiūrima aplinka, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdvėmis, unikalia vieta šalia Verkių regioninio parko ir aktyvia, tradicijas puoselėjančia bendruomene. Sukauptą gerąją „Santariškių namų“ patirtį įmonė perkelia į Bajorų mikrorajone vystomą trijų etapų projektą „Bajorų alėjos“. Tikimės, jog tai bus savotiškas „Santariškių namų“ tęsinys“, - teigia UAB „Eika“ Plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Šiuo metu įmonė „Eika“ vysto projektus Šnipiškėse, Žirmūnuose, Bajoruose, Jeruzalėje, Pilaitėje, Naujamiestyje ir Senamiestyje.