– Ekologija susidomėjote netikėtai, o gal visada ja domėjotės, tik trūko paspirties pačiai pradėti gyventi tvariau?

– Tvarumo ir atsakingo gyvenimo linkme ėmiau eiti prieš pusantrų metų, gimus dukrai. Pradėjau nuo mažų žingsnių, o vėliau tvarių alternatyvų nusprendžiau ieškoti visose situacijose. Niekada negyvenau labai vartotojiškai, tačiau anksčiau tikrai nedaug galvodavau apie savo įsigytų daiktų įtaką gamtai ir aplinkiniams. Man visada rūpėjo mūsų Žemė. Tad gimus dukrai natūraliai ėmiau daugiau domėtis tuo, kas darosi su planeta.

Mano žingsneliai yra maži, tačiau tikiu, kad vis daugiau žmonių užsikrės atsakingu gyvenimo būdu, ir tai taps norma.

Suvokiau, kokį pasaulį mes perleidžiame savo vaikams: nuniokotą, vartotojišką, su nykstančia gamta, be vertybių ir džiaugsmo mažuose dalykuose. Buvo metas, kai negalėdavau užmigti naktimis, ir galvodavau, kokios didelės ir, atrodo, neišsprendžiamos problemos mus užpuolė. Vėliau nurimau ir nusprendžiau veikti – dar mažiau vartoti, nebijoti kalbėti garsiai ir sudrausminti aplinkinius, jei jie elgiasi neatsakingai. Dauguma man vėliau padėkoja už tai, kad atvėriau jiems akis. Mano žingsneliai yra maži, tačiau tikiu, kad vis daugiau žmonių užsikrės atsakingu gyvenimo būdu, ir tai taps norma. Tikrai turiu kur tobulėti, bet esu pakeliui į tikslą.

– Tikriausiai neįmanoma imti ir staiga pradėti gyventi visiškai ekologiškai. Nebent išsikeltume į negyvenamąją salą. Jūs savo ekologiško gyvenimo kelią pradėjote nuo daugkartinių sauskelnių naudojimo. Kaip dar rūpinatės tvarumu?

– Pradėjus nuo mažų pokyčių, tampa neįmanoma sustoti, nes imi kiekvienoje situacijoje užduoti klausimus ir matyti platesnį paveikslą. Iš pradžių vienkartines dukros sauskelnes pakeičiau daugkartinėmis. Jos yra sveikesnės mažųjų odai, be to, sutaupo lėšų. Vėliau nusprendžiau naudoti tik visiškai natūralią arba savos gamybos kosmetiką, kuri nėra plastikinėse pakuotėse. Chemines valymo priemones ir skalbiklius taip pat pakeitė natūralios sudėties arba savos gamybos priemonės. Namie beveik nebeturime sunkiai perdirbamo plastiko ar kitų pakuočių, sveikatai kenksmingų namų apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, cheminių kvapų prisotintų žvakių, namų kvapų, produktų su palmių aliejumi. Ne visi tai žino, bet daugelio namuose deginamos žvakės yra labai pavojingos mums ir gamtai. Iš parafino pagaminta žvakė degdama išskiria benzolį, ftalatus ir toluolį, o tai yra labai kenksmingos medžiagos. Ką jau kalbėti apie žvakes, kurios prisotintos sintetinių kvapų ar cheminių dažiklių. Deginant bet kokias sintetines žvakes, naudojant cheminius oro gaiviklius ar kvapniąsias lazdeles, į aplinką išsiskiria lakūs organiniai junginiai, kurie gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų nepakankamumą. Be to, išmestų žvakidžių su likusiu vašku irimo procesas labai ilgas.

Apie šiukšlių rūšiavimą net nekalbu, nes jau seniai neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Manau, kad piktybiškai nerūšiuojantiems žmonėms turėtų grėsti baudos.

Apie šiukšlių rūšiavimą net nekalbu, nes jau seniai neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Manau, kad piktybiškai nerūšiuojantiems žmonėms turėtų grėsti baudos. Šeimoje renkamės tik etiškai pagamintus drabužius iš natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, bambuko ar kanapių pluošto, perdirbtų medžiagų, kurias gaminantys prekės ženklai rūpinasi aplinka ir žmogumi, organinės medvilnės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įprastai medvilnei pagaminti reikia didžiulių kiekių vandens ir energijos bei pesticidų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad greitosios mados prekių ženklų drabužius neretai gamina išnaudojami trečiųjų šalių gyventojai. Tad prieš perkant vertėtų pagalvoti, ar jums tikrai reikia to drabužio, ir kas jį pagamino. Mūsų šeima apskritai perka kur kas mažiau daiktų, nes savaime sumažėjo jų poreikis.

– Kaip į jūsų gyvenimo būdą reaguoja jūsų artimieji, draugai, šeima? Galbūt ir juos paskatinote susimąstyti?

– Beveik visi mane palaiko. Vieni stebi iš šono ir žavisi, tačiau dar neprisiruošė rimtiems pokyčiams. O kiti, įkvėpti manęs, mažais žingsniais taip pat stengiasi tapti atsakingesni. Tie, kurie nesubrendo pokyčiams, nesupranta jų prasmės, neskaito ir neseka manęs.

– Tinklaraštį rašyti pradėjote pirmojo karantino metu. Dauguma žmonių skundžiasi, kad nežinomybė pandemijos laikotarpiu iš jų kūrybiškumą ir motyvaciją kaip tik atėmė. Kas jus motyvavo?

– Motyvavo noras kažkuo prisidėti prie švaresnio rytojaus. Tuo metu, auginant mažą vaiką, tai atrodė tinkamas būdas dalytis tuo, ką žinau ir supratau. Ateityje ketinu neapsiriboti tinklaraščiu ir socialiniais tinklais. Esu baigusi mokslus, susijusius su šia tema, tad planuoju toliau investuoti į savo žinias šioje srityje. Noriu vykdyti projektus, susijusius su ekologija, tvarumu, prisidėti prie esminių pokyčių.

– Ką patartumėte žmonėms, svajojantiems pradėti gyventi tvariau, bet galbūt nenorintiems įdėti pernelyg daug pastangų? Nuo ko pradėti? Kaip gali atrodyti ekologiški namai?

– Tvaresnis gyvenimas nereikalauja didelių pastangų. Pradėjus gyventi atsakingai, tiesiog nebereikia tiek daug daiktų, tad sutaupai. Be to, jei ko nors reikia, daug ką galima pasigaminti namie.

Siūlyčiau iš pradžių tiesiog pasidomėti, kodėl verta gyventi tvariau. Jei žmogus iš pagrindų nesupras, kodėl reikia atsisakyti ar bent sumažinti plastiko naudojimą, tai nenuves prie esminių pokyčių. Kurį laiką pabandęs gyventi be plastiko, jis vėl prie jo sugrįš. Taip pat skatinu skaityti etiketes ir produktų sudėtį. Jei nesuprantate, kas parašyta, randate daug nežinomų žodžių, geriau tokio produkto nepirkti. Tas pats ir su pakuotėmis: jei nežinote, kokia pakuotės sudėtis, ir kaip reikės ją rūšiuoti, geriau venkite tokių pakuočių. Būtina giliau domėtis, kaip pagaminti mūsų drabužiai, aklai nepasitikėti skambiais žodžiais "sustainable", "eco-friendly", "organic" (liet. tvarus, draugiškas gamtai, organiškas). Ieškokite sertifikatų, įrodančių šiuos teiginius. Svarbiausi sertifikatai: PETA, Fair Trade, 1% for the Planet, B Corp, Certified Carbon Neutral, Rainforest Alliance Certified, Global Organic Textile Standard (GOTS), Oeko-Tex, Marine Stewardship Council Standards.

Gyventi tvariau galite išties paprastai. Tiesiog nebenaudokite plastikinių vandens buteliukų. Protinga įsigyti kokybišką stiklinį butelį ir jį nešiotis. Patarčiau rečiau skalbti. Pamąstykite, ar vieną dieną nešiotas drabužis tikrai išsipurvino? Atsakingiau skalbdami sutaupysite vandens ir energijos, o mėgstami drabužiai jums ilgiau tarnaus. Gali padėti netgi toks paprastas žingsnis, kaip šviesos išjungimas išeinant iš kambario. Virtuvėje naudokite medžiaginius rankšluosčius vietoje popierinių, atsisakykite vienkartinių stalo serviravimo servetėlių. Apsipirkdami rinkitės kuo daugiau produktų su perdirbamomis pakuotėmis ar išvis be jų.

– Savo tinklaraštyje daug kalbate apie ekologišką madą, grožį. Ar įmanoma gyventi gražiai, madingai, bet tvariai?

– Vienareikšmiškai taip. Nebūtinai madingas tas, kuris vaikosi kas savaitę besikeičiančių madų. Išlaikyti nepriekaištingą stilių padės drabužiai, kurie kokybiški, etiškai pagaminti, tarpusavyje dera, nors jų ir turėsite mažiau. Prisiminkite, kad nebūtina kiekvieną kartą pirkti naują drabužį. Juk yra puikių "antrų rankų" parduotuvių, taip pat įvairių forumų, kuriuose galima rasti dėvėtų aukštos kokybės prekių už mažesnę kainą. Bet svarbiausia taisyklė: mažiau yra daugiau.

Norisi investuoti ne į daiktus, o į patirtis, aktyvų laiką, dukros lavinimą.

Kalbant apie kosmetiką, veido ir kūno šveitiklių galima pasigaminti namuose. Atkreipkite dėmesį, kad parduotuvėse parduodamų priemonių sudėtyje dažniausiai randama ne tik odai nepadedančių, bet ir jai kenksmingų ingredientų. Pirkdami tokius produktus, išleidžiame daugybę pinigų, užteršiame gamtą pakuotėmis ir nepasiekiame norimo rezultato. Nesvarbu, jūsų oda riebi, sausa, linkusi į bėrimus ar senstanti, tereikia pasirinkti tinkamus ingredientus. Pagrindiniai ingredientai, naudojami norint nušveisti ir atgaivinti odą, yra cinamonas, kavos pupelių tirščiai, cukrus, druska, maltos avižos ar migdolai. Cukrus šviesina odą ir pristabdo senėjimo procesus, nes nušveičia nereikalingą sluoksnį ir paspartina jo atsinaujinimą. Druska ar soda labiau tinka riebiai odai, o sausai ar jautriai tinka avižos ir migdolai. Galite išmėginti medaus ir vyšnių kūno šveitiklį. Jam prireiks 5 vyšnių, šaukšto migdolų miltelių, ketvirčio puodelio medaus, šaukšto rudojo cukraus ir 3 šaukštų natūralaus jogurto. Sumaišius ingredientus, odą reikia šveisti 30 sek., tada nuplauti vandeniu.

– Ar sunku būti ekologiška mama?

– Labai lengva: visi dukros drabužiai yra skolinti arba jau padėvėti, žaislai – taip pat. O sauskelnių beveik nereikia. Norisi investuoti ne į daiktus, o į patirtis, aktyvų laiką, dukros lavinimą.

Apklausa rodo, kad kiek daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje rūpi ekologija ir tvarumas. Tuo metu ekologija ir tvarumas visiškai nerūpi 1 proc. tautiečių.

„Gyvename visuomenėje, kuri supranta, kas yra tvarumas, kas yra ekologija, ir kad tai yra svarbu. Tyrime išryškėja ir tam tikri skirtumai: tvarumo ir ekologijos tema vis dėlto yra daug labiau aktuali moterims nei vyrams“, – komentuodamas Lietuvos Žaliojo indekso rodiklius „Enefit“ teigė vadovas Vytenis Koryzna.

Jis pažymi, kad didžiausią dėmesį ekologijai lietuviai skiria rinkdamiesi vaisius ir daržoves (26 proc.) bei pieno produktus ir kiaušinius (21 proc.). Be to, beveik trečdalis lietuvių (29 proc.) aukščiausius tvarumo standartus kelia buitinei chemijai, 28 proc. – kosmetikai ir higienos priemonėms, 16 proc. – aprangai.

Tyrimas parodė, kad šalies vartotojų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo 64 proc. apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad šalies vartotojų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo 64 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. lietuvių teigia, kad dėl aukštos ekologiškų prekių ir paslaugų kainos jie negali gyventi tvariai. Likusiems 18 proc. didesnė kaina nesudaro kliūčių arba neturi jokios įtakos renkantis ekologiškas prekes bei paslaugas.

„Ko reikėtų, kad vartotojai dar labiau įsitrauktų į tvarių gaminių vartojimą, tai yra kaina, kainos lyginimas su įprastomis prekėmis. Antras dalykas – tai yra žinojimas, kad pagaminti gaminiai iš tikrųjų buvo pagaminti tvariai ir kokią tolesnę įtaką aplinkai jie kuria“, – teigė V. Koryzna.

Lietuvos Žaliojo indekso apklausa taip pat atskleidė, kad trečdalis (33 proc.) būtų linkę naudoti žaliąją energiją, jei ji būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat kiek įprasta elektra.

Vertindami kitus tvarius įpročius buityje, trečdalis (33 proc.) tautiečių sako rūšiuoją atliekas, dar 28 proc. apklaustųjų yra linkę taupyti elektrą, penktadalis (20 proc.) – kompostuoja atliekas. 24 proc. lietuvių teigia, kad jiems labai svarbu, jog transporto priemonė, kuria jie keliauja, mažiau terštų aplinką.

Dėl šios priežasties 28 proc. respondentų renkasi keliones pėsčiomis, dar 21 proc. – dviratį, 15 proc. – viešąjį transportą.

„Dauguma mūsų, kaip parodė tyrimas, rūšiuoja šiukšles, kompostuoja atliekas, priduoda butelius, tačiau elektros energijos nesieja su ekologija. Tik 33 proc. gyventojų sako, kad rinktųsi žaliąją tvariąją elektros energiją net jei ji kainuotų tiek pat kiek ir visa kita energija. Tai rodo, kad elektros energijos šiandien žmonės nesieja su tvarumu su ekologija“, – teigė V. Koryzna.

Gyventojų apklausą „Enefit“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko rugpjūčio 25–28 dienomis. Jos metu iš viso apklausta 1000 gyventojų, kurių amžius – 18–74 m.