„Europos audito rūmų prižiūrimos finansinė atskaitomybė ir skaidrumas yra vienos savybių, skiriančių demokratijas nuo autoritarinių režimų, ir jas užtikrindami mes esame stipresni“, – sakė premjerė.

Vyriausybėje vykusiame susitikime Europos audito rūmų pirmininkas pristatė institucijos atliekamus auditus, taip pat I. Šimonytė ir T. Murphy aptarė RRF įgyvendinimą Lietuvoje, galimybes tobulinti esamas Europos Sąjungos fiskalines taisykles ir šalių pažangos vertinimo mechanizmą įgyvendinant RRF planą. 

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie Lietuvos ketinimus pasinaudoti 1,75 mlrd. RRF paskolos galimybe.

Šios lėšos būtų nukreipiamos į žaliųjų ir aukštos pridėtinės vertės technologijų plėtrą, atsinaujinančios energijos pajėgumų stiprinimą, pastatų renovaciją.

Europos Komisija gegužės pradžioje išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF  – 542,3 mln. eurų.

Tikimasi, kad laikinai sulaikyta 26 mln. eurų FFR parama Lietuvai bus pervesta 2024-ųjų pradžioje, kai šalis pasieks iki šiol neįvykdytus du rodiklius, susijusius su mokesčių peržiūra.

Be to, Lietuva siekia labiau skatinti žaliąją pertvarką ir pramonės transformaciją, todėl pagal planą norima dar iki 1,7 mlrd. eurų pasiskolinti bei pasinaudoti „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis – 194 mln. eurų.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak I. Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

„Pats plano „Naujos kartos Lietuva“ subsidinės dalies numatymas Lietuvai buvo susietas su ekonominiais rodikliais.  Kadangi pandemijos metu santykinai Lietuvos ekonomika nukentėjo mažiau, todėl perskaičiavus bendrojo vidaus produkto rodiklius yra mažinama subsidinė dalis, kuri buvo numatyta Lietuvai“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Skaistė.

Tačiau, pasak jos, 125 mln. eurų bus perkelti į Lietuvai skirtos RRF paskolos dalį.

„Tiesiog dėl to, kad Lietuvos ekonomika atrodė pakankamai pozityviai, todėl ta dalimi, kuria sumažinama subsidinė dalis, yra perkeliama į skolintą dalį, dėl to teikiamas atnaujintas prašymas“, – kalbėjo G. Skaistė.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš RRF skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Lietuva kiek vėluodama praėjusią savaitę pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš RRF, 2023 metais Vyriausybė ketina prašyti iš fondo plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatomos papildomos 1 mlrd. eurų investicijos į atsinaujinančios energijos, kitus energetikos ir kibernetinio saugumo projektus. 

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskirta plano administruojančiąja institucija.

„Nutarimo projektą būtina priimti, siekiant, kad Lietuva tinkamai įgyvendintų (Europos Sąjungos – BNS) reglamente valstybei narei nustatytas funkcijas, taip pat kad galėtų būti sklandžiai pradėti įgyvendinti iš plane numatytų lėšų finansuojami projektai“, – teigia Finansų ministerija.

Europos Komisija (EK) rugpjūtį Lietuvai pervedė ekonomikos gaivinimui skirtą 289 mln. eurų avansą – 13 proc. planuojamų Lietuvai skirti lėšų.

Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokeslą, viešojo sektoriaus pertvarką.

Finansų ministerija siūlo būti plano vadovaujančioji ir kartu audito institucija, o Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) – plano administruojančioji institucija.

„Nutarimo projektą būtina priimti, siekiant, kad Lietuva tinkamai įgyvendintų (Europos Sąjungos – BNS) reglamente valstybei narei nustatytas funkcijas, taip pat kad galėtų būti sklandžiai pradėti įgyvendinti iš plane numatytų lėšų finansuojami projektai“, – teigia ministerija.

Europos Komisija (EK) rugpjūtį Lietuvai pervedė ekonomikos gaivinimui skirtą 289 mln. eurų avansą – 13 proc. planuojamų Lietuvai skirti lėšų.

Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokeslą, viešojo sektoriaus pertvarką.

Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.

Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai praėjusią savaitę galutinai pritarė Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui. Vyriausybė trečiadienį suteikė įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti susitarimą.

„Siūloma suteikti įgaliojimus man pasirašyti šį susitarimą ir jau po to prasidėtų sunkioji dalis, tai yra, plano įgyvendinimas. Ir, tikėsimės, kad šios investicijos ir reformos prisidės prie to, jog naujos kartos Lietuva taptų žalesnė, išmanesnė ir teisingesnė“, – posėdyje kalbėjo ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė BNS sakė, kad dokumentą G. Skaistė turėtų pasirašyti artimiausiomis dienomis.   

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusią savaitę galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, G. Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

Mūsų planas išsiskiria dėmesiu skaitmenizacijai.

Pirmiausia numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, skirtos startuolių programoms.

„Mūsų planas išsiskiria dėmesiu skaitmenizacijai, kuriai skiriame virš 30 proc. viso „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų“, – trečiadienį kalbėjo ministrė.

Vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti 13 proc. – 289 mln. eurų – avansas. 

2022 metais iš fondo planuojama skirti 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 – 624 mln. eurų, 2025 – 293 mln. eurų, 2026 metais – 114 mln. eurų.

Anot G. Skaistės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti 1,9 euro realaus BVP grąžos.

Iš viso 2021-2026 metams Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų – pinigai šalį pasieks dalimis. 

Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.

„Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniuje sakė ministrė.

Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ planą, Vyriausybė ir Europos Komisija dar turės pasirašyti finansavimo susitarimą, o vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti 13 proc. – 289 mln. eurų – avansas. 

Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus.

2022 metais iš fondo planuojama skirti 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 – 624 mln. eurų, 2025 – 293 mln. eurų, 2026 metais – 114 mln. eurų.

Anot G. Skaistės, valstybė ES lėšas gauna be papildomo įsipareigojimo skirti savo lėšų, tačiau tai bus kaip subsidijos.

„Tarkime, renovacijos mechanizmas ar tam tikros finansinės priemonės startuoliams, dalį prisidės valstybė, dalį verslas, ir bus sinergija, kad daugiau pinigų ateis į ekonomiką“, – sakė ministrė.

Anot ministrės, be struktūrinių projektų, Lietuva išsiskiria ambicijomis skaitmeninimo srityje.

„Europos Komisija buvo numačiusi, kad tam reikia skirti bent 20 proc. plane numatytų lėšų, tačiau Lietuvoje skiriama 31,5 proc. ir šiuo atžvilgiu mes esame viena iš ambicingiausių šalių Europos Sąjungoje“, – sakė G. Skaistė. 

Pasak jos, pagal vertinimą, kaip šalys narės atliepia Europos Tarybos rekomendacijas, Lietuva yra pirmoje vietoje – jos rodiklis siekia 93,3 proc., tuo metu bendras vidurkis yra 65,8 proc.

„Tikėtina kad šio plano įgyvendinimas padarys struktūrinį proveržį šių problemų sprendime, kurios daugelį metų būdavo įvardijamos įvairių tarptautinių institucijų, tačiau nesprendžiamos, kadangi jų sprendimas būdavo pakankamai sudėtingas ir imlus pinigams“, – sakė G. Skaistė.

Anot G. Skaistės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti 1,9 euro realaus BVP grąžos.

Iš viso 2021-2026 metams Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų – pinigai šalį pasieks dalimis.

„Man džiugu pranešti, kad Europos Komisija šįryt uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui. (…) Nėra jokių abejonių, kad šis planas iš esmės pakels Lietuvos ekonomiką“, – Vilniaus transformatorių pastotėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Komisijos pirmininkė.

Anot U. von der Leyen, įgyvendinus plano priemones, Lietuvos ekonomika taps labiau novatoriška, ekologiškesnė, tvaresnė ir skaitmeninė.

Žurnalistams paklausus, kaip Lietuvos planas atrodo šalia kitų valstybių, EK pirmininkė tvirtino, kad planas yra tiesiog puikus.

„Tai puikus planas, turiu pasakyti. Kaip sakiau, vyko labai artimas bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis“, – teigė U. von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė penktadienį  atvyko į Lietuvą pristatyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir jos teikiamų galimybių valstybėms narėms.

ES valstybių narių vadovai praėjusiais metais susitarė dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, pagal kurią valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti bus skirta 672,5 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.

Ši priemonė skirta sušvelninti ekonomines ir socialines koronaviruso pandemijos pasekmes Europos valstybių ekonomikai.

Vizito metu EK pirmininkė U. von der Leyen susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

EK pirmininkė kartu su prezidentu ir premjere lankysis Vilniaus transformatorių pastotėje, kurioje kitąmet bus įrengtas vienas iš keturių elektros energijos kaupimo įrenginių.

Tai vienas iš projektų, kurie didžiąja dalimi bus finansuojami Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis. Pasak pranešimo, projektas taip pat svarbus siekiant Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu.

Kaip pranešė EK atstovybė, Lietuva bus keturiolikta lankoma ES valstybė, kurioje EK pirmininkė pateiks nacionalinio plano vertinimą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė „Next Generation EU“, Europos Sąjungos plano dėl ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos, priemonė.

Pagal ją investicijoms ir reformoms remti bus skirta iki 672,5 mlrd. eurų, šią sumą sudarys 312,5 mlrd. eurų vertės dotacijos ir 360 mlrd. eurų vertės paskolos.

Lietuva, parengdama ir pateikdama nacionalinį EGADP planą, paprašė pagal EGADP iš viso skirti 2,2 mlrd. EUR dotacijų.

Vizito metu EK pirmininkė U. von der Leyen susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

EK pirmininkė kartu su prezidentu ir premjere lankysis Vilniaus transformatorių pastotėje, kurioje kitąmet bus įrengtas vienas iš keturių elektros energijos kaupimo įrenginių.

Tai vienas iš projektų, kurie didžiąja dalimi bus finansuojami Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis. Pasak pranešimo, projektas taip pat svarbus siekiant Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu.

Kaip pranešė EK atstovybė, Lietuva bus keturiolikta lankoma ES valstybė, kurioje EK pirmininkė pateiks nacionalinio plano vertinimą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė „Next Generation EU“, Europos Sąjungos plano dėl ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos, priemonė.

Pagal ją investicijoms ir reformoms remti bus skirta iki 672,5 mlrd. eurų, šią sumą sudarys 312,5 mlrd. eurų vertės dotacijos ir 360 mlrd. eurų vertės paskolos.

Lietuva, parengdama ir pateikdama nacionalinį EGADP planą, paprašė pagal EGADP iš viso skirti 2,2 mlrd. eurų dotacijų.