„2023 metais atlaikiusi iššūkius, šiemet Lietuvos ekonomika atsigaus. Infliacijos piką palikus už nugaros, darbo rinkai išliekant atspariai, o atlyginimų augimui tęsiantis, numatome, kad žmonių perkamoji galia 2024 m. stiprės. Vyriausybės lygiu turime ir toliau vykdyti apdairią fiskalinę politiką, užtikrinančią viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu bei ieškoti tvarių finansavimo šaltinių augantiems išlaidų poreikiams – ypač tokiose svarbiose srityse kaip krašto apsauga“, – pranešime spaudai cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

TVF ekspertai pastebi, kad ECB nuosekliai didintos palūkanų normos ir nukritusios energijos bei maisto kainos lėmė spartų infliacijos sumažėjimą. Infliacijos šokui nuslūgus, šiemet tikimasi žmonių perkamosios galios ir vidaus paklausos atsigavimo. TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos darbo rinka išlieka atspari, o darbo užmokestis auga viršydamas infliacijos tempus.

„Kainoms Lietuvoje paskutiniu metu nebeaugant, gyventojų perkamoji galia sparčiai atsistato. Tai, kartu su Europos Sąjungos parama, prisidės prie ekonomikos augimo šiemet. Siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, svarbu kryptingai spręsti struktūrinius klausimus: užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir gerinti švietimą, suteikiant paklausių įgūdžių“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

TVF taip pat akcentuoja, kad nors Lietuvoje fiksuojamas gana mažas valstybės skolos lygis, turint vieną mažiausių Europos Sąjungoje valdžios pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykį, būtina įgyvendinti papildomas pajamas generuojančius mokestinius sprendimus.

„Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti. Ateinančiais metais infliacija grįš į įprastas vėžes, nedarbas ūgtels nežymiai ir nors atlyginimų augimas lėtės, gyventojų perkamoji galia atsities“, – antradienį Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė įmonės „INVL Asset Management“ analitikė.

INVL prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet turėtų augti 1,8 proc.

Pavasarį INVL prognozavo, kad šiemet BVP smuks 2,5 proc., o 2024 metais augs 2,7 proc.

Anot I. Genytės-Pikčienės, dėl karo Ukrainoje Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų, o stipriausią lėtėjimą pajus eksportuojantys sektoriai, ypač apdirbamoji gamyba.

Vis dėl to, jos teigimu, pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams, o neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto.

„Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Europos Sąjungos šalių kontekste lietuviai iš tiesų išsiskiria palankiais, teigiamais vartotojų pasitikėjimo rodikliais ir tai gera žinia, tai leidžia tikėtis sėkmingesnės ekonomikai jų elgsenos“, – pridūrė ekonomistė.

INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Pavasarį ekonomistė prognozavo, kad šie rodikliai sieks atitinkamai 9 proc. ir 2 proc.

Tuo metu vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, pasak  I. Genytės-Pikčienės, šiemet augs 12 proc., o kitąmet – 7 proc. Pavasarį ji skaičiavo atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. augimą.

Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti.

 

Anot ekonomistės, atlyginimų augimą ir kitąmet skatins Vyriausybės sprendimai 10 proc. kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir  20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį bei didinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Šie su kitų metu biudžetu tvirtinami sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti dėl infliacijos šoko nukentėjusią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, dėl vangesnės paklausos ir atsitraukiant infliacinių pajamų bangai, ne visos įmonės galės išlaikyti spartų darbo užmokesčio didinimo tempą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Imigrantams iš Ukrainos įsiliejant į Lietuvos darbo rinką darbuotojų gretos gausėjo, tačiau I. Genytės-Pikčienės teigimu, nedarbo lygis išlieka stabilus – šiemet jis sudarys 6,7 proc., o kitais metais – 7 proc.

„Lietuvoje yra struktūrinių darbuotojų trūkumo problemų, tad susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netrunka absorbuoti. Žinodami, kaip sunku prireikus rasti darbuotojų ir kaip ilgai kartais trunka darbo jėgos paieškos, net ir sudėtingesniais laikais darbdaviai stengiasi specialistus išlaikyti“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

EY užsakymu atliktas „CEO Outlook Pulse Survey“ tyrimas rodo, kad verslo nerimas dėl ateities pasaulyje slūgsta. Tačiau išlieka skirtumas tarp geriau ir prasčiau savo įmonės finansines perspektyvas vertinančių vadovų: su didesniu optimizmu į ateitį žvelgia 47 proc., o 36 proc. apklaustųjų yra linkę susitaikyti su mažesniais lūkesčiais. Maždaug penktadalio (17 proc.)  vadovų nuomonė dėl verslo ateities artimiausiais metais nepakito.

EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris Rolandas Laukaitis teigia, kad dabartinė ekonominė, geopolitinė situacija kelia nemažą galvos skausmą įmonių vadovams visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

„Pagrindiniai verslo iššūkiai daugumoje pasaulio šalių yra labai panašūs. Aukšta infliacija, augančių palūkanų ir vangaus ekonomikos augimo aplinka daugelį vadovų verčia susitelkti į artimiausius iššūkius ir veiklos perspektyvą trumpuoju periodu. Labai aktualus tampa klausimas, ką galima padaryti ar pakeisti čia ir dabar, kad verslo ketvirčio bei pusmečio rodikliai būtų geresni. Dėl to mažėja fokusas į ilgalaikes iniciatyvas, dideles investicijas, taip pat tokias svarbias sritis kaip tvarumas“, – pranešime sakė R. Laukaitis.

Aukšta infliacija, augančių palūkanų ir vangaus ekonomikos augimo aplinka daugelį vadovų verčia susitelkti į artimiausius iššūkius ir veiklos perspektyvą trumpuoju periodu.

 

Tyrimo duomenimis, 59 proc. pasaulio įmonių per artimiausius 12 mėnesių planuoja įsigyti kitą įmonę – 13 proc. punktų daugiau nei metų pradžioje.

Vertindami potencialų rizikų sąrašą dauguma apklaustųjų nurodė, kad dalis jų ir toliau turės didelę arba labai didelę įtaką verslui per ateinančius 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, 57 proc. mano, kad jų verslą gali smarkiai paveikti karas Ukrainoje, kiti geopolitiniai konfliktai ir įtampa tarptautinės prekybos srityje, 56 proc. sutinka, kad verslą paveiks makroekonominė aplinka ir rinkos kintamumas, o 54 proc. mato riziką dėl augančio reguliavimo. Kas antrą vadovą neramina ir rizikos, susijusios su technologijų ir skaitmeninimo virsmu, įskaitant kibernetinius incidentus.

Anot apklausos, 38 proc. vadovų teigia, jog priimdami sprendimus dėl kapitalo paskirstymo jie prioritetą teikia tvarumo klausimams. 2022 metų pradžioje 83 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad tvarumas ir aplinkosaugos, socialinės praktikos ir valdysenos klausimai bus svarbi varomoji jėga, siekiant verslo augimo.

Kiek daugiau negu trečdalis (38 proc.) įmonių vadovų priimdami sprendimus dėl kapitalo paskirstymo tvarumo klausimams vis dar teikia prioritetą. Panaši apklaustųjų dalis (34 proc.) šių klausimų nelaiko prioritetiniais. Likę vadovai (28 proc.) tvarumo klausimams suteikia tokią pat svarbą, kaip ir kitiems verslo prioritetams.

Šiemet birželio–liepos mėnesiais atliktoje apklausoje dalyvavo 1,2 tūkst. įmonių vadovų iš Brazilijos, Kanados, Meksikos, JAV, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Australijos, Kinijos, Indijos, Japonijos, Singapūro ir Pietų Korėjos.

VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.

„Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas. Dėl šios priežasties manome, kad tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – pranešime teigė J. Rukšėnaitė.

Be to, pasak VK, žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos antroje šių metų pusėje lėtins infliaciją ir skatins ekonomiką, tačiau kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis.

Anot Valstybės kontrolės, Lietuvos ekonomikai įtakos turi ir pagrindinių šalies eksporto partnerių ūkio sulėtėjimas bei numatomas atsigavimas 2024-aisiais.

VK patvirtino birželio pabaigoje Finansų ministerijos atnaujintas šalies ekonomines prognozes, pagal kurias BVP šiemet turėtų smukti 1 proc., o 2024 metais tikimasi 2,5 proc. augimo.

Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 metais. Sulėtėjus šių metų realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė didesnį nei tikėtasi – 2,4 proc. susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė sumažėjęs eksportas, namų ūkių vartojimo nuosmukis ir palyginamosios bazės efektas.

Kaip BNS informavo Prezidentūra, susitikime bus aptartos „ekonominės politikos priemonės, kurios padėtų šalies ūkiui toliau augti ir artėti prie pažangiausių pasaulio ekonomikų“.

„Tarp jų – tos, kurios didintų viešąsias investicijas, gerintų žemų ir vidutinių pajamų gavėjų situaciją, skatintų konkrečių verslo sričių konkurencingumą, papildomas investicijas, stiprintų verslo ryšius su esamais eksporto partneriais, padėtų įsitvirtinti naujose rinkose“, – teigiama Prezidentūros komentare.

Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, smuko 3,7 proc. ir tai buvo antras ketvirtis iš eilės, kai fiksuojamas BVP smukimas – ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu 2021-aisiais, jis smuko 0,4 proc.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas.

Ji atkreipė dėmesį, kad spartinant BVP augimą svarbus veiksnys bus europinės investicijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad nuosmukis pirmąjį ketvirtį labai nenustebino, tačiau, anot, jos, reikėtų palaukti antrojo įverčio, kuris parodys, kurioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gegužės pradžioje recesiją vadino niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, ji teigė mananti, kad Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.

LB vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis BVP įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. G. Šimkus sakė, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Pirmojo šių metų ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs gegužės 31 dieną.

„Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus. Tai jau dabar yra faktas ir su tuo reikia tvarkytis“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo D. Grybauskaitė. 

Jos teigimu, ekonominė situacija nėra blogesnė negu buvo anksčiau, bet vis dėlto ekonomika lėtėja. 

„Birželio (2022 metų – BNS) mėnesį stovėjau čia ir pasakiau, kad Lietuvos diskusijos apie biudžetą yra nepamatuotai optimistinės, kad visas pasaulis laukia ateinančios recesijos arba ekonominio nuosmukio – tai buvo praktiškai prieš 10 mėnesių. Kaip matome, tai ir ateina“, – sakė buvusi šalies vadovė.   

Vis dėlto D. Grybauskaitė teigė nenorinti viešai kritikuoti Ministrų kabineto darbo.

„Aš turiu įvairių asmeninių pamąstymų ir nuomonių ir ne viskuo galiu pasidžiaugti. Bet esu užėmusi poziciją, kad jeigu yra poreikis patarti, aš patariu, bet to nedarau viešai. Vieša kritika, jeigu ji nėra konstruktyvi ar negali padėti, aš to nedarau“, – sakė ji paprašyta įvertinti Vyriausybės darbą sprendžiant ekonomikos problemas.

Pernai birželį po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo D. Grybauskaitė paragino politikus atsižvelgti į ekonominės situacijos blogėjimą bei gresiančią recesiją.

Tai buvo didžiausias Jungtinių Valstijų BVP nuosmukis nuo 1946 m.

Susitraukimas fiksuotas dėl kritusio vidaus vartojimo ir „eksporto, privataus turto investicijų, negyvenamųjų fiksuotų investicijų ir valstijų bei savivaldybių išlaidų mažėjimo“, o tai esą tik iš dalies atsvėrė padidėjusios federalinės valdžios išlaidos ir gyvenamosios paskirties fiksuotos investicijos, sakoma Prekybos departamento ataskaitoje.

Pernai JAV eksporto apimtys krito net 13 proc., o vidaus vartojimo išlaidos – 3,9 proc.

Ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį BVP metinis rodiklis augo 4 proc., preliminarius ketvirto ketvirčio duomenis skelbia Prekybos departamentas.

Tiesa, palyginti su liepos–rugsėjo laikotarpiu, kaip tai daroma daugelyje kitų šalių, ketvirto ketvirčio augimas siekė vos 1 proc., teigiama ataskaitoje.

Trečiąjį ketvirtį fiksuotas rekordinis 7,5 proc. atsigavimas, o antrąjį – rekordinis 9 proc. nuosmukis.

„Vakar Prezidentūroje buvo diskusija, kurioje dalyvavo keletas ministrų, Prancūzijos plėtros banko ar fondo vadovas, prezidentas, ir tikrai atlikome keletą svarbių dalykų per šį posėdį. Visų pirma suvienodinome savo žodyną: pasidarė aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas nacionalinio plėtros fondo projektas visiškai atitinka prezidento anksčiau keltą plėtros banko idėją, kadangi sutampa turinys ir funkcijos, kuriomis ši institucija turėtų užsiimti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.

Anot S. Krėpštos, pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų užtikrinti pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.

„Pagrindinis šios institucijos tikslas būtų užtikrinti finansavimą ir kreditavimą smulkiam ir vidutiniam, inovatyviam, savo veiklą pradedančiam verslui, kuris yra orientuotas į aukštą pridėtinę vertė, inovacijas ir  investicijas į tam tikrus naujus įrengimus, eksperimentinę plėtrą. Būtent tokios naujos, mažos įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą iš tradicinių bankų“, – sakė jis.

Viena iš priežasčių, dėl kurių ši institucija yra reikalinga, anot prezidento patarėjo, yra Lietuvoje stebimas paskolų verslui portfelio traukimasis.

„Matome, kad kreditavimas šiuo metu traukiasi. Bendras paskolų portfelis verslui šiuo metu mažėja 10 proc. Jis traukiasi vienu sparčiausių greičiu visoje ES (...). Mūsų bankinis sektorius yra pakankamai mažas, pakankamai koncentruotas. Dominuoja vieno regiono bankai, vyrauja pakankamai mažas rizikos apetitas. Tad šiai rinkos nišai užpildyti reikalingas Nacionalinio plėtros banko ar fondo veikla“, – kalbėjo jis.

S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas.

„Šiuo atveju kalbame apie verslo kreditavimą, nekalbame apie mažmeninį banką (...), (tokį, kuris – ELTA) aptarnautų fizinius klientus. Tokio sudėtingumo situacijos fizinių klientų segmente tikrai nematome (...). Didžioji problema yra smulkaus verslo kreditavimas, ir matome, kad net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Prancūzija tai puikiai išsprendžia tokios įstaigos kaip nacionaliniai plėtros fondai ar bankai“, – tikino S. Krėpšta.

„Būtent tokios institucijos, nacionaliniai plėtros fondai, daugelyje šalių užtikrina anticiklinę funkciją, ir kaip tik padidina savo aktyvumą ir kreditavimo apimtis tuo metu, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu ir taip sugeba jį sušvelninti“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Nacionalinio plėtros banko institucijos aktualumą Lietuvoje, S. Krėpšta priminė pavasario karantino metu stebėtą vėluojančią pagalbą verslui.

„Konkretus pavyzdys – pavasarį matėme kaip lengvatinės paslaugos iš „Invegos“ stringa patekdamos į verslo segmentą, matėme, kad jų išdavimo tempai buvo labai lėti. Tai atsitiko dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje turime penkias finansinės plėtros institucijas, kurios yra tam tikros šio nacionalinio plėtros fondo užuomazgos. Tačiau jos yra mažos, neturi pakankamai kompetencijų nei finansinių resursų ir dėl to tas procesas labai strigo“, – sakė jis.

„Lietuva, kuri net savaitgaliais svarsto įvesti dar daugiau skubotų ir nepagrįstų draudimų, jau šią savaitę, tikėtina, pagal COVID-19 atvejų vienam gyventojui skaičių aplenks Švediją, kuri niekada nebuvo įvedusi, nėra įvedusi ir neplanuoja įvesti visuotinio karantino“, – feisbuke teigia Ž. Mauricas.

„Antrasis visuotinis karantinas, tikėtina, lems ir tai, kad Lietuva šiais metais užleis mažiausią ekonomikos nuosmukį patyrusios Europos Sąjungos šalies titulą Švedijai. Maža to, sustabdyta ekonomika lems tai, kad Lietuvos deficitas ir valdžios sektoriaus skola 2021 ir 2022 metais bus žymiai didesni nei Švedijos“, – priduria ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, Lietuvos skola, tikėtina, išaugs nuo 36 proc. nuo BVP 2019 metais iki maždaug 55 proc. 2021 metais, o Švedijos atitinkamai nuo 35 proc. iki maždaug 40 proc. nuo BVP.

Lietuvoje karantino režimas galioja nuo lapkričio 7 iki gruodžio 17 dienos. Šią savaitę Vyriausybė ketina svarstyti griežtesnius ribojimus.

„Šiandien vaizdas jau ne toks baisus... ir leidžia šiek tiek pagerinti pasaulinę prognozę 2020 metams“, – teigė K. Georgieva artėjant TVF ir Pasaulio banko rudens posėdžiams, kurie įvyks kitą savaitę, kuomet TVF numato paskelbti savo atnaujintas prognozes.

Vašingtone įsikūrusi finansinė institucija birželį prognozavo, kad pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks beveik 5 proc., visgi antrojo ir trečiojo ketvirčių rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi.

K. Georgieva pabrėžė, kad „pasaulio ekonomika galėjo atsispirti nuo dugno dėl neeilinių politinių priemonių“, kurių bendras dydis siekė 12 trln. JAV dolerių, o fiskalinę paramą gavo namų ūkiai ir įmonės.

Visgi TVF vadovė perspėjo vyriausybes neskubėti atšaukti skatinamųjų priemonių, nes ateinančių metų perspektyvos yra netolygios, neapibrėžtos bei rizikingos.

Koronaviruso pandemijos, nusinešusios daugiau nei milijoną gyvybių, sukelta krizė „dar toli gražu nesibaigė. Dabar visų šalių laukia tai, ką pavadinčiau „ilga įkalne“ – sunkus kopimas į viršų, kuris bus ilgas, netolygus ir neapibrėžtas“, – kalbėjo K. Georgieva.

Ekonominis nuosmukis Jungtinėse Valstijose ir Europoje, nors ir skausmingas, tačiau nėra toks gilus, kaip ekonomistai bijojo iš pradžių, o Kinija netgi fiksuoja „spartesnį, nei tikėtasi, atsigavimą“.

Visgi kitoms šalims sekasi prasčiau. „Mažų pajamų šalys susidūrė su tokiais smūgiais, kad gresia rizika „prarasti visą kartą“, – pažymėjo ji.

„Taip pat kyla rizikų, susijusių su rimtais ekonominiais nuostoliais dėl prarastų darbo vietų, bankrotų ir švietimo sistemos sutrikimų“, – pažymėjo K. Georgieva.

Mažų pajamų šalys negali sau leisti skirti tiek išteklių, kad paremtų darbo vietas ir verslą, be to, joms reikės pagalbos, kad galėtų susidoroti su skolų našta. Paramos reikės dotacijų ir skolų restruktūrizavimo forma.

TVF vadovė palygino krizę su Antruoju pasauliniu karu, kai pasauliniai lyderiai „blogiausiu metu sukūrė geresnį pasaulį“, ir paragino vyriausybes tęsti paramą darbuotojams tol, kol to reikės, o išlaidomis kurti geresnę ir teisingesnę ekonomiką.

„Pandemijai tęsiantis, labai svarbu išlaikyti gyvybines linijas visoje ekonomikoje, kurios būtų skirtos įmonėms ir darbuotojams, – pridūrė ji. – Jei per anksti atimsite gelbėjimosi ratus, ilgas kilimas virs staigiu kritimu.“

Visgi K. Georgieva pabrėžė: „Mes negalime sau leisti paprasčiausiai atkurti prieš tai buvusios ekonomikos, su jos menku augimu, žemu produktyvumu, didele nelygybe ir aštrėjančia klimato krize“.

TVF vadovė paragino skirti daugiau išlaidų ekologiškoms darbo vietoms sukurti, kuriomis galėtų pasinaudoti daugiau darbuotojų.

„Tam prireiks ir stimulų darbo vietų kūrimui, ypač ekologiškoms investicijoms, bei priemonių sušvelninti krizės poveikį darbuotojams, – pažymėjo K. Georgieva. – Socialinių išlaidų išsaugojimas bus labai svarbus norint užtikrinti teisingą perėjimą prie naujų darbo vietų.“

K. Georgieva atkreipė dėmesį į pirmadienį paskelbtą TVF ataskaitą, rodančią, kad padidinus išlaidas vos 1 proc. BVP, galima sukurti 33 mln. naujų darbo vietų.