Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą. Nesant sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 metais, 2024 biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka.

Anot kontrolierių, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 metais valdžios deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą, o tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 metais siektų beveik 46 proc. BVP.

Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis.

 

„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Teigiama, kad 2024 metais šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei šiemet. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas, tačiau skatinti jos su dar didesnėmis išlaidomis nei numatyta biudžeto projekte nederėtų.

2024 metų biudžeto projekte numatomas 2,9 proc. BVP valdžios deficitas, tačiau jis bus didesnis nei šiemet. Tuo metu daugelis euro zonos valstybių kitąmet projektuoja mažesnį deficitą nei šiemet. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus.

„Ką mes matome iš valstybės programų, kurias pristatė Europos Komisijai tiek Lietuva, tiek kaimynės, – kad Lietuva nusiteikusi dar pakankamai dosniai skatinti ekonomiką, pakankamai nemažai lieti energijos į ūkį, palyginti su kaimynėmis, nepaisant to, kad mūsų šalis krito mažiau. Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis turėtume šiek tiek atidžiau elgtis su savo viešaisiais finansais ir to skatinimo jau tiek nereikia, kiek yra priplanuota“, – apžvelgdama šalies ekonomikos situaciją, antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kaip matome pagal valdžios sektoriaus skolos lygį, išsišauname labai stipriai į priekį ir lenkiame Latviją, kuri stovėjo netgi šiek tiek prastesnėse startinėse pozicijose“, – sakė ekonomistė.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Jos teigimu, šiuo metu reikėtų labiau orientuotis į ekonomikos transformaciją ir efektyvumą.

„Šiek tiek per daug įsijautėme į ekonomikos gaivinimą, nors, kaip matome, gaivinimo praktiškai nereikia. Reikėtų dabar labiau orientuotis į transformaciją, į efektyvumą ir stiprinti turimus ekonomikos raumenis tolesnei konkurencingai plėtrai“, – teigė ekonomistė.

Šių metų Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje gali siekti 52,1 proc. Pagrindinė skolos didėjimo priežastis pastaraisiais metais susijusi su skolinimusi pagalbos priemonėms, susijusioms su pandemija.

Jei tokiai sumai pritartų parlamentas, lėšos būtų išmokėtos verslui ir taip būtų paskatinta šalies ekonomika, teigė šaltiniai.

Paketas papildytų ekonomikos skatinimui jau patvirtintą 32 mlrd. eurų sumą.

Tačiau, remiantis vyriausybės skaičiavimais, skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) šiemet pasieks 11,8 proc., pridūrė šaltiniai, ir pavadino tai „labai aukštu lygiu“. Pasak jų, suma išaugs dėl paramos ekonomikai ir BVP susitraukimo.

Italijos BVP augimas šiemet turėtų siekti 4,5 proc.

Kaip pranešama, vyriausybė tikisi, kad biudžeto deficitas sumažės per ateinančius kelerius metus.

Italijos ekonomiką smarkiai paveikė koronaviruso pandemija. Restoranų ir parduotuvių savininkai reikalauja vyriausybės leisti jiems atidaryti savo įstaigas po ilgos kelių mėnesių pertraukos.

Kaip skelbia šalies žiniasklaida, diskutuojama apie galimą įstaigų atidarymą gegužę.

„Rinkimai baigėsi ir norisi tikėtis, kad centro dešiniosioms partijoms pavyks maksimaliai greitai sudaryti stabilią koaliciją. Faktas, jog rinkėjai parodė, kad subrendo turėti kitokią valstybę, kuriai svarbiau ne griežti nurodymai, o pagarba žmogui, jo laisvėms ir laisvos rinkos principams. Antrame ture balsavusiųjų skaičius net ir esant pandeminei situacijai viršijo buvusį 2016 metais, tai rodo, kad žmonės nori pokyčių“, – BNS sakė Vidmantas Janulevičius.

Jis pabrėžė, kad naujos Vyriausybės laukia sunkus palikimas ir labai daug naujų iššūkių.

„Tai visų pirma pandemijos suvaldymas ir naujo biudžeto tvirtinimas, tada švietimo reforma, apie kurią kalbėjo tiek liberalai, tiek konservatoriai, regionų politikos išgryninimas, persiorientavimas į skaitmeninę ir žalią ekonomiką. Taip pat reikia įvertinti skolas, jau turimas ir kokias turėsime ateityje, nes pandemija tik įsibėgėja ir jos antroji banga gali būti sunkesnė nei buvo pavasarį“, – teigė LPK vadovas.

Pasak jo, esant tokiam neapibrėžtumui, labai sunku prognozuoti, kaip kitais metais bus surenkamos biudžeto pajamos, o Europos Sąjunga (ES) taip pat ilgai neignoruos aplaidaus pinigų dalinimo ir skatinimo.

„Faktas, kad bus norima labai konkrečių, tvirtų ir ilgalaikių ekonomikos skatinimo priemonių. Tik skolintais pinigais gerovės valstybės nepastatysime, pats verslas turės dirbti ir uždirbti. Reikės investuoti į ilgalaikius sprendimus, kurie susiję su verslo plėtra ir atlaisvinimu. Kuo daugiau verslas sukurs pridėtinės vertės, tuo daugiau bus galima įgyvendinti socialinių iniciatyvų“, – tvirtino V. Janulevičius.

Jo teigimu, stiprėjanti antra pandemijos banga įneša daug sumaišties ir neaiškumo visose srityse – tiek versle, tiek gyvenime, todėl labai svarbus faktorius tampa greitis.

„Labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau priimtų toliaregiškus sprendimus dėl pinigų įdarbinimo. (...) Ateities ekonomikos DNR planą reikės peržiūrėti ir pakoreguoti, galbūt papildyti lankstesniais dalykais, susijusiais su verslo sąlygų gerinimu, gamybinės pridėtinės vertės kūrimu“, – sakė LPK vadovas.

Jis pabrėžė, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdančiąją koaliciją formuosiančioms partijoms vadovauja moterys,

„Tai tik patvirtina, kad Lietuva yra demokratinė Vakarų valstybė. (...) Moterys puikiai supranta, kad prieš dalinant pyragą šeimai, jį reikia iš pradžių iškepti. Tikiuosi, kad nauja Vyriausybė taip pat iš pradžių darys, o tik po to dalins“, – pabrėžė V. Janulevičius.

„Vyriausybės priemonės padėjo sušvelninti situaciją, išvengti trumpalaikių likvidumo problemų, dabar jau galima kalbėti, kad tos priemonės yra perteklinės, sukuria neigiamų šalutinių efektų. Daugeliu aspektu reikėtų stabdyti arklius“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) forume, skirtame pristatyti konfederacijos pasiūlymus politinėms partijoms, sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Greičiausiai to pasekmė bus didesnė infliacija, kai labai didelis pinigų kiekis per labai trumpą laiką yra įsisavinamas. Tai yra ir neefektyvus kapitalo paskirstymas, ir neskaidrus kapitalo paskirstymas, ir, aišku, ekonomikos perkaitimas dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių“, – pridūrė ekonomistas.

Tiesa, jis teigė, kad dalis rizikų išlieka, o turizmo sektorius, tikėtina, neatsigaus nei šiemet, nei kitais metais.

„Turizmo sektorius, viešbučiai yra ta sritis, kur valstybė deda daug pastangų gelbėti, bet, pavyzdžiui, didelė dalis priemonių, nukreiptų į vidaus paklausos skatinimą Lietuvoje, yra visiškas nesusipratimas. (...) Taip ir vadinkime, kad tai yra papildomos socialinės išmokos, tai nėra poreikis skatinti ekonomiką“, – sakė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos eksporto rinkose yra ir optimizmo, kuris leidžia tikėtis spartaus atsigavimo.

„Situacija vertinama vis dar blogai dėl įvairių priežasčių, tačiau yra gerų priežasčių tikėtis labai spartaus atsigavimo. Viena iš priežasčių, kad viruso plitimas atslūgsta. Antrosios, trečiosios bangos nėra tokios pavojingos. Kita priežastis, kad, priešingai nei po pasaulinės finansų krizės, visos ES valstybės ne veržėsi fiskalinius diržus, ne ieškojo būdų, kaip subalansuoti valstybės finansus, o pradėjo leisti pinigus tokiais tempais, kokiais nėra leidę“, – sakė N. Mačiulis.

„(...) Tai, kad ES valstybės deda didžiulius finansinius išteklius ekonomikos skatinimui, yra daug svarbiau nei tai, ką darome mes. Nes Lietuvos ekonomikos potencialas priklauso ne nuo to, kiek mes čia vartojame, o nuo to, kiek galime eksportuoti. O tai priklauso nuo mūsų konkurencingumo ir nuo to, kiek stiprios mūsų eksporto rinkos“,– kalbėjo ekonomistas.

Lietuvos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad sparčiai įsibėgėjant valdžios išlaidoms, gali įsibėgėti infliacija – bankas prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais ji Lietuvoje padidės iki atitinkamai 2,5 ir 2,8 procento.

„Viena rizikų, kurią įvardiname ir globaliu mastu, bet tai ypač bus aktualu Lietuvoje – ekonomikos perkaitinimo rizika, kas dabar skamba keistai, kai matome rekordiškai didelius ekonomikų kritimus“, – sakė N. Mačiulis, antradienį pristatydamas naujausią „Swedbank“ ekonomikos apžvalgą. 

„Taip, nuosmukis antrą ketvirtį buvo, bet dabar jau matome atsigavimą. Su tokiais ekonomikos skatinimo paketais jis tęsis ir įsibėgės ateinančius dvejus metus. Mes prognozuojame, kad Lietuvos BVP kitąmet augs 5 proc. ir natūralu, kad augant atlyginimams ir investicijoms, gali atsirasti perkaitimo elementų. Mes prognozuojame, kad infliacija kitais metais paaugs iki 2,5 proc.“, – teigė jis.

Pasak jo, kai kurios Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės galbūt buvo perteklinės.

„Mūsų nuomone, kai kuriais atvejais jos (Vyriausybės priimtos skatinimo priemonės – BNS) netgi buvo perteklinės. Pavyzdžiui, dabar dalinamos socialinės išmokos net ir tiems, kurie nenukentėjo nuo pandemijos ir nuo krizės“, – pabrėžė ekonomistas.

Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad ekonomikos skatinimo lėšos turi būti nukreiptos į ilgalaikius projektus, be to, skatinant ekonomiką negalima pamiršti ir struktūrinių reformų.

„Lietuvai nereikia bet kokių fizinių investicijų į cementą, sieną ir stogus. Reikia daug išmaniau paskirstyti investicijas, nes tokia galimybė, turbūt, greitai nepasikartos“, – sakė N. Mačiulis.

„Akivaizdu, kad fiskalinio skatinimo, pigių pinigų kontekste reikia neužmiršti esminių struktūrinių reformų, visų pirma kalbu apie švietimo reformą. Jokie pinigai neišspręs tokių problemų, kaip neišlaikyti matematikos egzaminai“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, Lietuvoje trūksta suvokimo, kad matematika yra reikalinga kiekvienam žmogui, nes tai yra mąstymo treniravimas.

„To nesuvokia ne tik moksleiviai, ne tik Švietimo ministerija, bet ir kai kurie mokytojai“, – teigė N. Mačiulis.

„Kai turime tokią situaciją matematikos ugdyme, tai tada yra ir tokie rezultatai, kada net nuleidus kartelę iki visiško dugno, neišlaiko trečdalis (...) Jeigu tai nėra Lietuvos tragedija, tai tada nežinau, kas yra“, – tvirtino jis.

Atvirame laiške turtuolių grupė, pasivadinusi „Milijonieriai žmonijai“, teigė, kad jiems turėtų būti taikomi didesni mokesčiai „nedelsiant, iš esmės ir visam laikui“.

Tarp laišką pasirašiusių asmenų yra ledų įmonės „Ben and Jerry's“ įkūrėjas Jerry Greenfieldas (Džeris Grinfildas), scenarijaus autorius Richardas Curtisas (Ričardas Kartisas) ir kino režisierė Abigail Disney (Ebigeil Disnei).

Prie jų prisidėjo ir JAV verslininkas Sidney Topolis (Sidnėjus Topolis) bei Naujosios Zelandijos mažmenininkas Stephenas Tindallis (Stefenas Tindalis).

„COVID-19 smogus pasauliui, tokie milijonieriai kaip mes galime suvaidinti svarbų vaidmenį jį išgydant“, – rašoma laiške.

„Ne, mes nesame tie, kurie rūpinasi ligoniais intensyvios terapijos palatose. Mes nevažiuojame greitosios medicinos pagalbos automobiliais, kurie veža ligonius į ligonines. Mes nepakrauname maisto parduotuvių lentynų ir nepristatome produktų iki durų,“ – kalbama laiške.

„Tačiau mes turime pinigų, daug pinigų. Pinigų, kurių dabar labai reikia, ir jų prireiks ir ateinančiais metais, kol mūsų pasaulis atsigaus nuo šios krizės“, – pridūrė laiško autoriai.

Laiškas buvo paskelbtas prieš būsimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimą.

Šalims imantis veiksmų švelninti neigiamą pandemijos ekonominį poveikį, kai kurios valstybės jau ėmė svarstyti galimybę padidinti mokesčius.

JK Fiskalinių tyrimų instituto ekspertų grupė teigė, kad didesni mokesčiai taps neišvengiamybe daugeliui, ne tik didžiausiems turčiams.

Kiek anksčiau šį mėnesį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pranešė, kad jo vyriausybė gali įvesti didesnius mokesčius. Rusija taip pat siekia padidinti mokesčius turtingiesiems.

Saudo Arabija padidino pardavimo mokestį, kad kompensuotų viruso padarinius ir naftos kainų nuosmukį.

Laiškas „Milijonieriai žmonijai“ parengtas bendradarbiaujant įvairioms grupėms, įskaitant „Oxfam“, „Tax Justice UK“ ir „Patriotic Millionaires“, subūrusi amerikiečių milijonierius.

Į finansų ministro Rishio Sunako skatinimo priemones įskaitomos premijos įmonėms, išlaikančioms savo darbuotojus ir priimančioms praktikantus, investicijos į „ekologiškas“ darbo vietas ir lėšos, suteiksiančios visai šaliai galimybę mėgautis nuolaidomis restoranuose.

„Žmonės turi žinoti, kad, nors ateityje laukia sunkumai, niekas neliks be vilties“, – sakė iždo kancleris R. Sunakas.

Pažymėdamas, kad „žmonės nerimauja galimai prarasiantys savo darbo vietas ir kad didėja nedarbo lygis“, R. Sunakas kreipėsi į šalį: „To tiesiog nepriimsime.“

Į kitas priemones įskaitomas laikinas pridėtinės vertės mokesčio, taikomo maistui, apgyvendinimui ir traukos vietoms, sumažinimas bei namų pirkimo sandoriuose taikomo žyminio mokesčio sumažinimas, pagelbėsiantis statybų sektoriui.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas didžiausias COVID-19 protrūkis visoje Europoje. Nacionaliniu mastu įvestas karantinas lėmė didžiausią ekonominį susitraukimą tarp Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių.

R. Sunakas teigė, kad JK ekonomika koronaviruso karantino metu susitraukė 25 proc. – „tiek pat, kiek paaugo per pastaruosius 18 metų“.

Ministras taip pat patvirtino 3 mlrd. svarų sterlingų vertės „žaliąsias“ investicijas, šalies ministrui pirmininkui Borisui Jonhsonui pažadėjus „statyti, statyti, statyti“ ir išgelbėti ekonomiką iš krizės gniaužtų.

Į investicijų paketą įskaitoma 2 mlrd. svarų sterlingų vertės subsidijų suma namų ūkiams, kad šie galėtų apšiltinti namus ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, bei 1 mlrd. svarų sterlingų suma viešojo sektoriaus pastatams, į kuriuos įskaitomos ligoninės.

Planas taip pat yra dalis ilgalaikio Didžiosios Britanijos įsipareigojimo iki 2050 metų iki nulio sumažinti anglies emisijas ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Didžioji Britanija kovo 23 dieną įvedė visuotinį karantiną, kad galėtų apriboti COVID-19 plitimą. Šalis nuo tol pamažu švelnina apribojimus, kad galėtų paskatinti sunkiai paveiktą verslą.

Naujausiais oficialiais duomenimis, sausio-kovo mėnesiais JK ekonomika patyrė didžiausią ketvirčio susitraukimą – -2,2 proc. – per daugiau nei 40 metų.

Tačiau į duomenis įtraukiama tik viena karantino savaitė, tad ekonomistai prognozuoja, kad antrą ketvirtį žala bus daug didesnė.

Jei ekonomika trauksis du ketvirčius iš eilės, šalis panirs į techninę recesiją.

Nuo krizės pradžios Anglijos bankas viruso paveiktą šalies ekonomiką parėmė daugiau nei 300 mlrd. svarų suma ir sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 0,1 proc. žemumų.

Ekspertai skaičiuoja, kad neatidėliotinos pagalbos priemonės valstybei gali kainuoti iki 300 mlrd. svarų sterlingų.

40 mlrd. eurų bus skirta investicijoms į aplinkai draugiškas technologijas ir skaitmenizaciją, o dar 10 mlrd. eurų bus skirta paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias bendroves.

Ispanija yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių, čia užregistruota apie 250 tūkst. COVID-19 atvejų ir 28 300 mirčių nuo šios ligos.

Dėl šalyje įvesto griežto karantino pirmąjį metų ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 5,2 proc., palyginti su pirmuoju praeitų metų ketvirčiu. Manoma, kad antrąjį ketvirtį ekonomikos susitraukimas sieks iki 21,8 proc., o visų metų – nuo 10 iki 15 proc.

Kovą Ispanijos Vyriausybė priėmė 100 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo paketą. Žiniasklaidos duomenimis, iš numatytų 100 mlrd. eurų įvairioms programoms jau panaudota 78 mlrd. eurų.

Iš viso premjeras Pedro Sanchezas žadėjo ekonomikos gelbėjimui skirti 200 mlrd. eurų.

Pokalbyje telefonu su šiuo metu ES pirmininkaujančios Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi pasidalyta šalių pozicijomis dėl naujausio Europos Komisijos daugiamečio ES biudžeto ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymo, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Prezidentas pabrėžė, kad daugiametėje finansinėje perspektyvoje Lietuva tikisi būti išgirsta dėl tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams bei finansavimo užtikrinimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzitui.

Šalies vadovas pabrėžė, kad itin svarbu užtikrinti, jog visos valstybės narės galėtų pasinaudoti Europos gaivinimo fondu pagal objektyvius lėšų paskirstymo kriterijus.

Vadovai dalijosi įžvalgomis dėl ES kaimynystės – Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų. Aptardamas birželio 18 d. vykusio Rytų partnerystės viršūnių vaizdo susitikimo rezultatus, G. Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti strateginį ES vaidmenį Europos rytinėje kaimynystėje ir nuoseklią paramą Rytų partnerystės šalims. Prezidentas pasidalijo savo dvišalių pokalbių su Rytų partnerystės valstybių vadovais rezultatais.

Lietuvos vadovas priminė Kroatijos ministrui pirmininkui Astravo AE keliamą grėsmę regionui ir akcentavo būtinybę kelti Astravo AE neatitikties ES streso testų reikalavimams klausimą aukščiausiu lygmeniu ES institucijose.

Vadovai taip pat aptarė politinius ir ekonominius dvišalių santykių aspektus ir galimybes juos plėtoti, dalyvaujant ES Dvynių projektuose Vakarų Balkanų šalyse, stiprinant bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Prezidentas pasiūlė Kroatijai, statančiai suskystintųjų dujų terminalą, pasidalyti sėkminga Lietuvos suskystintųjų dujų terminalo projekto įgyvendinimo patirtimi. G. Nausėda pareiškė nuoširdžią padėką Kroatijai už dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje, stiprinant Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono saugumą.