„Šitie metai yra šviesos tunelio gale metai, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos mažės pavasarį, dabar jau link pavasario pabaigos – gal vasarą, bet vis tiek tikimasi mažėjimo. Tikimasi ekonomikos atsigavimo, jeigu tiek euro zona, tiek Lietuva stagnavo, net šiek tiek į minusą nuėjo, tai šiemet tikimasi kad ir nedidelio, kuklaus, bet augimo tarp 1–2 proc.“, – diskusijoje apie nekilnojamojo turto rinką penktadienį sakė „Luminor“ ekonomistas.

„Belieka tikėtis, kad šį kartą ta šviesa tunelio gale ir bus šviesa, kuri ateis gal ne pavasarį, o vasarą, o ne bus dar vienas atvažiuojantis traukinys, ką turėjom pastaraisiais metais“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Anot jo, taip pat tikimasi, kad Europos ir Rusijos energetikos „karo fronte“ irgi bus gerų naujienų.

„Viename fronte jau turime gerų naujienų, nes yra trys frontai – energetinis, ekonominis ir karinis. Energetiniame fronte situacija pakankamai gera, gamtinių dujų, elektros kainos krenta, tikėtina, kad vasarą jos bus dar mažesnės, tai leis palaikyti žemesnę bendrą infliaciją“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, ekonominiame „fronte“ situacija yra prasta, nes prekės, kurios į Rusiją nepatenka tiesiogiai iš Europos ir kitų demokratinių valstybių, patenka per kitas šalis – labiausiai per Kiniją.

Kariniame fronte, pasak jo, situacija taip pat nėra džiugi, tačiau, tikimasi, paramos Ukrainai daugės.

„Kažkiek galbūt susiimta Vakaruose, tos paramos yra šiek tiek daugiau, bent jau žadama, Europos šalys atsibudo, bent jau yra sukrėtimas, šaltas dušas ir reikia tikėtis, kad tos paramos bus daugiau“, – sakė „Luminor“ analitikas.

Pavyzdžiui, raštais apie krizę, įtemptą geopolitinę ir ekonominę situaciją. „Lėšų nėra ir nenusimato!“ – vienu balsu tvirtina centrinės valdžios atstovai, išgirdę, kad Kaunas nori organizuoti Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Kaip gi čia taip – pavasarį laukia savivaldos rinkimai, o valdančiajai daugumai nepriklausančio judėjimo meras savo mieste užsimojo priimti Europos krepšinio elitą! Iš tiesų, milijonas eurų, kurio kauniečiai prašė iš valstybės biudžeto, yra nemenki pinigai. Ypač jei juos duotų privatus verslas, kuriam tą milijoną reikia uždirbti. Valstybės biudžetas taip pat neguminis, tačiau ne vienam mūsų ne kartą teko gūžčioti pečiais, kai septynženklės sumos skiriamos sveiku protu sunkiai suvokiamiems tikslams. Brangioms Lietuvos įvaizdžio gerinimo kompanijoms, ES lėšų panaudojimo artelėms ir t.t. Tiesa, yra dar ir milijoną eurų per metus gerokai viršijančios Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidos.

O kas, jei, užuot realiai ar fiktyviai pirkus prabangius kavos servizus, imtume ir atvežtume į Lietuvą prestižiškiausią krepšinio klubų turnyrą? Gal tai būtų kur kas geresnė dovana rinkėjams nei egzotiškos darbinės kelionės į kokius nors populiarius Azijos kurortus? Dovana ne Kaunui ar jo valdantiesiems, o visai Lietuvai. Juo labiau kad, kaip prognozuojama, didžioji dalis iš maždaug 10 tūkst. sirgalių keletui dienų nusėstų ne Kaune, o Vilniuje ar kituose miestuose. Ir šimtuose ar net tūkstančiuose straipsnių ir televizijos reportažų didžiausiose Europos žiniasklaidos priemonėse būtų teigiamai paminėtas ne tik vienas miestas, bet ir visa valstybė. Tai, ko gero, būtų kur kas efektyvesnė reklama mūsų šaliai.

„Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.

Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Pasak I. Šimonytės, net jei tokia rizika dėl prastesnės ekonominės situacijos ir išsipildytų, tai neatrodo „koks nors dramatiškas pablogėjimas“.

Vis dėlto ji atsargiai vertino ir papildomo skolinimosi galimybes.

Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis.

„Privalome būti labai sargūs, nes tuo pačiu metu, kai ekonomikos perspektyvos prastėja, paprastai jau taip atsitinka, kad prastėja ir kiti dalykai. Konkrečiai prastėja padėtis finansų rinkoje ir brangsta skolinimasis“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pasak Vyriausybės vadovės, Ministrų kabinetui pavyko išlaikyti tokias bazinio biudžeto projekto ribas, kokias planavo stabilumo programoje.

„Bet kadangi prisideda papildomi veiksniai ir visų pirma energetika, tuos papildomus veiksnius mes tiesiog papildomai ir skaičiuojame. Dėl to mūsų deficitas yra žymiai blogesnis, negu buvo manyta“, – teigė I. Šimonytė.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.

Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Skaičiuojamas kaip suminis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, nedarbo lygio ir infliacijos rodiklis, Ekonomikos vargo indeksas leidžia atsakyti į klausimą, kaip gyvena šalies ekonomika.

„Kuo indekso vertė aukštesnė, tuo daugiau sunkumų patiria šalies ekonomika: BVP auga lėčiau, didėja nedarbas ir kyla kainos. Panašiai situaciją galima apibūdinti ir Lietuvoje: mus kamuoja bene didžiausia infliacija Europoje, nedarbo lygis praktiškai nemažėja, ekonomikos augimas išlieka lėtas. Pagal šiuos rodiklius vertinama stagfliacijos rizika“, – teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

2021 m. pabaigoje Lietuvos BVP augo 1,3 proc. ir viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 0,5 proc. Šalies nedarbo lygis išlieka stabilus – 7 proc., tačiau didesnis nei vidutiniškai ES – 6,5 proc. Lemiamu nedarbo veiksniu išlieka didėjantys nedarbo spąstai – 106 proc., palyginti su 74 proc. ES vidurkiu. Visgi turime pozityvią atsvarą: didėjantis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje rodo reikšmingą potencialą spartinti BVP kūrimą ir kartu sulaiko nedarbo augimą. 

Pagrindiniu ekonominio vargo veiksniu tapo kainų augimas, kuris ketvirtą ketvirtį buvo 4 proc., kai europiečiai vidutiniškai patyrė 1,8 proc. infliaciją. „Matome, kad 2022 m. pradžioje ketvirtinis kainų augimas Lietuvoje buvo 6,2 proc. Jei tempas išliktų panašus, metinis kainų augimas pasiektų net 24 proc.“, – sakė LLRI prezidentė. „Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, kuris saugo mus nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau BVP, o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą“. 

Mažėjant regiono patrauklumui, šios sąlygos, LLRI teigimu, tampa itin svarbios.

Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2021 m. ketvirtajame ketvirtyje buvo Danija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Šveicarija, Vokietija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Graikija, Ispanija, Italija, Airija ir Latvija. 

Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.

Pašnekovas teigė, jog metai nebuvo prasti, tačiau jų pabaiga – ne tokia džiuginanti.

„Į metų pabaigą iš tikrųjų matosi tos blogos tendencijos. Patys metai tikrai bus geri, bet manau, šioks toks neramumas egzistuoja“, – svarstė D. Dundulis.

Anot prekybos tinklo savininko, labiausiai neramina didėjančios kainos iš tiekėjų bei didėjančios išlaidos „iš visų pusių“, t. y., energetikos, darbo jėgos ir t. t.

Prekių kainos, anot verslininko, jau dabar kyla, tačiau nereikia panikuoti.

„Manau, kad šiandien jos truputį net lėčiau kyla, negu mums ateina iš tiekėjų, bet jos kažkada prieis iki tokio lygio, kad arba kažkas įvyks ekonomikoje, kai kainos nustos kilti, arba netgi pradės mažėti. Kainų kilimas tikrai neateina nei iš tiekėjų, nei iš perdirbėjų, nei iš prekybininkų. Tai iš pinigų politikos ateina. Pinigų kiekis rinkoje yra per didelis, tai jų kiekis turi susilyginti su prekių ir paslaugų kiekiu. Pačios kainos priklausys nuo politikos, kurią vykdys Europos Sąjungos Bankas“, – teigė pašnekovas.

Kainų kilimas tikrai neateina nei iš tiekėjų, nei iš perdirbėjų, nei iš prekybininkų. Tai iš pinigų politikos ateina.

Kalbėdamas apie politikų veiklą, D. Dundulis sakė, jog pandemijos pradžioje buvo einama tinkama linkme, tačiau tai prie gero neatvedė.

„Dabar jau yra tos, vadinkim, pinigų dalinimo pasekmės, kurias reikia susitvarkyti“, – sakė jis.

Paklausus apie politinę situaciją tarp Lietuvos ir Kinijos, D. Dundulis atsakė, jog jokios neigiamos įtakos verslui ar rinkodarai kol kas nemato.

„Čia daugiau politiniai „pasistumdymai“, mes dėl šito kol kas nematom nieko. Kainodarai įtaką daro kiti dalykai – ne politiniai. Iš politinės pusės, manau, kainos nekils“, – svarstė vyras.

Jau trisdešimtmetį versle besisukantis D. Dundulis ekonominę situaciją Lietuvoje vertino optimistiškai, tačiau, jei niekas nesiims spręsti problemų, artimiausiu metu ji nepagerės.

„Visą laiką būna, kad į ekonominę duobę krenti greitai, iš jos lipi – ilgai. Ir, mano asmenine nuomone, šiuo metu jau kaip ir pradėjom po truputį eiti. Tiktai aš nežinau, kokius sprendimus valdžia priiminės. Verslas, aišku, jau pradėjo eiti į tą duobę – tai akivaizdžiai matosi, nes mes bendraujam su gamintojais ir visa kita, tikrai jau paskutiniai mėnesiai yra „šiaip sau“. Po Naujų metų, po Kalėdų visą laiką problemos tik padidėja ir bet kokiu atveju reikia kažkokių sprendimų. Jeigu sprendimų nebus, tai aš palyginsiu šią situaciją su 2007–2008 m. sandūra“, – atviravo D. Dundulis.

D. Dundulis/I. Gelūno/BNS nuotr.

Verslininkas teigė, jog ne visi sprendimai, susiję su ekonomika, priklauso tik nuo pačių verslininkų – dauguma sprendimų yra priimami valdžioje, todėl sunku pasakyti, kas geriausiai padėtų ekonominei situacijai pagerėti.

„Sudėtinga iš tikrųjų šnekėti, ką reiktų daryti. Jeigu bus sustabdytas pinigų įliejimas į rinką, faktas, kad sustos kainų kilimas, viskas nusistovės. Mes bet kokiu atveju šiandien dienai turime labai daug nedirbančių žmonių, kuriuos maitino tie pinigai. Čia irgi egzistuoja problema“, – svarstė D. Dundulis.

Kalbėdamas apie pašalpas, kurias gauna bedarbiai, D. Dundulis teigė, jog jos padeda tik „momentiškai“.

Prekybos tinklo savininkas, vertindamas ekonominės duobės gylį ir ateities prognozes, svarstė, jog sunku nuspėti, kas įvyks artimiausiu metu, todėl net nereikėtų apie tai galvoti.

„Jeigu būtų toksai žmogus, kuris tikrai žinotų ateitį, tai būtų virš žmogaus. Tada tikrai nebūtų problemų. Bet mes tikrai nežinome, kas bus ateity. Jeigu aš žinočiau, kas bus ateity, gal netgi ne toj pozicijoj būčiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie valdžios tarpusavio komunikaciją, D. Dundulis atviras: „Bet kurioje valdžioje to dialogo visą laiką trūko. Ir šiandien dienai jo trūksta. Iš tikrųjų, jau vietoj to, kad jie peštųsi tarpusavy, galėtų kažkur energiją į realius dalykus išeikvoti. Šiandien dienai, iš tikrųjų, daug energijos dėl labai kažkokio primityvaus dalyko yra sunaudojama. Aš tikrai norėčiau palinkėti, kad visgi pradėtų matyti rezultatą, o ne tiktai procesą.“

„Po Rusijos okupacijos atlyginimai Kryme tapo kone du kartus didesni nei likusioje Ukrainos dalyje, tačiau šis atotrūkis nuosaikiai mažėjo, kol 2021 metų pradžioje svarstyklių lėkštė pakrypo Krymo nenaudai. Ir tai dar ne pabaiga, nes daugelis institucijų (TVF, Pasaulio bankas) Ukrainai prognozuoja spartesnį ekonomikos augimą nei Rusijai, tad atotrūkis tarp aneksuoto Krymo ir likusios Ukrainos dalies artimiausiu metu, tikėtina, dar labiau išaugs Krymo nenaudai“, – rašo Ž. Mauricas.

Pasak jo, puikiais ekonominiais rodikliais nepasižymi ir kiti Rusijos orbitoje besisukantys regionai: Padniestrė, Abchazija, Pietų Osetija bei Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos.

„Facebook“ nuotr.

„Štai Padniestrėje didžiąją dalį ekonomikos (nuo prekybos centrų ir bankų iki fabrikų ir futbolo stadionų) yra užvaldžiusi „Sheriff“ (Шериф) kompanija, įkurta buvusių KGB darbuotojų (vidutinis darbo užmokestis Padniestrėje siekia apie 200 eurų). Abchazija, kuri kadaise buvo viena turtingiausių Sakartvelo teritorijų, bei Pietų Osetija šiuo metu yra apie du-tris kartus skurdesnės nei Sakartvelas, o Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikose ekonominė situacija yra liūdnesnė nei liūdna“, – pastebi ekonomistas.

Eurobarometro tyrimo metu visų Europos Sąjungos šalių gyventojų klausta nuomonės, kaip ekonomikos situacija keisis per artimiausius vienus metus.

54 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad situacija pablogės, 22 proc. tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati.

Lietuvių lūkesčiai panašūs kaip ir kitų europiečių – visoje ES pablogėjimą prognozuoja 53 proc. gyventojų.

Lietuvos Vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,8 proc., Europos Komisija Lietuvai numato 2,2 proc. augimą.

Europoje lietuviai išsiskiria optimistiniu požiūriu į Europos Sąjungos ateitį. Net 70 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje manė, kad reikalai ES klostosi teisinga kryptimi. Visoje ES tokių buvo 39 procentai.

Apklausa atlikta internetu pernai lapkričio – gruodžio mėnesiais. Lietuvoje tyrime dalyvavo 1043 Lietuvos gyventojai. Žmones Europos Parlamento užsakymu apklausė bendrovė „Kantar“.

Nuo vasaros pradžios metinis atsiskaitymo kortelėmis apyvartos augimas svyravo ties 20 proc., bet lapkritį jis sulėtėjo iki kiek mažiau negu 10 procentų. Tačiau tai vis tiek buvo padidėjimas, priešingai negu pirmojo karantino pradžioje, kai atsiskaitymo vertė krito dviženkliu dydžiu. Tokios tendencijos pagrindžia, kad ne tik karantino suvaržymai lapkritį buvo gerokai švelnesni, bet ir žmonės nebuvo tokie atsargūs išlaidaudami.

Tad kokie pagrindiniai pokyčiai nuo spalio mėnesio, kai prekyba Lietuvoje tiesiog bujojo? Statistikos departamento duomenimis, spalį mažmeninė prekybos, neįtraukus degalų prekybos, apyvarta buvo net 12 proc. didesnė negu prieš metus, ir toks augimas retai būdavo stebimas net stabiliais ekonomikos augimo laikais.

Lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose.

Lapkritį truputį lėčiau augo atsiskaitymo kortelėmis apyvarta didžiuosiuose maisto prekybos tinkluose. Tačiau gyventojai ir lapkritį karantino metu, kai nemažai darbuotojų vėl dirbo iš namų, nevengė gerinti savo buities sąlygų. Atsiskaitymo kortele statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvarta praėjusį mėnesį augo panašiai kaip ir spalį. Nereikia pamiršti ir to, kad vėlyvą vasarą ir rudenį naujų butų pardavimo mastas sparčiai ūgtelėjo, o įsirengiant būstą apsilankymo tokiose parduotuvėse neišvengsi.

Panašiu tempu kaip ir spalį daugėjo atsiskaitymų elektronikos ir buitinės technikos parduotuvėse, netgi sparčiau negu spalį – sporto prekių prekybos vietose.

Nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai

Gerokai prastesnis negu spalis buvo drabužių ir avalynės prekybininkams. Atsiskaitymo apyvarta už įsigytus drabužius kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus lapkritį buvo daugiau negu trečdaliu, o už avalynę daugiau negu 40 procentų mažesnė negu prieš metus. Tiesa, šiemet labai sparčiu tempu šių prekių prekyba kėlėsi į internetą, todėl gyventojų išlaidos drabužiams smuko gerokai mažiau, negu rodo atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose. Taip pat mažiau negu prieš metus kortelėmis lapkritį buvo atsiskaityta knygynuose, juvelyrikos, žaislų parduotuvėse.

Kaip laukta, labiausiai nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai. Atsiskaitymo kortelėmis vertė maitinimo įstaigose smuko daugiau negu 60 proc., apgyvenimo – 80 procentų. Akivaizdu, kad gruodis šiems sektoriams bus toks pat blogas, nes, esant tokiai epidemiologinei padėčiai, karantino sąlygų švelninimo tikėtis be kitų metų pradžios neverta.

Beje, lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose. Viena vertus, smukimas didelis, tačiau, priešingai negu pavasarį, dirbti kirpėjai gali. Įdomu tai, kad lapkritį tik palyginti nedaug pakito gyventojų atsiskaitymo už odontologų ir ortodontų paslaugas vertė.

Lapkritis priminė balandį tuo, kad, prasidėjus karantinui, staigiai ūgtelėjo gyventojų atsiskaitymai kortele už kurjerių paslaugas – jie padidėjo daugiau negu tris kartus. Tikėtina, kad gruodį šių paslaugų poreikis ir atsiskaitymo vertė bus dar didesni. Apskritai SEB banko duomenys rodo, kad lapkritį vėl sparčiau augo atsiskaitymai ne įprastose prekybos vietose: kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš SEB banko sąskaitų. Todėl tie prekybininkai, kurie per vasarą padidino prekybos internetu galimybes, galėjo ir dar galės džiaugtis geresniais rezultatais.

„Juodasis penktadienis“ nebuvo labai prastas

Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.

„Juodasis penktadienis“ bent jau sprendžiant iš atsiskaitymų kortelėmis, nebuvo toks prastas, kaip buvo galima laukti darant prielaidą, kad žmonės vengs parduotuvių, o prekybos internetu augimas neatsvers silpnesnio rezultato įprastose prekybos vietose.

Lapkričio 27 dieną atsiskaitymo kortele naudojant kortelių skaitytuvus vertė ūgtelėjo daugiau negu 15 proc., palyginti su praėjusių metų „juodojo penktadienio“ diena. Labiausiai tą dieną augo gyventojų išlaidos elektronikos prekėms, buitinei įrangai, kosmetikai, sporto, muzikos, gyvūnų prekėms. Tiesa, prekybininkų apyvarta augo labiau, jei įtrauktume ir atsiskaitymus kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš banko sąskaitų.

Epidemiologinė padėtis Lietuvoje toliau prastėja, o griežtesnių ribojimų tikimybė artimiausiomis savaitėmis auga, todėl suprantamas prekybininkų ir paslaugų teikėjų nerimas dėl gruodžio mėnesio rezultatų. Visgi pastarųjų savaičių prekybos tendencijos rodo, kad gyventojai tebėra linkę išlaidauti ir nėra apleidę prekybos vietų. Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.

Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.

„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.

Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką.

Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.

„(...) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.

Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.

„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (...) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.

O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (...), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.

Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.

„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamento duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (...) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.

R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.

„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (...) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

„Ekonominė situacija leidžia padėti tiems, kuriems labiausiai reikia, tiems, kurie visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok. 

„Prieš Kalėdas pensininkai gaus išmokas ir nebus švenčių metu ubagais“, – pridūrė šios sąjungos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jis priminė, kad pirmą kartą pataisos dėl 13-tos pensijos buvo registruotos dar 2017 metais.

Seimas pataisas pradėjo svarstyti praėjusią savaitę. Toliau pakeitimus šios kadencijos Seimas svarstys lapkričio 10-ąją. Dėl jų paprašyta Vyriausybės išvados. 

Pataisų iniciatoriai skaičiuoja, kad tam reikės 120-180 mln. eurų, lėšas surenkant apmokestinus bankų turtą.

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pasisako už tryliktą pensiją. S. Skvernelis mano, kad apie finansavimo šaltinius bus galima kalbėti po rinkimų. Valdantieji aiškino, kad pinigų 13-tai pensijai užtektų, nors socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad „Sodros“ biudžetas dėl koronaviruso krizės jau dabar yra deficitinis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad sprendimą dėl tryliktos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas. 

Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams. 

Tryliktąją pensiją siūloma mokėti kasmet nuo kitų metų gruodžio. Ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.