„Savo bendradarbiavimo apimtis“ Maskva ir Karakasas didins ir „taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje“, po susitikimo su kolega Yvanu Gilu ir viceprezidente Delcy Rodríguez sakė S. Lavrovas. Venesuela yra „viena artimiausių ir patikimiausių“ Rusijos draugių, tęsė ministras. Maskvą ir Karakasą sieja „glaudūs strateginės partnerytės ryšiai“.

S. Lavrovas susitiko ir su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduru. „Esame broliškos tautos, kartu dirbančios dėl Rusijos ir Venesuelos gerovės“, po pokalbių tinkle X pareiškė N. Maduras.

S. Lavroras į Venesuelą atvyko iš Kubos, kur kritikavo JAV ir kitų Vakarų šalių „hegemoniją“. Jis dar vyks į G20 viršūnių susitikimą Brazilijoje.

Ministerija parengė ir paviešino tai numatančius nutarimų projektus.

URM teigimu, atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir tai, kad bendradarbiavimas su jomis yra visiškai sustabdytas ir neįmanomas, susitarimus reikia denonsuoti.

„Priėmus nutarimų dėl denonsavimo projektus diplomatiniais kanalais bus pranešta Rusijos Federacijos Vyriausybei ir atitinkamai Baltarusijos Respublikos Vyriausybei apie sprendimą nutraukti susitarimus“, – nurodo ministerija.

Pasak jos, Lietuvai vienašališkai nutraukus susitarimus neigiamų pasekmių nenumatoma.

Susitarimas su Baltarusija buvo pasirašytas 1994 metų gruodį, o su Rusija – 1993 metų lapkritį Vilniuje.

Taip pat buvo įsteigtos dvišalės komisijos, kurių posėdžiai  su Rusija nebevyksta nuo 2011 metų, o su Baltarusija – nuo 2015 metų.

„Lietuva aktyviai siekia pritraukti investicijas ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą su JAV aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, nulinės taršos industrijų, verslo paslaugų centrų srityse. Partnerystė su JAV Lietuvai padėtų prasmingai panaudoti turimą gausų šių sričių talentų būrį. Ekonominio bendradarbiavimo augimo potencialas yra didžiulis“, –teigė prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas kreipdamasis į renginio dalyvius pabrėžė, kad Baltijos šalis ir Jungtines Valstijas vienija bendros demokratinės vertybės, atvirumas užsienio investicijoms ir į laisvą prekybą orientuota ekonomika. Tai yra stiprus pamatas plėtoti ne tik politinį ir saugumo, bet ir ekonominį bendradarbiavimą.

Pasak prezidento, dabarties geopolitinis kontekstas diktuoja būtinybę gilinti ekonominius ryšius tarp strateginių partnerių ir bendraminčių.

Šalies vadovas pažymėjo, kad JAV yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja už Europos ribų. Pasak G. Nausėdos, ypač ryškus JAV investicijų poveikis pastaraisiais metais fiksuotas gyvybės mokslų ir biotechnologijų srityje.

Prezidentas pakvietė šios šalies įmonių atstovus apsilankyti Lietuvoje kitų metų balandį, kai šalyje vyks Trijų jūrų viršūnių susitikimas ir verslo forumas

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Nors Pekinas save laiko neutralia karo šalimi, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Wang Yi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) atstovų susitikimo kuluaruose kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Abi šalys turėtų (...) stiprinti strateginį bendravimą ir koordinavimą“, – Kinijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime cituojamas Wang Yi.

„Kinija ir Rusija tvirtai remia viena kitą gindamos teisėtus interesus, laikydamosi darnaus sambūvio ir abipusiai naudingo vystymosi kelio“, – priduriama pranešime.

Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos, Wang Yi atstovauja Kinijai Džakartoje, nes užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas), kuris paprastai dalyvauja tokiuose susitikimuose, serga.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad susitikimo metu S. Lavrovas nurodė, kad Maskva ir Pekinas palaiko aukšto lygio santykius, o kovo mėnesį Maskvoje įvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimas davė stiprų postūmį dvišaliams ryšiams.

„Turime vis daugiau sričių, kuriose mūsų interesai ir planai sutampa, todėl optimistiškai žvelgiu į tolesnę plėtrą“, – sakė S. Lavrovas.

Wang Yi nurodė, kad abi valstybės apsikeitė nuomonėmis dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimo daugiašalėse struktūrose, tokiose kaip Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO).

Anot Kinijos vyriausiojo diplomato, Pekinas ir Maskva susitarė saugotis išorinio kišimosi ir padės ASEAN blokui suprasti teisingą bendradarbiavimo Rytų Azijoje kryptį bei išlaikyti regiono stabilumą.

Taivano sostinėje Taipėjuje numatyti viceministrės A. Vaiciukevičiūtės susitikimai su Taivano transporto ir komunikacijų, ekonomikos ir užsienio reikalų viceministrais. Susitikimuose, kaip pažymi pranešime Susisiekimo ministerija, daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimo stiprinimui aviacijos, jūrų transporto, elektrinių transporto priemonių ir jų komponentų gamybos srityse, taip pat elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros ir energijos kaupimo įrangos gamybos potencialui.

Susisiekimo ministerijos delegacijoje oficialiame vizite Taivane – ir Lietuvos verslo įmonės: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bendrovės „Vėjo projektai“, „Altas Auto“, „Elinta Robotics“.

„Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo galimybės – nuo puslaidininkių ir elektromobilių gamybos iki pažangiųjų technologijų vystymo. Kartu galima lengviau spręsti klausimus ir transporto sektoriaus iššūkius klimato kaitos ir geopolitiniame kontekste“, – teigia susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.

Lietuvos delegacija taip pat lankysis Taičungo miesto išoriniame vėjo jėgainių parke ir elektromobilių bei žemagrindžių elektrinių autobusų gamyklose.

Hsinchu mieste bendradarbiavimą užtvirtins oficialaus susitarimo memorandumo pasirašymas, kuriame dalyvaus Lietuvos elektrinių autobusų gamintojai UAB „Vėjo projektai“ ir didžiausias Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintojas „Tangeng Advanced Vehicles Co“.

Taip pat su „China Airlines“ avialinijų atstovais bus aptariamos galimybės bendradarbiauti keleivių ir krovinių gabenimo Lietuvos ir Taivano kryptimis srityje. Susitikimuose apie Klaipėdos jūrų uosto veiklos diversifikavimą, naujų rinkų paiešką ir tarptautinių vandenų kelius kalbėsis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Taivano uostų korporacijos atstovai.

Šių metų rugsėjį Lietuva planuoja Taipėjuje atidaryti prekybos biurą. Tikimasi, kad komercinės atstovybės atidarymas paskatins Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir transporto srityse.

„Nepaisydami dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių lyderiai vėl patvirtino savo bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

V. Putinas ir R. T. Erdoganas sutarė plėsti prekybą ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą, taip pat ir energijos srityje, pridūrė Kremlius.

„Lietuvos ir Vietnamo prekybiniai ryšiai turi didelį potencialą augti ir tai yra abipusis interesas. Vietnamo rinka galėtų sustiprinti Lietuvos verslo pastangas diversifikuoti gamybai reikalingų svarbių produktų tiekimą, o Lietuva turi ką pasiūlyti IT paslaugų ir maisto industrijos produktų eksporto srityse“, – antradienį Davose susitikęs su Vietnamo premjero pavaduotoju Le Minhu Khai (Le Minu Chajumi) teigė G. Nausėda, pranešė Prezidentūra.

Pasak jo, iš Vietnamo Lietuva galėtų importuoti žaliavas geležies ir plieno, medienos ir vaistų gamybai, o Lietuva Vietnamui galėtų perteikti savo patirtį įgyvendinant SGD terminalo bei atsinaujinančios energetikos projektus.

Vietnamas šiuo metu daug investuoja į saulės energetiką, taip pat numato statyti suskystintų gamtinių dujų importo terminalus.

Pasak pranešimo, pernai Lietuvos ir Vietnamo prekybos apyvarta siekė 95 mln. eurų – 65 proc. daugiau nei 2020 metais.

Susitikime buvo aptartas Lietuvos ir JAV ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo stiprinimas, Kinijos ekonominis spaudimas Lietuvai bei regioninio saugumo klausimai, pranešė Vyriausybė.

„Augantis Lietuvos ir JAV prekybos ir ekonominių santykių intensyvėjimas atveria plačias galimybes abiem šalims ir verslo atstovams. Vakarų demokratijoms patiriant didėjančius autoritarinių režimų iššūkius, įskaitant ir neteisėtas ekonominio spaudimo priemones, svarbu mūsų šalims keistis informacija, plėsti ir gilinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą. Ypatingas prioritetas turi būti teikiamas šalims, turinčioms artimą teisinę sistemą, nuosavybės teisių apsaugą, vertinančioms žodžio laisvę“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikimo metu buvo aptartos galimybės dėl JAV investicijų ir verslo ryšių skatinimo, bendradarbiavimas su JAV EXIM banku.

Susitikime su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Lietuvos premjerė taip pat aptarė saugumo situaciją Europoje.

I. Šimonytė pabrėžė, kad destabilizuojantys Rusijos veiksmai, Rusijos armijos telkimas Baltarusijoje ir prie Ukrainos sienų kelia būtinybę sąjungininkams būti dar labiau susitelkusiems ir vieningiems.    

Šalies vadovas džiaugėsi per pastaruosius penkerius metus laipsniškai stiprėjusiu Lietuvos ir Prancūzijos verslo bendradarbiavimu, tačiau kartu teigė matantis didelį dar neišnaudotą potencialią platesniam ekonominiam abiejų šalių verslų dialogui.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva kryptingai gerina aplinką verslui šalyje, o per pandemiją dėjo visas pastangas padėti verslui išgyventi.

„Lietuva yra informacinių, finansinių technologijų ir kibernetinio saugumo ekonominių veiklų centras. Padarėme neeilinį proveržį gyvybės mokslų srityje. Esame suinteresuoti pritraukti talentus ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones. Šalyje gamybos sritis viršija penktadalį BVP – turime didelių ambicijų ir planų žaliojo kurso ir inovacijų srityse“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas kvietė prancūzų įmones aktyviau domėtis galimybėmis investuoti ir savo veiklą plėtoti mūsų šalyje.

„Prancūzija nėra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos ar investicijų partnerių, ir visgi tas potencialas, drįsčiau teigti, nėra labai išnaudojamas. Nes visgi tiek prekių, tiek paslaugų srautai tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra pakankamai nedideli. Gal tik išskyrus tam tikrą paslaugų eksportą, tarkime kelių krovininis transportas, turizmas. Be abejo prancūzai daugiau eksportuoja į Lietuvą, bet šiaip tie santykiai nėra labai stiprūs. Istoriškai susiklostė, kad Prancūzija yra artimiau ekonomiškai susijusi su piečiau esančiomis centrinės Rytų Europos šalimis nei su Lietuva“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas teigė, kad Prancūziją galėtų sudominti Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai besikuriančios pramonės įmonės bei vis labiau vystoma krašto apsauga.

Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime.

„Prancūzijos stipriosios pusės yra inžinerinė pramonė, kuri yra viena pirmaujančių visame pasaulyje. Taip pat nemažą dalį to sudaro aviacija, karinė pramonė, o kadangi Lietuvos išlaidos krašto apsaugai didėja, ir Lietuvoje praeitais metais pradėjo dygti pramonės įmonės, tai manyčiau, kad Prancūzija galėtų kažkiek pasižvalgyti ir į šiaurės pusę, ir investuoti Lietuvoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad Lietuvos sėkmė dorojantis su koronaviruso sukelta krize kelia šalies patrauklumą.

„Dabar, ypatingai po šios krizės, parodėme, kad Lietuva, ir apskritai visas Baltijos šalių regionas, įskaitant Lenkiją, Skandinavijos šalis, yra vienas iš mažiausiai nukentėjusių regionų ir yra tikrai sparčiai besivystantis. Manau, kad šio regiono patrauklumas auga tiesiog kasmet“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Vardindamas priežastis, kodėl Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialas nėra išvystytas, Ž. Mauricas minėjo skirtingus šalių vartojimo įpročius.

„Aišku perspektyvų yra, (...) bet stebuklų nereiktų tikėtis. Kadangi esame maža rinka, mums patiems kaip ir užtenka Skandinavų, Vokietija yra milžiniška rinka, tad nors Prancūzija yra tikrai patraukli, bet ji jau yra tolimesnės mums. Ir artima, manau, labai netaps, bent jau artimiausią dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie turizmą, Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinė traukos į Lietuvą priežastis prancūzų turistams kol kas išlieka tai, kad Lietuva daugeliui vis dar yra nepažintas kraštas.

„Manau, kad pagrindinis traukos šaltinis yra egzotika, nematytas kraštas. Vis labiau sudominame juos būdami FinTech centru, sakyčiau tapome stipriais IT vidutiniokais, arba netgi lyderiais tam tikromis prasmėmis. Dabar gal prisidės ir krizės suvaldymo sėkmės istorija, Baltarusijos įvykiai, kadangi Lietuvos įsitraukimą, vakarietiškų vertybių gynimą aktyviai nušviečia spauda. Manau, kad visi šie įvykiai didins šalies žinomumą turistams“, – kalbėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas teigė, kad šiuo metu svarbiausia bendradarbiaujant su Prancūzija yra užtikrinti bendros ES rinkos principus ir puoselėjamas ES vertybes.

„Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime. Kitas dalykas yra bendradarbiavimas puoselėjant ES vertybes, t.y. teisės viršenybė, demokratija. Taip pat manau, kad gali būti paliesta krašto apsaugos stiprinimo tema, nes Lietuva padarė tikrai labai didelę pažangą per pastaruosius kelerius metus, o Prancūzija, išstojus britams, ES yra daugiausia išleidžia krašto pasaugai“, – teigė jis.

Paklaustas apie tai, kokią žinutę apie sklandesnį Lietuvos ir Prancūzijos ekonominį bendradarbiavimą Lietuva galėtų perduoti E. Macrono vizito metu, Ž. Mauricas teigė, kad reikėtų akcentuoti Lietuvos stiprybes inovatyvios pramonės ir energetikos sektoriuose.

„Manau, kad akcentuoti reikėtų tai, kad Lietuva nėra vien tiktai kažką aptarnaujanti, pavyzdžiui Skandinaviją, paslaugų rinka, bet jau pati kurianti inovatyvius produktus, įmones. Iš tiesų tas bendradarbiavimas tiek aukštų technologijų, IT, dirbtinio intelekto srityse (yra realus – ELTA). Ypatingai turint omenyje ES žaliąjį kursą, riekia nepamiršti mūsų įdirbio sumažinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, pereinant prie atsinaujinančios energetikos.

Taigi bendradarbiavimo galėtų ir turėtų būti daugiau būtent inovatyvios pramonės ir energetikos srityse. Tikrai manau, kad yra daug neišnaudotų galimybių ir tikrai nereikėtų mūsų traktuoti tik kaip Skandinavijos satelitų, ir būtent Vokietijos investicijos rodo, kad mes galime būti patrauklūs ir kitoms šalims“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas su pirmąja ponia Brigitte Macron Lietuvoje viešės pirmadienį ir antradienį. Mūsų šalyje Prancūzijos prezidentas su sutuoktine lankysis pirmą kartą.