Teigiama, kad kas penktas mokinys pernai svėrė per daug. Dažniausiai ši problema palietė aštuonių–septyniolikos metų amžiaus moksleivius.

„Džiugina tendencija, kad pradėjo mažėti mokinių, kurie turi per didelį svorį. Pandemijos metu buvo padidėjimas, dabar mažėja. Nerimą kelia per mažo svorio mokinių didėjimas“, – kalbėjo Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.

Teigiama, kad per mažai sveria net 16 proc. vaikų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (VVSB) išskiria ir paaugles nuo trylikos  metų.

„Socialiniai tinklai daro įtaką. Būna emocinis valgymas. Svarbu nesilaikyti dietų, siekiant sumažinti svorį, kurį vaikai įsivaizduoja kaip per didelį“, – šnekėjo VVSB direktoriaus pavaduotoja Aurelija Šiautkulienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikų grupėje iki šešių metų per mažai sveria beveik 27 proc.

„Mes klinikinėje praktikoje nematome, kad mažo svorio vaikų daugėtų, kiek buvo parodyta“, – teigė vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Profesorius V. Urbonas sakė, kad duomenys nebūtinai atspindi realybę ir nereiškia, kad Lietuvos vaikai per daug sulysę.

„Duomenys buvo pateikti pagal kūno masės indeksą (KMI), o jo įvertinimas nėra labai tikslus. KMI normos yra visiškai kitokios nei suaugusiųjų“, – šnekėjo V. Urbonas.

„Kai įveda mokinio ūgį ir svorį, e. sveikatos sistema automatiškai priskiria į kurią masės indekso grupę mokinys pakliūva“, – pabrėžė I. Židonienė.

„Nutukimo daugėja“, – tvirtino V. Urbonas.

Ar gali būti kalta genetika? V. Urbonas sako, iki 30 proc. – taip. Visa kita – maistas ir fizinis aktyvumas, kurį riboja ekranai ir paspirtukai.

„Daugėja raidos sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo“, – aiškino V. Urbonas.

„Tikslių duomenų, kiek tokių vaikų yra Lietuvoje, neturiu. Remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, tai kai kuriose išsivysčiusiose šalyse iš 60 vaikų vienas yra autistas“, – nurodė V. Urbonas.

Net pasaulio medicina kol kas negali atsakyti, kodėl daugėja autizmo sutrikimų. Anot V. Urbono, genetika – ne pagrindinis veiksnys. Prielaidų nemažai –žarnyno mikrobiota, ekologija, aplinka, maistas, emocijos, tie patys ekranai.

Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė.

Iki dviejų metų vaikams apskritai rekomenduojama neduoti jokių ekranų.

„Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė, čia japonų duomenys“, – kalbėjo V. Urbonas.

Specialistai akcentuoja ir atvejus, kai tėvai vaikų nusprendžia neskiepyti, taip pat pateikia, kokiomis ligomis vaikai serga dažniausiai.

„Ikimokyklinukai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, infekcinėmis, parazitų sukeltomis ligomis. Vyresni vaikai turi regėjimo ir virškinimo sutrikimų. Tiek ikimokyklinio amžiaus, tiek vyresniems stebima, kad ligotumas didėjantis“, – sakė I. Židonienė.

Ministerija pastebi, kad kasmetiniai profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai kelia iššūkių, mat pasitikrinti nori visi vienu metu, dažniausiai rugpjūtį.

„Tėveliams reiktų pagalvoti, ar tikrai rinktis sveikatos patikrinimą būtent tais mėnesiais“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė.

Norint išvengti eilių, rekomenduojama rinktis kitus mėnesius ir patikrą pasiankstinti.

„Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nevienodi, jų labai skirtingos gyvenimo patirtys ir pasiekimai“, – aiškina I. Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.

– Kokie simptomai gali išduoti autizmą?

– Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9–18 mėnesių. Pirmieji – nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, o tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Jie gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdo prašymų, neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiaisiais, nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos, nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).

Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus, – kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.

Indrė Bakanienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kas lemia autizmą?

– Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiai tik tiems asmenims, kurie, be autizmo, turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių.

Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nepakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypač tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais.

Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypač ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.

– Kokiu gyvenimo laikotarpiu dažniausiai nustatomas autizmas? Kaip tai atliekama?

– Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.

Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus. Tai bendras vaiko raidos vertinimas, išsamus raidos vertinimas ir klinikinis stebėjimas.

Bendrą vaiko raidos vertinimą Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai siunčiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.

Išsamus raidos vertinimą atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį – kiti specialistai.

Klinikinio stebėjimo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.

Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė – įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai – tik pagalbinė priemonė.

Vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.

– Kodėl svarbu anksti diagnozuoti autizmą?

– Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnių autizmo požymių.

Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas – pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikalingą paramą ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.

Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.

– Kokios galimos priežastys, kad daugėja žmonių, turinčių ASS?

– Tai gali būti susiję su keletu veiksnių: turima daugiau žinių ir supratimo, pasikeitę diagnostiniai kriterijai, geresnės diagnostikos priemonės ir metodai, demografiniai ir aplinkos veiksniai, taip pat sumažėjusi ligos stigma skatina žmones ieškoti ir nebijoti šios diagnozės.

– Kokie mitai vis dar vyrauja apie asmenis, kuriems diagnozuotas ASS?

– Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį į autistiškus vaikus ir suaugusiuosius, pavyzdžiui, kad autizmas yra išgydomas vaikystėje, autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.

– Kaip keičiasi požiūris į ASS turinčius asmenis?

– Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, yra ne ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, užuot bandžius išgydyti ar normalizuoti tuos, kurių mąstymo ar elgesio modeliai nesutampa su dominuojančiais.

Svarbi įgūdžių pusiausvyra

Viena ryškiausių ir vaikus vienijančių savybių – smalsumas, sako ilgametę ugdymo patirtį turinti Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė. Tačiau tam, kad vaikai gyvenime išlavintų itin svarbius gebėjimus, smalsumą reikia nukreipti tinkama linkme, priduria ji.

„Šiandien vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų ir darbas kompiuteriu yra toks pat svarbus įgūdis kaip skaitymas, rašymas ar matematika. Išmaniųjų technologijų, kurios šiandien gausiai naudojamos ugdymo procese, bijoti tikrai nebereikėtų. Tačiau svarbi pusiausvyra, nepamirštant ir įprastų, ne skaitmeninių, veiklų ir žaidimų“, – sako pedagogė.

2021 m. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kas antras 11–15 metų paauglys Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo lyties, praleidžia prie ekranų daugiau nei dvi valandas. Tikėtina, kad per pandemiją realus prie kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių praleidžiamas laikas galėjo būti ir kelis kartus didesnis.

Kad išmaniosios technologijos siūlo aibę veiklų, bet jomis apsiriboti nederėtų, pritaria ir japoniškų edukacinių žaislų ekspertė Metodija Vidūnaitė. Ji pastebi, kad kai kada šių dienų vaikams sunku susikoncentruoti, visko norisi vieno mygtuko paspaudimu, o per daug laiko leidžiant prie ekranų, nelavinami kiti svarbūs įgūdžiai, tokie kaip motorika, erdvinis mąstymas, kūrybiškumas ir daugybė kitų.

Tokia veikla mokinius motyvuoja kurti, mokytis vertinti savo gebėjimus, spręsti iššūkius – šie gebėjimai svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir siekiant užsibrėžtų tikslų.

Nauda vystymuisi ir mokymuisi

Pedagogė J. Ponomariovienė patvirtina, kad konstravimas gali turėti įtakos vaikų vystymuisi ir ateities sėkmei mokantis ir dirbant. Pasak jos, užsiimdami konstravimu vaikai lavina skirtingus įgūdžius.

„Žaidimai su konstruktoriais skatina vaikus kurti, eksperimentuoti ir ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų – tai svarbūs įgūdžiai ateities darbo rinkoje. Be to, jie padeda suprasti pagrindinius inžinerijos, technologijų ir mokslo principus – tai gali atverti duris ateities profesijoms šiose srityse. Konstravimo procesas skatina vaikus mąstyti kritiškai ir analitiškai – jie turi apgalvoti, kaip suderinti skirtingus elementus, suprasti, kaip veikia mechanizmai ir priimti sprendimus, kad projektas būtų sėkmingas“, – vardija pašnekovė.

Konstravimas taip pat skatina dirbti komandoje, dalytis atsakomybėmis ir bendradarbiauti su kitais. Šie įgūdžiai svarbūs bet kurioje profesijoje, kur būtinas komandinis darbas.

„Tokia veikla mokinius motyvuoja kurti, mokytis vertinti savo gebėjimus, spręsti iššūkius – šie gebėjimai yra svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir siekiant užsibrėžtų tikslų ateityje, padeda įdomiau mokytis“, – pabrėžia J. Ponomariovienė.

Praverstų tėvų pagalba

Anot J. Ponomariovienės, pamokų metu konstravimas gali būti pasitelkiamas ir kalbai pažinti (konstruojant raides, žodžius), ir mokantis skaičiuoti, atliekant matematinius veiksmus. Ugdymo įstaigose, kur vaikų netrikdo televizijos ekranai ar išmanieji telefonai, į konstravimo ar kitas naudingas veiklas įsitraukti lengviau. Kaip mažuosius tuo sudominti namuose?

„Kartais vaikus sunku įtraukti į veiklą, kuri ne tokia dinamiška kaip vaizdai ekrane, tačiau būdų sudominti tikrai yra“, – tvirtina M. Vidūnaitė.

Tiesa, edukacijos ekspertės teigimu, nereikėtų tikėtis, kad patys vaikai atras alternatyvių užsiėmimų naudą ir malonumą, svarbi ir tėvų pagalba.

„Suaugusieji turėtų vaikus supažindinti su naujais žaislais ir žaidimais. Yra vaikų, atmetančių naujus žaislus ir žaidimus, nes nesinori išeiti iš komforto zonos. Reikėtų pasistengti užtikrinti tokių žaislų matomumą ir patogią prieigą – naudingus žaidimus namuose laikyti gerai matomoje vietoje. Tėvai turėtų inicijuoti žaidimą ir bent šiek tiek pabūti su vaikais, kol šie įsitrauks į veiklą. Svarbiausia – būti pavyzdžiu. Jei norisi, kad vaikai mažiau laiko leistų prie ekranų ir dažniau užsiimtų žaidimais, tėvai turėtų rodyti pavyzdį“, – sako ji.

„Kauniečiai, šiandien kviečiame bendrų „pietų“! Visi oranžinio kamuolio fanai rinksis Nepriklausomybės aikštėje (prie Soboro), kur per didelį ekraną stebėsime Lietuvos rinktinės kovą su Serbijos komanda“, – pranešė savivaldybės atstovai.

Krepšinio gerbėjai laukiami ir Muzikinio teatro sodelyje – čia taip pat stovės varžybas transliuojantis ekranas. 

Primename, kad rungtynių pradžia – 11.45 val., tačiau neabejojame, kad pasidalyti čempionato įspūdžiais ir viltimis žmonės čia pradės rinktis kur kas anksčiau.  

„Neabejojame, kad pietūs baigsis saldžiu desertu! Juo mėgautis drauge smagiau – ateikite!“ – paragino savivaldybės atstovai.

Išsausėjusios, paraudusios akys – pažįstamas jausmas, ko gero, visiems daugiau laiko praleidžiantiems prie kompiuterio.  Vaistininkė J. Juodsnukytė sako, kad akių būklę karantinas veikia labai stipriai. „Visada rudenį ir žiemą pablogėja akių būklė, nes prasideda šildymo sezonas, išsausėja oras, todėl sausėja ir akių gleivinė. Šiuo metu akių gleivinė ypač sausėja, nes mes labai daug laiko praleidžiame prie ekranų, todėl kenkia ne tik sausas oras“, – pastebi ji.

Pajutus pirmuosius akių sausėjimo požymius rekomenduojama susirūpinti nedelsiant ir nelaukti, kol akys pradės raudonuoti kiekvieną dieną. Pirmuosius simptomus įveikti gali padėti vaistininkas, kuris padės išsirinkti lašelius, drėkinančius gleivinę.

Tokius lašelius pagal poreikį rekomenduojama lašinti 3–4 kartus per dieną, o prireikus ir dažniau.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad akių lašai dažniausiai galioja iki pusės metų. Vaistininkė įspėja, kad senesnių lašelių vartoti negalima, nes jie bus praradę sterilumą ir dėl to gali kilti dar didesnis akių uždegimas. Išskyrus specialias vienadozes talpykles, jos galioja ilgiau.

„Lašeliai yra pirmas išsausėjusių akių būklę gerinantis žingsnis. Vaistinėse yra daugybė skirtingų lašelių, kurie yra ne vaistai, o tik pagalba akims, todėl galima savarankiškai pasirinkti lašelius ir juos lašinti. O jeigu akys yra raudonos kiekvieną rytą, pradeda pūliuoti, atsiranda geltonos išskyros, tuomet reikia būtinai tą pačią dieną kreiptis į gydytoją ir greičiausiai bus taip pat paskirti vaistiniai lašai“, – sako vaistininkė.

Akių būklei gali padėti ir išsiugdyti sveikesni įpročiai. Visą dieną prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms vaistininkė pataria bent kas valandą, pasižiūrėti į tolį, ramiai išgerti arbatos žiūrint pro langą, taip akys pailsės nuo įtempto žiūrėjimo. Esant galimybei stenkitės būti gryname ore, reguliariai vėdinti patalpas.

Be to svarbu skirti dėmesio ir tinkamai higienai, neliesti akių rankomis, ypač jeigu esate viešoje vietoje ir rizikuojate užkrėsti akis. Vaistininkė primena, kad moterims svarbu vakare nusivalyti makiažą, nes tai kenkia ne tik odai, bet ir akims.

Taip pat vis daugiau žmonių praktikuoja ekranų dietą. Pasak farmacininkės, jeigu tik yra galimybė, labai naudinga bent vieną dieną per savaitę pailsinti akis nuo ekranų ir jais nesinaudoti. „Tai būtų naudinga ne tik akims, bet ir visai mūsų savijautai“, – apibendrina vaistininkė.

5 patarimai gerai akių būklei:

1. Dirbant prie kompiuterio daryti reguliarias pertraukėles.

2. Vėdinti patalpas.

3. Pagal galimybes praktikuoti ekranų dietą.

4. Pajutus, kad akys sausėja, naudoti drėkinančius lašelius.

5. Vengti liesti akis.

Stinga valandos miego 

Miego trukmė trumpėja ir paauglių bei jaunų suaugusiųjų kategorijoje – 16-24 metų gyventojai miega 40 min. trumpiau nei miegodavo jų bendraamžiai prieš 5 metus, 7 val. 14 min. Jiems iki rekomenduojamos šiai amžiaus kategorijai miego trukmės (8-9 val.) jau stinga bent valandos miego. Pagrindinė priežastis ta pati – naršoma miego sąskaita.

Z karta naršo daugiau nei miega

„Žiūrint į medijų dienotvarkę – grafike jau beveik nebeliko paros meto, kai auditorija būna nulinė: net ir po vidurnakčio, net ir po 3 val. nakties medijų naudojimo kreivė nenukrinta iki nulio. Visada lieka procentas ar keli prisijungusios auditorijos. Ypač ši tendencija ryški 16-34 metų amžiaus kategorijose. Regis, dalis Y ir Z kartos visada lieka budėti prie medijų, ypač interneto. Be to, Z kartos laikas medijoms jau viršija miegui skiriamą laiką“, – sako „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Justina Dundulytė. 

Karantinas palopė miego spragas

Kita vertus, pasak jos karantinas kiek palopė miego spragas. Kaip rodo „Kantar“ COVID-19 barometras, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) šalies gyventojų karantino metu ėmė daugiau miegoti. 

„Paklausti, kaip rūpinasi savo emocine sveikata karantino metu, daugiausia gyventojų atsakė būtent ėmę daugiau miegoti – nenuostabu, kad dalis žmonių papildomai atsiradusį laiką skyrė būtent miego stygiui kompensuoti, nes daugeliui trūko beveik valandos iki rekomenduojamos miego normos“, – sakė ekspertė,. 

Ilgiau naktinėja prie ekranų

Pasak J. Dundulytės, „likti prisijungus“ labiausiai skatina socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, vaizdo įrašų žiūrėjimą bei muzikos klausymą internete. Per dvejus metus einančių miegoti iki vidurnakčio sumažėjo 7 proc. punktais. Po vidurnakčio prie ekranų naktinėja apie penktadalis Lietuvos. 

„Labiausiai naktinėjama naršant išmaniuosiuose telefonuose ir leidžiant laiką socialiniuose tinkluose – jie, galima sakyti, tampa miego konkurentais“, – sakė J. Dundulytė. 

Trečdaliu valandos per penkerius metus sutrumpėjo ir 45-54 metų amžiaus grupės miego laikas, jie dabar miega 7 val. Bendra gyventojų miego trukmė per penkmetį sumenko beveik pusvalandžiu – iki 7 val. 20 min.

Laikas prie ekranų veikia ir vaikų miegą

Mažėjančią dėl ekranų miego trukmę pastebi ir Vilniaus universiteto profesorė, psichologė dr. Roma Jusienė, kartu su komanda tyrusi ikimokyklinukų naudojimąsi ekranus turinčiais prietaisais ir pradinukų naudojimąsi internetu 1500 šeimų. Profesorė drauge su vaikų ligų gydytojais, neurologais, pastebi aiškias sąsajas tarp įrenginių vartojimo ir miego. 

„Pastebėta, kad vaikai prie ekranų, ypač internete, praleidžiantys daugiau kaip dvi valandas per dieną, sunkiau užmiega, dažniau prabunda naktį, miega neramiai. Be to, matome ir aiškias sąsajas tarp laiko prie ekranų ir antsvorio bei elgesio problemų“, – sakė prof. R. Jusienė. 

Pasak jos, mokyklose kalbantis su paaugliais, jie dažnai sakosi einą miegoti pirmą, antrą valandą nakties. „Toks laikas šokiruoja, natūralu, kad tiek miegant jiems nepavyksta susikaupti pamokose, vaikai būna irzlūs, neramūs, atsiranda poreikis greitam energijos šaltiniui – saldiems ar energiniams gėrimams, greitam kaloringam maistui. Visa tai galioja ir suaugusiems“, – akcentuoja profesorė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad duomenys rodo akivaizdų ryšį tarp išmaniųjų ekranų miegamajame ir miego. „Tie, kas atsakė turį miegamajame televizorių ar išmaniuosius ekranus, nurodė ir turį reikšmingai daugiau ne tik miego, bet ir kitų emocinių ar sveikatos problemų. Todėl viena iš svarbiausių rekomendacijų: eidami miegoti visus šiuos prietaisus, ypač prijungtus prie interneto, išjunkite ir laikykite toliau nuo miegamojo ir lovos“, – patarė dr. R. Jusienė.

Ilgiausiai miega senjorai

Vienintelė grupė, kuri nesikankina dėl trumpėjančio miego – tai vyresni kaip 55 metų žmonės, o gero miegojimo lyderiai yra 65 metų ir vyresni senjorai, miegantys vidutiniškai 8-9 val. 

Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, vidutinis šalies gyventojų internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 val. 2012 m. iki beveik 3 val. 2019 m. Laikas socialiniuose tinkluose padidėjo beveik pustrečio karto – nuo 41 min. iki beveik 1,5 val. 

„Kantar“ „Media Day“ tyrimas lygina 7-ių media kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, vaizdo turinys internete, kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus per parą. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų media kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis media kanalus. Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2019 m. vasario-balandžio mėn. Apklausti 1599 15-74 m. Lietuvos gyventojai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad maždaug trečdalis 1,5–5 metų vaikų darbo dienomis prie elektroninių prietaisų ekranų praleidžia nuo pusvalandžio iki valandos per dieną, tuo metu laisvadieniais trečdalis vaikų prie ekranų praleidžia nuo 1 iki 2 valandų, skelbia mokslininkų darbą apibendrinęs VU žurnalas „Spectrum“.

11 proc. vaikų prie ekranų praleidžia tris valandas ir daugiau darbo dienomis, daugiau nei trečdalis vaikų – laisvadieniais. Ir tik 7 proc. mažiausių vaikų iki dvejų metų prie ekranų iš viso beveik nebūna, tarp 2–5 metų vaikų tokių yra tik 2 procentai.

„Jeigu vaikas prie ekranų praleidžia daugiau negu dvi valandas kasdien, prastėja jo emocinė savijauta, jis turi daugiau elgesio problemų, patiria daugiau miego sunkumų ir turi daugiau nusiskundimų net dėl fizinės sveikatos“, – sako projekto vadovė Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.

Anot jos, labiausiai neigiamas pokytis matomas, kai lyginami vaikai, prie ekranų būnantys apie pusvalandį, ir vaikai, prie ekranų praleidžiantys daugiau nei valandą.

Išanalizavę tyrimo rezultatus mokslininkai daro išvadą, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams saugi riba yra 30 minučių – 1 valandos laikas, praleistas prie ekranų, jis jokių reikšmingų pokyčių sveikatai ar elgesiui neturi, nurodoma „Spectrum“ publikacijoje.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų ir Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikų komanda per dvejus metus ištyrė daugiau kaip tūkstantį 1,5–5 metų vaikus auginančių šeimų iš visos Lietuvos.

Tyrimo duomenimis, ilgiau prie ekranų vaikams leidžia būti žemesnio išsilavinimo, emocinių ir tarpusavio santykių problemų turintys, socialinės rizikos tėvai. Pastarieji ir patys daugiau būna prie ekranų, ypač prie televizoriaus, vaikams esant šalia.

Tyrimas atliktas 2017–2018 metais, vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“.

„Iki šiol tai buvo neabejotinai juokingiausias filmavimas, kuriame teko vaidinti“, – šypsosi Kristina, jau šį antradienio vakarą, 20.30 val., LNK laidoje „Ekranai“ kartu su Džiugu parodijuosianti mokinę ir jos vairavimo egzamino ekspertą.

„Džiugas – fantastiškai talentingas aktorius, jis viską darė ramiu veidu, būtume nufilmavę iš pirmo dublio, bet teko stabdyti, nes aš negalėjau suvaldyti juoko“, – prisimena  K. Radžiukynaitė. Buvo taip juokinga, kad aktorei teko paklausyti laidos režisieriaus Ramūno Cicėno patarimo – „Jei ima juokas – verk“. Kristina šypsosi: „Džiugui rėkiant aš praktiškai ir apsiverkiau“.

Pasak K. Radžiukynaitės, šis filmavimas jai priminė neseniai patirtas emocijas, mat ji vos prieš metus išsilaikė vairavimo egzaminą, tiesa, kaip pati sako, tik per Marytės plauką.

„Ačiū Dievui, tikrasis egzaminuotojas nerėkė, bet įtampos buvo ne ką mažiau, nes labai jaudinausi“, – pasakoja aktorė. Šio vakaro laidoje Kristina įkūnys ne tik Džiugo mokinę, bet ir televizijos žinių vedėją bei „24 valandų“ personažo būsimą nuotaiką. Paklausta, ką dar ateityje parodijų laidoje norėtų suvaidinti, Kristina prisipažįsta, kad labai norėtų pabūti kitokia – galbūt, tapti sena, pikta ar aršia moteriške. „Oi, bus dar perliukų“, – garantuoja aktorė.     

Taip pat laidoje – meistriška ir iki ašarų prajuokinanti laidos „Patriotai“ ir jos vedėjos Rūtos Janutienės, kurią įkūnijo aktorė Lina Rastokaitė, parodija. Žiūrovai turės progą suskaičiuoti, kiek žodžių pavyko ištarti parodijuojamos laidos svečiui Mariui Repšiui.