-
Psichologės patarimai: kaip atpažinti šiandienines patyčias ir padėti vaikui, kurį skaudina?
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vis dar daugybė vaikų patiria bendraamžių, suaugusiųjų, o kartais net ir artimiausių žmonių patyčias, o pastarieji neretai nesupranta, kad jų elgesys žeidžia ir skaudina kitą. Dažnai patyčios lieka neatpažintos, o jas patiriantys vaikai nesulaukia paramos ir dėmesio. Su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Zita Aleksandravičiene kalbame apie tai, kaip patyčios prisitaikė prie šiandieninio gyvenimo būdo, apie patyčių požymius ir pagalbą vaikui, patiriančiam kitų žeminantį elgesį.
Zita Aleksandravičienė, asmeninio archyvo nuotr.
Kai juokaujama, linksma būna abiem ar visiems, o tyčiojantis linksma tik vienam – kitas jaučiasi įskaudintas, – čia esminis skirtumas.
– Jau trylika metų kovo mėnesį aktualizuojama patyčių problema. Ar visuomenė tampa sąmoningesnė, keičiasi vaikų elgesys?
– Netolerancija patyčioms ir kitokiam žeminančiam elgesiui auga, tačiau ne tiek, kad apie šią problemą nekalbėtume. Mokyklose vyksta įvairūs užsiėmimai, diskusijos, kūrybiniai konkursai, renginiai. Su vaikais apie šią problemą kalbame ir patyčias jie atpažįsta lengviau nei suaugusieji. Deja, pastarieji dažnai nepasveria, kada jų humoras tampa nebejuokingas ir nesupranta, kada jis virsta patyčiomis. Kai juokaujama, linksma būna abiem ar visiems, o tyčiojantis linksma tik vienam – kitas jaučiasi įskaudintas, – čia esminis skirtumas. Patyčios yra sąmoningai kitą skaudinantis, iš anksto suplanuotas ir pasikartoti linkęs elgesys. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi, o jas pastebėjus, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi.
– Ar patyčios keičiasi, įgauna naujų formų?
– Dėl pandemijos, šiais metais vaikų mokslai, žaidimai, pažinimai, bendravimas persikėlė į elektroninę erdvę. Kartu su vaikų žingeidumu, čia persikėlė ir patyčios. Elektroninės patyčios vyksta internete ar kitokioje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus. Tai nemalonios, žeidžiančios žinutės, vieši įžeidinėjimai, asmeninės informacijos viešinimas ir pan. Kaip ir kitų patyčių atveju, elektronines patyčias patiriantys vaikai išgyvena, patiria stresą, tačiau suaugusiems elektroninės patyčios dar nėra taip lengvai atpažįstamos.
– Kokios būna patyčios?
– Patyčios būna fizinės, žodinės, elektroninės. Tiesioginės patyčios – kai tyčiojamasi atvira fizine, žodine forma, naudojami įvairūs gestai – atpažįstamos lengviausiai. Pavyzdžiui, vaikas stumdomas, pravardžiuojamas, laužomi ar mėtomi jo daiktai. Dažnu atveju, šaipomasi iš vaiko dėl išvaizdos, negalios, tautybės, siuntinėjamos jam žeminančios, grasinančio turinio žinutės. Taip pat patyčios gali būti netiesioginės, kai tyčiojamasi nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai gali būti ignoravimas, nebendravimas, melagingų apkalbų skleidimas, kitų vaikų kurstymas prieš numatytą asmenį. Kaip ir minėjau, pastaruoju metu vis dažniau girdime ir kalbame apie elektronines patyčias.
Svarbu atskirti ir suprasti, kad konfliktas tarp vaikų, mokinių nebūtinai yra patyčios. Jeigu ginčas įvyko vieną kartą, o jame dalyvaujančių pusių jėgos yra panašios, dėl konflikto abi pusės jaučiasi negerai, tačiau nusileisti nė vienas nenori, tai yra konfliktas, bet ne patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką ir turi tikslą įskaudinti bei pažeminti kitą.
– Pakalbėkime plačiau apie elektronines patyčias. Kokie jų pavojai?
– Technologijos vaikus verčia smalsauti, tyrinėti, o elektroninė erdvė jiems labai įdomi, tačiau nepakankamai pažįstama, todėl kartais atrodo nereali. Virtualiame pasaulyje vaikai jaučiasi drąsesni ir neatpažinti, būtent šitie jausmai įtakoja ir jų elgesį, kartais, deja, ne patį geriausią. Agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą vadinamas elektroninėmis patyčiomis.
Dažna elektroninių patyčių forma – viešas įžeidinėjimas, šmeižtas ir net apsimetimo kitu asmenimi atvejai. Užgaulios žinutės, paviešinta asmeninė informacija, filmuoti ar fotografuoti vaizdai, kuriais vaikas nenori dalintis su kitais, vieši įžeidinėjimai – tai elektroninių patyčių požymiai. Su vaikais būtina kalbėti apie pavojus ir atsakomybę veikiant internete. Jie privalo suprasti, kad ir internete bendrauti reikia saugiai, pagarbiai, be kito žmogaus sutikimo negalima platinti jo atvaizdo ar kitos orumą žeminančios vaizdinės medžiagos. Vaikai turi žinoti, kad netinkamas elgesys ir patyčios virtualioje erdvėje gali užtraukti ir užtraukia atsakomybę, yra ne mažiau kitą žeminantis elgesys nei kitų formų patyčios.
Didžiausias darbas, kalbant apie elektronines patyčias, tenka tėvams, kurie vaikus turi mokyti pagarbaus elgesio kitam visur ir visuomet. Deja, dar daugelis tėvų net nežino ką veikia, kur lankosi ir su kuo bendrauja jų vaikai panirę į technologijas.
Svarbiausia, ugdyti jauno žmogaus pagarbą sau ir kitam, kas reiškia, kad ir savo privatų gyvenimą jis turi mokėti saugoti ir branginti. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka neapgalvoto pasisakymo, žeidžiančio laiško, netinkamos ar juokingos nuotraukos. Tokia informacija išplinta žaibiškai ir gali sukelti daug neigiamų emocijų, piktų komentarų, skaudžiai atsiliepti tolesniam vaiko gyvenimui. Didžiausias elektroninių patyčių pavojus tas, kad net ir uždarius kompiuterį problemos nedingsta – komentarai, paviešintos žinutės, vaizdai ir įžeidinėjimai plinta toliau ir suvaldyti tokią informaciją ypatingai sunku.
– Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias?
– Atpažinti, kad vaikas patiria patyčias nėra lengva, nes paprastai jie nelinkę apie tai pasakoti, atvirauti. Pakitęs elgesys, prasta nuotaika, bandymai išvengti mokyklos, pakitęs socialinio gyvenimo modelis: sunkiai suranda draugų arba atsiriboja nuo senųjų, pyktis ir greitas susierzinimas išduoda tai, kad jūsų vaikas gali patirti patyčias. Dažnai tokie vaikai ir patys tampa tais, kurie tyčiojasi, nes pyktis ir nepasitenkinimas perauga į agresiją. Atkreipkite dėmesį, ar pasinaudojęs kompiuteriu vaikas pasidaro irzlus, liūdnas ar vengia kalbėti ką veikia, su kuo bendrauja elektroninėje erdvėje, nustoja naudotis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – tai gali būti signalu, kad vaikas patiria elektronines patyčias. Patyčios žemina žmogaus savivertę, gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.
– Kaip galime padėti patyčias patiriančiam vaikui?
– Svarbiausia, su vaiku kalbėtis ir jį išklausyti. Tai pati didžiausia ir sudėtingiausia užduotis tėvams. Jeigu tarpusavio ryšys stiprus, vaikas pasipasakos. Leiskite išsikalbėti ir jokiu būdu nepulkite smerkti, vertinti, komentuoti ir neparodykite, kad esate išsigandęs ar pasimetęs. Vaikas, o ypač paauglys, dėl to, kad kažkam pasakoja savo bėdas gali jaustis skundiku, todėl kalbėdami būtinai pabrėžkite, kad jis nesiskundžia, o informuoja ir ieško sprendimo būdų.
Jeigu vaikas tyli ir nesikalba, pasiūlykite jam pasikalbėti su tuo žmogumi, kuriuo jis pasitiki, galite tokiam pokalbiui ir pastūmėti. Paklauskite apie tai jo draugų ar mokytojų.
Patikinkite, kad vaikas bet kada gali kreiptis pagalbos į jus ir paaiškinkite, kad su patyčiomis susiduria ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės, o spendimo būdų visuomet yra.
Pedagogai, mokyklos administracija yra pasiruošę padėti spręsti patyčių problemą. Galima parašyti laišką skriaudikui ir jo tėvam, tačiau neužmirškite, kad tėvai visuomet bus linkę ginti savo vaiką, todėl svarbu nesivelti į diskusijas. Jeigu patyčios nesiliauja galima kreiptis pagalbos į teisėsaugą, interneto paslaugų teikėją, padėti visada pasiruošę „Vaikų linijos“ darbuotojai.
Kalbėkite su vaiku ir mokykite nelikti vienatvėje su savo išgyvenimais ir jausmais.
Kiekvienas gali prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.
Jeigu vaikas patiria patyčias kreipkitės:
„Pagalbos vaikams linija“;
vaikulinija.lt – vieta, kur tėvai gali rasti naudingos informacijos apie vaikams kylančius sunkumus, o vaikai – kreiptis reikalingos emocinės paramos;
svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeidžiantį turinį.
-
Elektroninėje erdvėje patyčias patiriantiems vaikams ir jų tėvams – psichologės patarimai 2
Nusiskundimų dėl patyčių internete sulaukia ir pagalbą vaikams teikiančios linijos – „Vaikų linija“ bei „Pagalbos vaikams linija“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė kviečia suaugusiuosius ir vaikus nesitaikstyti su patyčiomis, mokytis jas atpažinti ir laiku užkirsti joms kelią.
„Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pastebėjus patyčias, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi“, – sako psichologė.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.
Pexels.com nuotr.
Elektroninių patyčių formos
Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.
Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.
Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.
Pexels.com nuotr.
Kaip atpažinti, kur patyčios, o kur nekalti juokai?
Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia, kad elektroninės patyčios yra agresyvus, pasikartojantis, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje.
„Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Tai aštrina patyčias patiriančio vaiko situaciją ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus“, – aiškina psichologė.
Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia.
Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.
Patarimai vaikams, jei iš jų tyčiojamasi arba jei pastebi, kad tyčiojamasi iš kitų
Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Taip pat svarbu išsaugoti žeminančias žinutes ar vaizdus – jų gali prireikti kreipiantis pagalbos.
Psichologė patyčias patiriantiems vaikams pataria atsitraukti nuo interneto bent trumpam – nuveikti ką nors kita, kas džiugina ar padėtų pasijusti geriau.
Vaikai, pastebintys, kad iš kitų tyčiojamasi, kviečiami neprisidėti prie patyčių – nekomentuoti, nesidalinti, nereaguoti į žinutes, kurios gali ką nors įžeisti ar nuliūdinti, taip pat kviečiami įvardinti ir kitiems, kad prie žeminančio elgesio neprisidės ir pranešti suaugusiesiems, kuriais pasitiki, bei pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui.
Patarimai tėvams, jei iš jų vaiko tyčiojamasi
Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias. rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Bet kuriuo atveju, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam.
Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Kartu galima pasikonsultuoti su teisėsauga (epolicija.lt), kaip išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, kad jie būtų pakankami.
Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į interneto paslaugų teikėją arba į policiją, kad skriaudėjai būtų identifikuoti.
Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti – jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, vertėtų kreiptis į ugdymo įstaigos personalą ir kartu pasitarti, kaip spręsti problemą dėl kilusių elektroninių patyčių.
Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz. peržiūrėti privatumo nustatymus, kaip pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti siuntėją ir panašiai.
Pexels.com nuotr.
Patarimai mokytojams, jeigu sužino, kad iš auklėtinio tyčiojamasi
Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turėtų būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Reikėtų veikti pagal šį planą.
Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Kuo daugiau mokyklos darbuotojai turi informacijos, tuo aiškesnis yra veiksmų planas.
Patariama išsaugoti įrodymus – padaryti ekrano nuotrauką ar kitu būdu užfiksuoti įvykį, įvertinti grėsmę vaikui, jo sveikatai – tai gali lemti veiksmų skubumą ir būtinybę kreiptis pagalbos į policiją.
Mokyklos darbuotojai apie įvykį turėtų pranešti tėvams – tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Taip pat patariama inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Jei yra poreikis – pasiūlyti vaikui emocinę ar psichologinę paramą, aptarti jo saugumo planą: kaip jis gali apsisaugoti nuo pasikartojančių patyčių, kur jam derėtų kreiptis, jei patyčios kartosis.
Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Esant būtinybei, pasiūlyti emocinę ar psichologinę pagalbą.
Labai svarbu kalbėtis ir su vaikais – patyčių stebėtojais apie jų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose, suteikti mokiniams informaciją, kokia yra jų atsakomybė patyčių situacijose ir kaip jie gali prisidėti prie elektroninių patyčių sustabdymo.
Elektroninių patyčių atveju kviečiame kreiptis:
svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeižiantį turinį.
vaikulinija.lt – vieta, kur tėvai gali rasti naudingos informacijos apie vaikams kylančius sunkumus, o vaikai – kreiptis reikalingos emocinės paramos.
„Pagalbos vaikams linija“ http://www.pagalbavaikams.lt/lt.php/pagrindinis.html
Informacijos apie saugų elgesį internete rasite čia:
draugiskasinternetas.lt – pati įvairiausia informacija vaikams, tėvams, mokyklų darbuotojams apie saugų elgesį internete, vykstančius renginius, mokymus, o taip pat – ir apie technines galimybes rūpintis vaikų saugumu internete.
auguinternete.lt – informacija tėvams, mokytojams ir tiems, kurie „auga“ internete.
-
Elektroninės patyčios: paaugliams padės mobilioji programėlė 1
Ši programėlė Vokietijos „Saugesnio interneto“ programos partnerių „Klicksafe“ sukurta kaip pirmoji pagalba, patyrus elektronines patyčias internete ar mobiliuoju telefonu.
Vaikai ir paaugliai, susidūrę su skaudinimu ar kitomis nemaloniomis patirtimis internete, vis dažniau ieško pagalbos. Praėjusiais metais „Vaikų linija“ sulaukė beveik 2,5 karto daugiau kreipimųsi dėl grėsmių internete nei 2016 metais – iš viso 860 skambučių ir laiškų šia tema. Dažniausiai vaikų minėtas sunkumas, susijęs su bendravimu internete – elektroninės patyčios.
„Mokykloje, kieme ar kitose vietose vykstančios patyčios kartais persikelia ir į virtualią erdvę. Bendraudami internete, paaugliai gali susidurti su elektroninėmis patyčiomis. Tokiais atvejais jie labai išgyvena, pasimeta ir nebežino, ką daryti, o apie tokias patirtis vengia pasakoti tėvams ar kitiems suaugusiems, nes bijo jų reakcijos arba abejoja, kad tėvai jiems galėtų padėtų, – pastebi „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Labai tikimės, kad naujoji programėlė suteiks paaugliams reikalingos informacijos, patarimų ir padės sužinoti, kokių veiksmų jie gali imtis ir kur kreiptis pagalbos, patyrę elektronines patyčias.“
Mobiliojoje programėlėje „SOS: elektroninės patyčios“ svarbiausius patarimus, ką daryti, nukentėjus nuo elektroninių patyčių, trumpais vaizdo įrašais pateikia paaugliai Emilija ir Tomas. Šie bendraamžiai patarėjai pirmiausia ragina paauglius nusiraminti, nepanikuoti ir kiek įmanoma ramiau ieškoti pagalbos, papasakojant apie patirtas patyčias internete tėvams, mokytojams arba „Vaikų linijai“. Paaugliai mokomi išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, daryti ekrano nuotraukas, užblokuoti juos skaudinančius asmenis ir apie jų netinkamą elgesį pranešti socialinių tinklų ar programėlių administratoriams.
Taip pat elektroninių patyčių pirmosios pagalbos programėlėje galima rasti vizualių instrukcijų, kaip socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ ar programėlėje „WhatsApp“ pranešti apie skaudinantį kitų elgesį, netinkamą turinį ir kaip blokuoti besityčiojančius asmenis. O svarbiausia žinutė, kurią stengiamasi perduoti visiems jauniesiems interneto vartotojams, kad niekas neturi teisės juos skaudinti. Nemokamą Lietuvai adaptuotą programėlę „SOS: elektroninės patyčios“ („Cyber-Bullying First Aid App“) į savo telefonus galima atsisiųsti iš „Google Play“ (https://goo.gl/1SJvoM) ir „App Store“ (https://goo.gl/FK6GT5) interneto parduotuvių.
Nors elektroninės patyčios išlieka aktualiausia tema, praėjusiais metais vaikai ir paaugliai kreipėsi į „Vaikų liniją“ ir dėl kitų bauginančių patirčių internete. Skambučiais, laiškais ir pokalbiais gyvai internetu vaikai pasakojo apie elektroninius nusikaltimus virtualioje erdvėje, matytą ar atsisiųstą potencialiai žalingą arba nelegalų turinį, rūpinosi savo reputacija socialiniuose tinkluose, nerimavo dėl privatumo apsaugos ir įvairių privatumo pažeidimų, dalijosi gąsdinančiomis patirtimis, susijusiomis su nepageidaujamais kontaktais iš nepažįstamų žmonių. Vaikus taip pat neramino internete matyta ar rasta informacija savižudybių ir savęs žalojimosi temomis.
Vaikai ir paaugliai, susidūrę su grėsmėmis ir skaudinančiomis patirtimis internete, gali kreiptis pagalbos į „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val., taip pat laiškais ir pokalbiais gyvai internetu svetainėje vaikulinija.lt.
Visi interneto naudotojai, pastebėję neteisėtą ar žalingą turinį (pavyzdžiui, smurtą, patyčias, pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, nesantaiką kurstantį turinį ir pan.), kviečiami apie tai pranešti LR Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija: https://pranesk.draugiskasinternetas.lt/.
„Vaikų linija“ kartu su partneriais – Švietimo informacinių technologijų centru, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“ – įgyvendina Saugesnio interneto projektą („Safer Internet Centre Lithuania: draugiskasinternetas.lt II“) pagal CEF Telecom 2015-1 – Europos infrastruktūros tinklų priemonės Saugesnio interneto programą. Ši programa vykdoma 30-je Europos Sąjungos šalių, sukūrus nacionalinius Saugesnio interneto centrus, kurie informuoja visuomenę, kaip saugiai naudotis internetu, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su grėsmėmis internete, ir kovoja su žalingu bei nelegaliu turiniu virtualioje erdvėje.