„Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas. Juose aiškiai yra numatyti ir terminai, kada turėtų būti priimami sprendimai – nuo pačio sprendimo priėmimo viduje tarp trijų Baltijos šalių, kad rinkos turėtų būti sujungiamos ne vėliau kaip per pusantrų metų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė R. Pocius.

„Jeigu mes planuotume arba įsivaizduotume, kad realiai sprendimą galėtume priimti po sinchronizacijos, kad judame rinkų sujungimo link, tai realus rezultatas galėtų būti 2027 metai, kuomet bendra mūsų rinka jau galėtų funkcionuoti“, – pridūrė  rinkos reguliuotojo vadovas. 

VERT pirmininkas vasarį BNS teigė kad trijų šalių elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį sistemos pradės veikti sinchroniškai su Europa, tačiau pradėti būtinus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams.

 

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

„Jeigu mes esame susiskaidę, fragmentuoti, esame mažos rinkos, tai tikėtis pritraukti naujų rinkos dalyvių yra pakankamai sudėtinga. Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams ir suteiktų galimybę jiems įžengti į mūsų nacionalines rinkas“, – forume kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, bendros Baltijos šalių elektros prekybos zonos sukūrimas taip pat suvienodintų trijų didžiųjų elektros tiekėjų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų dalį rinkoje bei sukurtų palankesnes sąlygas konkurencijai.    

„Rinkų sujungimas suvienodintų tų tiekėjų turimas rinkos dalis ir pastatytų juos į vienodas startines pozicijas“, – teigė R. Pocius.

Anot VERT pirmininko, vienas pagrindinių iššūkių sujungiant Baltijos šalių elektros prekybos zonas – skirtingas mažmeninės rinkos reguliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Šiandien, reikia pripažinti, Lietuvoje politinė intervencija į patį reguliavimą yra pakankamai reikšminga, kas nėra gerai ir sveika mažmeninės rinkos vystymuisi. Tam, kad turėtume didesnę konkurenciją ir naudą, matyt, turės būti atitinkami sprendimai ir galbūt didžiulės politinės intervencijos atitraukimas iš mūsų šalies politikų“, – teigė R. Pocius.

I. Žilienė: bendrai rinkai reikalingos investicijos į perdavimo tinklus

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.

„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, –  ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė.

Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.

„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.

VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.

Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus.

 

Tiekėjai abejoja bendros rinkos nauda

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją.

„(Konkurencija – BNS) atsiras dėl to, kad elektros vartojimas didėja Lietuvoje – dėl to tikrai gali atsirasti. (...) Tai nepakenks (bendros rinkos sukūrimas – BNS), bet ar tai kažką papildomai mums kaip tiekėjams sukurs? Manau, kažko nepakeis“, – forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo M. Giga.

Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.

„Turime labai daug teisinių skirtumų, kurie yra įvardyti politiniai skirtumai. Ar įmanoma juos suvienodinti? Turint norą, ambicijas įmanoma, bet tai velniškai sudėtinga“, – teigė „Enefit“ vadovas.

Tai aptarta G. Nausėdos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus susitikimo pirmadienį, pranešė Prezidentūra.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys Baltijos šalių prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Be to, jis pabrėžė, kad šis klausimas keliamas ir todėl, kad būtų pasiruošta sinchronizavimui „ir technine, ir rinkos prasme“.  R. Pocius žadėjo kalbėtis ir su švedų reguliuotoju, kad būtų finansiniai produktai ant „NordBalt“ jungties, kurie leistų sumažinti rizikas tiekėjams.

Pasak prezidento, susirūpinimą kelia ir galios trūkumas ESO tinkle: jis daugelyje vietų yra išnaudotas ir dažnai nauji vartotojai, įskaitant ir norinčius prisijungti saulės elektrines, turi mokėti dideles sumas, o vėliau besijungiantieji gali tai padaryti iš esmės nemokamai.

VERT pirmininkas minėjo, kad artimiausiu metu planuojama peržiūrėti prijungimo kainų nustatymo tvarką ir įkainius, taip pat pabrėžė efektyvų pajėgumų paskirstymą.

Prezidentas pabrėžė, kad valstybė turi mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, didinti reguliuojamų sektorių konkurencingumą bei kurti inovacijas skatinantį reguliavimą.

Susitikime taip pat aptarta būtinybė reguliaciniu aspektu stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir fizinę apsaugą.

„Kalbant apie rugpjūčio mėnesio šiek tiek didesnę kainą, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, tai iš esmės ją nulėmė remontai, kurie buvo atlikti nacionalinėse jungtyse, – konkrečiai kalbame apie „Nordbalt“ jungtį, kuomet elektros energijos turėjome importuojamos mažiau iš Skandinavijos“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Pocius.

„Šiais metais išties galima apibūdinti situaciją elektros rinkoje kaip stabilią, palyginus su tuo, kas buvo praėjusiais metais“, – pridūrė jis.

Rugsėjį elektros vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 11,7 cento už kilovatvalandę (kWh) ir buvo 14,7 proc. didesnė nei rugpjūtį (10,2 cento).

Anot VERT vadovo, taryba prognozuoja, kad ateityje elektros kaina išliks panaši, kaip dabar.

„Žvelgiant į priekį, kaip tik reguliavimo taryba kitų metų pirmam pusmečiui nustatė prognozuojamą rinkos kainą, kuri galėtų siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), tai šiandien dienai matome, kad rinka neįžvelgia kažkokių rimtų priežasčių elektros energijos kainų svyravimui, tai kaina, ji turėtų išlikti maždaug panašiame lygyje“, – teigė jis.

Šiandien matome, kad rinka neįžvelgia kažkokių rimtų priežasčių elektros energijos kainų svyravimui, tai kaina, ji turėtų išlikti maždaug panašiame lygyje.

 

Tuo metu visuomeninė elektros kaina, kuri yra aktuali beveik 450 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų, anot R. Pociaus, kitų metų pirmąjį pusmetį turėtų išlikti panaši arba nežymiai didėti. Ji turėtų būti patvirtinta iki spalio pabaigos.

Šiuo metu galioja 22,264 cento (su PVM) už kWh visuomeninis elektros tarifas. Garantinio tiekimo vienos laikos zonos standartinis tarifas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 13,5 proc. iki 21,8 cento už kWh.

Biržoje smarkiai atpigus dujoms, o vieninteliam dujų tiekėjui „Ignitis“ jų nusipirkus už didesnę kainą, R. Pocius teigia, kad buitiniai vartotojai didesnių kainų už dujas kitąmet nemokės.

„Šiandien dienai vidutinė apdrausta dujų kaina siekia apie 125 eurus už MWh, kuri yra įskaičiuota į tarifą. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojai realiai šito nejaučia, nes vartotojams reali kaina, kurią moka už kubinį metrą dujų, yra 53 eurai už MWh“, – sakė VERT vadovas.

„Vartotojas, ar būtų „Ignitis“ apdraudusi dujas, ar būtų šiandien biržos kaina, mokėtų lygiai tiek pat, kiek moka šiandien, turbūt vienintelis dalykas yra tas, kad ta didesnė dujų kaina, ji pareikalavo biudžeto pinigų, tai reiškia kompensacijos, kad iki šiandien dienai nustatyto tarifo būtų padengiamas dalinis tarifas“, – teigė R. Pocius.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje spalio ateities dujų sandorių kaina pirmadienį buvo 34,8 euro už MWh, tuo metu 2023–2024 metų žiemos mėnesių sandorių kainos svyravo nuo 48,9 iki 51 euro.

Esą jeigu mes tvarkingai vykdysime savo energetikos strategiją, tapsime energetikos išteklių eksportuotojai.

Ir tokia žinia sklinda iš šalies, kurios elektros srautus dešimtmečius reguliuoja dispečerinė Maskvoje?

O tai kur sapalionės apie naujosios AE patogeną, kurio mirtinai reikia Marijos žemei? Juk vienų branduolinių kapinių, dedikuotų Visagino AE, mums mažai. Reikia dar vienų, naujų – perspektyvesnių. Gal ir svetimas atomines atmatas už padėką kišenėn būtų galima atsigabenti. Net japonai buvo iškviesti, referendumas išprovokuotas, akcinis kapitalas, o gal ir „otkatai“, kaip tąsyk gausiai kalbėta, iš anksto pasidalinti. Vyko reklaminė politkampanija „Mes be atomo nenurimsime“. Bankinių ekonomistų šutvė žvygčiojo, kokia šaliai reikalinga naujos AE investicija, kaip ji atgaivins ekonomiką, kaip kils algos ir pigs dešra.

Tik apie tai, kiek gaus bankai, tarpininkai, teisininkai, politikai ir oligarchai, niekas nieko nesakė. Kaip nesakė ir kas bus atominio kuro tiekėjai. Nepatogu kažkaip. Dabar ryškėja, jog tai galėjo būti „Rosatom“, kuriai iki šiol netaikomos jokios sankcijos, kad Europos branduolinės elektrinės neliktų be degalų. Kaip sako neišsilavinę tautiečiai, še tau, boba, ir Devintinės. Tai čia toks mūsų politikos vertybinis nuoseklumas – vaidinti negailestingus patriotus, o realiai dar tiesiau driektis Raudonosios aikštės link. Ir kur čia ta šv. mergelė Greta, madingoji ekologija, tvarumas ir kitos venerinės ligos?

Prireikė 10 metų, kad nors vienas Lietuvos klerkas pagaliau bent netiesiogiai prisipažintų: už tuos milijardus, kuriuos buvome užsimoję susmeigti į atominį monstrą, šiandien buvo galima gaminti žaliąją energiją ne tik sau, bet ir Centrinei Europai.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba.

Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro. 

VERT teigimu, gruodį didmeninės kainos dinamika buvo itin didelė — pirmąją mėnesio pusę kainos vidurkis buvo 378,5 euro, tuo metu antros pusės vidurkis buvo 142,5 euro.

Vietos gamyba gruodį didėjo 36,7 proc. ir siekė vidutiniškai 477,4 GWh, suvartojimas augo 11,5 proc. iki 1123 GWh.

Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos (17‒18 val.) kainos – 485,6 euro – ir mažiausios (3‒4 val. CET laiku) kainos – 257,4 euro – buvo beveik 2 kartai. Vartotojai, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios kainos planus, gali keisti savo vartojimo įpročius ir taupyti elektrą, teigia taryba.

Gruodį vėjo elektrinių generuotos elektros kiekis didėjo 36,7 proc. iki 131 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 2,4 karto iki 2,4 GWh, hidroelektrinių – didėjo 16 proc. ir siekė 91,4 GWh.

„Susiklosčiusių aplinkybių rezultatas – mažos kainos“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Per pastaruosius keturis mėnesius elektros kainos šokinėja nuo aukštumų iki dugno. Elektra 4 eurus už 1 kWh rugpjūtį kainavo trumpai – tik vieną valandą. Įprasta kaina laikėsi apie 0,5 ct. Spalį ir lapkritį kaina svyravo apie 18–20 ct/kWh. Gruodį – apie 30 ct/kWh, o po Kalėdų „Nord Pool“ biržoje – stebėtini dalykai. Gruodžio 26-osios naktį elektros 1 kWh kainavo 2 ct, o vakar nuo 4 iki 5 val. ryto elektros 1 kWh kainavo 0,05 ct. Tai net kelis šimtus kartų mažiau už rekordinę rugpjūčio kainą. Priežasčių – kelios.

„Visų pirma, Kalėdų laikotarpis, kai beveik visa Europa švenčia, sumažėjusi gamybos apimtis, mažiau reikia elektros“, – pažymėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Antra priežastis – iš gamtos. Lietuvoje vėjo elektrinės sukasi sparčiai.

„Šią naktį arba praeitą vėjo elektrinės gamino per 500 megavatų elektros. Tai yra praktiškai daugiau negu trečdalis naktinio elektros poreikio“, – skaičiais dalijosi M. Nagevičius.

Skandinavijos šalyse, iš kurių perkame elektrą, upėse daug vandens, efektyvios hidroelektrinės. Švedai po remonto dar paleido atominę elektrinę.

„Žemos kainos Skandinavijoje, paleistas branduolinis reaktorius, kuris anksčiau stovėjo“, – vardijo atpigimo faktorius M. Nagevičius.

Taigi, elektros Europoje pagaminama daugiau, o suvartojama mažiau. Net yra šalių, kuriose elektros kaina žemiau nulio. Vartotojams primokama už sunaudotą elektrą.

„Praėjusią naktį Nyderlanduose ir Belgijoje buvo neigiama kaina tam tikromis valandomis“, – sakė V. Poderys.

Nors naktimis elektros kaina arti nulio, daugumai iš to naudos mažai. Išskyrus kelis procentus vartotojų, kurie turi vadinamąjį biržos planą, kuris kartais vadinamas ir turintiems stiprius nervus, nes mokama tiek, kiek elektra kiekvieną valandą kainuoja biržoje.

„Gali savo elektromobilį įsikrauti labai pigiai, galėtų įsikrauti akumuliatorių baterijas“, – akcentavo M. Nagevičius.

Praėjusią naktį Nyderlanduose ir Belgijoje buvo neigiama kaina tam tikromis valandomis.

Šiek tiek naudos gali būti ir vartotojams, pasirinkusiems, kai mokama pagal mėnesio kainos vidurkį.

„Jiems šiek tiek ta viena valanda sumažino rinkos mėnesinį vidurkį. Tai jiems irgi gera naujiena“, – pastebėjo M. Nagevičius.

Dauguma lietuvių turi ilgalaikius planus fiksuotais tarifais. Jiems trumpalaikis elektros pigimas neatsilieps.

„Jiems didelės įtakos svyravimai žemyn ir į viršų nedaro“, – sakė M. Nagevičius.

Energetikos agentūros vadovas sako, kad tokių svyravimų ateityje daugės.

„Jų skaičius ir amplitudė didės dėl to, nes daugiau saulės ir vėjo, o mažės dujų generacijos“, – svarstė V. Poderys

Vis perspektyvesnis bus išmanus elektros vartojimas. Pvz., biržos planas arba elektros akumuliatoriai, kuriuos galima įkrauti naktį ir elektrą naudoti dieną.

„Visi turi būti suinteresuoti, kad šie metai būtų šilti, vėjingi ir upėse būtų daug vandens“, – sakė M. Nagevičius.

Tačiau prognozuojama, kad, nepaisant trumpalaikių elektros kainų kritimų iki nulio, vidutiniškai aukšti elektros tarifai dar laikysis visus kitus metus.

Už tai balsavo 114, prieš buvo 1 parlamentaras. Už Elektros energetikos įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 29 dieną.

Seimui galutinai pritartus visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Per tą laiką, kaip tikisi Vyriausybė, Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.    

„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 50 procentų. Mūsų siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų, kurie per tris metus bet kada galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – Seimo posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

„Taip pat noriu visiems priminti, kad visų etapų elektros rinkos liberalizavimas didžiule dauguma buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime“, – pridūrė ji.

Tokiam Vyriausybės pasiūlymui vienbalsiai pritarusi opozicija vis dėlto piktinosi, kad sprendimai dėl liberalizavimo atidėjimo buvo priimti pavėluotai.

„Mes jums nuolat kartojome – netęskite rinkos liberalizavimo, kada tauta jau nebegalėjo ištverti, tada tą etapą bandote nuketi trims metams, tačiau nė viena valstybė nevarė su botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką. Tik sovietų laikais į šviesų rytojų taip žmonės buvo varomi“, – Seimo posėdyje piktinosi darbietis Artūras Skaidžius.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Petras Gražulis Seimui pasiūlė priimti rezoliuciją dėl elektros kainų Lietuvoje bei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prašanti įvertinti, „ar atskirų Lietuvos pareigūnų veiksmuose, sudariusiuose sąlygas elektros energijos perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams neteisėtai gauti nepagrįstą naudą, nėra nusikaltimo sudėties“.

Seimui atmetus tokį pasiūlymą jis apkaltino valdančiuosius gaunant naudą iš elektros liberalizavimo.

„Kadangi balsuoja prieš, tai akivaizdu, kad, matyt, yra daug neskaidrių dalykų ir tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita“, – teigė P. Gražulis.

Į tai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė: „Pirmą kartą sutinku su Petru Gražuliu – iš tikrųjų ta grupuotė sėdi Kremliuje“.

Ministerijos teigimu, į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam  liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.

Jei Seimas priims Elektros energetikos įstatymo pataisas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Energetikos ministerija teigia, kad taip reaguojama į itin aukštas elektros kainas rinkoje („Nord Pool“ biržoje kaina išaugo nuo 223 eurų už megavatvalandę birželį iki 480 eurų rugpjūtį) bei sustabdytą nepriklausomos tiekėjos „Perlas Energija“ veiklą.

„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 procentai. Siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų“, – posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Vartojimas trečios kategorijos yra santykinai nedidelis, tai tas svoris nuo bendros elektros rinkos bus labai nedidelis“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, į šį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Tuo metu Konkurencijos taryba teigia, kad sprendimas atidėti trečiąjį etapą gali apsunkinti nepriklausomų tiekėjų veiklą ir neigiamai paveikti konkurenciją, nes tiekėjus šiemet, tikėtina, pasirinks mažiau vartotojų, negu neatidėjus šio etapo.

Ji taip pat atkreipė Energetikos ministerijos dėmesį, kad bendrovei „Ignitis“, veikiančiai kaip nepriklausoma tiekėja, gali būti sudaromos palankesnės sąlygos, nes jos, kaip visuomeninės tiekėjos, veikla pratęsiama iki 2026 metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad trečiasis rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3-4 metams, kad per tą laiką Lietuvoje atsirastų daugiau saulės ir vėjo jėgainių, todėl sumažėtų rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko.  

Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, kad per tą laiką atsiras daugiau atsinaujinančios energetikos, kurios gamintojai, tikėtina, kooperuosis ir tieks elektrą žmonėms.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, duomenimis nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam  liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.

Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius.

„Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas. Skubiosios intervencijos pasiūlymai yra savaičių klausimas, kad jie būtų pateikti. O išsamesnei elektros rinkos peržiūrai turbūt reikėtų pasilikti daugiau laiko analizei, kad būtų pateikti rimti sprendimai“, – BNS sakė M. Vaščega.

„(Reforma – BNS) gal labiau tikėtina (...) ne savaičių, gal kelių mėnesių klausimas“, – pridūrė jis.

EK atstovas nesiėmė vertinti, ar pasiūlymus Komisija pateiks dar iki kitą penktadienį Briuselyje vyksiančios neeilinės Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos. Kokie konkretūs pasiūlymai gali būti susiję su vadinamąja skubia intervencija, M. Vaščega taip pat neatskleidė.

„Noras yra atsakyti į tai, kas vyksta elektros ir dujų rinkoje – tiekimo sutrikimus ir dideles kainas. Kol kas aš dar jums nesiimu pasakyti, kokios tiksliai bus sudedamosios dalys“, – teigė Komijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.

Pasak M. Vaščegos, siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, darbas Bendrijos institucijoje vyktų dviem kryptimis.

„Pirmiausia, kad būtų skubi intervencija siekiant palengvinti situaciją energetikos sektoriuje, – kiek tai susiję ir su tiekimo sutrikimais, ir su dujų, ir elektros kainomis. Antras dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus, – išsamesnė elektros rinkos modelio peržiūra“, – teigė M. Vaščega.  

Pasak jo, peržiūrint elektros rinkos modelį, būtina įvertinti didesnio jos efektyvumo, kurį komplikuoja dujų kaina, galimybes. 

„Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį elektros rinkos modelį, kad šiame elektros rinkos modelyje, kainos nustatyme nemaža kainos dedamoji yra dujų kaina. Kaip žinia, dujų kaina šiandien yra V. Putino manipuliacijų rezultatas. Būtent todėl mes turime šioje situacijoje įsivertinti, kiek mūsų elektros rinka, kurioje kaina priklauso ir nuo manipuliatyvios dujų kainos, atitinka gerai veikiančios rinkos požymius, ir paieškoti bendrų sprendimų“, – teigė M. Vaščega.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pirmadienį LRT teigė, jog elektros kainą Europos biržose lemia dujų kaina, o įgyvendinus Austrijos kanclerio pasiūlymą elektra taptų pigesnė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį taip pat paragino ES atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su EK pirmininke U. von der Leyen ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį teigė, jog elektros ir gamtinių dujų kainų atskyrimas sugriautų prekybos elektra sistemą, todėl būtini kompleksiniai sprendimai.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.

Vakarai kaltina Rusiją sąmoningai naudojant energetinius išteklius kaip geopolitinį ginklą, siekiant mažinti jų kantrybę remiant Ukrainą.