Lietuvos banko laiške finansų bendrovėms, kurį matė „Reuters“, teigiama, kad elektros ir interneto prieigos netekimas yra vienas iš „ekstremalių, bet galimų“ scenarijų, todėl tam turi būti pasiruošta.

„Padidėjusi geopolitinė įtampa regione padidina kibernetinių atakų grėsmes, įskaitant atakas prieš svarbiausią informacinę infrastruktūrą“, – laiške perspėjo Lietuvos bankas.

Centrinis bankas komentare BNS nurodė, kad jis nuolat tikrina, ar finansų įstaigos atitinka informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo reikalavimus, kaip jos atnaujina veiklos tęstinumo planus ir siekia užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai būtų tinkamai pasirengę įvairiems scenarijams.

Padidėjusi geopolitinė įtampa regione padidina kibernetinių atakų grėsmes, įskaitant atakas prieš svarbiausią informacinę infrastruktūrą.

„Kibernetinio saugumo temos aktualumas didėja, todėl labai svarbu, kad rinkos dalyviai skirtų tinkamą dėmesį šiam klausimui“, – rašoma centrinio banko komentare.

Pasak „Reuters“, Lietuvos bankas šalies finansų institucijoms patarė parengti nenumatytų atvejų planus kibernetiniams išpuoliams, pavyzdžiui, tokiems kaip „ransomware“ ir DDoS atakos, kurių metu įsilaužėliai mėgina užtvindyti tinklus dideliu duomenų srautu.

Pastaruoju metu ir kitos ES reguliavimo institucijos įspėja bankus pasirengti galimoms kibernetinėms atakoms iš Rusijos, o kai kurios finansų įmonės organizuoja kibernetinio karo scenarijaus žaidimus, imituojančius tikrų atakų patirtį, kad patikrintų savo gebėjimą jas atlaikyti.

Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija vis dar priklauso bendrai elektros energetikos sistemai BRELL, valdomai iš Maskvos.

Kaitalioja datą ir laiką

„Kadangi mikrorajonas – naujas, nežinau, gal elektra atjungiama dėl to, kad prie elektros tinklo prijungiami nauji vartotojai. Gruodžio 8 dieną irgi turėjo atjungti elektrą. Buvome pasipiktinę, kad žiemą ir visai dienai... Mūsų šildymo sistema – elektrinė, juk visi gyvename nuosavuose namuose. Kodėl elektrą būtinai reikia atjungti žiemą?!“ – plūdo Vyčio Kryžiaus gatvės gyventoja.

Pašnekovė neslėpė – pykdo ir tai, kad bendrovė ESO atsiunčia daugybę žinučių su planuojamų darbų datomis ir laikais, tačiau esą jie ne visada įgyvendinami – neretai pranešama, kad darbai atliekami nebus. „Nukėlė į gruodžio 13 dieną, paskui atšaukė. Tada nukėlė į 14 dieną ir vėl atšaukė. Skambinome klausti: tai kada, po velnių, atjungsite elektrą?! Mums reikia pasiruošti arba kur nors išvažiuoti, nes atjungti elektrą planuota visai dienai nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Aišku, nebuvo taip, kad tiek ilgai jos neturėjome. Toks intervalas pasakomas su rezervu. Šiaip ne taip tą dieną išgyvenome...“ – atviravo moteris.

„Blaškymasis neapsisprendžiant, kurią dieną bus atjungta elektra veda iš kantrybės. Visą naktį kūrenome beveik dusdami, nes ruošėmės ilgam elektros atjungimui, jei negalėsime kūrenti, kad bent šiluma išliktų“, – pridūrė ji.

Nuo ryto – be elektros

Dar vienas akibrokštas, kurio sulaukė Vyčio Kryžiaus gatvės gyventoja – žinia apie tai, kad norint užtikrinti elektros tiekimo kokybę tinklas gruodžio 21-ąją bus remontuojamas du kartus – nuo 6.30 val. iki 8 val. ir nuo 19 val. iki 21 val.

„Skambinau ir klausiau: žmonės, ar jūs savame prote? Kodėl atjungti elektrą reikia būtent tada, kai visas rajonas ruošiasi į darbus, mokyklas? Juk jei nebus elektros, neturėsime nei karšto vandens, nei šviesos, nei galimybės papusryčiauti. Nebent keltumėmės 5 val. ryto, kad spėtume pasiruošti iki 7 val., o paskui sėdėtume ir lauktume, kol galėsime išeiti. Aš negalėsiu atidaryti net garažo vartų, nes jie – elektriniai“, – vardijo moteris.

Skaitytojos nuotr.

Skaitytojos nuotr.

Bandyti susitarti, kad elektros tiekimas būtų atjungtas bent nuo 8 val. ryto, o ne nuo 6.30 val., skambinant bendruoju ESO klientų aptarnavimo numeriu esą taip pat neįmanoma – konsultantai nieko konkretaus nepasako, o viršesnių atsakingų asmenų kontaktų neduoda. „Konsultantai tepasako: labai atsiprašome už nepatogumus. Na, taip, ką jie dar, vargšai, gali padaryti ar pakeisti...“ – nusivylimo neslėpė kaunietė.

„Visi žmonės keliasi 6.30 val. arba 7 val., kad 8 val. būtų darbe arba mokykloje. Ar čia pokštas? Rašiau ESO klausdama, ar toks laikas jiems atrodo normalus, bet gavau tik automatinį atsakymą, kad su manimi artimiausiu metu susisieks, bet niekas nesusisiekė. Suprantu, jei elektra būtų atjungiama savaitgalį, kai žmonės ilgiau miega ir niekur nereikia skubėti, bet darbo dieną – per patį pasiruošimo piką...“ – stebėjosi Vyčio Kryžiaus gatvės gyventoja.

Jei planuojami darbai, tai gal galima suplanuoti ir normalesnes elektos atjungimo valandas?

Moteris sakė šitaip nesipiktintų, jei būtų pranešta, kad elektros tiekimas bus nutrauktas dėl kokio nors gedimo – dalyko, kurio paprastai neįmanoma nuspėti iš anksto. Tačiau čia, juk kas kita – remonto darbai geresnei elektros tiekimo kokybei užtikrinti. „Jei planuojami darbai, tai gal galima suplanuoti ir normalesnes elektros atjungimo valandas?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Įvardijo priežastį

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams pirmadienį susisiekus su bendrovės ESO Ryšių su visuomene projektų vadovu Pauliumi Kalmantu, šis paaiškino, kodėl Vyčio Kryžiaus gatvės gyventojai antradienį elektros neturės nuo ankstyvo ryto.

Tam ir statomas generatorius, kad toje gatvėje ir apylinkėse būtų sukelta kuo mažiau nepatogumų dieną ir gyventojai turėtų elektrą.

„Darbai tinklo patikimumui didinti pradedami nuo 8 val., tačiau iki to laiko yra statomas generatorius. Tuo metu galimi elektros tiekimo sutrikimai. Tačiau tam ir statomas generatorius, kad toje gatvėje ir apylinkėse būtų sukelta kuo mažiau nepatogumų dieną ir gyventojai turėtų elektrą. Todėl yra numatyta statyti elektros generatorius. Juos bestatant, be abejo, yra numatyti trumpalaikiai elektros tiekimo nutraukimai ryte ir vakare tam, kad būtų atjungtas įprastas maitinimas, kuris bus taisomas, ir prijungtas generatorius. Statome generatorius ten, kur leidžia galimybės, ir tai darome, kad klientai pajustų kuo mažiau nepatogumų, susijusių su šiais remontais“, – aiškino pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad tikrai nebus taip, kad pusantros valandos – nuo 6.30 val. iki 8 val. visą laiką gyventojams nebus tiekiama elektra. Elektros tiekimas esą nutruks tik tuo metu, kai bus keičiamas energijos šaltinis.

Paklaustas apie tai, kodėl ESO neretai keičia planuojamų atlikti darbų datas ir laikus, P. Kalmantas aiškino, kad norimiems atlikti darbams dažniausiai koją kiša oro sąlygos. 

„Jei yra šalčiai ir temperatūra smarkiai svyruoja, planinių patikimumo gerinimo darbų nevykdome. Apie planinius remonto darbus gyventojai įspėjami prieš penkias darbo dienas ir parą prieš juos atliekant. Bet jeigu oras pasikeičia – siekia penkis laipsnius šalčio – darbus trumpiname, o kai perkopia dešimt laipsnių šalčio – juos stabdome nukeldami vėlesniam laikui, kad elektros tiekimas nebūtų atjungtas per šalčius“, – teigė ESO atstovas.

Vyčio Kryžiaus gatvėje, pasak P. Kalmanto, – itin nusidėvėjęs elektros tinklas, todėl reikia atlikti rekonstrukcijos darbus. „Esant tokiai oro temperatūrai darbus vykdyti galime, todėl pajungiame generatorių, kad gyventojai nesusidurtų su problemomis – jie pajus tik trumpalaikius sutrikimus, kai generatorius bus pajungiamas ir atjungiamas. Visą dieną šildymas ir visa kita, kas varoma elektra, veiks, nes mes pasirūpiname generatoriumi“, – pakartojo jis.

Darbai, užtikrinantys patikimą elektros tiekimą gyventojams, vyksta pagal planą ir jie turi būti atliekami nuolatos. „Darbus turime daryti dabar, jei lauktume šiltų metų laikų, tada vėl būtų bėdų – žmonės pyktų, kad per karščius neveikia kondicionieriai“, – aiškino P. Kalmantas.

Gedimai veda iš kantrybės

Su portalu kauno.diena.lt susisiekęs Kauno rajone, sodininkų bendrijoje „Ginėnai“, sodo namelį turintis, bet čia nuolat negyvenantis Aistis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) neslėpė pasipiktinimo – žinučių, pranešančių apie gedimus, dėl kurių kurį laiką nebus elektros, iš ESO sulaukia maždaug šešis septynis kartus per metus. Pasak jo, kai kuriais atvejais gedimai esą būdavo pašalinami ne per kelias valandas kaip paprastai nurodoma, o užtrukdavo kone visą dieną – net iki aštuonių valandų.

„Praneša kaip dera – prieš dieną, bet tie remonto darbai tiesiog nusibodo – juk išsijungia ir elektros prietaisai – šaldytuvas, televizorius, signalizacija... Tai – velniškai nepatogu. Tie remontai – nesibaigiantys“, – plūdo kaunietis.

Birželio 1-ąją iš ESO Aistis vėl sulaukė žinutės, informuojančios apie elektros sutrikimą. Buvo pranešta, kad gedimai įprastai yra pašalinami per dvi valandas. Tačiau elektra vėl atsirado tik maždaug po keturių valandų.

Nežinau, ar jie pinigus plauna sakydami, kad: „Va, mes remontuojame – reikalinga brigada, priežiūra...“. Na, tai sutvarkykite vieną kartą!

Sodo namelyje tąkart buvęs Aistis pasakojo, kad bandant su ESO darbuotojais susisiekti telefonu, tai padaryti pavyko tik po ilgo ir kantraus laukimo, trukusio net keliasdešimt minučių. „Galvojau, na, bandysiu sulaukti, bet visą laiką girdėjau tik autoatsakiklį: „Šiuo metu visi operatoriai – užimti, truputį palaukite“. Laukiau gal 20 minučių – dešimt ar 20 kartų man pasakė, kad: „operatoriai užimti“, paskui atsiliepė kažkokia mergaitė, bet mano telefonas išsikrovė ir palikau juos ramybėje, nes neturėjau įkroviklio...“ – apmaudo neslėpė kaunietis.

Paaiškino priežastį

Paprašytas pakomentuoti situaciją apie vis pasikartojančius elektros tiekimo sutrikimus sodininkų bendrijoje „Ginėnai“, ESO atstovas Paulius Kalmantas sakė, kad elektros linija čia esą nėra avarinės būklės, tačiau nemažą įtaką tiekimo sutrikimams daro gamtos reiškiniai – snygis, perkūnijos, kitos ekstremalios oro sąlygos. Jo teigimu, taip pat gedimai įvyksta ir dėl kitų priežasčių.

Viena jų nutiko ir birželio 1-ąją, kai Aistis sulaukė žinutės iš ESO. Kaip teigė P. Kalmantas, tądien apie 10 val. buvo pranešta, kad pašalinių asmenų vairuojamas automobilis kliudė ir nutraukė elektros oro linijos laidus. Pasak jo, ESO inspektavimo komandų inžinieriai, apžiūrėję elektros oro linijas, nustatė, kad linijos laido pažeidimas įvyko Smiltynų kelyje, netoli Lapių gyvenvietės.

„Todėl ir buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas minėtos sodo bendrijos gyventojams. Pažeidimą „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbuotojai pašalino operatyviai – apie 14 val.“, – akcentavo pašnekovas.

Išsakius kauniečio kritiką dėl to, kad su ESO darbuotojais jam pavyko susisiekti tik po maždaug 20 minučių, P. Kalmantas aiškino, kad laukimo laikas priklauso nuo skambučių skaičiaus.

Kaip teigė pašnekovas, birželio 1-ąją nuo 10 iki 11 val. buvo itin didelis skambučių srautas – per vieną pusvalandį gauta virš 500 skambučių. Vidutinis laukimo laikas tuo metu buvo apie 200 sekundžių. Bendras vidutinis tos dienos laukimo laikas – 116 sekundžių.

Dėl sunkvežimio avarijos Anglijos Lesteršyro grafystės Liutervorto miesto rajone eismas pietų kryptimi sustojo visose trijose automagistralės juostose. Susidarė kelių kilometrų ilgio spūstis.

Vairuotojai raginami būti itin atsargūs.

Tuo tarpu energetikos kompanija „Western Power Distribution“ pranešė, kad dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose 15 tūkst. namų vis dar yra be elektros.

Britanijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad kai kuriose šalies grafystėse paskelbtas „geltonas“ pavojaus lygis. Tarnyba įspėjo, kad „dėl žiemiškų orų kai kuriuose rajonuose gali įvykti incidentų“.

ESO duomenimis, Alytaus regione 16 val. elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 1,38 tūkst. klientų, Utenos regione - 334, Vilniaus ir Kauno regionuose - atitinkamai 286 ir 249 klientams.

Bendrovės teigimu, daugelyje vietų gedimus lėmė gausus žaibavimas ir ant oro linijų virtę medžiai. Gedimus šalina 79 operatyvinės komandos, suburtos iš bendrovės ir rangovų darbuotojų, didžiąją dalį gedimų tikimasi pašalinti iki penktadienio vakaro.

Ketvirtadienį ESO brigados elektros tiekimą atstatė 69,6 tūkst. klientų, penktadienį - 31 tūkst. klientų.

ESO prašo gyventojų gamtos stichijų metu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus nedelsiant skambinti trumpuoju bendrovės numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Alytaus regione 12 val. elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 3,4 tūkst. klientų, Utenos - 1,1 tūkst., Vilniaus - 798, Kauno - 379 klientams, pranešė ESO.

Bendrovės teigimu, daugelyje vietų gedimus lėmė gausus žaibavimas ir ant oro linijų virtę medžiai. Gedimus šalina maksimalios pajėgos – visoje Lietuvoje dirba 54 operatyvinės komandos, suburtos iš bendrovės ir rangovų darbuotojų. Iš jų Vilniaus ir Alytaus regionuose gedimus šalina 30 brigadų.

Nuo ankstyvaus ketvirtadienio ryto ESO brigados tiekimą jau atstatė 20,8 tūkst. klientų.

ESO prašo gyventojų gamtos stichijų metu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus nedelsiant skambinti trumpuoju bendrovės numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaip BNS sakė Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas Ramūnas Čepaitis, e-valdžios tinklalapiai buvo pasiekiami jau prieš 10 val., o Vyriausybės tinklalapių veikla atstatyta apie 10 val. 25 minutės.

„Prieiga prie visų svetainių jau yra, svetainės veikia, krizė suvaldyta, viskas išspręsta“, - teigė R,Čepaitis.

Pasak jo, specialistai pagal pirminę apžiūrą nustatė, kad serveriuose saugoma informacija nenukentėjo.

Jis anksčiau BNS sakė, kad komiteto prižiūrimų serverių veikla sutriko, pirmadienio rytą dingus elektrai Statistikos departamento duomenų centre. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas sako, jog gedimas įvyko dėl susidėvėjusių elektros kabelių.

ESO atstovas Martynas Burba BNS teigė, kad pirmadienį ryte Vilniaus centre sugedus elektros tiekimui, buvo sutrikusi Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse esančių įstaigų veikla.

„Šiandien 6 valandą sugedo kabelių linijos, sutrikimus galėjo jausti 600 klientų Gedimino prospekte, Stulginskio, Goštauto, Šermukšnių ir Pamėnkalnio gatvėse. Elektros tiekimas atstatytas 7 valandą 40 minučių“, - BNS sakė M. Burba.

Pasak jo, gedimo priežastys yra techninės.

„Greičiausiai sugedę kabeliai buvo nusidėvėję, šią savaitę planuojame atlikti jų tvarkymo darbus“, - pridūrė ESO atstovas.

Svarstoma perkelti pagrindinius serverius

Po pirmadienio incidento, kuomet dingus elektrai kelias valandas neveikė Vyriausybės ir ministerijų informacinė sistema, svarstoma pagrindinius serverius perkelti į Vilniaus televizijos bokštą.

Kaip BNS sakė Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas Ramūnas Čepaitis, pagrindiniai serveriai, kuriuose kaupiama institucijų informacija, dabar yra Statistikos departamente. Sutrikus elektros tiekimui, pasak jo, automatiškai įsijungė alternatyvūs energijos šaltiniai, o sistema sukonfigūruota taip, jog tokiu atveju visi duomenys kopijuojami į atsarginius serverius, kurie yra Lietuvos radijo ir televizijos centro valdomame televizijos bokšte. Tuomet sistema veikia šių rezervinių kopijų pagrindu.

„Incidento metu išaiškėjo sisteminė klaida, kurią mes identifikavome ir taisysime, kad atkūrus elektros tiekimą, jau Statistikos departamente grįžtamojo ryšio metu įvyko tam tikras strigis - duomenys iškeliavo į rezervinę aplinką ir iš rezervinės aplinkos nesugebėjo grįžti. Ar ši situacija reikalauja daryti kažkokias išvadas ir sukeisti vietomis serverius, iškelti į saugesnį, stabilesnį televizijos bokštą ir rezervines kopijas palikti Statistikos departamente - mes tai dar vertinsime ir galbūt tokį sprendimą priimsime“, - BNS sakė IVPK direktorius.

R.Čepaičio teigimu, serveriai Statistikos departamente yra nuo seno, kai buvo sukurta Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VISP).

Pasak jo, specialistai išsamiai ištirs incidentą ir sieks užtikrinti, kad tokių klaidų nepasikartotų.

„Incidentas labai nemalonus, nuo pat darbo dienos pradžios dvi su puse valandos nefunkcionavo valstybės informacinių išteklių platforma, jos pagrindu veikiančios pakankamai valstybės gyvenimui svarbūs portalai . Tai yra rimtas incidentas, bet džiaugiamės, kad funkcionavimą pavyko atkurti be didelių nuostolių, informacijos struktūra, turinys nebuvo prarastas“, - pabrėžė R.Čepaitis.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovai BNS informavo, kad apie 6 val. ryto dėl susidėvėjusių kabelių nutrūkus elektros tiekimui miesto centrinėje dalyje, jos iki 7.40 val. neturėjo apie 600 ESO klientų, įsikūrusių Gedimino prospekte, Stulginskio, Goštauto, Šermukšnių ir Pamėnkalnio gatvėse.

Energetikos ministerija sako, kad elektros tiekimo patikimumo klausimai keliami nuolat ir su valstybės kontroliuojama bendrove kalbamasi apie būtinybę didinti investicijas į kabelių atnaujinimą.

„Tokie atvejai tik patvirtina, kad į elektros tinklų modernizavimą turi būti investuojama pakankamai. Nepriimtina, kai elektros tiekimo sutrikimai pačiame sostinės centre, kur veikia ir svarbiausios valstybinės institucijos, įvyksta, kaip yra preliminariai informavusi pati bendrovė, dėl kabelių nusidėvėjimo“, - teigiama BNS perduotame ministerijos komentare.

ESO dar žada aiškintis, dėl ko susidėvėjo kabelis.

„Šiuo atveju nusidėvėjimas nėra kabelio amžiaus pasekmė. Tai greičiausiai yra ankstesnių trečiųjų šalių pažeidimai ar gamtos reiškiniai. Tačiau tikslias priežastis žinosime, atlikę detalų tyrimą. Pastaruoju metu didiname investicijas į tinklo atnaujinimą ir tiekimo patikimumo didinimą. Vilniaus mieste tai pat šiemet numatytos didesnės investicijos“, - nurodo ESO.

Uraganiniai Atlanto audros vėjai ketvirtadienį dešimtis tūkstančių britų paliko be elektros, pareikalavo vienos gyvybės ir padidino gyventojų vargus po niokojamų potvynių, kuriuos sukėlė „šlapiausia“ per 250 metų žiema.

Maždaug 80 tūkst. namų ūkių vis dar neturi elektros, bet šis skaičius yra gerokai mažesnis nei buvę 150 tūkst., nes elektros kompanijų darbuotojai visą naktį stengėsi atnaujinti elektros tiekimą žmonėms. Labiausiai nuo „laukinio trečiadienio“ audrų nukentėjo Velsas.

Tuo tarpu Viltšyre Pietvakarių Anglijoje žuvo vyras, kurį nutrenkė elektra, kai jis bandė pašalinti išverstą medį, nutraukusį elektros laidus.

Kai kuriose Anglijos ir Velso dalyse vėjo gūsių greitis siekė 160 km per valandą. Prognozuojama, kad Temzės upės vanduo kai kur gali pakilti iki aukščiausios per daugiau kaip 60 metų ribos, keldama pavojų miestams ir kaimams į vakarus nuo Londono.

Generolas majoras Patrickas Sandersas, koordinuojantis ginkluotųjų pajėgų atsaką, dėl kurio gatvėse matyti šimtai karių, sąlygas pavadino „kone neprilygstama gamtine krize“.

Dėl oro kilo transporto chaosas, Jorkšyre Šiaurės Anglijoje nutrūkus elektros linijai įstrigo traukinys su šimtais keleivių.

Viena jų, Carol Machin, BBC radijui sakė: „Mes nepajudėjome. Tai visiška avarija, nieko negalima padaryti. Čia, ten, visur yra elektros linija“.

Meteorologijos tarnyba paskelbė „raudoną“ - aukščiausio laipsnio - pavojų dėl „itin stipraus vėjo“ trečiadienį vakarinėse Velso dalyse ir kai kuriose Šiaurės vakarų Anglijos dalyse.

Nuo gruodžio pradžios potvynių vandenys šalyje užliejo daugiau kaip 5,8 tūkst. valdų, sako pareigūnai.

Potvyniai prasidėjo šalies pietvakariuose esančiame Somersete, bet vėliau ėmė smarkiai tvinti Temzė netoli Londono, kuri nuo sausio 29-osios jau užliejo daugiau kaip 1,1 tūkst. valdų.

Daugiau karių buvo pašaukta gelbėti gyventojų ir krauti smėlio maišų apsemtuose kaimuose, kur pradinės mokyklos buvo paverstos laikinais nepaprastųjų situacijų valdymo centrais.

Berkšyre ir Saryje į vakarus nuo Londono galioja 14 perspėjimų dėl didelių potvynių, kurie byloja ir apie galimą pavojų gyvybei. Du tokie perspėjimai tebegalioja Somersete.