„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad prie naujo, trumpesnio laiko vieneto pereina visa Europos rinka. Pasak jo, tokia tvarka operatoriams leis efektyviau balansuoti vėjo ir saulės gamybą, kuri yra nepastovi ir priklauso nuo oro sąlygų, o tinklų naudotojai galės lanksčiau išnaudoti savo gamybos resursus.

„Pokyčiai bus daromi palaipsniui, pradedant nuo gamybos ir vartojimo apskaitos, o jau kitąmet elektros kainas turėtume matyti nebe įprastais valandos, bet 15 minučių periodais“, – pranešime sakė D. Metelionis.

Šiemet gegužės 1 dieną įsigalios naujos elektros perdavimo sutartys su rinkos dalyviais. Jų sąlygas sausį suderino Valstybinė energijos reguliavimo taryba. Jose taip pat numatytos atsinaujinančių išteklių elektrinių ribojimų taisyklės, apskaitos pokyčiai prie vieno taško prijungtiems gamintojams.

Balansavimo paslaugos, prekyba biržoje ir atsiskaitymas už disbalansą prie 15 min. periodų pereis vėliau šiemet ir kitų metų pradžioje.

Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Dėl nedidelės vėjo generacijos ir kelių elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, išaugusią paklausą padengti turėjo retai dirbančios brangios šiluminės elektrinės. Penktadienį Lietuvoje didžiausią dalį elektros pagamino Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Jo teigimu, dėl itin šaltų orų penktadienį Suomijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos kelias valandas siekė 1500–1900 eurų už MWh, Lietuvoje vieną valandą jos pasiekė 1479 eurus už MWh. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 18 proc. iki 270 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 150 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę augo beveik 4 kartus iki 66 GWh, hidroelektrinių – 5,9 proc. iki 18 GWh, tuo metu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 43 proc. iki 52 GWh.  

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 44 proc. visos elektros, vėjo elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

46 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 30 proc. iki 198 GWh. 58 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. – iš Latvijos, 41 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 39 proc. iki 72 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją.

Kas vartojo elektrą?

"Kas ją vartoja, jei esame visi be elektros? Po naktinio elektros dingimo patikrinau, ką rodo ESO išmanusis skaitiklis. Nugriuvau – sėkmingai siuntė duomenis apie vartojimą, kurio net negalėjo būti. Gal kas nors turite įrengtus išmaniuosius ESO skaitiklius ir galite pasidalinti, ką jie rodė elektros išjungimo metu?" – į kaimynus socialiniame tinkle kreipėsi Artūras.

Netrukus atsiliepė keli kaimynai, kurie, patikrinę savo elektros skaitiklius, pamatė tą patį.

Vartojimas buvo fiksuotas tuo metu, kai visa gyvenvietė neturėjo elektros.

Gyventojai ėmė kelti klausimą, ar tikslios jų gaunamos sąskaitos, jei elektros vartojimas fiksuojamas net tuomet, kai fiziškai neįmanoma jos vartoti?

"Mūsų elektra, už kurią mokame, yra tik nuo skaitiklio. Viskas, kas vyksta iki skaitiklio, – ESO. Skaitiklis įtampos nemato ir neturi matyti", – svarstė gyventojas.

Šešios valandos be tiekimo

Aistros kiek nurimo kitą rytą, kai Artūras dar kartą prisijungė prie įmonės ESO savitarnos tinklalapio.

"Skaičiai jau buvo pasikeitę. Nunulino. Tačiau dėl to nesijaučiu geriau. Ar kažkas sureagavo į pastabas dėl to, kad visa tai ėmėme viešinti? Ar čia slypi kitos priežastys, nėra aišku. Aš nesu sąmokslo teorijų šalininkas. Suprantame tik tiek, kad, pradėjus gyventojams domėtis situacija, elektros vartojimo skaičiai pasikeitė. Esminis klausimas mums liko neatsakytas. Kaip skaitikliai gali siųsti duomenis, kai nėra maitinimo, nėra elektros?" – klausė vyras.

Visa ši situacija pasėjo įtarimų tarp gyventojų. Žiūrint į kelių žmonių paviešintus elektros suvartojimo grafikus, matyti, kad vartojimą žyminti linija tarsi šokinėja, ji nėra vaizduojama tolygi.

"Elektra Kalotėje dingo šeštadienį 21.38 val. Buvo avarinis išsijungimas. Pagal suveikusią signalizaciją fiksavau, kad maitinimas atsistatė pusę keturių ryto. Šešias valandas nebuvo elektros. Tačiau elektros vartojimo grafike kažkodėl 23 val. staiga vartojimas mano name šoko į viršų. Mistika", – stebėjosi Artūras.

Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama?

Kitų kaimynų elektros vartojimo grafikuose buvo užfiksuota, kad kas penkiolika minučių name kažkas suvartojo apie 1,7 kWh.

"Tai yra beprotiškai daug, per valandą išeitų, kad vartota daugiau nei trys kilovatvalandės. Neįtikėtina. Mano namo grafike tarsi žymimas vidutinis dienos vartojimas, nefiksuotas joks kritimas iki nulio. Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama? Klausimų kyla, todėl ESO turėtų smulkiai atsakyti į juos", – tikino Artūras.

Atvaizduoja vidurkį

Bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės įmonės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas aiškino, kad dingus elektrai gyventojų sąskaitos nėra auginamos.

"Iškart pabrėšiu, kad dingus elektrai skaitikliai tikrai vartojimo nefiksuoja. Čia klausimas yra dėl duomenų atvaizdavimo sistemos savitarnos svetainėje. Sistema veikia taip, kad, jei nesurenka duomenų už praeitą periodą, tai už tą periodą duomenis suprognozuoja naudodamasi turimais rodmenimis", – aiškino P. Kalmantas.

Kitaip tariant, išmanieji skaitikliai sistemoje brėžia suvartojamos energijos grafiką pagal tai, kokius vidutinius duomenis turėjo kitomis dienomis.

Neaiškumai: dažnam elektros vartotojui nepakanka informacijos, todėl kyla abejonių, ar milijoninės investicijos, kurios bus įskaičiuotos į kilovatvalandės kainą, tikrai buvo būtinos. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Parodymus anuliuoja

"Šiuo konkrečiu atveju gedimo priežastis buvo dėl sniego apkrovos lūžusių medžių nutraukti vidutinės įtampos oro linijos laidai. Dėl linijos atsijungimo be įtampos liko 2 816 klientų. Kalotės kaimo gyventojai be įtampos buvo nuo gruodžio 10 d. 21.38 val. iki 11 d. 3.25 val.", – paaiškino P. Kalmantas.

Įtampos įjungimas ir gedimo šalinimas Kalotėje vyko etapais.

"Atsijungus tinklo įtampai, skaitikliai išsijungė, dėl šios priežasties sistema nenuskaitė jų rodmenų, todėl juos suprognozavo. Dar kartą akcentuoju, kad tokiu atveju skaitiklis vartojimo nefiksuoja, o atsistačius tinklo įtampai, sistema iš skaitiklio nuskaito įtampos dingimo faktą bei periodą ir suprognozuotus rodmenis tame periode anuliuoja. Elektros dingimo atveju suvartojimą paverčia nuliniu", – tikino P. Kalmantas.

Paaiškinimas neįtikino

Kalotės gyventojo Artūro ESO atstovo paaiškinimas neįtikino.

"Man nesuprantama, kam reikalingas menamas elektros suvartojimo grafikas? Jei ESO sako, kad elektros skaitiklis prognozuoja duomenis, man neaišku, kam iš viso reikia tokio prognozavimo? Ką tai duoda? Jei nėra elektros, galėtų skaitiklis grafike brėžti liniją. Tačiau pateikiamas kintantis grafikas. Kokia to prasmė? Imituoja veiklą, kurios realiai nėra", – svarstė gyventojas.

Paaiškinimo laukia ir kiti Kalotės gyventojai – raštu kreipėsi į ESO.

"Abejonių atsakymas neišsklaido. Jei kažkas užsiima pertekline veikla, visuomet bus vartotojui klausimų dėl duomenų tikslaus apskaičiavimo. Kokiomis prognozėmis, kaip pateikta atsakyme, gali užsiiminėti elektros suvartojimą turinti apskaičiuoti sistema? Tam ta sistema ir įdiegta, kad tiksliai apskaičiuotų suvartojamą energiją, o ne braižytų menamus grafikus. O jei aš imsiu taupyti? Skaitiklis vis tiek kažką sau prognozuos? Gal ESO tuomet ims aiškinti, kad mano suvartojimas neatitinka prognozių?" – įtarinėjo Artūras.

Gyventojas uždavė esminį klausimą – už ką jis moka? Ar už prognozes, ar už realius duomenis?

"Ar ESO pateikiami duomenys yra teisingi? Senieji skaitikliai rodė konkrečius skaičius, juos deklaruodamas tiksliai žinojai, už ką moki. Čia šiuo atveju sistema užsiima kažkokiomis improvizacijomis. O pats žmogus kažin ar pajėgus tai sukontroliuoti. Įmonės atstovo atsakymas tik iš dalies atsako į klausimus", – prisipažino Artūras.

Išleis 150 mln. eurų

Valstybės valdomos "Ignitis grupės" elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" išmaniuosius elektros skaitiklius šalyje pradėjo diegti šį rugpjūtį.

ESO tuomet aiškino, kad naujieji skaitikliai vartotojui leis sutaupyti apie 6 proc. išlaidų.

Senųjų skaitiklių keitimo į išmaniuosius imtasi dėl ES teisės aktų reikalavimų.

Nurodoma, kad iki 2025 m. 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais.

Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo planus.

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos skaičiavimais, išmanieji skaitikliai visiems Lietuvos vartotojams bus įdiegti iki 2037 m.

ESO pranešime apie skaitiklių keitimą pažymėta, kad vartotojai už skaitiklio keitimą nieko neturi mokėti.

Tačiau ESO atstovų teigimu, įrenginio pakeitimo kaina vis dėlto yra įskaičiuojama.

"Kaina vėliau bus įskaičiuota į elektros tiekimo tarifą – skaičiuojama, kad ji sieks apie 0,05 cento už kWh. Vienas išmanusis įrenginys kainuoja apie 40 eurų", – pažymėta ESO pranešime.

Pakeitus senuosius skaitiklius naujais, vartotojui nelieka prievolės kas mėnesį deklaruoti elektros duomenis.

Taip pat išmanieji skaitikliai operatyviau siunčia informaciją tinklo prižiūrėtojams, jie iš karto sistemoje fiksuoja gedimus.

Išmanieji skaitikliai gyventojams, per metus suvartojantiems per 1 tūkst. kWh, ir visoms įmonėms bus įrengti iki 2025 m. pabaigos.

Nuo 2026 m. skaitikliai bus keičiami visiems likusiesiems, pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai.

1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių už daugiau nei 105 mln. eurų įdiegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė "Sagemcom Energy and Telecom".

Bendra didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto vertė siekia iki 150 mln. eurų.

Be skaitiklių, ją sudaro dabartinių sistemų vystymas, informacinių sprendimų kūrimas ir paslaugos, taip pat klientų bei visuomenės informavimas.

Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc. taupyti nepradėjo ir neketina to daryti, pranešė tyrimą užsakiusi „Elektrum Lietuva“.

Anot jos, gyventojų ir verslo taupymą jau atsispindi ir realiai sumažėjęs elektros vartojimas – „Litgrid“ duomenimis, rugsėjo 1-19 dienomis šalyje jos suvartota 563 gigavatvalandės, arba 7 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (608 GWh).

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, bendras komercinių ir buitinių vartotojų elektros suvartojimas po truputį ėmė mažėti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo 1 dieną buvo beveik 5 proc. mažesnis nei prieš metus.

Apklausa rodo, kad gerokai ar šiek tiek elektros vartojimą sumažino 43-49 proc. visų amžiaus grupių gyventojai, apie 20 proc. vyresnio amžiaus (nuo 46 metų) ir apie 55 proc. – 56 metų ir vyresni gyventojai. 

Neplanuojančių keisti savo įpročių ir pradėti taupyti daugiausiai yra tarp 36-45 metų (21 proc.) ir 18-25 metų  amžiaus (17 proc.) gyventojų.

Elektros vartojimą sumažinusios dažniau teigia moterys (65 proc.), tuo metu 18 proc. vyrų neketina pradėti taupyti (moterų – 14 proc.).

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, joje dalyvavo 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje mažėjo 19 proc. – iki 120,7 euro, pranešė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė praėjusią savaitę užfiksuotas mažiausias šiemet elektros suvartojimas, išaugusi vėjo energijos gamyba Lietuvoje ir Švedijos 4-oje zonoje bei sumažėjusi gamyba dujas deginančiose Lietuvos ir Latvijos šiluminėse jėgainėse.

69 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 3 proc. iki 200 gigavatvalandžių (GWh). Po 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 54 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 6 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 201 GWh. Jos gamyba augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros suvartojimo. Lietuvoje per savaitę pagaminta 65 GWh elektros.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., saulės elektrinės 15 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.

Vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę augo 94 proc. – iki 32 GWh, kitų elektrinių – 36 proc., saulės jėgainių – 5 proc. Tuo metu šiluminių jėgainių generacija Lietuvoje krito 27 proc. – iki 9 GWh, hidroelektrinių – 30 proc. – iki 12 GWh.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 36 proc. – iki 53 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 81  proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją – 19 proc.

„Saulės elektrinių įsirengimas pasiekė rekordinius tempus. Per penkis mėnesius Lietuvoje vartotojų, kurie patys pasigamina savo poreikiams žalią elektrą, padaugėjo jau dviem tūkstančiais – tiek, kiek pernai per visus metus. Gyventojams yra nuolatinės galimybės gauti kompensacijas, – be šiandien paskelbto kvietimo, dar bus skelbiami kvietimai paramai gauti liepos ir spalio mėnesiais, todėl gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs“, – pirmadienio pranešime sako energetikos ministras.

Pranešama, kad žalią elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5300, o gegužę per savaitę buvo prijungiami vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai.

Energetikos ministerija informuoja, kad nuo pirmadienio gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, kviečiami teikti paraiškas ir gauti kompensaciją.

Nuo birželio 1 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) teikti paraiškas kompensacijai gali fiziniai asmenys, sudarę paskolos sutartis su finansų ar kredito įstaiga. Jie gali gauti kompensacinę išmoką už saulės elektrinių iki 10 kW įsirengimą, kai elektros energija yra naudojama namų ūkio poreikiams.

Kompensacijos dydis yra 381 euras už 1 kW elektrinės galios. Tokiu būdu yra skiriama parama 323 eurų už 1 kW ir taip pat kompensuojama dalis palūkanų.

Paskolos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Paskola gali būti grąžinama anksčiau, nei paskolos sutartyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau kaip po 3 metų nuo paskolos suteikimo dienos.

Šiuo kvietimu saulės elektrinėms įsirengti iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų.

Anot ministerijos, nuo pirmadienio juridiniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas paramai atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams.

Tam iš Klimato kaitos programos skirta 15 mln. eurų.

Vyriausybė anksčiau tvirtino, jog elektros energijos tiekimo sutrikimus kovo mėnesį lėmė sabotažas, tačiau savo naujausiomis priemonėmis ji aiškiai pripažino, jog šaliai nepakanka elektros energijos ir krizė užsitęs.

N. Maduro per valstybinę televiziją pareiškė patvirtinęs „30 dienų“ elektros tiekimo ir vartojimo normavimo „planą“, kurį įgyvendinant „visų pirma bus siekiama užtikrinti vandens tiekimą“.

Elektros energijos tiekimo sutrikimus Venesueloje lėmė nemažai priežasčių, įskaitant pasenusią infrastruktūrą, mažas investicijas į elektros tinklus ir prastą jų priežiūrą.

Be to, šalį alina gili ekonominė krizė, milžiniška infliacija ir kvalifikuoto personalo nutekėjimas – nuo 2015-ųjų iš šalies išvyko 2,7 mln. gyventojų, įskaitant maždaug 25 tūkst. elektros sektoriaus specialistų. Visi šie ir aibė kitų veiksnių pakurstė krizę, kurios galo iki šiol nematyti.

Dėl elektros trūkumo institucijoms sekmadienį teko imtis ir kitų priemonių.

„Siekdama užtikrinti nuoseklų elektros energijos tiekimą, Venesuelos vyriausybė nusprendė palikti galioti nurodymą uždaryti mokyklas, o viešosiose ir privačiose įstaigose nustatyti darbo iki 14 val. dieną“, – per valstybinę televiziją pranešė ryšių ministras Jorge Rodriguezas (Chorchė Rodrigesas).

Nesant elektros energijos, negali dirbti vandens stotys, todėl šalyje stringa vandens tiekimas. Taip pat neveikia gatvės žibintai ir šviesoforai bei degalinių kuro kolonėlės, nėra mobiliojo ryšio ir interneto.

„Tai tęsis ir toliau. Padėtis yra labai rimta, o ateityje bus ir daugiau elektros energijos tiekimo sutrikimų ir normavimų“, – pareiškė Venesuelos elektros ir mechaninės inžinerijos asociacijos prezidentas Wintonas Cabasas (Vintonas Kabasas).

„Visas elektros tinklas vos pajėgia generuoti 5,5–6 tūkst. megavatų, nors jo pajėgumas yra 34 tūkst. megavatų“, – pridūrė jis.

Kas kaltas?

N. Maduro vyriausybė kaltę dėl tariamų išpuolių prieš hidroelektrinių kompleksą „Guri“, kuriame gaminama 80 proc. Venesuelos elektros energijos, verčia „teroristams“.

Tačiau šiame komplekse jau anksčiau buvo matyti nieko gero nežadančių ženklų: 2010 metais dėl sausros nusekus hidroelektrinės užtvankai, tuometinis prezidentas Hugo Chavezas (Hugas Čavesas) pareiškė, jog kai kuriose Venesuelos valstijose bus normuojamas elektros energijos tiekimas ir vartojimas.

JAV gyvenantis konsultantas iš Venesuelos Jose Aguilaras (Chosė Agilaras) sako, jog elektros tinklų problemos yra labai rimtos.

„Per pastaruosius 20 metų infrastruktūra buvo išnaudojama, trūko priežiūros ir buvo nuolat atidėliojami modernizavimo planai“, – pareiškė jis agentūrai AFP.

Be to, H. Chavezui 2007 metais nacionalizavus tuomet privačią elektros energijos bendrovę, sektorius neteko daug specialistų, o vadovų ir inžinierių pareigas užėmė vyriausybei ištikimi asmenys.

Elektros energijos sutrikimai dar pablogino ir taip sunkias ekonomines ir gyvenimo sąlygas šalyje, kurioje N. Maduro grumiasi dėl valdžios su opozicijos lyderiu Juanu Guaido (Chuanu Gvaidu), kurį Jungtinės Valstijos ir dar apie 50 šalių yra pripažinusios laikinuoju valstybės vadovu.

Plintantys protestai

Sekmadienį Karakase kilo dėl elektros energijos sutrikimų įniršusių venesueliečių protestai.

Pasak protestuotojų ir žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų, kai kuriuos demonstruotojus puolė vadinamieji „colectivos“ – vyriausybei ištikimi asmenys, kuriuos opozicija vadina ginkluotais sukarintais banditais.

N. Maduro šiems asmenims yra leidęs malšinti protestus, kuriuos jis vadina jį iš valdžios išstumti siekiančių smurtautojų sambūriais.

Tarp protestuotojų, susirinkusių kadaise klestėjusiame Los Palos Grandes rajone, kuriame elektros energijos tiekimo sutrikimai tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, buvo ir 54 metų advokatas Joaquinas Rodriguezas (Choakinas Rodrigezas).

„Vėl kenčiame nuo visą šalį apėmusių elektros energijos tiekimo sutrikimų“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.

„Neturime vandens, neturime šviesos, neturime prieigos prie interneto, telefonai neveikia... Padėtis net blogesnė, nei galėjome įsivaizduoti.“

„Pernai elektros poreikis Lietuvoje buvo didžiausias nuo 1992 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ir pramonėje, ir buityje elektra naudojama vis efektyviau, faktinis augimas yra dar didesnis. Pastaruosius kelis metus labiausiai augo pramonės ir verslo sektoriaus elektros poreikiai. Didžiausias augimo potencialas išlieka transporto sektoriuje, kuris galėtų būti išnaudojamas dyzelinius traukinius keičiant elektriniais, kokie zuja visoje Europoje", - sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid" generalinis direktorius.

Lietuvoje du trečdaliai suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis - 37 proc. - buvo importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 proc. - per „NordBalt" jungtį iš Švedijos, 5 proc. - per „LitPol Link" jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis - iš trečiųjų šalių. „Ekonomika auga, o elektros perdavimo sistemos infrastruktūra yra išnaudojama vis intensyviau. Pamatuotos investicijos į tinklą teikia akivaizdžią naudą vartotojams - tarptautinės jungtys „NordBalt" ir „LitPol Link" didmeninę elektros kainą sumažino 13 proc. Skandinaviška elektra yra pigiausia regione ir nenuostabu, kad švedai, turtingi hidroresursų, tapo vieni didžiausių elektros importo partnerių, o „NordBalt" jungtis - svarbiu Lietuvos elektros sistemos elementu", - sakė D. Virbickas.

Lietuvos elektrinių gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių pernai išaugo ketvirtadaliu iki 2 TWh ir sudarė 51 proc. visos Lietuvos elektros gamybos. Hidroelektrinės pagamino 30 proc. daugiau, o vėjo elektrinės, kurių bendra įrengtoji galia pasiekė 509 megavatus, pagamino 40 proc. daugiau elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. mažiau ir sudarė 34 proc. vietos gamybos. Bendrai Lietuvos elektrinių gamyba sumažėjo 14 procentų. „Galima prognozuoti, kad ši tendencija, kai mažiau gaminama tradicinio kuro elektrinėse, o daugiau - elektrinėse, naudojančiose atsinaujinančius išteklius, išliks ir toliau. Plėtojant bet kokią energetiką, priklausančią nuo oro svyravimų ir sezonų, reikia spręsti ir sistemos balanso klausimus, užsitikrinti lanksčios ir tvarios gamybos rezervus", - sakė „Litgrid" vadovas.

Skaičiuojant galutinį šalies elektros energijos poreikį sumuojama verslo, pramonės įmonių, paslaugų, transporto ir žemės ūkio bei gyventojų suvartota elektros energija be tos dalies, kuri reikalinga užkrauti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei kompensuoti technologines skirstomojo ir perdavimo tinklų sąnaudas.

Elektros skirstymo bendrovė „Lesto“, didindama automatizuotų elektros skaitiklių skaičių, atnaujino informacinių technologijų (IT) sistemas. Įdiegti papildomi programinės įrangos EMCOS pajėgumai leis aptarnauti daugiau automatizuotų skaitiklių, kurie įrengiami „Lesto“ ir verslo klientų objektuose. Šis projektas atvers kelią bendrovei toliau plėsti išmanųjį tinklą, diegiant išmaniuosius skaitiklius.

Šiuo metu „Lesto“ automatiniu būdu surenka elektros vartojimo duomenis iš 33 tūkst. įrengtų skaitiklių, esančių „Lesto“ transformatorių pastotėse, skirstomuosiuose punktuose bei verslo klientų objektuose. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį prie automatizuotos duomenų surinkimo sistemos bendrovė prijungė beveik 1 tūkst. verslo klientų skaitiklių.  

Pasak „Lesto“ generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus, įrengus automatizuotus skaitiklius, klientams nebereikia gaišti laiko deklaruojant suvartojamo elektros energijos kiekio, nes sąskaitos pateikiamos automatiškai.

„Įdiegę naują IT sistemą mes pasiruošėme tolesniam išmaniųjų elektros energijos apskaitos įrenginių diegimo plėtros etapui. Tokiu būdu didžiajai daliai verslo klientų užtikrinsime automatizuotą rodmenų perdavimą. Šių išmaniųjų technologijų pritaikymas leis nepriklausomiems tiekėjams ir jų klientams lanksčiau reaguoti į kintančias aplinkybes rinkoje ir rinktis efektyviausius elektros vartojimo sprendimus", - teigė A. Ignatavičius.

„Lesto“ vadovo teigimu, iš automatizuotų skaitiklių nuotoliniu būdu surinkti valandiniai elektros vartojimo duomenys yra naudingi tiek nepriklausomiems tiekėjams, tiek verslo klientams.

„Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, turėdami informaciją apie valandinius klientų suvartojimo duomenis, turi galimybę pasiūlyti lankstesnę kainodarą, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius, o klientams nebereikia deklaruoti rodmenų", - sakė „Lesto“ vadovas.

Iš viso per 2015-uosius automatizuotų elektros skaitiklių skaičių „Lesto“ planuoja padidinti iki 34,2 tūkst., o per 2016-2018 metus - iki 40 tūkst.

Prie automatizuotos apskaitos pirmiausiai prijungiami didžiausią leistinąją naudoti galią turintys verslo klientų objektai, kuriuose suvartojama daugiausiai elektros energijos.

Naują EMCOS programinę įrangą įdiegė viena didžiausių Lietuvoje IT ir  telekomunikacijų bendrovių Technologijų ir inovacijų centras.

Šių metų birželio pabaigoje „Lesto“ buvo sudariusi 67 tūkst. sutarčių su verslo klientais, kuriems minėtu laikotarpiu persiųsta 2,9 mlrd. kWh energijos.

Dėl didžiojoje šalies dalyje penktadienio naktį praūžusios pūgos bei stipraus vėjo, šeštadienio rytą elektros vis dar neturėjo 3,6 tūkst. vartotojų. Elektros skirstomųjų tinklų operatorė bendrovė "Lesto" žada elektros tiekimą atstatyti per savaitgalį.

Daugiausia vartotojų neturinčių elektros ryte buvo Klaipėdos regione - 1,7 tūkst. ir Šiaulių - 1,1 tūkst. "Lesto" klientų bei Kauno regione - 294 vartotojai.

"Lesto" Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis tikisi, kad iki pirmadienio elektrą turės visi dėl blogų oro sąlygų jos netekę vartotojai.

"Per savaitgalį žadame atstatyti elektros tiekimą visiems,", - BNS šeštadienį sakė E.Pareigis.

Pasak jo, didžiajai daliai vartotojų elektra bus įjungta jau šeštadienį. 

"Lesto" subūrė maksimalias pajėgas, stichijai įmonė ir jos rangovai ruošėsi dar išvakarėse.