„Pastaraisiais metais sveikatos sužalojimų patyrę žmonės ar jų artimieji ne kartą išsakė abejones ir dėl medicininių kriterijų objektyvumo, pagal kuriuos nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas, ir dėl skiriamų bausmių adekvatumo. Šią diskusiją paskatino ne viena didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi byla, – sako laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Siekiame ištaisyti šiuos vertinimo netolygumus – įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už nukentėjusiojo sveikatai padarytą žalą“.

Teisingumo ministerija Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pataisas parengė įvertinusi liepos mėnesį suburtos ekspertų darbo grupės atliktą analizę ir vertinimus.

Pasak E. Jankevičiaus, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininiai kriterijai beveik du dešimtmečius nebuvo tobulinami. Pakeitimai leis tiksliau įvertinti asmens patirtus sužalojimus, taikyti adekvačią baudžiamąją atsakomybę ir naujai reglamentuoti medicininius kriterijus.

Dabar galiojantys sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijai, bus kvalifikuojami kaip sunkus, apysunkis bei nesunkus. 

Sunkiu sveikatos sutrikdymu bus laikomi ir tie atvejai, kai dėl patirtų daugybinių sužalojimų žmogus serga labai ilgai, nors kiekvienas tokių sužalojimų atskirai gali būti vertinamas kaip nesunkus. Jeigu žmogus dėl tokių sužalojimų stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose nepertraukiamai gydysis ilgiau kaip 60 dienų, numatyta gerokai griežtesnė bausmė.

Nesunkūs ar apysunkiai sveikatos sužalojimai, kai nukentėjęs asmuo sirgo labai ilgai, bus kvalifikuojami kaip sunkūs sveikatos sutrikdymo atvejai ir už tai grės laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, o esant baudžiamąją atsakomybę sunkinančių požymių – laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. 

Šiuo metu už nesunkų sveikatos sutrikdymą taikoma laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o esant kvalifikuotai šio nusikaltimo sudėčiai – iki 5 metų laisvės atėmimo. 

Kitos ES šalys laikosi panašios tokių bausmių taikymo praktikos. Pavyzdžiui, Estijoje sunkiu sveikatos sutrikdymu laikoma, kai asmens gydymas truko ilgiau nei 4 mėnesius, Slovakijoje – daugiau nei 42 kalendorines dienas, o Čekijoje ir Lenkijoje – kai asmens gydymas tęsiasi ilgai, nenurodant tikslaus dienų skaičiaus.

Konstitucijos egzaminą organizavo Teisingumo ministerija. Paprastai jis vykdavo gyvai – mokymo įstaigose, bibliotekose arba savivaldybėse, taip pat buvo galimybė egzamine dalyvauti ir internetu.

Pernai Konstitucijos egzaminą laikė per 30 tūkst. žmonių. Klaipėdos savivaldybės salėje – tik 13 klaipėdiečių, mažiausiai per pastaruosius 13 metų.

Na, o šiemet dėl karantino egzaminas vyko tik virtualiai. Tad savivaldybės į organizatorių gretas nebeįtrauktos. Ir laikyti egzaminą galėjo tik besinaudojantieji internetu.

Keturioliktą kartą organizuota visuotinė teisinių žinių įvertinimo akcija, anot teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, itin svarbi stiprinant ir skleidžiant demokratines vertybes, ugdant savo šalį mylinčius žmones.

"Konstitucijos išmanymas padeda geriau žinoti ir ginti savo teises, suvokti piliečio pareigas, kurias vykdydami stipriname savo šalies nepriklausomybę", – akcentavo teisingumo ministras.

Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl pandemijos, kai ribojami žmonių susibūrimai, egzaminas šįkart perkeltas į virtualią erdvę.

Egzamino klausimai buvo paremti praktinėmis, gyvenimiškomis situacijomis, kuriose reikėjo pritaikyti Konstitucijos žinias.

Egzaminas vyko vakar nuo 9 iki 13 val., patogiu laiku dalyviai galėjo jungtis internetiniu adresu konstitucijosegzaminas.lt. Užduotims atlikti buvo skirtos 45 minutės.

Konkurso dalyviai varžėsi šešiose kategorijose: moksleivių 5–6, 7–8, 9–10, 11–12 klasių, studentų ir kitų piliečių.

Kiekvienai dalyvių kategorijai buvo paruošti uždari testo klausimai ir vienas atviras. Egzaminas vyko vienu etapu.

Renginį globojo Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiemet nugalėtojams įsteigti ir du specialūs prizai: Prezidento – geriausiems studentų kategorijoje (universitetai ir kolegijos) bei premjero Sauliaus Skvernelio – geriausiems 5–6 klasių moksleivių kategorijoje.

Visi nugalėtojai taip pat bus apdovanoti ir Teisingumo ministerijos prizais.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad verslas bus skatinamas taikiai, kuo anksčiau ir kuo greičiau spręsti ginčus su vartotojais.

„Todėl projekte numatoma verslo subjektų pareiga tam tikrais atvejais atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai“, – posėdyje kalbėjo E. Jankevičius.

Be to, nustatoma pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios jau buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą: bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc., bet ne daugiau nei 200 tūkst. eurų.

„Bet atsakomybė būtų taikoma ne iškart nustačius sąlygų nesąžiningumą, o tik tuo atveju, jeigu po atitinkamo sprendimo verslo subjektas vis tiek toliau taikytų nesąžiningas sąlygas“, – komentavo ministras.

Į ginčų sprendimą siūloma įtraukti Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Dabar vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos ginčus nagrinėja neatlygintinai.

VVTAT duomenimis, vieno ginčo nagrinėjimas kainuoja vidutiniškai apie 270 eurų. 2016-2019 metais jų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3076 iki 4726).

Dabar Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už nesąžiningas sąlygas sutartyse su vartotojais. VVTAT ar teismui nustačius, kad jos yra nesąžiningos, tačiau jas toliau taikant, nėra taikoma jokia teisinė atsakomybė.

Gerai, bet ne visai

Teisingumo ministerija pranešė, kad bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP) teikiančių advokatų paslaugas, didės nuo 16 iki 18 eurų.

"Tobulindami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siekiame, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia – mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet kartu būtų ir aukštos kokybės. Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Per šią kadenciją įkainiai didinami jau trečią kartą."

E.Jankevičius sako, kad įkainio didinimu siekia teisinę pagalbą užtikrinti mažas pajamas turintiems žmonėms. 

Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė įkainio padidinimą vertino kaip gerą tendenciją, tačiau pastebėjo, kad nuo Latvijos ir Estijos vidurkio atsiliekame perpus. Estijoje bazinis VGTP advokato valandos atlygis yra nustatytas 50 eurų, Latvijoje jis priklauso nuo bylos kategorijos, tačiau yra nustatytas nuo 30 iki 40 eurų.

"Jeigu imtume šių šalių vidurkį – 40 eurų,  mums iki jo dar labai toli. Jau nekalbant apie lygiavimąsi į kitas ES valstybes, kuriose analogiškas atlygis žymiai didesnis už Estijos atlygio dydį. Be to, valstybės mokamas valandinis atlygis žymiai atsilieka nuo atlygio už komercines advokato paslaugas. Dėl to valstybė susiduria su VGTP paslaugas teikiančių advokatų stygiumi. Jie paprastai turi itin didelius krūvius, dėl ko kenčia paslaugų kokybė", – pastebi I.Vėgėlė.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, dabartinis VGTP advokatų krūvis yra ypač didelis: vidutiniškai kiekvieną mėnesį vienas jų gauna po 20 naujų baudžiamųjų bylų arba 12–15 civilinių bylų. Dabar VGTP paslaugas teikiančių advokatų yra 550. Iš jų tik 50 advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, 500 – kai jų paslaugų prireikia.

Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių.

Karantinas sutaupė

Teisingumo ministerijos pranešime rašoma, kad Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, turi didžiausią VGTP gavėjų ratą, bet advokatai gauna mažesnį atlygį už suteiktas paslaugas. Lietuvoje antrinė teisinė pagalba yra teikiama visų rūšių bylose, o pavyzdžiui, Latvijoje – tik civilinėse ir išimtiniais atvejais – administracinėse bylose, bei, teisėjo sprendimu, kitose bylose. Pernai vien civilinėse ir administracinėse bylose antrinė teisinė pagalba Lietuvoje buvo suteikta 13 206 atvejais,  Latvijoje – 1 081.

Lietuvos advokatūros duomenimis, visiems šiems 550 advokatams per metus Lietuvoje tenka aptarnauti apie 50 tūkst. klientų. Estijoje antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams per metus tenka 13 tūkst. atvejų, o Latvijoje – dar mažiau, tik 11 tūkst. "Minėtų šalių VGTP biudžetai panašūs, bet Lietuvoje bylų kiekis yra penkis kartus didesnis, tai ir biudžetas turėtų būti proporcingai didesnis, kad valandinis atlygis būtų tapatus ar bent jau panašus", – pastebi prof. I.Vėgėlė.

Pernai panašiu laiku valstybės skola už suteiktą antrinę teisinę pagalbą siekė beveik 450 tūkst. eurų. Pareiškus, kad gali tekti stabdyti šios paslaugos teikimą, buvo atsiskaityta. Advokatūra šiuo metu nėra gavusi advokatų nusiskundimų dėl susidariusių valstybės įsiskolinimų už antrinę pagalbą teikiantiems advokatams.

"Bendras šių metų biudžetas, nors ir nėra žymiai padidėjęs, tačiau karantino metu buvo sutaupyta tam tikra dalis biudžeto, nes nevyko didelė dalis teismo procesų", – teigia I.Vėgėlė.

Biurokratijos problemos

2019 m., anot Advokatų tarybos pirmininko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemai buvo kritiniai. Tačiau didelėmis pastangomis buvo atsižvelgta į advokatų išsakytą kritiką dėl kelionės kaštų bei laiko, kuris buvo skirtas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuris iki tol buvo netinkamai skaičiuojamas ir apmokamas.

"Tais metais pasiekėme, kad bazinis VGTP advokatų atlygis padidėtų nuo 13 iki 16 eurų, taip pat buvo nustatyta, jog kelionės laikas nebuvo įskaičiuotas į paslaugų klientui skirtą laiką, nuspręsta jį apmokėti atskirai. Šiuo metu kelionės apmokėjimas yra apmokamas atskirai, tačiau nesureguliuotas idealiai. Girdime nuogąstavimų iš advokatų, kad kartais faktinės išlaidos yra daug didesnės, nei kad gauna advokatas už tą kelionės laiką", – dėstė I.Vėgėlė.

Prof.I.Vėgėlė pabrėžė, kad Lietuvos advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įkainiai vis dar perpus mažesni nei kitų Baltijos valstybių.

Vis dėlto buvo išgirsti ir kiti advokatų argumentai – advokatai negali reguliuoti, kontroliuoti procesinio laiko. Dažnas susidūręs su ikiteisminio tyrimo vingrybėmis arba bylų nagrinėjimais teismuose žino, kad procesai trunka varginančiai ilgai, kartais net kelerius metus.

"Jeigu advokatui yra ribojamas apmokėjimas dėl šių procesinių veiksmų trukmės, tai klientai negauna realios pagalbos. Šiuo metu advokatams yra apmokamas faktinis procesuose sugaištas laikas. Vis dėlto dar turime išspręsti biurokratijos ir krūvio problemas. Dabar advokatų krūvis yra labai didelis ir tai riboja kliento teisę gauti tinkamas antrinės teisinės pagalbos paslaugas", – pabrėžė I.Vėgėlė.

Anot Advokatų tarybos pirmininko, advokatai daug laiko turi skirti ataskaitoms rengti, kad gautų jiems skirtą atlygį už suteiktas paslaugas.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad audituojamos yra visos laisvės atėmimo įstaigos, siekiant spręsti jose pastebimas įsisenėjusias problemas.

Pastaruosius trejus metus Nepilnamečių tardymo izoliatoriui vadovavęs Vytautas Lamauskas šias pareigas paliko pernai ir vėliau vadovavo Probacijos tarnybai, tačiau prieš kelias savaites apskritai pasitraukė iš kalėjimų sistemos. Nepilnamečių tardymo izoliatorius šių metų pradžioje prijungtas prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Buvęs įstaigos vadovas teigia, kad problemos įsisenėjusios ir buvo sprendžiamos. Savo pasitraukimą iš sistemos jis sieja su auditu ir nusivylimu politine komanda.

Tuo metu teisėsauga šiuo metu svarsto, ar auditas gali būti pagrindas tyrimui atlikti.

Kalėjimų departamento vadovybė sudarė komisiją, kuri turėtų vertinti ir atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų klausimus. Pasak departamento, komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl konkrečių asmenų atsakomybės.

Sistemos tikrinimas

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad šiais metais auditai bus atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose.

„Kiekviena įstaiga bus audituota ir iš esmės panašios problemos yra visose įstaigose: klausimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, (...) taip pat turto administravimas yra nepakankamai geras, kartais apskaitoje pasidaro klaidų – mes matome, kad tos klaidos yra tendencingos, už tai ir audituojame visas įstaigas“, – sakė jis.

Auditorių teigimu, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje į apskaitą buvo neįtrauktas nekilnojamasis turtas, nėra dokumentų apie inventorizaciją, tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų sumontuotos lengvai išimamos pertvaros bei užfiksuoti kiti pažeidimai.

Audituotu laikotarpiu įstaigai vadovavęs direktorius V. Lamauskas teigia, kad daugumą problemų rado jau atėjęs vadovauti įstaigai bei stengėsi spręsti, kiek tai leido riboti finansiniai ištekliai.

Teisingumo ministras sutinka, kad įkalinimo įstaigos ilgai buvo apleistos, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu dedamos pastangos gerinti sąlygas tiek šioje, tiek kitose įkalinimo įstaigose.

Teisėsaugos dėmesys

Kauno tardymo izoliatorius, prie kurio nepilnamečių pataisos namai prijungti, dėl galimo apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kreipėsi į teisėsaugą. Policija, prokurorui nusprendus panaikinti sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, iš naujo vertina gautą medžiagą.

„Prokuratūra panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžino medžiagą patikslinimui bei sprendimui priimti iš naujo“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Kalėjimų departamentas teigia, kad audito išvadas vertina komisija, o tai padarius bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir galimos atsakingų asmenų atsakomybės.

Teisingumo ministerijos audito skyrius šį auditą, kurio rugpjūčio 4 dieną parengtą ataskaitą gavo BNS, atliko nuo šių metų sausio iki liepos, nusprendus šią įstaigą prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Turtas apskaitoje atsidūrė po 23-ejų metų

Atlikdami izoliatoriaus valdomo turto vertinimą auditoriai nustatė, kad ši įstaiga valdo keturis nekilnojamo turto objektus Prienų rajone: gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus bei šulinį, tačiau apskaitoje šis turtas neįregistruotas ir finansinėse ataskaitose nenurodomas.

Nustatyta, kad tuometinei Kauno auklėjamajai kolonijai šis turtas valdyti perduotas 1993 metais, tačiau į apskaitą įtrauktas  2016 metais.

2017 metais šis turtas iš įstaigos apskaitos registrų buvo pašalintas dėl nusidėvėjimo.

„Vidaus audito metu nebuvo nustatyta, kokiu tikslu ir kokiais būdais nekilnojamas turtas Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Vangų kaime buvo naudojamas įstaigos veikloje. Vidaus audito metu buvo pateikta informacija, kad šiuo metu minimas turtas yra sunykęs“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pasak auditorių, atsakingi asmenys nesiėmė jokių priemonių, kad turtas būtų tinkamai prižiūrimas arba realizuotas, todėl konstatuota, kad įstaiga netinkamai, nesavalaikiai ir neteisėtai į apskaitą įtraukė ir iš jos pašalino įstaigai patikėtą ilgalaikį turtą.

Fizinės pataisos namų patalpų apžiūros metu auditoriai nustatė ir daugiau netinkamo turto valdymo atvejų: apleistas ir netvarkomas pataisos namų pastato rūsys, be to, netvarkoma avarinės būklės vamzdynų infrastruktūra.

„Iš prakiurusių vamzdžių bėga vanduo, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos komunalinėms paslaugoms bei neužtikrinama tinkama pastato pamatų, t. y. pagrindinių pastato laikančių konstrukcijų, priežiūra (nuolat užliejami pamatai)“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai taip pat konstatavo, jog įstaigoje nuo pat 1993 metų netinkamai vykdyta turto inventorizacija, netiksliai pateikiami finansinių rezultatų duomenys.

Buvęs įstaigos vadovas V. Lamauskas teigė, kad apie sodybą Prienų rajone paaiškėjo radus ją paminėtą įstaigos dokumentuose, nors iki tol niekas tuo turtu nebuvo susidomėjęs, jis nebuvo niekur minimas. Jis teigė, kad nustačius, jog sodyba sunykusi, buvo konsultuojamasi su Teisingumo ministerija, kaip reikėtų elgtis su turtu, kurio praktiškai yra nebelikę.

„Sudarėme komisiją, komisijos nariai, kiek aš atsimenu, važiavo pasižiūrėti, nes reikia turtą apžiūrėti ir ten nieko nerado. Ir paskui mes klausinėjome, net ir pas tą pačią auditorę klausinėjome, ką daryti su turtu, kurio nėra? Niekas nieko neatsakė. 23 metus niekas nieko nežiūrėjo“, – sakė jis.

„Mes tapome tokiais įkaitais kaip ir – po 23-ejų metų kažkas pastebėjo tą dalyką“, – pridūrė jis.

Nuteistųjų kambarių sienos – iš drožlių plokščių

Pažeidimų rasta ir patikrinus nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasak ataskaitos, nors sienos tarp nuteistųjų gyvenamųjų kambarių turėtų būti iš mūro ir ne plonesnės kaip 25 centimetrų storio, o gelžbetonio sienos – ne plonesnės kaip 8 centimetrai, pertvaros šioje įstaigoje įrengtos iš medžio drožlių plokščių, sumontuotų ant metalinių tvirtinimo profilių.

„Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti“, – teigiama ataskaitoje.

Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti.

Be to nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamųjų kambarių durų užraktai iš vidinės kambario pusės nuo smūgio lengvai atsirakina ir kambariuose laikomi asmenys gali nevaržomai patekti į kitas patalpas.

Taip pat nustatyta, kad tarp durų ir sienos patalpose neįrengti durų apvadai, todėl tarp sienos ir durų esama plyšių, o sumontuotos durys neatitinka saugumo reikalavimų.

Pasak auditorių, taip paliekama ir draudžiamų daiktų perdavimo per esančius tarpus galimybė.

V. Lamauskas teigia, kad ši problema yra gerokai senesnė nei laikotarpis, už kurį buvo atliekamas pastarasis įstaigos auditas. Jis pasakojo, kad jam atėjus dirbti situacija buvo dar prastesnė.

„Durys lankstėsi, o viduje – gofruotas popierius. Mes sugebėjome gauti papildomą finansavimą ir nupirkti duris, o sienos – jas atėjęs tokias radau, ten reikalingos labai didelės investicijos“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.

„Mes turėjome atvejį, kai vakare per kameras matau, kaip durys atsilenkia, vaiko ranka išlenda ir įsijungia šviesą, nes vakare, po dešimtos valandos, ji išjungiama“, – pasakojo jis.

Jis pabrėžė, kad nesant galimybės spręsti daugybę metų egzistavusių problemų dėl sienų, stengtasi dirbti su vaikais ir juos auklėti bei atsisakyti kalėjimo subkultūros.

„Ta sienų problema padarydavo vaikų subkultūrą gilesnę, tai yra, jie galėdavo ateiti į kitą kambarį ir vaiką įbauginti. Mes per kitas priemones sutvarkėme tuos subkultūrinius dalykus, tos sienos jau nebebuvo tokios reikšmingos, bet jos yra palikimas, mes patys stebėjomės, kad taip galima padaryti įkalinimo įstaigą“, – sakė buvęs vadovas.

Jis teigė, kad patalpos, vos atsiradus lėšų, buvo tvarkomos, o apie tai, kad nepilnamečiai kalinami tokiomis sąlygomis, žinojo visi įstaigoje lankęsi Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai.

Įžvelgia nusikalstamos veikos požymių

Įvertinę įstaigos dokumentus, auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais įstaigoje nevykdyti direktoriaus įsakymai dėl metinės inventorizacijos atlikimo, todėl nesant inventorizacijos rezultatų nebuvo galimybės įsitikinti minėtu laikotarpiu vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu. Ataskaitos duomenimis, vyriausiasis buhalteris vidaus audito metu nepateikė 2016-2019 metų Kauno NTI-PN turto ir įsipareigojimų bei turto nurašymo suvestinių.

„Nesant inventorizacijos rezultatų vidaus audito metu nebuvo galimybės įsitikinti Kauno NTI-PN 2016-2019 m. vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu“, – nurodoma ataskaitoje.

Auditoriai daro išvadą, kad Kauno NTI-PN vadovas nevykdė įsakymų dėl inventorizacijos kontrolės, neužtikrino jos duomenų išsaugojimo bei nevykdė kitų reikalavimų.

„Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito metu nustatyti teisės aktų pažeidimų atvejai galimai turi nusikalstamos veikos požymių, rekomenduojama spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar nustatytuose pažeidimuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei kituose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais nebuvo rašomi protokolai, kuriuose būtų išsaugoti inventorizavimo duomenys. Taip pat pastebėta, kad inventorizacijos dokumentų bylose neatitinka puslapių skaičiai, trūksta lapų ir dokumentų.

Auditoriams Kauno NTI-PN nepateikė visų prašomų dokumentų, susijusių su turto nurašymu, o vertinant esamus pastebėta, kad aktus pasirašė neįgalioti asmenys, nurašymas nepagrindžiamas ekonomiškai, be to, inventorius buvo nurašomas galimai galiojant jo garantinio aptarnavimo laikotarpiui arba nepasibaigęs turto naudingo tarnavimo laikas.

Tarp inventoriaus nurašymo pavyzdžių, į kuriuos dėmesį atkreipė auditoriai, yra 2018 metų birželį įsigytos mokinių kėdės, stalai, taip pat spintelės, stendas ir kitas inventorius, kainavęs iš viso 2,8 tūkst. eurų. Tų pačių metų gruodį šis inventorius nurašytas kaip nepataisomai sulūžęs.

Tą pačią dieną įsigyta ir gruodį po pusės metų nurašytas ir iš viso 24 tūkst. eurų vertės per 300 minkštasuolių, spintelių, spintų, kėdžių, suolų ir kito inventoriaus.

2017 metų liepą įsigytas 100 eurų vertės spausdintuvas, kuris 2018 metų lapkritį taip pat nepataisomai sugedo.

V. Lamauskas sakė negalintis detaliai komentuoti to, kas susiję su auditoriams nepateiktais įstaigos dokumentais, nes audito atlikimo metu jis nebedirbo, bet pabrėžė, kad įstaigos inventorizaciją kontroliavo Kalėjimų departamentas, jam buvo teikiamos ataskaitos.

„Kiekvienais metais buvo daroma inventorizacija, komisijos buvo sudaromos, kiekvienais metais buvo teikiami man pasirašymui komisijų protokolai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie tai, kodėl konkrečiais atvejais buvo taip greitai nurašomas inventorius, jis pastebėjo, kad kartais jis išties labai greitai sulūždavo: „Vaikai būdavo naudoja tą turtą labai neatsakingai“.

„Tiek buvo sudėtingos finansinės pas mus situacijos, mes tiesiog rasdavome, pavyzdžiui, kampus minkštuosius ir imdavome iš tiesiog skelbimų, atiduodavo žmonės, atveždavome, kad vaikams būtų ant ko sėdėti“, – pridūrė V. Lamauskas.

Vis dėlto jis sakė neprisimenantis ir negalintis pakomentuoti konkrečių inventoriaus nurašymo atvejų, minimų ataskaitoje.

Užkliuvo pirkimai, priemokos

Auditoriai rado ir kitų pažeidimų: kilo abejonių, ar vieši automobilių aukcionai vyko skaidriai, o viešųjų pirkimų patikrinimų metu nustatyta, kad nevykdyta tinkama pirkimų kontrolė, didelė dalis jų vykdyti neskelbiamos apklausos būdu.

„Darytina išvada, kad Kauno NTI-PN veikloje nebuvo laikomasi aukštų skaidrumo standartų organizuojant, vykdant viešuosius pirkimus bei viešinant viešųjų pirkimų rezultatus“, – konstatavo auditoriai.

Analizuojant darbo krūvį ir užmokestį, pastebėta, kad 2018 metais, lyginant su 2017-aisiais, 43 proc. augo atlygis už viršvalandinį darbą, nors užimtų pareigybių skaičius beveik nepakito. Be to nustatyta atvejų, kai 2018 metais pareigūnai viršijo per metus nustatytus leistinus viršvalandžių kiekius ir išdirbo nuo 2 iki 97 val. daugiau negu numatyta Tarnybos statute.

Auditoriai pastebėjo, kad kai kuriais atvejais įvairios priemokos skirtos už nuolatinio pobūdžio darbus, kurie nebuvo paskirstyti nei vienam padalinio darbuotojui.

„Tokia praktika yra neskaidri ir ydinga, kadangi sudaromos sąlygos manipuliuoti darbuotojų lojalumu ir neužtikrinti efektyvaus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo“, – teigiama ataskaitoje.

Vidaus audito metu taip pat nustatytas atvejis, kai darbuotojai Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymais buvo skiriamos ir mokamos priemokos už kito skyriaus darbuotojui pavestą vykdyti funkciją, kurios jis negalėjo vykdyti, nes nebuvo išklausęs mokymų ir negalėjo užtikrinti savo funkcijų vykdymo.

Buvęs vadovas: problemos egzistavo dešimtmečiais

Auditas įstaigoje atliktas už 2016-2019 metus. Iki pernai lapkričio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui kelerius metus vadovavo V. Lamauskas, vėliau tapęs Probacijos tarnybos direktoriumi.

Iš pastarųjų pareigų V. Lamauskas rugsėjo pradžioje pasitraukė savo noru. Jis BNS sakė girdėjęs apie vykdomą auditą ir supratęs, kad jam „nėra pakeliui“ su šios sistemos vadovybe.

„Kadangi tokius tikslingus dalykus daro, aš galvojau, kad su ta politine komanda man nepakeliui tiesiog. Jeigu nevertino, kas per tris su puse metų ten buvo padaryta, o pradeda ieškoti kažkokių 20, 30 metų senumo įvykių... suprantu, kad kryptingai juda viskas į tą pusę“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Jis teigia su audito išvadomis nesąs susipažinęs ir neturėjo galimybės duoti paaiškinimų apie nustatytus pažeidimus bei ne kartą pabrėžė, kad absurdiška būtų jį kaltinti dėl problemų, įstaigoje egzistavusių dešimtmečiais.

V. Lamauskas teigė, kad jo vadovavimo metu pavyko pasiekti, kad būtų sumažintos subkultūros apraiškos, o vaikai turėtų užsiėmimus ir darbus, galėtų save realizuoti, tuo tarpu prijungus nepilnamečių pataisos namus su Kauno tardymo izoliatoriumi dalis šio įdirbio buvo sugriauta.

„Atleido didžiąją daugumą komandos, kuri kūrė visą tą aplinką, orientavosi į vaikų pokytį. (...) Kai tas sujungimas įvyko ir pusės žmonių neliko... aš nebesuprantu tada, kur link eina šita sistema ir tie vaikai iš principo paliekami likimo valiai“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Darbuotojų daugiau nei nuteistųjų

Šių metų kovą Vyriausybė nusprendė prijungti nepilnamečių tardymo izoliatorių prie Kauno tardymo izoliatoriaus – sujungtos įstaigų administracijos. Vykdant reorganizaciją įstaigoje ir buvo pradėtas auditas.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad 2017–2019 metais pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje buvo laikoma tik apie 41 proc. didžiausio leistino laikyti asmenų skaičiaus, taigi, įstaiga veikė ne maksimaliu pajėgumu.

Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi.

Taip pat nustatyta, jog šioje įstaigoje sąnaudos, tenkančios vienam laikomam asmeniui, pagal skirtingus rodiklius yra arba didžiausios, arba antros pagal dydį tarp visų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų. Vienam nuteistajam šioje įstaigoje vidutiniškai teko daugiau kaip vienas darbuotojas, ir šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis už visų įstaigų vidurkį.

Vis dėlto pastebima, kad situacija taisosi mažinant disproporciją tarp nuteistųjų ir darbuotojų.

Kalėjimų departamentas BNS informavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija, į kurią deleguoti ir departamento atstovai, vertinanti audito išvadas. Taip pat bus siekiama nustatyti pareigūnus, kurie galėjo padaryti nusižengimus ar drausmės pažeidimus.

„Komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl V. Lamausko atsakomybės (jei bus pagrindas)“, – nurodė departamentas.

Ministras: kontroliuosime, kaip trūkumai ištaisomi

Teisingumo ministras taip pat sako, kad tai, ar nustatyti pažeidimai buvo netyčinės, ar piktybinės klaidos, paaiškės po Kalėjimų departamento atlikto audito vertinimo.

„Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi“, – sakė ministras.

E. Jankevičius patvirtino, kad tokių dalykų kaip drožlių plokštės tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų neturėtų būti ir pripažino, kad įkalinimo įstaigose yra įsisenėjusių nuteistųjų laikymo problemų, tačiau pabrėžė, kad jos yra pradėtos spręsti.

„Buvęs vadovas teisus – problemos sprendžiamos nebuvo dešimtmečiais – paprasčiausiai skirti lėšas geresnėms nuteistųjų sąlygoms buvo nepopuliaru, tačiau šiais metais kiekviena įstaiga renovuojasi, remontuojasi“, – teigė jis.

Pasak ministro, pirmiausia įstaigose įrenginėjamos kamerų tipo patalpos, kad asmenys įkalinimo įstaigose gyventų ne po keliolika ar keliasdešimt, o po kelis. Taip pat atnaujinama nuteistųjų sporto ir kita infrastruktūra.

Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio ministras su darbo vizitu lankysis Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, sutiks su šių šalių teisingumo ministrais, Eurojusto – Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos – vadovu, pranešė ministerija.

Susitikimuose bus aptarti Lietuvai klausimai dėl ES piliečių ekstradicijos į trečiąsias šalis ir tose valstybėse nuteistų Lietuvos ir ES piliečių perdavimas į jų pilietybės šalis.

Su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre taip pat bus kalbama apie Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus teisingumo srityje.

Pagal ministro įsakymą, ji nuo rugsėjo 1 dienos eis teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė pareigas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

„Paskelbtoje atrankoje į teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė dalyvavo tik viena kandidatė ir ji atitiko šiai pareigybei keliamus aukštus reikalavimus, įskaitant anglų ir prancūzų kalbų mokėjimą“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Šveicarijos mieste Ženevoje veikia komitetai, prižiūrintys, kaip valstybės paiso Jungtinių Tautų konvencijų, taip pat Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija.

R. Svetikaitė Teisingumo ministerijoje dirbo vienus metus. Prieš tai ji buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais. Ji yra Vilniaus universiteto lektorė.

Pasak ministro, prašymai buvo atidėti, kad būtų galima įvertinti jų aplinkybes ir būtinumą.

„Epidemiologinė situacija blogėja, ir Lietuva griežtina apsaugos nuo užkrato reikalavimus. Per praėjusį COVID-19 komiteto posėdį buvo sutarta, kad atvykti į mūsų šalį būtų leidžiama tik išimtinais atvejais“, – pranešime teigė ministras.

„Vyriausybės pasitarimui teikti Egipto ir Sirijos piliečių prašymai bus įdėmiai įvertinti, ir tada bus sprendžiama, ar juos tenkinti“, – pridūrė jis.

Epidemiologinė situacija blogėja, ir Lietuva griežtina apsaugos nuo užkrato reikalavimus.

R. Tamašunienę pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vyriausybės pasitarime trečiadienį paprieštaravo siūlymui leisti vyrui atvyktį į Lietuvą, taip pat – perkelti sirų šeimą iš Jordanijos pagal Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai.

Tačiau Ministrų kabinetas nusprendė leisti atvykti užsieniečiams dirbti šalies įmonėse, o kelioms krepšinio komandoms iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano – rengti stovyklas Druskininkuose ir Prienuose.

E. Jankevičius savo opoziciją Vyriausybėje grindė tuo, kad atvykti užsieniečiams galima „tik labai išimtiniais atvejais“.

Besilaukianti 31-erių Austėja Simanavičiūtė BNS teigė buvusi šokiruota tokio Ministrų kabineto sprendimo.

Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms vadovauja Feliksas Jankevičius – E. Jankevičiaus tėvas.

„Jei bus susiję sprendimai su didžiosiomis gydymo įstaigomis, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, tai, be abejonės, nuo jų nusišalinsiu. Bet pavadavimas yra penkios dienos, tokių sprendimų priimti neplanuoju“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

Jis tvirtino nematantis „absoliučiai jokių“ šiuo metu galinčių kilti rizikų.

Prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, jog dėl susidariusios situacijos ministras galėtų kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši išaiškintų, kaip jam derėtų elgtis.

Jei bus susiję sprendimai su didžiosiomis gydymo įstaigomis, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, tai, be abejonės, nuo jų nusišalinsiu.

„Dabartinis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas perkelia daugiau atsakomybės pačiam politikui, todėl ministras turi apsispręsti, kaip šiuo atveju jis turi elgtis – ar deklaruoti tėvo darbovietę, ar ne“, – kalbėjo S. Muravjovas.

„Jei tektų priimti su Santaros klinikomis susijusius sprendimus, tuomet tą jis turėtų padaryti, jei ne – prievolės nėra, bet galėtų, siekdamas skaidrumo ir užbėgdamas įvykiams už akių. Suprasčiau, jei jis kreiptųsi į VTEK ir gautų išaiškinimą“, – kalbėjo jis.

„Tai yra įdomus precedentas. (...) Tokie sprendimai padėtų vėliau aiškiau žinoti, ko reikalauti, kaip turėtų elgtis kiti aukšto rango pareigūnai“, – pridūrė TILS vadovas.

Privačių interesų deklaracijoje E. Jankevičius yra nurodęs tik sutuoktinės darbovietę – Aistė Jankevičienė vadovauja bendrovei „Medicinos sprendimai“ bei viešajai įstaigai „CSI Vilnius“. Ji yra ir šių bendrovių akcininkė.

Tėvo darbovietės teisingumo ministras nėra deklaravęs.

E. Jankevičius sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą pavaduos šią savaitę.