Sostinės Vingio parką sudrebinsiantis renginys „RAP‘o herojai“ yra tik vienas iš šešių miesto muzikos festivalio „Vilnius ORE“ pasirodymų, kurie čia vyks liepos 10–15 dienomis. Festivalyje taip pat išvysime Vaidą Baumilą, Vidą Bareikį, Gjan, grupę „G&G Sindikatas” ir projekto „X Faktoriaus“ finalininkų šou.

Vienas žymiausių „RAP'o herojų“ vakarą pasirodysiančių atlikėjų bus Mesijus, kurio tikrasis vardas Žygimantas Kudirka. Prieš 20 metų karjerą pradėjęs avangardinio repo ir elektroninės muzikos atlikėjas iš kitų reperių išsiskiria savo originaliomis idėjomis bei slemo poezijos sugebėjimais.

Ž. Kudirka-Mesijus / Organizatorių nuotr.

„Vilnius ORE“ žiūrovus pasiruošę nustebinti ir Lietuvoje puikiai pažįstamų DJ Mamania, Sania Banginio, Jamos ir DJ Swix naujasis projektas „Freestarz“. Šiam pasirodymui jokių tekstų iš anksto nesiruošianti grupė visus kūrinius laisvu stiliumi („freestyle“) ir improvizuojant.

Scenoje taip pat pasirodys didelę auditoriją repo muzikos mylėtojų gretose turintis Erikas Toruntajevas-Erkė. Jau dešimt metų scenoje esantis Erkė šiuo metu gali būti laikomas vienu produktyviausiu „underground“ repo kūrėjų – atlikėjas nuolat leidžia naujus kūrinius, profesionalius vaizdo įrašus ir yra išleidęs keturis albumus.

E. Toruntajevas-Erkė / Organizatorių nuotr.

Be minėtų atlikėjų, pirmadienio vakarą pasirodys ir retai koncertus surengianti grupė „Garazhe Nerūkoma“, jaunosios repo kartos atlikėjas Pijus Opera bei su repo, greimo, „drill“ ir „drum and bass“ muzikos stiliais eksperimentuojantis Kamuza.

Miško takelių pakraščiuose

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų lapuočių miškuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai informuoja, kad dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Erkių galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų ir šakų.

Žmonės erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną, jo produktus.

Erkės dažniausiai įsisiurbia ilsintis, nes, judant raumenims, joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Geriausiai apsaugo skiepai

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trys skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus trejiems metams po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis pagal pagreitintą schemą nuo erkinio encefalito, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 dienų intervalu, trečioji – praėjus 21 dienai arba 5–12 mėnesių po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus pagal pagreitintą schemą, pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama praėjus 12–18 mėnesių arba po trejų metų, priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus pagal bet kurią schemą su laiku linkęs išblėsti, todėl jį reikia nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 metus.

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis, kad erkės neįsisiurbtų.

Kaip ištraukti erkę?

NVSC vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir norėdami apžiūrėti, ar neįsisiurbė erkė, pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia ilsintis, nes, judant raumenims, joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų, tikėtina, paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Paskui įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite su muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.

ULAC gydytoja epidemiologė A. Bartulienė atsako kur dažniausiai įsisiurbia erkės, kaip atpažinti jų platinamas ligas ir kaip taisyklingai pašalinti erkę.

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės ir kaip jomis užsikrečiama?

Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Kaip atskirti – tai erkinio encefalito ar Laimo ligos požymiai?

Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.

Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys).

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų. Ligai būdingiausias požymis – po 7–14 dienų odoje atsirandanti (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus, tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą. Skiepų nuo Laimo ligos – nėra.

Jei nėra skiepų nuo Laimo ligos, kaip save apsaugoti?

Reikėtų imtis prevencinių priemonių, t. y. dėvėti tinkamus drabužius. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos), jais apruošti atviras žmogaus kūno vietas (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimus drabužius.

Grįžus iš gamtos (miško) reikėtų gerai apžiūrėti kūną. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta).

Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Ne mažiau svarbu prevencijai yra sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi: būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Infekcinės ligos niekur nedingo

Daugiau nei 100 – tiek erkiniu encefalitu susirgusių pacientų per šiemetį šiltąjį sezoną atsidūrė LSMU Kauno ligoninėje. Šiuo metu trys erkiniu encefalitu sergantys pacientai gydomi Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriuje (Josvainių g. 2).

„Visą dėmesį, pajėgas, infrastruktūrą sutelkus COVID-19 epidemijai, kitos infekcinės ligos niekur nedingo“, – sako LSMU Kauno ligoninės infektologė prof. A.Mickienė.

LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus izoliacinėje palatoje šiuo metu gydomas jaunas pacientas, sergantis maliarija, kurią, kaip įtariama, į Lietuvą galėjo atsivežti iš Nigerijos. Daugėja pacientų, užsikrėtusių erkiniu encefalitu.

Pavojus grės visą spalį

Erkinis encefalitas, Laimo liga (boreliozė) – tai, kas labiausiai kelia pavojų grybautojams ir iškylautojams gamtoje – Lietuvos gyventojams grės dar gerą mėnesį. Šiemet erkės labai aktyvios ir agresyvios.

Po pirmųjų pasireiškusių erkinio encefalito požymių vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5– 2 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruotos trys mirtys nuo erkinio encefalito: Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

Saugotis – ne tik koronaviruso

Nespėjusieji pasiskiepyti erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., šiam sezonui jau pavėlavo, nes imunitetas susidaro tik per 1 mėn. nuo vakcinacijos pradžios. Tačiau pradėti skiepytis niekuomet nevėlu – jei pirmosios 2 vakcinos dozės jums bus įskiepytos šį rudenį, tai kovo mėn. užteks vieno skiepo ir turėsite patikimą apsaugą mažiausiai 3-5 metams.

Jei skiepytis dabar nepradėsite, dėmesį, susirengus į gamtą, vertėtų sutelkti į tinkamą, nuo erkių saugančią  aprangą, repelentus, kūno apžiūrą grįžus namo.

„Dabar pats metas skiepytis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, nes jų sezonas jau artinasi, – įspėja prof. A.Mickienė. – Saugantis šių infekcijų tinka tai, ką taikome koronainfekcijos epidemijai – rankų dezinfekavimas, kaukės, socialinė distancija, masinių renginių vengimas. Tačiau neabejotinai geriausia šių dviejų kvėpavimo infekcijų prevencija yra skiepai.“

Vykdo stebėjimus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamentas kasmet kovo–lapkričio mėnesiais kas 10 dienų vykdo erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške.

Šiemet pirmosios erkės Girulių miške buvo pastebėtos kovo 29 d., praėjusiais metais – balandžio 5-ąją.

Nustačius erkių aktyvumo padidėjimą Girulių miške (apie 50 erkių viename maršruto kilometre), nuo gegužės 29 d. iki birželio 5 d. buvo atliekami erkių paplitimo ir gausos stebėjimai Klaipėdos miesto parkuose ir kitose rekreacinėse vietovėse: Klaipėdos skulptūrų parke, "Kar Kar" parke, Vasaros estrados prieigose, dviračių take palei Danės upę, Mumlaukio ežero prieigose, Jono kalnelio prieigose, Ąžuolyno parke, Draugystės parke, Reikjaviko parke, Sąjūdžio parke.

Viename iš jų – "Kar Kar" parke – buvo aptikta keletas erkių.

Dažnesnė – Laimo liga

NVSC Klaipėdos departamento duomenimis, 2018 m. Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 34 erkių platinamų ligų atvejai (6 – erkinio encefalito ir 28 – Laimo ligos).

2019 m. sausio–gegužės mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 6 Laimo ligos atvejai, erkinio encefalito atvejų neregistruota.

Erkių platinamų ligų sukėlėjus perneša iksodinės erkės, kurios paplitusios visuose Lietuvos regionuose.

Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui.

Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje, bet gali būti randama ir iki 1 metro aukštyje. Nešienautoje, aukštesnėje žolėje susidaro palankios sąlygos erkėms gyventi.

Erkės gyvena ten, kur gera augalijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku.

Kaip apsisaugoti?

Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo.

Parkuose ir miškuose rekomenduojama vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą medžiagą.

Patariama gamtoje vilkėti šviesius drabužius, nes taip bus lengviau pastebėti užropojusią erkę. Kiek įmanoma, uždenkite ir kitas atviras kūno vietas. Drabužius ir atviras kūno vietas galima apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais).

Grįžus iš gamtos į namus, reikėtų atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis.

Taip pat labai svarbu tinkamai prižiūrėti parkus, poilsiavietes, dažnai žmonių lankomus miškus, sodus, gyvenamųjų namų teritorijas: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti miško darbų atliekas, nupjautą žolę, praplatinti pasivaikščiojimo takus, ypač tuos, kurie veda link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.

Erkinio encefalito prevencijai vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, Klaipėdos apskrityje 2019-ųjų sausio–balandžio mėnesiais užregistruoti keturi Laimo ligos atvejai.

Šiai ligai būdingas silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ryškus šios ligos požymis – įkandus erkei po 1–4 savaičių atsiranda didėjanti raudona dėmė.

Laiku nepradėjus gydymo, liga gali pažeisti svarbias organizmo sistemas. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Apsisaugoti gali padėti tik tinkama apranga ir repelentai nuo erkių.

Erkinio encefalito atvejų Klaipėdos apskrityje šiemet dar neužregistruota.

Nuo erkių platinamų ligų šiemet Klaipėdos apskrityje pasiskiepijo per 2 tūkst. žmonių.

Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Elvinos Juknienės, šiemet sausio–balandžio mėnesiais pirmąja vakcinos doze nuo erkinio encefalito paskiepyti 1 686 suaugusieji ir 655 vaikai.

Po antrojo skiepo praėjus dviem savaitėms susiformuoja imunitetas ir, įsisiurbus infekuotai erkei, žmogus neužsikrės.

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės Mildos Žygutienės, su pirmosiomis žibutėmis po žiemos atgijo ir erkės.

"Šiuo metu jos itin aktyvios ir agresyvios, ištroškusios maisto – šilto kraujo", – įspėjo M.Žygutienė.

Pasak medicinos entomologės, apie sergamumą erkių platinamomis ligomis šiemet kalbėti dar anksti, kadangi susergama ne iš karto po įsisiurbimo, o pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui.

Tiesa, pernai sergamumas Laimo liga Klaipėdoje buvo gerokai mažesnis nei visoje šalyje.

"2018-aisiais Klaipėdos apskrityje užregistruoti 29 erkinio encefalito atvejai. Laimo liga užsikrėtė 110 žmonių", – teigė M.Žygutienė.

Klaipėdos apskrityje 100 tūkst. gyventojų  pernai teko 35 Laimo ligos atvejai.

Palyginimui – Panevėžio ir Vilniaus apskrityse 100 tūkst. gyventojų teko per 100 susirgimų Laimo liga.

Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai taip pat žemesni nei visoje šalyje.

Vidutiniškai 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko  – 13,7, o Klaipėdoje tik 9,1 sirgimų erkiniu encefalitu atvejo.

Pasak medicinos entomologės, efektyviai apsaugoti nuo erkinio encefalito gali tik skiepai.

"Po antro skiepo praėjus dviem savaitėms susiformuoja imunitetas ir, įsisiurbus infekuotai erkei, žmogus neužsikrės", – paaiškino M.Žygutienė.

Vakcinos ir vaistų nuo Laimo ligos nėra.

Apsisaugoti gali padėti tik tinkama apranga.

"Einant į mišką patariama apsirengti kuo uždariau. Kelnių klešnės turi būti sukištos į batus, rankovės – aptrauktos guma, o galvą turėtų dengti apdangalas. Ropodamos ant žmogaus erkės ieško plyšelių ant rūbų, kad galėtų pro juos įlįsti ir įsisiurbti. Taip pat patariama vilkėti kuo šviesesnius drabužius, nes ant jų erkės pastebimos greičiausiai", – teigė medicinos entomologė.

Panašu, jog erkės šiemet prabudo kiek anksčiau, nei įprasta.

Dar vasario pabaigoje pirmąsias erkes pastebėjo Kuršių nerijos miškuose dirbę miškininkai.

Dažniausiai šie gyviai pabunda kovą. Jų aktyvumo sezonas trunka iki pat lapkričio.

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Arūnės Eismontės, žmogaus sveikatai pavojingas tiek jaunų erkių – nimfų, kurios atsiranda pavasarį ir vasaros pradžioje, tiek ir vėliau jau subrendusių erkių įsisiurbimas.

Erkių aktyvumas yra matuojamas erkių gausumo vidurkiu viename maršruto kilometre.

Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito ir 2 293 Laimo ligos atvejai.

Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai, tačiau 100 tūkst. gyventojų vis dar tenka 13,7 sirgimų atvejo.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių.

Skiepai – viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių. Vakcinaciją nuo erkinio encefalito rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis.

Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis.

Pasak A.Eismontės, nuo Laimo ligos apsaugoti gali tik pačių gyventojų budrumas.

"Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes patartina sunaikinti. Einant į mišką, reikėtų rinktis šviesius drabužius: viršutiniai rūbai turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai glaudžiai liestis prie riešo, kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patariama apsirišti skarele arba užsidėti  priglundančią kepurę, gobtuvą. Taip pat siūloma naudoti ir repelentus", – teigė pašnekovė.

Šiai ligai būdingas silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra.

Ryškus šios ligos požymis – po 1–4 savaičių atsiranda didėjanti raudona dėmė.