Į susitikimą atvykęs V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ kriterijų įstoti į ES ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas. „Mes nuo to nesitrauksime“, – perspėjo jis.

„Dabar nėra jokios priežasties derėtis dėl Ukrainos narystės“, – žurnalistams sakė V. Orbanas. „Mes nustatėme septynias išankstines sąlygas ir net Europos Komisijos vertinimu, trys iš septynių nėra įvykdytos“, – sakė jis.

Nepaisant trūkumų, Europos Komisija lapkritį rekomendavo pradėti derybas. Ukraina ne kartą žadėjo artimiausiais mėnesiais įgyvendinti neįvykdytas reformas. ES lyderiai Briuselyje turi visais balsais nuspręsti, ar blokas nori pradėti stojimo derybas su Kyjivu.

V. Orbanas taip pat užsiminė, kad atskiras sprendimas atblokuoti daugiau nei 10 mlrd. eurų ES lėšų nesušvelnino jo pasipriešinimo. „Vengrija nesieja jokių su ja susijusių klausimų su jokiomis Ukrainos ar kitomis problemomis“, – sakė jis.

Prieš lemiamą ES viršūnių susitikimą O. Scholzas ir E. Macronas privačiai susitiks su V. Orbanu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas privačiai susitiks su V. Orbanu prieš Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą, V. Orbanui grasinant vetuoti sprendimus dėl Ukrainos.

Dabar nėra jokios priežasties derėtis dėl Ukrainos narystės.

Turi dalyvauti ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, apie ketvirtadienio susitikimą paskelbęs savo svetainėje, bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

ES lyderiai per ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį susitikimą turi vieningai nuspręsti, ar pradėti stojimo derybas su Ukraina ir dėl tolesnės 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kyjivui. Vengrija pakartotinai pagrasino blokuoti abu sprendimus.

Trečiadienio vakarą Ch. Michelis sakė, kad siekdamas teigiamų rezultatų „dirba dieną ir naktį“.

Atskiru sprendimu ES trečiadienį skyrė daugiau nei 10 mlrd. eurų lėšų Vengrijai mainais į reformas, kurių šalis, Briuseliui reikalaujant, vis dėlto ėmėsi, kad būtų sustiprintas teismų nepriklausomumas. Telieka pamatyti, ar lėšų atblokavimas turės įtakos V. Orbano pozicijai.

V. Orbanas, kuris jau 2015 metais buvo laikomas nepaklusniu ES atsiskyrėliu, sulaukė tuometinio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) draugiškų pastabų ne tik dėl to, kad, anot jo, vadovauja neliberaliai demokratijai, bet ir dėl to, kad diktuoja toną ES aukščiausiojo lygio susitikimuose, kuriuose vieningo sutarimo reikalavimas suteikia didžiulę galią vienam lyderiui sprendžiant daugybę klausimų.

Dabar juokiasi mažai kas. V. Orbanas praėjusią savaitę paspaudė ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris po įsiveržimo į Ukrainą Vakaruose laikomas atstumtuoju.

Ketvirtadienį Briuselyje prasidedančiame tradiciniame 27 ES lyderių susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prie susitikimo prisijungsiantis vaizdo ryšiu, todėl dėmesys V. Orbanui dar labiau padidės.

„Vengrija yra komplikuojantis veiksnys“

„Kai kurie lyderiai tiesiogiai kalbės apie labai neigiamą įtaką, – sakė vienas diplomatas, kuris prašė neviešinti jo pavardės dėl klausimo jautrumo. – Kai kurie tai pasakys labai tiesiogiai.“

Kitas aukšto rango diplomatas iš vienos valstybės narės teigė, kad „jis (V. Orbanas) ten sėdėjo labai jaukiai – tai buvo įstabu. Bet pereikime prie reikalo. Vengrija yra komplikuojantis veiksnys bet kokiose diskusijose dėl paramos ir pagalbos (Ukrainai). Tai visiems matoma. Mums nereikia apie tai kalbėti diplomatiškai“.

V. Orbanas nėra lengvai sugėdinamas, nes jam dažnai puikiai sekasi susidoroti su didžiule bloko opozicija.

Šios savaitės pradžioje jis dar labiau paaštrino situaciją, kai palygino ES, kuri nuo tada, kai Vengrija išsivadavo iš sovietų valdžios, jai skyrė milijardus eurų, su pačiais buvusiais komunistų lyderiais Maskvoje.

„Atsiranda dalykų, kurie primena sovietinius laikus, – šios savaitės pradžioje sakė V. Orbanas. – Laimei, Briuselis yra ne Maskva. Maskva buvo tragedija. Briuselis yra tik bloga šiuolaikinė parodija.“

Tokios kalbos buvo palankiai sutiktos už Atlanto, kur buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neseniai sakytose kalbose ne kartą gyrė Vengrijos lyderį.

V. Orbanas buvo pirmasis ES lyderis, palaikęs D. Trumpą, kai šis 2016 metais kandidatavo į prezidento postą. Neseniai jis sakė, kad buvęs JAV lyderis yra vienintelis asmuo, galintis užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.

Galima nauja sąjungininkė – Slovakija

Jo komentarai ES būstinėje Briuselyje nesukėlė juoko. Tačiau ketvirtadienį prie aukščiausiojo lygio susitikimo stalo V. Orbanas gali turėti naują sąjungininką, nes kairiojo sparno populistas Robertas Fico (Robertas Ficas), praėjusį mėnesį laimėjęs rinkimus Slovakijoje, atstovaus savo šaliai kaip ministras pirmininkas.

Atsiranda dalykų, kurie primena sovietinius laikus. Laimei, Briuselis yra ne Maskva. Maskva buvo tragedija. Briuselis yra tik bloga šiuolaikinė parodija.

Kaip ir V. Orbanas, R. Fico negailėjo šiltų žodžių Rusijai ir kėlė klausimų dėl ilgų su karu susijusių sankcijų, kurios buvo įvestos Maskvai. Per savo šalies rinkimų kampaniją jis dar labiau pakėlė kartelę, kai, aiškiai prieštaraudamas ES politikai ir pažadams, pažadėjo nutraukti Slovakijos karinę paramą Ukrainai.

Naujasis Slovakijos premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė stabdo karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Ruošdamasis išvykti į aukščiausiojo lygio susitikimą jis dar kartą pabrėžė savo poziciją.

„Aiškiai pasakysiu, kad nebalsuosiu už jokias sankcijas Rusijai, kol nebus pateikta jų poveikio Slovakijai analizė“, – sakė R. Fico, teigdamas, kad ankstesnės sankcijos pakenkė jo šaliai.

Tai sveikintini žodžiai V. Orbanui, nes jis gali prarasti savo didžiausią sąjungininkę bloke – Lenkijos nacionalistinę vyriausybę. Buvusio ES Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija spalio 15 dieną laimėjo Lenkijos nacionalinius rinkimus ir dabar siekia sugrąžinti šalį į ES politikos formavimo centrą, taip panaikindama didžiąją dalį esamo politinio aljanso su V. Orbanu.

Šiuo metu ES kalbama apie tai, kad V. Orbanas, pasinaudodamas vienbalsiškumo sąlyga, gali stabdyti įvairius klausimus – nuo finansinės paramos ir ginklų tiekimo iki galimos Ukrainos narystės bloke.

Tačiau iki šiol Europos diplomatai teigė, kad V. Orbano įžūlumas už aukščiausiojo lygio susitikimo centro ribų retai virsta nesutaikomu elgesiu už uždarų durų. Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusio plataus masto karo 27 valstybės laikėsi išvien, net jei kai kurių sankcijų paketų priėmimą pristabdė papildomi V. Orbano reikalavimai.

„Kai mane apninka niūrios nuotaikos šiuo klausimu, turime pasakyti, kad, nepaisant Vengrijos, mums, kaip sąjungai, pavyko žengti didžiulius žingsnius“, – sakė vienos ES šalies aukšto rango diplomatas.

„Tačiau tai tebėra sunkus darbas ir kartais atmosfera tampa bjauri“, – teigė jis.

Abu vadovai iš Vilakublė, netoli Paryžiaus, išvyks apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad į Briuselį jie atvyks 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Netikėtai į kelionę po Europą išvykęs V. Zelenskis jau antrą kartą nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai prasidėjo Rusijos puolimas, paliko savo šalį. Gruodį jis buvo nuvykęs į Vašingtoną.

Trečiadienį Ukrainos vadovas lankėsi Londone, kuris karinės pagalbos srityje yra artimiausias Kyjivo sąjungininkas po Jungtinių Valstijų, o paskui netikėtai nuvyko į Paryžių, kur Eliziejaus rūmuose vakarieniavo su E. Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

V. Zelenskis paragino abu lyderius „kuo greičiau“ pristatyti jo šaliai naikintuvus, kad būtų atremtas Rusijos puolimas.

E. Macronas ir O. Scholzas pažadėjo toliau remti Ukrainą, taip pat ir karinėmis priemonėmis, „tiek, kiek reikės“, iki pergalės.

Prancūzijos prezidentas įteikė V. Zelenskiui Garbės legiono ordino Didįjį kryžių – aukščiausio lygmens apdovanojimą, kurį šios šalies prezidentas gali suteikti kitam valstybės vadovui.

Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Ukrainos prezidentūros pranešime teigiama, kad V. Zelenskis aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu.

„Šalys aptarė numatomus kito Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo, kuris įvyks vasario 3 dieną Kyjive, rezultatus ir susitarė intensyvinti parengiamąjį darbą“, – rašoma pranešime.

Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) antradienį negalėjo patvirtinti, kad susitikimas įvyks Kyjive.

Ch. Michelis sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime blokui atstovaus jis pats ir U. von der Leyen, o ne visų ES šalių vadovai.

ES pareigūnai teigė, kad V. Zelenskis nuolat kviečiamas atvykti į Briuselį.

Kaip nurodoma Ukrainos prezidento biuro pranešime, vadovai kalbėjosi apie „tinkamų ginklų“ tiekimą ir naują 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai programą, o V. Zelenskis pasisakė už tai, kad pirmoji dalis būtų išsiųsta jau šį mėnesį.

Praėjusį mėnesį ES sudarė sąlygas suteikti Ukrainai pagalbą, vadinamą „mega sandoriu“, į kurį įeina ir minimalus 15 proc. pasaulinio pelno mokesčio tarifo nustatymas.

Šis žingsnis žengtas po to, kai V. Zelenskis paragino neleisti, kad 27 valstybių bloko vidaus nesutarimai trukdytų paremti Kyjivą.

Reaguodama į Maskvos invaziją Ukrainoje, ES jau beveik mėnesį svarsto šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, į kurį patenka naftos iš Rusijos importo draudimas, tačiau paketą blokuoja nuo rusiškų energetikos išteklių itin priklausoma Vengrija.

Europa nėra silpna ir ji privalo šitai įrodyti.

Briuselio koridoriuose šalims siūlant įvairius kompromisus, G. Nausėda žurnalistams teigė besitikintis, kad „tas sprendimas šiandien bus“, o bendrijos vienybė išliks.

„Bet žinote, ta vienybė negali būti bet kokia kaina. Jeigu vienybė neduoda rezultatų ir neleidžia priimti sprendimų, tai leidžia mūsų nedraugams sakyti, kad, žiūrėkit, Europa vėl silpna, Europa negali kažko padaryti. Europa nėra silpna ir ji privalo šitai įrodyti“, – Briuselyje prieš išvykdamas į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį sakė Lietuvos prezidentas.

Vis dėlto šalies vadovas teigė, kad jam labai gaila, jog diskusijose dėl naftos embargo „mes praradome vieną mėnesį laiko“.

„Vienas mėnuo mums čia, gyvenant taikoje, yra vienas laiko tarpas. Vienas mėnuo ukrainiečiams, kurie kiekvieną dieną susilaukia naujų sudaužytų likimų, sugriautų miestų, (...) yra nepaprastai ilgas laiko tarpas“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai pirmiausia tenka apgailestauti dėl tokio ilgo laikotarpio“, – pridūrė jis.

Pastarąsias kelias dienas ES šalių ambasadoriai svarstė Europos Komisijos kompromisinį pasiūlymą, kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai. Tokia išimtimi naftotiekiams siekiama sulaukti Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

G. Nausėda sakė norintis išgirsti šio pasiūlymo argumentus, tačiau atmetė kitas iniciatyvas naftos importui įvesti ne embargą, o tarifus.

Mes čia kalbame ne su prekybos partneriu, o kalbame su agresoriumi, kuris vidury dienos puola kitą valstybę Europoje.

„Aš manau, kad čia ne ekonominiai motyvai pirmiausia turi veikti. Turi veikti principinis sprendimas, ar mes finansuojame, ar nefinansuojame (Rusiją – BNS). Sakyti, kad mes truputį finansuojame, nėra labai morali pozicija“, – teigė prezidentas.

„Mes čia kalbame ne su prekybos partneriu, o kalbame su agresoriumi, kuris vidury dienos puola kitą valstybę Europoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat teigė, kad ES sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo, reikės „nuosekliai didinti spaudimą“ Rusijai ir pereiti prie septintojo.

Anot G. Nausėdos, Lietuva stengsis, kad jame atsirastų rusiškų dujų embargas.

„Tai yra nepaprastai svarbu, nes tai yra vienas iš pagrindinių Europos priklausomybės nuo Rusijos šaltinių“, – sakė prezidentas.

Šeštuoju sankcijų paketu, be kitų ribojimų, iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT taip pat būtų pašalintas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“.

Penktadienį Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles‘as Michelis laiške valstybių vadovams sakė, kad V. Zelenskis virtualiai dalyvaus Briuselyje vykstančio dviejų dienų nepaprastojo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Susitikime bus sprendžiami tokie klausimai, kaip neatidėliotinas pinigų poreikis Ukrainai, dėl karo kilusios energijos bei maisto krizės ir koordinuotos Europos gynybos karinės pramonės kūrimas, sakoma Ch. Michelio laiške.

Tačiau daug dėmesio bus skiriama pasipriešinimo sulaukiančioms Briuselio pastangoms įvesti Rusijos naftos importo embargą, kuris būtų griežtesnės bausmės Maskvai už įsiveržimą į Ukrainą dalis.

Gegužės 4 dieną Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas planas, kurį ketinama įgyvendinti palaipsniui per šiuos metus, užstrigo Vengrijai ryžtingai atsisakius jam pritarti.

Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

J. Bidenas Briuselyje taip pat dalyvaus Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kur aptars Rusijos karą Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „Rusijai ekonominę kainą, teikti humanitarinę paramą nuo smurto nukentėjusiems žmonėms ir spręsti kitus iššūkius“, nurodė J. Psaki.

Kovo 24-ąją planuojamas JAV lyderio ir 27 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas pabrėš Vakarų koordinuotą atsaką į Maskvos veiksmus.

Lyderiai aptars padėtį Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „ekonominę kainą Rusijai, teikti humanitarinę pagalbą paveiktiems šio smurto ir spręsti kitus iššūkius“, sakė J. Psaki.

„Šiais išbandymų kupinais laikais mūsų transatlantiniai veiksmai svarbesni nei kada anksčiau“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad Aljanso 30 lyderių susitikimą kitą savaitę sušaukė norėdamas aptarti Rusijos karą Ukrainoje.

Pasak jo, per J. Bideno vadovaujamą viršūnių susitikimą bus kalbama apie „Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, mūsų tvirtą paramą Ukrainai ir tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos [priemonių] stiprinimą reaguojant į naują mūsų saugumo realybę“.

JAV prezidento kelionė rengiama po jo viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) praėjusios savaitės apsilankymo NATO rytinio sparno šalyse. Ji Lenkijoje ir Rumunijoje aptarė su lyderiais augančią pabėgėlių krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos, ir akcentavo J. Bideno administracijos paramą NATO sąjungininkėms.

J. Stoltenbergo antradienio pareiškime sakoma, kad „šiuo lemiamu metu Šiaurės Amerika ir Europa privalo toliau drauge stovėti NATO“.

Aljansas stiprina savo rytinį sparną kariais ir technika, siekdamas atgrasyti Rusiją nuo invazijos į bet kurią iš jo narių. NATO atsisako dislokuoti savo karių Ukrainoje, nes nerimauja dėl galimybės, kad toks žingsnis išprovokuotų platesnį karą Europoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) paskelbė, kad prieš susitikimą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Atidžiai stebime situaciją vietoje. Skubiai reikalinga deeskalacija“, – pareiškė Ch. Michelis. Jis dar kartą pakartojo, kad ES „solidarizuojasi“ su Ukraina.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat kreipėsi į neformalaus susitikimo, apie kurį buvo paskelbta ankstesnę dieną, dalyvius. Ji trumpai pristatė galimas ES sankcijas Rusijai.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad Europos Sąjunga turėtų veikti greitai, jeigu Rusija užpultų Ukrainą.

„Svarbu, kad invazijos atveju Vakarai būtų pasirengę būtinam ir griežtam atsakui, kad būtų aišku, jog negalima įsiveržti į kitą šalį, brangiai už tai nesumokant“, – pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) sakė, jog vis dar yra vilties, kad bus rastas diplomatinis sprendimas.

„Bet, žinoma, tuo pat metu ruošiame labai griežtas, labai daug apimančias sankcijas“, – sakė ji.

Komisijos atstovas pabrėžė, kad bet kokios ES sankcijos būtų „reaguojamosios“, atsakant į bet kokius Rusijos veiksmus, todėl kol kas jų detalės viešai neskelbiamos.

ES ir JAV atsargiai vertina Rusijos pareiškimus apie atitraukiamas pajėgas nuo Ukrainos sienų, kur sutelkta daugybė karių.

„Į įvykius, kurie, kaip atrodė, turėjo rodyti deeskalaciją, šiuo metu nėra rimtai žiūrima, todėl liekame pasiruošę bet kokiam galimam atvejui“, – prieš susitikimą sakė Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis).

Pasak jo, ES reikia „tvirtai laikytis mūsų atgrasymo strategijos, neparodyti silpnumo“.

Italijos premjeras taip pat sakė, kad „tikslas – susodinti prezidentą (Vladimirą) Putiną ir prezidentą Zelenskį prie vieno stalo“ ir derėtis dėl taikaus krizės sprendimo esamais formatais, įtraukiant Europos valstybes.

EK atstovas užsienio reikalams Peteris Stano (Peteris Stanas) žurnalistams sakė, kad Komisija galimų sankcijų neviešina.

„Kol nieko neatsitiko, negalime diskutuoti apie sankcijas, nes tik spekuliuotume apie galimą nusikaltimą, į kurį ketiname reaguoti“, – sakė jis.

Po neformalaus susitikimo turėjo prasidėti dviejų dienų ES ir Afrikos šalių viršūnių susitikimas. Juo siekiama atnaujinti ryšius, numatant didelių investicinių projektų, reaguojant į Kinijos ir Rusijos konkurenciją.

A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.

„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.

ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio (Eifelio) bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.

Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.

A. Merkel, kaip jai būdinga – be didelių fanfarų, padėkojo žurnalistams už jų ilgas naktis, praleistas viršūnių susitikimuose, tačiau taip pat griežtesniais žodžiais perspėjo dėl Europos Sąjungos ir jos įpėdinio Vokietijoje laukiančių iššūkių.

„Aš palieku Europos Sąjungą, kiek tai susiję su mano kaip federalinės kanclerės pareigomis, tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“, -  pareiškė kanclerė.

„Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo.

Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

„Kompromisų mašina“

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo ką nors mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.

„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.

„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.

Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.

Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios panaudojimo įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.

Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.

Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

„Principai svarbiau už savanaudiškus interesus“

Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.

Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.

Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis netikėtai paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“, kur buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barkas Obama) giria A. Merkel kaip vieną tų retų lyderių, kuriems „jų principai yra svarbiau už bet kokius siaurus savanaudiškus interesus“.

„Tai rodo jūsų charakterį, kad jūs veikiausiai mieliau dirbtumėte Europos Tarybos susitikime vietoje to, kad būtumėte dėmesio centre kaip dabar“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.

Ji sakė per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą bloko šalių lyderiams pareiškusi, jog esama seniai nusistovėjusios pozicijos, „kad nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.

„Pasienio kontrolei yra skiriamas finansavimas iš Europos biudžeto. Jis susijęs ne tik su įranga, personalu ir reikalinga elektronine įranga, bet ir su vadinamąja infrastruktūra. Tačiau labai aiškiai leidau suprasti, kad esama seniai nusistovėjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“, – sakė U. von der Leyen, atsakydama į klausimą, ar įmanoma gauti Briuselio finansavimą užtvarams prie išorės sienų.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.

Lenkija ir Lietuva, stengdamosi sustabdyti migrantų srautą, pranešė ketinančios pastatyti fizines užtvaras pasienyje su Baltarusija. Latvija sakė, kad prie sienos su Baltarusija iki lapkričio vidurio įrengs laikiną vielos užtvarą.

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.

„Europos Vadovų Taryba nepriims jokių trečiųjų šalių bandymų paversti migrantus politinių tikslų siekimo instrumentais. EVT smerkia visas hibridines atakas prie ES sienų ir reaguos atitinkamai“, – teigiama EVT penktadienį priimtose išvadose dėl migracijos.

Jas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė EVT pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) atstovas Barendas Leytsas (Barendas Leitsas).

„ES toliau imsis veiksmų atremiant vykstančias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos režimo, įskaitant tolesnes ribojimo priemones prieš fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniško požiūrio, skubiai“, – rašoma dokumente.

EVT taip pat pareiškė kviečianti komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“ ir konkrečias priemones, pagrįstas reikiama finansine parama, siekiant užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir pamatines teises“.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Tiek Briuselis, tiek Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.