„Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams ESBO ir kartu iš šalies rinkėjų bei institucijų atima galimybę sulaukti nešališko ir nepriklausomo rinkimų vertinimo“, – pareiškė ESBO Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro (ODIHR) vadovas Matteo Mecacci.

Rusija kovo 17 d. rinks naują prezidentą. Nėra abejonių, kad Vladimiras Putinas penktą kartą bus paskelbtas rinkimų nugalėtoju.

ESBO 1993 m. pirmą kartą nusiuntė į Rusiją stebėtojų misiją stebėti prezidento rinkimų. Tačiau jau 2021-ųjų parlamento rinkimai čia vyko be ESBO atstovų. Organizacija žengė atitinkamą žingsnį, kai rusų institucijos prieš tai smarkiai apribojo rinkimų stebėseną.

Tai dar vienas autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos, pastaraisiais metais siekiančio vis griežčiau kontroliuoti šalies politines institucijas, žingsnis ta pačia kryptimi.

Baltarusija „informavo ESBO apie savo ketinimą nekviesti stebėtojų ir pateikė savo argumentus“, sakė Minsko nuolatinis atstovas tarptautinėse organizacijose Vienoje Andrejus Dapkiunas.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Vasario 25-ąją planuojami parlamento rinkimai bus pirmieji nuo ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų, po kurių A. Lukašenka valdo šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys teigia, kad tie rinkimai, išprovokavę beprecedentę protestų bangą visoje šalyje, buvo suklastoti.

A. Lukašenkos vyriausybė tuomet į masines demonstracijas atsakė griežtu susidorojimu, sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Daugelis jų buvo brutaliai sumušti milicijos ar turėjo išvykti iš šalies.

Šiemetiniai rinkimai vyks tęsiantis represijoms, toliau kalinant apie 1,5 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022-ųjų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Minskas taip pat „perregistravo“ 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje veikiančias politines partijas, palikdamas tik keturias iš jų – visas provyriausybines. Praėjusių metų pradžioje Baltarusijoje veikė 15 partijų.

A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas.

Tad opozicijos politikų pavardžių tikriausiai nebus rinkimų biuleteniuose.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Iharis Karpenka sakė, kad rinkimai vyks „visiškai kontroliuojant valdžiai ir be destruktyvios įtakos“.

„Baltarusija rinkimus rengia visų pirma sau“, – sakė I. Karpenka ir pridūrė, kad valdžia pakvies stebėtojų iš Rusijos ir Centrinės Azijos šalių.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais. Tuo metu stebėtojai iš Rusijos ir Baltarusiją palaikančių šalių visus šiuos balsavimus vadino demokratiniais.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, po 2020 metų rinkimų pasitraukusi į Lietuvą, paragino baltarusius boikotuoti vasario rinkimus, kuriuos pavadino farsu be tarptautinio stebėjimo.

„A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas“, – sakė ji.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.

„Raginsime Serbiją bendradarbiauti su ESBO sprendžiant šias problemas“, – žurnalistams sakė valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

„Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S. Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.

„Nematome priežasčių peržiūrėti savo tikslus“, – sakė jis.

Šiaurės Makedonija, kuri 2020 metais įstojo į NATO, panaikino skrydžių draudimą Rusijos pareigūnams, kad S. Lavrovas galėtų dalyvauti ESBO Ministrų tarybos dviejų dienų posėdyje, o tai Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovus paskatino praleisti šį renginį.

Susitikimo dalyviai kaltino Maskvą, kad ji savo karu Ukrainoje kenkia ESBO – Vienoje įsikūrusiai organizacijai, kuri iš pradžių buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo įtampą ir vienija 57 valstybes nares iš Šiaurės Amerikos, Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.

„Būtent Rusija vykdo neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš Ukrainą ir būtent Rusija trukdo ESBO darbotvarkei“, – penktadienį sakė Latvijos atstovė organizacijoje ambasadorė Katrina Kaktina.

„Rusija toliau pažeidinėja žmogaus teises: tyčia žudo civilius gyventojus, įskaitant vaikus, vykdo priverstinius trėmimus, taiko kankinimo ir seksualinio smurto taktiką. Tai yra karo nusikaltimai, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje“, – tvirtino ji.

Skopjėje S. Lavrovas surengė kelis dvišalius susitikimus, įskaitant derybas su susitikimo šeimininkės Šiaurės Makedonijos, Armėnijos ir Vengrijos, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva, nepaisydama Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, užsienio reikalų ministrais.

Vėliau jis apkaltino kitų Vakarų šalių diplomatus, kad atsisakydami su juo susitikti jie rodo bailumą.

„Jie tikriausiai nori pabrėžti savo ketinimą izoliuoti Rusiją, bet manau, kad jie tiesiog išsigando“, – sakė S. Lavrovas per penktadienį vykusią spaudos konferenciją, kuri truko daugiau nei valandą.

„Jie bijo bet kokio sąžiningo pokalbio, – sakė jis. – Tai bailumas, paprastas bailumas.“

ESBO susitikimo pabaigoje Šiaurės Makedonija pareiškė, kad jai pavyko įveikti Rusijos prieštaravimus, kurie galėjo sustabdyti organizacijos veiklą.

Dalyviai balsavo už tai, kad Šiaurės Makedonija rotacijos tvarka perduodamą pirmininkavimą ESBO perduotų Maltai, ir taip išvengė Maskvos prieštaravimų. Malta pradės pirmininkauti organizacijai sausio 1 dieną.

„Leiskite man pranešti žinią, kad ESBO yra išgelbėta. Mes išgelbėjome organizaciją ir jos funkcionalumą“, – pareiškė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis).

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) yra Rytų ir Vakarų blokų forumas, tačiau Ukraina ir svarbios sąjungininkės boikotavo derybas Skopjėje dėl Rusijos dalyvavimo. Maskva yra viena iš 57 ESBO narių, tačiau organizacijos darbas stringa, nes Rusija blokuoja svarbiausius sprendimus, įskaitant dėl biudžeto.

Dvi dienas trukusiame viršūnių susitikime dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo organizaciją, bet taip pat išsakė ir abejingumą jos likimui. „Ryškiausias pojūtis – abejingumas. Organizacija (ESBO) jau pavirto kažkuo, dėl ko man nerūpi, kas toliau su ja bus“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Man nerūpi šio ESBO susitikimo rezultatai.

21 mėnesį trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą sulaukė aštrios Skopjės konferencijos dalyvių kritikos. „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą prieštarauja viskam, kas brangu šiai organizacijai“, – sakė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Bujaras Osmani įžanginėje kalboje viršūnių susitikimo pradžioje.

S. Lavrovas penktadienį sakė: „Man nerūpi šio ESBO susitikimo rezultatai“.

Ketvirtadienį pasakytoje kalboje Rusijos ministras teigė, kad ESBO tampa NATO ir Europos Sąjungos „priedėliu“ ir atsidūrė ant prarajos krašto, bei klausė, ar tuomet verta investuoti į jos atsigavimą.

ESBO buvo sukurta 1975 m. kaip Rytų ir Vakarų blokų dialogo forumas, tačiau pastaraisiais metais sunkiai veikia, nes Rusijos karas Ukrainoje sukėlė įtampą organizacijoje. Konferenciją Skopjėje boikotavo Ukraina, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Ukraina siekia, kad organizacija pašalintų Rusiją, kaip tai padarė Europos Taryba, ir įspėjo, jog antraip ESBO gresia „lėta mirtis“.

Išvyko ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kalbėdamas spaudos konferencijoje dviejų dienų Skopje vykusio susitikimo rezultatams apžvelgti sakė S. Lavrovas.

„Kodėl taip yra?“, – pridūrė S. Lavrovas. „Na, jie turbūt mano, kad jie tokiu būdu demonstruoja savo ketinimus izoliuoti Rusiją. Bet aš manau, kad jie paprasčiausiai yra bailiai, jie bijo bet kokio nuoširdaus ir faktais pagrįsto dialogo.“

A. Blinkenas ir J. Borrellis Skopje šią savaitę lankėsi susitikimą surengusios Šiaurės Makedonijos kvietimu. Tačiau A. Blinkenas turėjo vykti į Izraelį, kur dėl karo Gazoje šiuo metu tvyro labai didelė įtampa.

Po Rusijos karo Ukrainoje pradžios praėjus daugiau nei 21 mėnesiui, viešumoje pasirodantys Rusijos atstovai neretai naudojasi proga apkaltinti Vakarus už visiškai pašlijusius santykius, taip pat kaltindami juos nenoru pradėti dialogą.

ESBO buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo metais.

Organizacija padeda savo narėms koordinuoti veiksmus žmogaus teisių ir ginklų kontrolės klausimais, tačiau, anot Maskvos, pastaruoju metu ESBO nukrypo nuo savo pagrindinių principų.

Ketvirtadienį S. Lavrovas atvyko į Skopję, kur dalyvauja ESBO rengiamuose susitikimuose.

ESBO susitikimo metu S. Lavrovas perskaitė 15 minučių kalbą, kurioje kaltino Vakarus, kaip jis pavadino, toleruojant „Kyjivą valdantį neonacių režimą“ dėl karo, kuris prasidėjo praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Vienas iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

„Pats rusų egzistavimas ir jų lemiamas indėlis į Ukrainos istoriją yra neigiamas“, – sakė S. Lavrovas.

„Yra daugybė faktų. ESBO ir atitinkamos jos institucijos tyli“, – teigė jis.

Kalbėdamas Šiaurės Makedonijos sostinėje vykstančiame ESBO užsienio reikalų ministrų susitikime, jis taip pat apkaltino organizacija tapus NATO ir ES priedėliu.

„ESBO iš esmės paverčiama NATO ir ES priedėliu“, – pareiškė S. Lavrovas.

„Pripažinkime, kad organizacija yra ant bedugnės krašto. Kyla paprastas klausimas: ar verta investuoti į jos atgaivinimą?“ – nurodė ministras.

Po šių pasisakymų S. Lavrovą griežtai kritikavo susitikime dalyvaujantys Vakarų šalių ministrai.

Pats rusų egzistavimas ir jų lemiamas indėlis į Ukrainos istoriją yra neigiamas.

„Rusijos bandymai kaltinti kitus dėl savo pasirinkimų yra akivaizdūs“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras  Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas).

NATO narė Šiaurės Makedonija laikinai atšaukė Rusijos skrydžių draudimą, kad S. Lavrovas galėtų atvykti į susitikimą.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pareiškė, kad ministras į aukščiausiojo lygio susitikimą skrido ilgesniu maršrutu per Turkiją ir Graikiją, Bulgarijai uždraudus jo lėktuvui naudotis šalies oro erdve.

Graikijos pareigūnai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti šią situaciją.

Nuolatinė Rusijos kritika pakurstė spėliones, kad ji gali apskritai pasitraukti iš ESBO ir taip nutraukti dar vieną trapią ryšių su Vakarais liniją.

Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad nedalyvaus derybose, į kurias, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pakviestas ir S. Lavrovas.

Lenkija trečiadienį taip pat pareiškė, kad dėl S. Lavrovo boikotuos ketvirtadienį ir penktadienį Skopjėje vyksiantį ESBO susitikimą.

Austrijos sostinėje įsikūrusi ESBO yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti valstybių narių saugumą, stabilumą ir bendradarbiavimą.

Ji siunčia stebėtojus į įvairias konfliktų vietas, taip pat į rinkimus visame pasaulyje. ESBO taip pat vykdo programas, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę.

Nuo karo Ukrainoje pradžios ESBO susiduria su sunkumais, Maskvai blokuojant visus svarbius sprendimus, dėl kurių reikia bendro narių sutarimo.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Szymonas Szynkowskis žurnalistams sakė nedalyvausiantis ketvirtadienį prasidėsiančiame ESBO susitikime ir nepasiųsiantis į Šiaurės Makedonijos sostinę nė vieno savo pavaduotojo.

„Tiesiog negalime ignoruoti fakto, kad Rusijos užsienio reikalų ministras sėdės prie vieno stalo su organizacija, kuri turėtų kurti taiką ir saugumą Europoje“, – sakė Lenkijos ministras.

S. Lavrovo dalyvavimą S. Szynkowskis vel Sekas pavadino „nepriimtinu“ ir pridūrė, kad Lenkija laikosi tokios pačios pozicijos kaip ir Baltijos valstybės, anksčiau paskelbusios, kad boikotuos ESBO susitikimą.

„S. Lavrovo vieta yra specialiajame tribunole, o ne prie ESBO stalo“, – antradienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, paaiškinęs bendrą savo šalies ir kitų Baltijos valstybių Lietuvos ir Latvijos sprendimą.

Dėl S. Lavrovo dalyvavimo kasmetinę ministrų konferenciją boikotuos ir Ukraina. Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas derybose dalyvaus ir sieks sutelkti paramą karo draskomai Ukrainai.

Pernai ESBO susitikimą surengusi Lenkija neįleido S. Lavrovo, Rusija į tai piktai reagavo.