EPK nariai devyniems jos nariams buvus „už“ trečiadienį vienbalsiai konstatavo, kad parlamentaras „pažeidė nesavanaudiškumo ir atsakomybės principus“ bei įpareigojo jį ateityje vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, laikytis Seimo statuto ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

„Negalima taip akivaizdžiai remti savo šeimos, nesvarbu, ar vienas, ar du laikraščiai (mieste), ar trys, reikia rasti būdus (skelbti ataskaitas), kad net interesų konflikto regimybės negalėtų būt“, – sakė išvadą pristačiusi EPK narė Guoda Burokienė.

Naujienų portalo LRT tyrimų skyrius buvo paskelbęs, kad B. Matelis iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų pernai už viešosios informacijos rengėjų paslaugas daugiau kaip 1200 eurų sumokėjo bendrovei „Panevėžio rytas“, leidžiančiai Panevėžio rajono laikraštį „Panevėžio kraštas“. Iki tapdamas Seimo nariu šią bendrovę valdė pats B. Matelis, dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė.

B. Matelis pateikdamas paaiškinimus komisijai teigė, kad Panevėžyje leidžiami du laikraščiai, ir sutuoktinės leidinį jis pasirinkęs, nes užsakomų publikacijų kaina yra žymiai mažesnė, tad norėdamas rinkėjams atsiskaityti už nuveiktus darbus jis pasirinkęs optimaliausią variantą. Jis taip pat teigė, kad dėl tokios situacijos ankstesnėje kadencijoje jis yra prašęs EPK išaiškinimo, ir ji pasiūliusi rinktis pigiausią variantą.

B. Matelis taip pat teigė negalėjęs užsakomojo straipsnio sutuoktinės laikraštyje paskelbti nemokamai, nes tuomet tokie patys standartai turėtų būti taikomi visiems pageidaujantiems politikams.

Už sprendimą pradėti apkaltą balsavo šeši komisijos nariai, keturi buvo prieš, tačiau priimti sprendimui reikia keturių penktadalių komisijos narių balsų. Tokiu atveju „už“ turėjo balsuoti ne mažiau kaip devyni nariai.

Seimo statutas numato, kad jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, jog Seimo narys galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją, sulaužyti priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip keturių penktadalių visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.

Už apkaltos pradėjimą balsavo tik valdančiųjų atstovai, visi opozicijos nariai buvo prieš.

Liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad reikėtų sudaryti galimybę Seimui nuspręsti, ar P. Gražulio pažeidimas yra toks, dėl kurio reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar buvo sulaužyta priesaika ir pažeista Konstitucija.

Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė abejojo, ar vienkartinis P. Gražulio balsavimas už kitą Seimo narį galėtų būti pagrindas apkaltai.

Tačiau galvoju, kad šiuo atveju netempia iki apkaltos proceso tie padaryti pažeidimai.

„Mes nustatėme, kad tai yra pažeidimas, negalima jokia forma balsuoti iš kito Seimo nario pulto, taip pat nei registruotis, nei dėti kortelę – visi veiksmai yra draudžiami. Tačiau galvoju, kad šiuo atveju netempia iki apkaltos proceso tie padaryti pažeidimai“, – sakė ji.

Be to, pasak R. Tamašunienės, tokiu atveju reikėtų spręsti ir dėl apkaltos pradėjimo konservatorei Jurgitai Sejonienei.

Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pripažino, kad parlamentarė kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ir taip nusižengė politikų etikai bei pažeidė Seimo taisykles.

„Turėtume būti visiems vienodai teisingi ir turėtų būti ne vienas apkaltos procesas, o net du. (...) Aišku, yra klausimas, kokia yra tolerancijos riba ir kiek mes galime tų pažeidimų konstatuoti ir dėl jų nepriimti griežtesnių sprendimų. Bet, mano vertinimu, tie pažeidimai ir mūsų pateiktos išvados netempia tiesiog iki tokios procedūros, kaip apkaltos procesas, dėl tokio pažeidimo“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė sakė, kad negalima lyginti balsavimo už kitą parlamentarą su užrašymu kalbėti.

Ji priminė, jog ankstesnis Seimas yra surengęs apkaltą už kolegą balsavusiam parlamentarui.

„Turbūt turite galvoje Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko atvejį. Ten buvo pastovus, nuolatinis, piktybinis veiksmas, ir truputį kita situacija buvo. Manau, kad ten motyvai apkaltai buvo tikrai stiprūs“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Į Seimo etikos sargus dėl apkaltos pradėjimo kreipėsi Tomas Vytautas Raskevičius.

Gruodį Etikos ir procedūrų komisija pripažino opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovą P. Gražulį rugsėjo viduryje svarstant sesijos darbų programą balsavus už kitą opozicijos atstovą, socialdemokratą Liną Jonauską.

Nustatyta, kad P. Gražulis paspaudė L. Jonausko balsavimo mygtuką, kai šis nusisukęs kalbėjo su kitu parlamentaru.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

Tuomet Konstitucinis Teismas pripažino, kad šie parlamentarai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Ano teismo, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L. Karalių, A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo jo teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. L. Karalius nusižengė išvykdamas atostogauti tuo metu, kai vyko Seimo posėdžiai.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad Apeliacinis teismas yra pripažinęs jį kaltu korupcijos byloje. Procedūra dėl to nepradėta, nes laukiama galutinės instancijos – Aukščiausiojo Teismo – sprendimo.

Kaip nurodoma spaudos konferencijos aprašyme, Seimo narys P. Gražulis klausia, kodėl Seimo Etikos ir procedūrų komisija domisi suvenyrinėmis žvakutėmis, bet nesvarsto, kodėl Seimo narys Laurynas Kasčiūnas melagingai teigia, jog P. Gražulis skatino rugpjūčio 10 d. vakaro neramumus prie Seimo, kai, pasak P. Gražulio, „buvo kaip tik atvirkščiai“.

„Kadangi čia tiek daug žvakučių yra ant stalo, aš noriu uždegti šią didžiausią žvakutę Etikos ir procedūrų komisijai. Tegul ji dega. Matote, ant stalo guli mano susirašinėjimas su Etikos ir procedūrų komisija. Čia yra šeši raštai. Kadangi esu išrašęs sąskaitą, kad gaminu suvenyrines žvakutes ir išdalinu įvairiausiomis progomis, tai ir gimtadieniai, ir vardadieniai, ir Kalėdos, ir Trys Karaliai. Tikrai daug kur gali tą žvakutę paduoti, aplankyti, žmogų, ranką paspausti, palinkėti gyvenime sėkmės. Iš pradžių jie man parašė „kur dedi tas žvakes?“, aš parašiau, kad čia tikrai nėra tos žvakės automobilio, nors mano benzinu varomas ir ten keturios žvakės yra, kad tai yra dekoratyvinės žvakės. Jie man atsakė, kad yra per mažai informacijos. Reikia būtinai pasakyti, kur dėlioju tas žvakes. Aš dar kartą jiems paaiškinau, kad įvairiausiuose renginiuose. Jie pasakė, kad ne. Reikia konkrečiai nurodyti, koks tas renginys ir kur tas žvakutes dedu“, – situaciją komentavo P. Gražulis.

Politikas susirinkusiems rodė, apie kokias žvakutes jis pasakoja. „Dekoratyvines įteiksiu Etikos ir procedūrų nariams iš opozicijos, o kitas įteiksiu valdančiajai daugumai – konservatoriams, liberalams ir laisvūnams, kur užrašyta „Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia, tegul ilsisi ramybėje, amen“. Šitie žodžiai neužrašyti, bet aš mintimai juos žinau. Todėl aš įteiksiu ir dar kartą parodysiu, kokios tos žvakutės ir kokias dalinu“, – pasakojo P. Gražulis.

Stop kadras

„Be abejonės, man, kaip Seimo nariui skaudu, kaip jūs žinote, visi girdėjote per visas žiniasklaidos priemones, kada Kasčiūnas mane apkaltino, kad aš organizavau prie Seimo riaušes, tuos susistumdymus. Nors aš pateikiau Etikos ir procedūrų komisijai video medžiagą, kad aš per mikrofoną du kartus siūliau visiems susirinkusiems prie Seimo skirstytis ir kad šitose provokacijose nedalyvauti, nes jas, mano giliu įsitikinimu, organizuoja konservatoriai. Aš paaiškinau, kad mitingas įvyko gausus, solidus ir kad mums provokacijos nereikalingos, kad sumenkinti mitingą. O provokacijos reikalingos konservatoriams, valdančiajai daugumai ir, žmonės, supraskite ir skirstykitės. Pateikiau šitą vaizdo įrašą net ir prezidentui, kadangi ir prezidentą jie suklaidino ir Etikos ir procedūrų komisijai. Paprašiau, kad Kasčiūnas manęs atsiprašytų, kad jį svarstytų Etikos ir procedūrų komisija“, – kalbėjo politikas.

Tačiau, P. Gražulio teigimu, komisija atsisakė svarstyti L. Kasčiūno elgesį ir pradėjo dar labiau kabinėtis prie politiko dalijamų žvakučių.

„Tai aš jiems paaiškinau, kad darau nuolat akcijas – prie bažnyčių, prie savivaldybių, kur statome žvakutes už konservatorių partiją ir vieną kartą parašiau, kad jiems būtų lengva žemelė, kitą kartą, kad nebūtų lengva žemelė už padarytą žalą Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms. Nusiunčiau etikos komisijai ir aš jiems dar paaiškinau gerbiamoji komisija, šį sekmadienį darysiu Klaipėdos rajone, Gargžduose, akciją prie bažnyčios, prie savivaldybės ir jeigu norite, ateikite ir sudalyvaukite. Deja, aš pranešiau iš anksto, padariau tą akciją, galėsime mes parodyti, susirinko būrelis žmonių ir, deja, konservatoriaus iš etikos komisijos nebuvo nei vieno“, – pasakojo P. Gražulis.

Visą spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite stebėti čia:

Skundžia tarybos sprendimą

"Kauno diena" rašė, kad po dešimtmečio pertraukos į LSDP partiją siekia sugrįžti G.Labanauskas. Šios partijos Žaliakalnio grupė politiką į savo gretas priėmė dar kovą. Kauno skyriaus taryba tokį sprendimą panaikino, tačiau dalis socialdemokratų įsitikinę, kad taryba tam neturėjo įgaliojimų.

Dienraščio žiniomis, Kauno LSDP tarybos sprendimas nepriimti į partiją G.Labanausko buvo apskųstas partijos Etikos ir procedūrų komisijai.

Pagrindinis motyvas – narius į partiją priima ne taryba, o grupės. Tokios nuostatos įtvirtintos partijos statute.

Dar kovo pradžioje LSDP Žaliakalnio grupės nariai nuotoliniu balsavimu pritarė politiko priėmimui į grupę, todėl šio sprendimo aukštesni partijos organai atšaukti nebegali, o formalių priežasčių jį užginčyti nėra.

Dar vienas momentas – Kauno socialdemokratų lyderis Darius Razmislevičius yra viešai pareiškęs, kad taryba esą buvo sulaukusi G.Labanausko prašymo, todėl svarstė ir politiko nusprendė nepriimti į partiją. Iš tiesų prašymą turėjo tik Žaliakalnio grupė, į tarybą G.Labanauskas dėl priėmimo nesikreipė.

Kauno skyriaus tarybos sprendimą apskundę socialdemokratai  aiškino, kad statute nustatyta, jog naujus narius priima grupės susirinkimas, skyriaus prezidiumas, taryba arba susirinkimas. Atskiro skyriaus prezidiumo sprendimo reikia tik tada, kai sprendžiama dėl kitų partijų buvusių narių priėmimo. Pasak Žaliakalnio grupės narių, G.Labanauskas oficialiai kitos partijos nariu nėra buvęs, todėl šiam klausimui turėjo užtekti vien grupės narių balsavimo.

"Labai teisingai daroma, kad skundžiama Etikos ir procedūrų komisijai. Tegu ir mane ten pakviečia. Juk G.Labanauskas niekuo nenusikalto, kalėjime nesėdėjo, nieko blogo nepadarė, dėl ko negalėtų sugrįžti į partiją. Galvoju, jei yra nepasitikima grupės sprendimu, ko verta pati grupė. Juk tai yra teisė į demokratiją, o dabar elgiamasi kaip kokiais sovietiniais laikais, kai iš viršaus nurodoma, kad kažkas nepatinka ir reikia daryti taip, kaip jie liepia. Nesąmonė, kad taryba gali nuspręsti už grupę, nors ji tuo žmogumi ir pasitiki. Tai partijos skaldymas. Manau, kad etikos komisijos sprendimas tikrai bus palankus G.Labanauskui", – teigė Kauno socialdemokratų senbuvė Stasė Mickutė.

Juk G.Labanauskas niekuo nenusikalto, kalėjime nesėdėjo, nieko blogo nepadarė, dėl ko negalėtų sugrįžti į partiją.

Sulaukė nuobaudų?

Kai kurie socialdemokratai dienraščiui užsiminė, kad dabartinė Kauno vadovybė ėmėsi radikalių priemonių ir iš skyriaus tarybos šalina visus G.Labanausko šalininkus.

"Aš tikrai esu už tai, kad jis sugrįžtų, nes jis labai padorus žmogus, daug knygų parašęs, turi didelės patirties. Tai vienas tų pažangių žmonių, į kuriuos partija turėtų orientuotis. Daugiau tokių žmonių mūsų partijoje nėra. Aš nesuprantu, kaip socialdemokratai taip galėjo pasielgti", – teigė S.Mickutė.

Partijos senbuviai į vieną iš buvusių partijos lyderių G.Labanauską pradėjo gręžiotis po pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų, kai Kaune buvo patirtas fiasko. 2019 m. Kauno socialdemokratai ne tik nepateko į miesto tarybą, bet ir tesurinko vos 4 tūkst. rinkėjų balsų. 2011 m. su G.Labanausku priešakyje socialdemokratams atiteko net šeši mandatai, tarp kurių daugiausia kauniečių palaikymo (daugiau nei 4,5 tūkst. pirmumo balsų) ir buvo sulaukęs G.Labanauskas.

Jaučiasi teisus

Dabartinis Kauno LSDP skyriaus pirmininkas D.Razmislevičius neigė, kad kažkas iš tarybos buvo pašalintas vien dėl to, jog palaikė G.Labanausko sugrįžimą.

Skyriaus vadovas aiškino, kad pasikeitė pati tarybos sudėtis ir grupės tiesiog konkrečių asmenų į tarybą nedelegavo.

"Iš tarybos taip lengvai negalima pašalinti žmonių, nes juos tvirtina konferencija, kuris yra aukščiausias tarybos organas. Yra dvejų metų politinis ciklas, po kurio renkami skyriaus pirmininkai, taryba, valdyba ir pan. Neatsimenu, kad kas nors būtų pašalintas iš tarybos. Dabar vyko nauji tarybos rinkimai ir grupės delegavo savo asmenis", – tikino D.Razmislevičius.

Jis įsitikinęs, kad skyriaus taryba turėjo teisę nepriimti G.Labanausko į partiją, nors pripažino neturintis įrodymų, kad jis buvo kitos partijos nariu.

"Statutas sako, kad grupės gali priimti tokiu atveju, jei žmogus nebuvo kitoje partijoje. Tačiau viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad G.Labanauskas buvo pasirašęs susitarimą su liberalais, tada jis dalyvavo rinkimuose tiek su "tvarkiečiais", tiek su savo visuomeniniu judėjimu. Todėl ir atsiklausiau tarybos nuomonės", – procedūrinius niuansus bandė aiškinti D.Razmislevičius.

Jis tikino negirdėjęs, kad skyriaus tarybos sprendimas dėl G.Labanausko priėmimo į partiją yra apskųstas LSDP Etikos ir procedūrų komisijai.

Vis dėlto tarp socialdemokratų sklinda kalbos, kad tarp partijos narių kilusios aistros dėl G.Labanausko sugrąžinimo į partiją bus užgesintos tada, kai LSDP turės naują lyderį ar lyderę.

Pats G.Labanauskas nuo komentarų kol kas susilaiko.

Etikos ir procedūrų komisija vertino A. Žukausko Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu pateiktą atsakymą į kolegės Astos Kubilienės klausimą, kodėl į komiteto posėdį bus kviečiamos ne visos suinteresuotos organizacijos.

„Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais“, – tuomet komiteto posėdyje teigė Laisvės frakcijos narys.

Visgi pats komiteto pirmininkas, jo pasisakymus vertinant Etikos ir procedūrų komisijai, teigė, kad šie jo pasisakymai nebuvo nukreipti į konkrečias organizacijas ar asmenis. A. Žukauskas akcentavo, kad mokslo tiesas neigiančius asmenis jis atsisakė kviesti savo paties iniciatyva, kaip komiteto pirmininkas, tačiau jis neva niekam nedraudė dalyvauti ir kalbėti komitete.

Vaizdinga kalba yra priskiriama lyderystės išraiškai, tai tikras lyderis šneka vaizdinga kalba, o jeigu lyderių nereikia Seime, tai aš galiu šnekėt sausa kalba, jeigu taip mane įpareigosit.

„Šita nuomonė nebuvo išsakyta konkrečių piliečių ar organizacijų atžvilgiu (...), tiesiog buvo pasakyta, kad, be kita ko, (dar kartą kartoju – dalyvauti posėdžiuose gali bet kas) klausimų svarstymui svarbius ir reikalingus asmenis pagal Statutą būtent pirmininkas dar ir papildomai pakviečia. Tai aš paminėjau tuos asmenis, kurie neigia mokslo tiesas, teigia, kad žemė yra plokščia, tai aš nežadu kaip pirmininkas jų atskirai kviesti“, – Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje kalbėjo A. Žukauskas.

Komiteto pirmininkas taip pat atmetė kaltinimus, kad jis, sakydamas, jog Stambulo konvencijos kritikai „žviegia“, norėjo juos palyginti su kiaulėmis. A. Žukauskas, remdamasis rašytojo Petro Cvirkos citatomis, tvirtino, kad žviegimas šiame pasisakyme reiškė skundimąsi ir nepasitenkinimą, o kiaulės, pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, be reikalo nežviegia, todėl jų lyginti su Stambulo konvencijos kritikais negalima.

„Cvirkos romane yra aiškiai atribota, kad kiaulė be reikalo nežviegia, o tie, kas be reikalo burba, skundžiasi, reiškia nepasitenkinimą, tai jie ne kiauliškai elgiasi, o žmogiškai, anot šito klasiko“, – etikos sargams aiškinosi A. Žukauskas, pridurdamas, kad vaizdinga kalba yra lyderystės bruožas, būtinas komiteto pirmininkui.

„Vaizdinga kalba yra priskiriama lyderystės išraiškai, tai tikras lyderis šneka vaizdinga kalba, o jeigu lyderių nereikia Seime, tai aš galiu šnekėt sausa kalba, jeigu taip mane įpareigosit“, – tvirtino Laisvės frakcijos narys.

„Valstybės tarnybos įstatymas, Politikų elgesio kodeksas ir kiti teisės aktai neleidžia pavaldžiais darbuotojais įdarbinti asmenų, su kuriais sieja artimi santykiai. Kaip dabar aiškėja iš viešos informacijos ir liudijimų, kad su savo padėjėja poną Gražulį siejo artimi santykiai ir net buvo vedamas bendras namų ūkis. P. Gražulis Seime dirba jau daugybę kadencijų, todėl tikrai gerai žino šią teisinę normą, bet vis tiek ją pažeidė. Toks akibrokštas yra visiškas dugnas. Diskredituojamas ne tik jis asmeniškai, bet visas Seimas ir visa valstybės tarnyba“, – kalbėjo parlamentaras.

Žiniasklaida paviešino buvusios Seimo nario P. Gražulio padėjėjos P. Pachomovaitės liudijimą, kad ji „su P. Gražuliu gyvenusi nuo 2013 iki 2015 metų“. Padėjėja Seime ji dirbo 2014-2016 m.

„Labai apmaudu, kad toks patyręs Seimo narys, daug kartų išrinktas į parlamentą, savo asmeninius interesus iškelia aukščiau rinkėjų ir valstybės atstovavimo. Tos visos nesibaigiančios istorijos iš jo veiklos žemina visus viešojo administravimo darbuotojus ir ypač griauna parlamento prestižą, todėl ne tik teisėsauga, bet ir pats Seimas turi įvertinti P. Gražulio veiksmus ir nuo jų atsiriboti“, – sako K. Masiulis.

Pernai metų gruodį Seimas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Specialiųjų tyrimų tarnyba jam yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu.

Trečiadienį vykusiame nuotoliniame komisijos posėdyje jų kandidatūras vienbalsiai parėmė 9 komisijos nariai.

Išrinktus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovus dar turės patvirtinti Seimas.

Šių metų gruodžio 3 d. Seimo sudarytoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje dirba 11 parlamentarų.

Tai Seimo nariai Irena Haase, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius ir Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Andrius Bagdonas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Viktoras Fiodorovas (Darbo partijos frakcija), Silva Lengvinienė (Laisvės frakcija), Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) ir Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Tarp svarbiausių Etikos ir procedūrų komisijos funkcijų – prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, nagrinėti etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus. Komisija taip pat kontroliuoja, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį, analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis.

Kaip nustatyta Seimo statute, ši komisija sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš vienuolikos Seimo narių. Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių. Kitus šešis Seimo narius į Etikos ir procedūrų komisiją pasiūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių.

Seimo etikos sargai siūlo  priimti Statuto pataisą, numatančią, „kol  komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, jo pareigas laikinai eina komiteto pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – vyriausias pagal amžių komiteto narys“.

Siūlomas projektas  taip pat numato, kad kol komiteto pirmininkas ir komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo nepatvirtinti, komiteto posėdžiams pirmininkauja  vyriausias pagal amžių komiteto narys“.

Už tokią Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kurią  parengė komisijos nariai Dovilė Šakalienė ir Virgilijus Poderys,  antradienį balsavo 5 etikos sargai, 2 susilaikė, niekas  nebuvo prieš.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad Seimui  bus siūloma priimti tokias Statuto pataisas skubos tvarka.

Siūlyti tokį teisinį reguliavimą padiktavo Seimo Ekonomikos komitete susiklosčiusi situacija.

Šią vasarą Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Sinkevičiui tapus ekonomikos ir inovacijų ministru, jo vadovaujamas parlamentinis komitetas iki šiol  neturi naujo pirmininko ir, Seimo Etikos ir procedūrų  komisijos narių teigimu, dėl to kartais jo veikla yra paralyžiuota.

Šią problemą anksčiau bandė spręsti ir Seimo seniūnų sueiga, tačiau sutarimo nerasta. Buvo planuojamos konsultacijos su seniūnais dėl laisvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko posto, tačiau Seimo opozicija tuomet tvirtino, kad komitetas veikia teisėtai ir problemos čia neįžvelgė.

Beje, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas yra konservatorius Dainius Kreivys.