Muziejus pranešė, kad įsigijo šešias skulptūras iš tautodailininko, skulptoriaus Adolfo Teresiaus ciklo „Didžiausias turgus atlaidų dieną“ bei dailininkės, tekstilininkės Monikos Žaltauskaitės Grašienės kūrinių ciklą „Besišypsanti“.

„Lietuvos kultūros tarybai finansavus liaudies meistro A. Teresiaus šešių skulptūrų iš ciklo „Didžiausias turgus atlaidų dieną“ įsigijimą, žengtas pirmas žingsnis kaupiant Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų darbus, – teigia muziejus.

Jo Pasaulietinės skulptūros rinkinyje saugomi 144 medžio drožėjų darbai. Dauguma kūrinių surinkti sovietmečiu.

M. Žaltauskaitė Grašienė yra tarptautiniu mastu įvertinta viena ryškiausių šiandienos Lietuvos tekstilės menininkių. Muziejaus įsigytas ciklas „Besišypsanti“ eksponuotas parodose Lietuvoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje.

„Jis svarbus ne tik kaip šiuolaikinės tekstilės pavyzdys, atskleidžiantis XXI amžiaus tekstilės technikos galimybes ir meninės raidos kryptis, bet savo turiniu atskleidžia tekstilės ir liaudiškos dievdirbystės jungtį: unikaliuose autorės paveiksluose šiuolaikine tekstilės technika vaizduojama 2012 metais. Sudegusios Kulautuvos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir jos detalės“, – teigiama muziejaus pranešime.

Tarp įsigytų eksponatų – ir Lietuvos fotomenininko, dailininko grafiko R. Dichavičiaus fotografijų ciklas „Kultūros darbuotojų portretai“.

1961–1990 metais sukurtose fotografijose užfiksuoti XX amžiaus antros pusės iškiliausi Lietuvos tapytojai, grafikai, skulptoriai, tekstilininkai, scenografai, monumentalistai, heraldikos kūrėjai ir jų kūrybinė aplinka, dirbtuvės.

Muziejaus rinkinius papildė ir du dailininko P. Repšio sukurti ciklai – „Vaikų žaidimai“, iliustruojantis senuosius vaiko kasdienybės užsiėmimus, bei grafikos atspaudų ciklas „Užgavėnės“.

Pagrindiniai festivalio veiksmai vyks uostamiesčio Danės skvere, prie paminklo „Arka“. Festivalyje dalyvaus lietuviai, svečiai iš Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Čekijos ir Zimbabvės, kurie birželio 23 d. 18 val. prisistatys festivalio atidarymo koncerte.

„Sumainys žiedus“

Žavu, kad birželio 23 d. 19 val. „Lauksnos“ ir Joninės „sumainys žiedus“ ir pakvies švęsti drauge trumpiausią metų naktį. Koks gi Joninių vakaras be gyvo garso, įdomaus vaizdo, ugnies ir žalumynų?! Todėl vakare koncertuos „Kamanių Šilelis“, skambės projekto „DOVIS“ (Larionas Dyakovas, Michailas Kolodeznyj, „Kuršių ainiai“) folkloro interpretacijos. Taip pat pasirodys tradicinio folkloro ansambliai „Ratilio“, „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“. „Lauksnų“ Joninių vakarą bus galimybė dalyvauti įvairiose edukacijose – pradedant etnopramogomis, žaidimais vaikams ir baigiant žolynų pynimu. Šventę vainikuos efektingas „Ugnies šokio“ fakyrų pasirodymas.

Tai verta išvysti

Ar žinote, kad žodis „lauksna“ prūsų kalba reiškia žvaigždę, dangaus šviesulį? Festivalio rengėjai mano, kad įvairių pasaulio tautų saugomos, skleidžiamos ir perduodamos tradicijos šviečia kaip lauksnos. O kiekviena tradicija turi veidą. Veidą, kurį sukūrė žmogus su savo autentiška išmintimi, jo pasaulio suvokimas. Tai veidas, kurį verta išvysti.

Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ unikalumu išsiskiria iš bendro Lietuvoje organizuojamų tarptautinių folkloro festivalių konteksto. Jis reprezentuoja UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – įvairių tautų tradicinės žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. „Lauksnoms“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

21 – tiek tradicinių vertybių iš Lietuvos ir užsienio bus pristatyta festivalyje „Lauksnos“.

Nuo sodų iki imtynių

Kiekvieną festivalio dieną nuo 11 val. iki vėlaus vakaro Danės skvere (prie „Arkos“) veiks „Amatų miestelis“, kuris džiugins tradicijas tęsiančių Lietuvos meistrų dirbiniais. Bus galima stebėti jų drožimo, kalimo, pjovimo, rišimo, audimo, siuvinėjimo procesus. O koks festivalis be kulinarinio paveldo meistrų?! Birželio 23 ir 24 d. nuo 11 iki 13 val. ir nuo 15 iki 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks edukacijos šeimai – šiaudinių sodų dirbtuvės. Festivalio dienomis taip pat bus galimybė savo rankomis pasigaminti eglutės dekoracijų iš pūstų stiklo karoliukų. Jų gamybos paslaptis atskleis meistrai iš Čekijos. Kas dieną vyks ir unikalių lietuvių tradicijų pristatymai. Bus pristatytos Mažosios Lietuvos delmonų, lietuvininkų dainavimo tradicijos, kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje, muzikavimo cimbolais tradicijos Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, pintinių juostų, vilnietiškų verbų tradicijos ir dar daug kitokių šviesulių. Pagrečiui šventės metu bus galima susipažinti ir su iš užsienio atvykusių svečių tradicijomis – gruzinų polifoniniu dainavimu, čidaoba ir chridoli imtynėmis Sakartvele, lietuvišką ritinį pristatys Plungės rajono ritinio sporto klubas „Plateliai“, o meną kurti ir groti tradiciniu pirštais skambinamu muzikos instrumentu mbira / sansi demonstruos svečiai iš Zimbabvė. Ne kiekviename kultūros festivalyje tarpusavyje sudera sportas ir muzika, o juk derinys nekasdieniškas, patrauklus ir vertas dėmesio.

Didieji koncertai

Birželio 24 d. 16 val. planuojamas jaukus koncertas, kurio metu bus įteikta „Aukso paukštė“ šios nominacijos laureatams – Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alkiukai“. O birželio 25 d. 18 val. laukia didysis festivalio koncertas „Tradicijos veidas“, kuriame festivalio svečiai galės kiek detaliau pristatyti savas tradicijas. Koncertą bus tiesiogiai transliuojamas internetu – @etnocentras.lt, @onLithuania. 20.30 val. festivalis persikels į Laikrodžių muziejaus kiemelį (Liepų g. 12), kur susitelks į magišką sutartinių rato skambesį su ansambliais „Ratilio“, „Labingis“, „Trys keturiose“, „Siulingėla“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai).

Kinas ir parodos

Mieliau vaizdą stebintiems ekrane organizatoriai paruošė vaizdo medžiagos apie nematerialaus paveldo tradicijas, kurių nėra galimybės gyvai pristatyti festivalio metu. Birželio 26 d. 11 val. bus pristatytas dokumentinių filmų ciklas „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ (režisierė dr. Dalia Kiseliūnaitė). Festivalio metu ir po jo veiks net trys publikos dėmesio vertos parodos: „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“ (Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) IV–VII 11–18 val.), „Delmonų siuvinėjimo tradicija“ (Meno kieme, Delmonų galerijoje (Daržų g. 10) IV–VII 11–18 val.), Margaritos Macijauskienės „Lietuviškas sodas pasitinka ir palydi“ (Klaipėdos miesto autobusų stotyje (Butkų Juzės g. 9) kasdien 05.15–21 val.).

Šiemet trečią kartą Klaipėdoje vyksiantis tarptautinis festivalis „Lauksnos“ visiems skelbia gerą žinią, kad kiekviena tradicija turi savo unikalų veidą, į kurį kviečiama pažvelgti iš arčiau.

Esant blogam orui, galimi nežymūs programos pakeitimai. Visi renginiai – nemokami.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) labai džiaugiasi iniciatyva valstybės atmintinus metus dedikuoti vienam iš Lietuvos etnografinių regionų ir siūlo artimiausiu metu skelbti ir kitų Lietuvos etnografinių regionų atmintinus metus.

Seimas jau yra pritaręs EKGT padalinio Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos šiemet pateiktam siūlymui 2022 metus paskelbti Sūduvos metais. Sūduvos metai paskelbti atsižvelgiant į tai, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taigi 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Pastarosiomis dienomis Seimo atstovams pateiktas EKGT ir jos padalinio Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos siūlymas 2023-iuosius skelbti Aukštaitijos pagarsinimo metais. Šis siūlymas siejamas su pirmuoju ryškiu Aukštaičių žemės vardo pagarsinimu visai Europai 1323 metais. Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 m. spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“ Šia sutartimi Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, o kartu pagarsinta Aukštaičių žemė, kadangi šią sutartį 1324 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino popiežius, reikalaudamas jos laikytis.

2023-iuosius taip pat siekiama paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio metais. Šia proga išskirtinis dėmesys tektų etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrai bei istorijai.

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai, EKGT ir Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nuomone, galėtų būti paskelbti 2024-aisiais, siejant juos su svarbiomis iškilaus Dainavos rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo datomis.

Šiandien Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialas – Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus vadinamas pakaunės krašto pasididžiavimu, todėl savivaldybė pasirengusi jam skirti dar daugiau dėmesio. Jokių planų uždaryti šį muziejų nebuvo ir nėra, pabrėžiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.

ELTA yra skelbusi, kad muziejininkų Arūno Sniečkaus ir jo žmonos Vidos pastangomis šiame muziejuje sukaupta šimtai eksponatų. Bene vertingiausi – A. Juškos rankraščiai, šio tautosakininko užrašytos liaudies dainos, padavimai. „Juškynėje“ vyksta tarptautiniai dūdmaišininkų festivaliai, švenčiamos kalendorinės šventės, rengiamos etnografinės vakaronės, plenerai.

Kauno rajono savivaldybė yra įsteigusi rinkinių saugotojo ir muziejininkės etatus, kuriuos užima A. Sniečkus ir jo žmona Vida. Šeima muziejuje ne tik dirba, bet ir gyvena, nors tai nėra jų privatus būstas, juolab – ir ne tarnybinis butas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės gyventi valstybės ar savivaldybės muziejuje, todėl Kauno rajono savivaldybė šį klausimą kėlė ir anksčiau. Tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė konkrečių sprendimų iki šiol nepriėmė, nors situaciją žinojo tuometinis kultūros ministras, Seimo nariai, Etninės kultūros taryba.

„Dar 2019 metais Kauno rajono savivaldybė Sniečkų šeimai pasiūlė persikelti į atnaujintą municipalinį butą Vilkijoje, Čekiškės gatvėje, tačiau A. Sniečkus tų pačių metų gegužės 21 dieną raštu atsisakė šio siūlymo ir pažadėjo per dvejus metus persikelti į suremontuotą tėvų namą. Jau tada viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkanti informacija, neva A. ir J. Juškų muziejus bus naikinamas, o jo kūrėjai „metami į gatvę“. Kai kurie politikai ėmė raginti gyventojus pasirašyti elektroninę peticiją, rengti protesto akcijas. Apmaudu, kad situacija politizuojama ir toliau“, – sako Kauno rajono savivaldybės muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Jis pabrėžė, kad tiek pati rajono savivaldybė, tiek rajono muziejus labai vertina A. ir V. Sniečkų ilgametes pastangas kurti gyvą muziejų, kuris yra unikalus. Todėl ir siekiama A. ir J. Juškų muziejų išsaugoti tokį, koks yra, tačiau atnaujinant, kad būtų tik patogesnis, saugesnis ir dar labiau atviras visuomenei. O teisinę koliziją dėl galimybės gyventi muziejuje galėtų išspręsti institucijos, kurioms yra suteikti tokie įgaliojimai – tai Seimas ir Vyriausybė.

Sovietmečiu pastatas buvo avarinės būklės. Kauno rajono savivaldybė į A. ir J. Juškų muziejų jau yra investavusi maždaug 90 tūkst. eurų: buvo pakeistas stogas, elektros instaliacija, apšvietimas, įrengta gaisrinės saugos sistemą, atlikti kiti darbai.

Prieš keletą metų kartus su A. Sniečkumi buvo aptarti tolesni muziejaus tvarkymo planai. Šių metų gegužę numatyta pradėti suplanuotą šiluminio mazgo ir sanitarinių patalpų remontą. Kadangi lomoje stovintis maždaug 300 metų medinis namas jautrus drėgmei, todėl muziejininkams jį tenka pašildyti net vasarą. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus pertvarkomi vandentiekio mazgai, keičiamas vamzdynas, todėl pastate kurį laiką bus nutrauktas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Lankytojams lauke bus pastatyti mobilieji biotualetai. Ateinančiais metais planuojami muziejaus medinio priestato (gonkų) ir pietvakarinio prieangio remonto darbai.

„Naująją monetų seriją pradedame nuo monetos Žemaitijai, mat būtent žemaičių kunigaikščiai buvo pirmieji paminėti rašytiniuose šaltiniuose lygiai prieš 800 metų. Taigi nuo šiandien šio regiono simbolį – žemaitišką mešką – piniginėje galės nešiotis kiekvienas pasaulio žemaitis. Taip pat planuojame išleisti progines monetas ir kitiems etnografiniams regionams – penkiose monetose tilps visa Lietuva su savo regionų įvairove“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Nacionalinėje monetos pusėje skyde pavaizduota meška, stovinti ant užpakalinių kojų, su grandine ant kaklo – tai istorinis Žemaitijos herbas. Virš skydo – heraldinė kunigaikštiška kepurė, skydą laiko šarvuotas karys, drąsos, pasiaukojimo, meilės tėvynei simbolis, ir deivė su inkaru, vilties simbolis.

Monetos nacionalinės pusės autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Monetos bendroji pusė tokia pati kaip apyvartinių monetų.

Proginė moneta Žemaitijai yra pirmoji iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“ – iki 2023 m. bus išleistos proginės 2 eurų nominalo šios serijos monetos visiems penkiems Lietuvos etnografiniams regionams – Žemaitijai, Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai ir Mažajai Lietuvai. Antroji šios serijos moneta, skirta Aukštaitijai, apyvartoje pasirodys kitų metų pradžioje.

2 eurų moneta Žemaitijai į apyvartą išleidžiama 500 tūkst. vnt. tiražu, iš jų 5 tūkst. vnt. išleidžiama BU kokybės specialioje numizmatinėje pakuotėje. Proginės „unc“ kokybės monetos keičiamos už nominalą.

Progines 2 eurų nominalo monetas Lietuvos bankas leidžia nuo 2015 m., šaliai įsivedus eurą. Ši moneta yra 8-oji. Leisdamas progines 2 eurų monetas Lietuvos bankas Europai pristato Lietuvos paveldą, kultūrą ir svarbius įvykius, mat šiomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose euro zonos šalyse.

Monetos pristatymo renginys vyks Tautų mugės metu Vilniuje, pagrindinėje mugės scenoje Gedimino prospekte, šeštadienį, rugsėjo 14 dieną, 14.30 val.

Šeštadienį nuo 12 iki 18 val. Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) mugės lankytojai galės išsikeisti Žemaitijos monetą (vienam asmeniui bus keičiamos ne daugiau nei 2 monetos), taip pat bus galima įsigyti kitų Lietuvos banko išleistų kolekcinių monetų.

Konkursas, kurį filmuos LRT televizija, atviras visiems. Lietuvos liaudies kultūros centras jau antrą kartą organizuoja tautinio kostiumo konkursą kviesdamas dalyvius parodyti lietuvių drabužių įvairovę ir grožį, pasidalinti savo įgytomis žiniomis, kūryba ir atradimais, kuriuos patiria kiekvienas, besisiūdinantis tautos istoriją atspindinčius rūbus.

Šis susibūrimas yra išskirtinė galimybė vienoje vietoje pamatyti visų Lietuvos etnografinių regionų kostiumus: baltumu tviskančius aukštaičių, ryškiaspalvius žemaičių, languotus, raštuotus dzūkų, spalvingais raštais puoštus suvalkiečių ir sodrių, tamsių spalvų klaipėdiečių drabužius. Rengėjams bene svarbiausia yra pabrėžti gyvą tautinės aprangos vertę: ir pristatyti ją ant šiuolaikinės madų pakylos, ir priartinti prie kiekvieno žmogaus, atėjusio į vilniečių pamėgtą Bernardinų sodo erdvę.

Žiūrovai taip pat turės neeilinę progą išgirsti puikius Lietuvos atlikėjus. Koncertuos ir renginio atmosferą kurs žaižaruojantis pučiamųjų instrumentų virtuozas Saulius Petreikis su grupe, savitomis liaudies dainų interpretacijomis klausytojus žavinti dainininkė Rasa Serra, Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“ ir kiti.

Nugalėtojus rinks specialistų, žymių visuomenės ir kultūros žmonių vertinimo komisija: režisierius Vytenis Pauliukaitis, drabužių dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, jaunas perspektyvus aktorius ir režisierius Paulius Markevičius, dailėtyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė.

Per 100 konkurso dalyvių varžysis asmeninių moterų, vyrų, vaikų, bendruomenių, kolektyvų kostiumų kategorijose. Drabužiai bus vertinami pagal tai, kaip jie reprezentuoja vieną ar kitą istorinį laikotarpį, regioną, kokia jų dalių – audinių, rankdarbių ir siuvinių – kokybė. Laimėtojams numatyti vertingi prizai. Tų, kurie į renginį ateis su savais tautiniais drabužiais, taip pat lauks staigmena.

Šio spalvingo reginio vaizdo įrašą LRT numato rodyti Valstybės dienos išvakarėse – liepos 5-ąją. O Valstybės diena skelbiama ir Tautinio kostiumo diena, todėl ir ją, kaip ir šeimos, bendruomenės, kitų švenčių progomis, kviečiama minėti pasipuošus tautiniu kostiumu.

Visą savaitę ansamblyje vyko edukacinės atvirų durų dienos „Su „Lietuva“ po Lietuvą“. Tiek džiaugsmingo vaikiško klegesio ansamblio koridoriuose seniai aidėjo. Darželių, mokyklų, vaikų namų bei dienos centrų vaikams ansamblis pristatė interaktyvią edukacinę programą, kurios tikslas buvo žaismingai pakeliauti po visus penkis Lietuvos etnografinius regionus ir pamatyti bei patirti mūsų krašto etnokultūros įvairovę.

Vaikai turėjo unikalią galimybę išgirsti po vienu stogu visas lietuviškas tarmes, kartu su ansamblio šokėjais pašokti suvalkietiškoj vakaruškoj, išmokti aukštaitiškų sutartinių, tradicinėse žemaitiškose užgavėnėse pasiausti, dzūkiškas minkles įminti, bei sudalyvauti kone šamaniškame rituale į tinklą viliojant pamario žuveles.

Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytoja Inga Kalibaitienė pripažino, kad vangiai priėmę jos pasiūlymą apsilankyti ansamblyje, galiausiai vaikai buvo labai laimingi. „Taip, kaip sunku buvo ištempti savo ketvirtokus į šią ekskursiją, paskui taip pačiai buvo sunku juos išsivesti iš ansamblio. Vaikai liko tiesiog sužavėti, o įspūdžių buvo per akis,“ – pasakojo mokytoja.

Vaikai smalsiai matavosi tautines skrybėles ir karūnas, mynė mįsles, žaidė ratelius, žaidimus, šoko, dainavo, o tuo pat metu galėjo pažinti kiekvieno regiono tradicijas, papročius, pajausti žmonių būdo įvairovę, pamatyti autentiškus kiekvieno regiono kostiumus. Mažieji ansamblio svečiai galėjo patirti, kad vaikščioti su klumpėmis nėra taip paprasta, o jau ką kalbėti apie kojūkus, su kuriais ansamblio šokėjai ne tik vaikščioti, bet ir šokti moka. Turėjo galimybę pabandyti patys pagroti liaudies instrumentais, o atkakliausieji netgi ragą išdrįso papūsti.

Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas ansamblyje, tačiau jau dabar aišku, kad tikrai ne paskutinis. Ko ne kasdien ansamblyje vyko po keletą renginių, kuriuose sudalyvavo beveik 600 vaikų ir suaugusiųjų. O šiems pradėjus dalintis įspūdžiais su savo kolegomis ir draugais, ansambliui nebeliko nieko kito, kaip dar vieną savaitę palaikyti savo namų duris atviras, kad visi norintieji turėtų galimybę pasisvečiuoti.

Vyresniems savo svečiams, senjorams bei žmonėms su spec. poreikiais, valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pristatė programą „Kermošius“, kuri iš esmės turėjo ne tik edukacinį, bet ir socializacijos aspektą.

Ukrainos pietvakariuose, Besarabijos stepėje, Frumušikos Novos kaimo žaliojo turizmo komplekse, dažnai šalia Ukrainos vėliavos kyla ir Lietuvos trispalvė. Atstatytame daugiataučiame kaime įrengtas etnografinis muziejus, vyksta dailės plenerai, kuriuose dalyvauja mūsų menininkai. Lietuviai čia kviečiami pažinti šešių tautų kultūrą ir istoriją.

Besarabija – istorinė sritis, esanti tarp Pruto ir Dniestro upių. Ji beveik sutampa su dabartinės Moldovos teritorija. Besarabijos stepėje, šalia Moldovos sienos, Frumušikos Novos kaime, Lietuvos trispalvė suplevėsuoja kaskart, sulaukus svečių iš Lietuvos. Taip teigia žaliojo turizmo komplekso šeimininkas, laikantis save Lietuvos draugu ir 51 proc. moldavu Aleksandras Palarijevas.

Čia dažni svečiai- menininkai iš Lietuvos, beveik kasmet dalyvaujantys dailės pleneruose.

Frumušika Nova moldavų kalba reiškia „naujoji gražuolė“. Šį kaimą atstatė ir etnografiniu muziejumi po atviru dangumi šeimininkas įrengė senojo kaimo vietoje. Savo prosenelių ir tėvų žemėje pastatė cerkvę.

1946-aisiais iš šio ir dar keturių aplinkinių kaimų buvo iškelti visi gyventojai, juose gyveno šešių tautybių žmonės. Čia buvo įrengtas karinis poligonas. Turizmo kompleksas įkurtas prieš aštuonerius metus.

„Dėl karo Donbase mus aplanko mažiau turistų. Užsieniečiai, ko gero, bijo pas mus važiuoti. Buvo atvykę žmonių iš Mariupolio, Luhansko, ilsėjosi ukrainiečių kariškiai, dalyvaujantys kariniame konflikte, vaikai. Mes juos priimame nemokamai“, – pasakoja turizmo komplekso gidė Valentina Zviaginceva.

Jai antrina ir komplekso savininkas Aleksandras Palarijevas, kuris tikisi, kad finansinė Ukrainos gyventojų padėtis pagerės.

„Tikimės, kad baigsis šis neramus metas, Ukrainos žmonės daugiau uždirbs, daugiau leis pinigų sau, todėl orientuojamės į vietinį turizmą“, – tvirtina A. Palarijevas.

Kadaise šioje stepėje virė tikras tautų katilas, todėl dabar atstatytos kaime gyvenusių moldavų, ukrainiečių, rusų, bulgarų, žydų, gagauzų ir vokiečių kolonistų sodybos. Jose – autentiški namų apyvokos daiktai, baldai, kilimai. Kiekviena sodyba -tarsi mažas muziejus, saugantis tautų tradicijas ir istoriją, kulinarinį paveldą.

Vietos ir užsienio turistus į Frumušiką Novą vilioja sovietinių skulptūrų muziejus, atminties kalnas, kur statomi paminklai su iš Sibiro negrįžusiųjų pavardėmis, zoologijos sodas, fazanų medžioklė, žvejyba.

Kaime jau kitąmet iškils skulptūra populiariausiai stepių profesijai - avių piemeniui. Skulptūra, pasak komplekso šeimininko, pretenduos į Gineso rekordų knygą.

Paminklas svers 850 tonų. Joje bus 360 tonų gryno granito. Planuojamas skulptūros aukštis - 15 metrų. Tai bus paminklas Čiabanui, pačiai iškiliausiai, ryškiausiai Besarabijos asmenybei. Čiabanas - avių piemuo, nuo kurio priklauso, ar avys sveikos ir sočios“, – teigia A. Palarijevas.

Skulptūra avių piemeniui ne veltui bus pastatyta šiame kaime. Besarabijos stepėje ganosi didžiausia Europoje karakulinių avių kaimenė - joje per 7 tūkst. avių.

Šiemet minint etnografinių regionų metus Lietuvos paštas pašto ženkluose įamžins kiekvieno šalies regiono raštus. Šeštadienį, liepos 18 dieną, apyvartoje pasirodys iš 5 pašto ženklų sudarytas blokas „2015-ieji – etnografinių regionų metai“.

Pašto bloką sudarantys 5 pašto ženklai skirti pavaizduoti Lietuvos etnografiniuose regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje vyravusius raštus. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Roma  Auškalnytė.

Blokas bus išleistas 50 tūkst. tiražu. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – po 0,75 Eur.

Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu. Kartu su pašto bloku bus išleistas pirmosios dienos vokas.

2015-iuosius LR Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą.

Etnografinių regionų metai skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija ir pan. Taip pat siekiama garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į kitus – Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.