„Vartotojų lūkesčių gerėjimas, pagal oficialiąją statistiką, matomas jau kurį laiką. Jis būsto rinkoje realizavosi šių metų pirmą ketvirtį ir truktelėjo būsto paklausos traukinį pirmyn. Augančią perkamąją galią jau stebi ir prekybininkai, tačiau būsto sektorius yra jautresnis ir ekonominiai pokyčiai – o kartais, kaip šiuo atveju, jų nebuvimas – pasijaučia smarkiau. Akivaizdu, kad būsto pirkėjai labai laukė prognozuoto Europos centrinio banko (ECB) sprendimo mažinti palūkanas balandį, tačiau tai neįvyko, todėl dabar dalis pirkėjų atsitraukė“, – situaciją vertino kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Pasak jo, birželį Frankfurte, Vokietijoje, vėl numatomas ECB Valdančiosios tarybos posėdis, per kurį ekonomistai vėl tikisi būsiant paskelbtą „Euribor“ normos mažinimą.

„Europos centrinis bankas, nors infliacija euro zonoje mažėja sparčiau nei laukta, kol kas nusprendė laikytis nuosaikesnės politikos ir palūkanų normos mažinimą atidėjo dar dviem mėnesiams. Tačiau balandžio 30 d. fiksuotas 6 mėn. trukmės „Euribor“ dydis sudarė 3,795 proc. ir buvo toks, kaip pernai birželį – t. y., faktiškai mažiausias per pastaruosius 10 mėn. Šiais metais prognozuojami trys palūkanų mažinimai, todėl būsto rinkos sulėtėjimas balandį, tikėtina, bus trumpalaikis stabdžio spustelėjimas. Jau gegužę pirkėjai turėtų sugrįžti, siekdami sandoriu užfiksuoti esamas būsto kainas, kurios yra stabilios ir tai būsto ieškantiems žmonėms yra palanku, nes plėtojamuose projektuose, iki notarinio sandorio jie tikrai sulauks „Euribor“ mažėjimo“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.

Kaune ir Klaipėdoje balandis buvo labai panašus kaip kovas: laikinojoje sostinėje susitarta dėl 58 naujų būstų pardavimo (kovą – 57), uostamiestyje naujus šeimininkus rado tiek pat būstų – septyni.

Per mėnesį „Citus“ valdomuose sudaryta vienuolika sandorių: Vilniuje sudarytos aštuonios preliminariosios sutartys, Kaune – dvi, Druskininkuose – viena.

Pasiūla visuose trijuose didmiesčiuose liko panaši: Vilniuje palaipsniui augo ir ją sudarė 4 tūkst. 939 butai bei kotedžai (2,3 proc. daugiau nei kovą; 9,3 proc. daugiau nei pernai balandį; 14,3 proc. daugiau nei šių metų pradžioje), Kaune traukėsi ir siekė 816 vnt. (4,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį; 14,55 proc. mažiau nei 2023 m. gale; 18,3 proc. mažiau nei prieš 12 mėn.), Klaipėdoje didėjo iki 539 būstų (4,9 proc. daugiau nei kovą; 0,9 proc. mažiau nei praėjusių metų gale; 28,3 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laiku).

„Vilniuje jaučiame didelį nerealizuotą būsto poreikį dėl spartaus gyventojų skaičiaus prieaugio, aukštų nuomos kainų, didėjančių kainų antrinėje, nenaujo būsto rinkoje. Todėl matome daugiau naujų projektų, kuriuos į pasiūlą pateikia plėtotojai. Per mėnesį rinka pasipildė dviem naujais projektais ir vienu anksčiau pradėto projekto etapu – viso 288 butais. Kaune jau du mėnesius nematome jokių naujienų, todėl mažėja ir būstų „sandėlis“. Klaipėdoje naujienų taip pat nebuvo gausu – pristatytas vienas 30 butų projektas. Abu pastarieji miestai auga lėčiau nei sostinė, todėl rinkos čia patiria mažesnį spaudimą“, – vardijo Š. Tarutis.

„Citus“ valdomuose projektuose šiuo metu yra 178 būstų asortimentas. Iš jų – 110 butų Vilniuje, kurių dauguma yra naujame projekte „Mūnai by Citus“, o „Miško arduose by Citus“ liko paskutiniai dvylika butų ir vienas demonstracinis butas. Kauno „sandėlį“ sudaro tik „Radio City by Citus“ likutis – vienas loftas ir keturi universalios komercinės patalpos, Druskininkuose, projekte „Nemunas by Citus“ – 66 apartamentai.

Vidutinės butų pasiūlos kainos didmiesčiuose ir toliau lieka labai stabilios: Vilniuje per mėnesį jos, statistiškai koregavosi – 0,15 proc. (iki 3 376 Eur/kv. m), Kaune 2,00 proc. (2 703 Eur/kv. m), Klaipėdoje nefiksuota jokio pokyčio (2 232 Eur/kv. m). Nuo metų pradžios jos, atitinkamai, padidėjo 2,30 proc., 3,92 proc. ir 0,59 proc., o per 12 mėn. – 3,72 proc., 0,93 proc. ir 4,54 proc.

Lūkesčiai ir realybė

Viena iš naujausių SEB banko apklausų rodo, kad pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo manančių, jog būstas per artimiausius metus brangs arba jo kaina nesikeis. Tačiau lūkesčiai nebūtinai materializuojasi realybėje ir statistikoje, sako įmonės „Realdata“ vadovas A. Antanavičius. Daug kas priklauso ir nuo apie lūkesčius pasisakančio asmens: ar jis jau turi nekilnojamojo turto, ar planuoja pirkti pirmąjį būstą. Vis dėlto turintys turto tikriausiai ir yra pirmieji, kurie tikisi NT vertės kilimo.

„Aišku, tą dalį, kuri nori įsigyti pirmąjį arba papildomą būstą, tokios apklausos kartais gali veikti skatinančiai, nes, atsiradus stipriam lūkesčiui, kad kainos didės, paprastai žmonės suskumba priimti sprendimus – jie nenori pavėluoti į nuvažiuojantį traukinį ir rizikuoti ateityje pirkti brangiau“, – sako A. Antanavičius.

Anot eksperto, gerėjantys lūkesčiai neturėtų būti staigmena, nes 2023-ieji buvo prasčiausi pastarųjų kelerių metų kontekste. „Šiemet kaip tik girdime, kad visi blogieji rodikliai gerėja. EURIBOR tarpbankinės palūkanų normos turėtų sumažėti – nors tam nėra garantijos, bet tai geras ženklas. Kyla atlyginimai, nežymiai, bet auga ir ekonomika. Visi rodikliai duoda teigiamą impulsą, natūralu, kad ir žmonės pradeda mąstyti, jog tikriausiai didelė krizė neįvyko, stipraus kainų kritimo nebuvo“, – dėsto jis.

Be to, paskolas šiuo metu gauti bandantys asmenys jau mato pokyčių bankų veikloje: nors EURIBOR vis dar nemažėja, atsirado pastebėjimų, kad bankai patys ėmė mažinti savo palūkanų normas. Prieš metus ar kelerius bene žemiausia riba buvo laikomi 2 proc., šiandien bankuose vidurkis gali siekti ir 1,6 proc., ir 1,42 proc.

A. Antanavičius sako, kad tokie pastebėjimai tikrai nelaužti iš piršto. „Prieš pradedant kilti EURIBOR, manęs klausdavo, kaip tai gali paveikti rinką. Tuo metu ramiai žiūrėjau į situaciją būtent dėl to, kad EURIBOR kilimas yra tik viena dedamoji, visada pabrėždavau, kad bankai savo arsenale turi papildomą kozirį, tuo metu buvusias apie 2 proc. maržas. Vadinasi, rinkai pradėjus stipriai jausti EURIBOR kilimą, bankai visada turėjo galimybę kažkiek mažinti maržą, kompensuoti EURIBOR išaugimą ir taip pagerinti sąlygas paskolų gavėjams“, – aiškina NT rinkos ekspertas.

„Tai yra mini kontrolė bankų pusėje, kuri bent jau man leido ramiau žiūrėti į rinką ir viltis, kad EURIBOR kilimo faktas neturėtų labai didelių griaunamųjų efektų. Atrodo, kad taip ir įvyko: pakilus EURIBOR, bankai stebėjo situaciją, rinka krito į seniai matytas žemumas, aktyvumas stipriai sulėtėjo, prasidėjo šiokios tokios kainų korekcijos. Bankai sureagavo į tai, natūraliai pradėjo mažinti savo maržų dalį, o tai lėmė, kad nauji paskolų gavėjai galėjo kažkiek pigiau pasiskolinti ir susumavus svoris ir įsipareigojimai nebebuvo tokie dideli, kaip esant ankstesnėms maržoms“, – teigia A. Antanavičius

„Tai šiek tiek paskatino paskolų rinką, atitinkamai įnešė šiek tiek gyvybingumo į sandorių statistiką ir matome, kad tai būsto rinkai leido išlaikyti stabilią apimtį ir kainas“, – priduria jis.

Padėtis: pasak A. Antanavičiaus, kol kas sandorių apimtis yra nedidelė, bet pakankama, kad NT rinkoje išsilaikytų stabilios kainos. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Tikslas – augimo kryptis

Jei žiūrėtume į platesnį paveikslą, kainų lygis įvairiuose segmentuose pastaraisiais metais nesumažėjo tiek, kiek krintant infliacijai buvo tikimasi. Tad ar galima tikėtis, kad NT kainos apskritai dar kada nors kris?

„Niekada negali žinoti, kas laukia ateityje, – atsako A. Antanavičius. – Vis dėlto manau, kad būsto kainų kritimą reikėtų sieti su labai didele krize, netikėtų įvykių grandine, kaip buvo 2008–2009 m. Tokiame kontekste kainų kritimas yra įmanomas – kai įsivyrauja panika rinkose, bankai nebeskolina ir vyksta įvairūs kiti ekonomikai nenaudingi procesai. Centriniai bankai stengiasi viso to išvengti, valdžia visose valstybėse taip pat bando to išvengti. Mes matome, kokių priemonių ir per pandemiją buvo imtasi, kad tik neįvyktų ekonomikos krizė.“

Eksperto teigimu, pastaruoju metu vis tik pavyksta išspręsti daugumą problemų, atsakingos institucijos priima sprendimus, kurie leidžia palaikyti ekonomiką ir NT rinką. „Mano vertinimu, visa ekonomikos ekosistema yra pastatyta ant to, kad rinkos, įskaitant ir NT rinką, turi išlaikyti augimo kryptį. Vadinasi, kainų kilimas – galbūt ne toks didelis, koks buvo 2021 m., bet nuoseklus – kartu su infliacija, ekonomikos augimu greičiausiai yra siekiamybė“, – požiūriu dalijasi jis.

Tie, kas yra galios pozicijoje, valdo ekonomikas ir valstybes, siekia, kad augtų ekonomika ir kartu būsto kainos, nes visa tai skatina naujas investicijas, statybas, paskolų išdavimą ir kitus reiškinius. „Tikėtina, kad būsto kainos greičiausiai išlaikys tą kryptį, kurią Vakarų pasaulyje ir pas mus taip pat matome ilgą laiką, tai yra augimo kryptis. Kainų kritimo kryptis greičiausiai yra nepageidautina, todėl mažai tikėtina. Manau, kad žmonėms reikėtų susitaikyti su tuo, kad yra vienos krypties eismas ir ta kryptis yra į kainų kilimo pusę“, – konstatuoja A. Antanavičius.

Nuosaikios prognozės

Vis dėlto NT rinka Lietuvoje gyvuoja santūrių nuotaikų fone. Kol kas sandorių apimtis yra nedidelė, bet pakankama, kad rinkoje išsilaikytų stabilios kainos. „Jeigu sandorių apimtis dar labiau mažėtų negu dabar, būtų galima kalbėti apie kainų korekcijas, pakritimus. Galbūt tai labiau aktualu namų rinkai, kur susumavus vyrauja brangesni ir paskolų sąlygų pablogėjimui jautresni pirkiniai. Kalbant apie butus, kovo statistika, palyginti su vasario, jau yra gerėjanti, tačiau čia prisideda ir sezoniškumo niuansai“, – pasakoja A. Antanavičius.

Šių metų kovo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžiuosiuose Lietuvos miestuose fiksuojama 5–6 proc. mažiau sandorių. „Galime sakyti, kad praėjusieji metai ne visais atvejais buvo patys prasčiausi, gali būti, kad šiemet bus mažiau sandorių. Vis dėlto iš trijų mėnesių spręsti apie visus būsimus metus yra sudėtinga, ypač jei horizonte matome EURIBOR mažėjimą, o tai gali konvertuotis į geresnes būsto paskolų išdavimo sąlygas ir didesnį aktyvumą antrojoje metų pusėje“, – dėsto NT rinkos ekspertas.

Žvelgiant istoriškai, šis sausis ir vasaris buvo vieni prastesnių mėnesių, tačiau kovas – gerokai šviesesnis, ypač pirminės būsto rinkos segmente. Kovą daugiausia naujų objektų buvo statoma ir parduota Vilniuje, sudaryta ir daugiau susitarimų dėl planų parduoti kai kur dar statomus būstus.

„Matyti, kad nėra taip, kaip kažkas galbūt bando pavaizduoti, jog Lietuvoje niekas nebeperka ir bėga iš Lietuvos, perka užsienyje. Yra tikinčių vietine rinka, perkančių būstus. Didžiuosiuose miestuose antrinės rinkos tendencijos irgi išlieka panašios“, – sako A. Antanavičius.

Tose rinkose, kur dairomasi būsto, investuoja visa Europa, todėl ir konkurencija yra gana aukšta, ir grąža – standartinio dydžio. Be to, reikia įvertinti papildomas išlaidas.

Jis prognozuoja, kad 2024-uosius pabaigsime panašia statistika, kaip ir pernai, gal netgi šiek tiek palankesne: „Bus nežymus sandorių augimas, nežymus suaktyvėjimas ir tai greičiausiai bus dar vieni stabilių kainų metai. Augant žmonių pajamoms ir pamažėjus palūkanoms, šiais metais įperkamumas turėtų pagerėti. Didėjant įperkamumui ir esant nors ir nedideliam, bet pakankamam sandorių skaičiui, galima rasti dar daugiau argumentų, kad kainų mažėjimo būtų sunku tikėtis.“

„Aišku, visada yra karo faktorius, didysis nežinomasis, ir čia mes nieko negalime padaryti. Belieka tikėtis, kad atsakingos institucijos šiuo klausimu dirba, NATO taip pat neleis įvykti disonansams, – viskas turėtų būti gerai“, – pozityvų toną išlaiko analitikas.

Burbulas ar gera investicija?

Su įtempta geopolitine situacija neretai siejamos būsto paieškos būtent už Lietuvos ribų. Pasak A. Antanavičiaus, niekas šalyje neregistruoja lietuvių sandorių už Lietuvos ribų, oficialiai ir objektyviai to vertinti lyg ir nėra galimybių. Galima spręsti tik iš rinkos stebėsenos, iš klausimų, kuriuos užduoda klientai, iš apibendrinimų, ko jie ieško.

„Matyti, kad aktyvumas šitame fronte padidėjęs, daugiau brokerių dirba užsienio rinkose ir jie yra labiau matomi, daugiau skelbia apie savo paslaugas. Jeigu jie ten dirba, tikėtina, kad pavyksta parduoti, nes kitaip greičiausiai grįžtų į Lietuvą“, – pastebi A. Antanavičius.

Tarpininkų suaktyvėjimas užsienio rinkose taip pat matomas. „Yra pavyzdžių, kas nusipirko turto už Lietuvos ribų dėl to, kad prasidėjo karas ir ieškojo, kur, esant reikalui, būtų galima išvykti. Tokių atvejų tikrai yra daugiau negu anksčiau, bet statistikos neturime, negalime tiksliai pasakyti“, – tęsia jis.

Tačiau NT rinkos ekspertas išskiria, kad perkant būstą užsienyje dėl didesnio pelningumo tikslų nereikėtų apsigauti, nes juk nėra taip, kad lietuvių žvalgomos rinkos neatrastos kitų šalių pirkėjų.

„Tose rinkose, kur dairomasi būsto, investuoja visa Europa, todėl ir konkurencija gana aukšta, ir grąža – standartinio dydžio. Be to, reikia įvertinti papildomas išlaidas. Dažnai ten didesni nekilnojamojo turto, sandorių mokesčiai, įvairūs užsieniečiams tikrai nepalengvinti procesai įsigyjant turto. Išlaidų greičiausiai daugiau, priežiūra brangesnė, kelionė iki savo turto dažnai sudėtingesnė ir brangesnė, todėl, matematiškai vertinant, stebuklingos grąžos nėra“, – vertina jis.

„Tačiau yra kitas argumentas – ne visada matematinė grąža yra esminis faktorius. Kai atsiranda rizikos, išgyvenimo baimės faktorius, žmonės, ieškodami komforto, vertina kitus dalykus. Į tai žiūrimą ir kaip į galimybę turėti turto užsienyje, patiems atostogauti, galbūt išnuomoti, o esant poreikiui ir prisiglausti, išvykus iš Lietuvos“, – tęsia A. Antanavičius.

„Manau, kad, visa tai sudėjus, tokie sprendimai neblogi. Džiaugiamės, kad pas mus investuoja užsieniečiai. Mes irgi galime būti tie užsieniečiai, kurie kažkur kitur investuoja“, – sako įmonės „Realdata“  vadovas.

„Būsto įperkamumą komentuoja daug kas, tačiau dažnai apsiriboja apibendrinimu, kad „įperkamumas yra istorinėse žemumose“ arba dar geriau – „būstas yra neįperkamas“. Tai žmonės ir nustoja pirkti – vis tiek nepavyks. Iš tiesų, reikalas yra kiek sudėtingesnis ir yra būtina tai paaiškinti pirkėjams, ieškantiems būsto“, – akcentavo kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė.

Ji pabrėžia, kad įperkamumas gali būti geresnis arba blogesnis, tačiau Lietuvoje kol kas nepriartėta prie situacijos, kad būsto nebūtų įmanoma įpirkti apskritai. Yra tam tikros grupės žmonių, kuriems būstas yra sunkiau prieinamas, kitiems šiuo metu gali tekti peržiūrėti savo lūkesčius, tačiau būstą reikėtų laikyti įperkamu tol, kol vidutines pajamas gaunantiems žmonėms bus įperkamas jų poreikius atitinkantis būstas.

„Iš esmės, Lietuvoje kalbama tik apie du būsto įperkamumo indeksus. Vienas jų – suformuotas „Swedbank“, kitas – Lietuvos banko. Jie abu remiasi skirtingomis skaičiavimo metodikomis. Pirmasis yra kiek suprantamesnis ir aktyviau komunikuojamas, tačiau nėra be trūkumų. Antrasis remiasi gan sudėtinga prielaida, todėl neatrodo patogus pirkėjams. Todėl su komanda analizavome duomenis ir suformavome „Citus“ būsto įperkamumo indeksą, kuris kol kas apima naujo būsto įperkamumą trijuose didžiuosius Lietuvos miestuose bei remiasi šiandieninėmis aktualijomis“, – sakė E. Savostė.

Pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi politiką, mėnesinė paskolos įmoka negali viršyti 40 proc., todėl toks dydis ir vertintas.

 

Įperkamumo prielaidos – labai svarbios

„Citus“ analitikų komanda, nagrinėdama du esamus įperkamumo indeksus ir turimus duomenis pastebėjo, kad kai kurios prielaidos, naudojamos juose, neatitinka dabartinės situacijos: pavyzdžiui, šeimos ūkio (dviejų žmonių) pajamos turėtų būti vertinamos kaip 1,9 VDU (ne 1,5), nes, remiantis Valstybinės duomenų agentūros statistika, vyrų ir moterų darbo užmokestis Lietuvoje nesiskiria perpus.

Taip pat svarbu teisingai įvertinti, kokie būsto kriterijai įtraukiami vertinant jo įperkamumą. Dažnai imamas „vidutinis“ būstas, tačiau toks apibrėžimas nėra intuityvus. Todėl „Citus“ komanda už pagrindą ėmė ne „vidutinį būstą“, o skaičiavo, kiek kvadratų galima įpirkti prie dabartinių kainų. Pagal šį skaičių, aišku, kelių kambarių būstas gali išeiti.

Be kitų, mažiau svarbių aspektų, svarbi yra kainos detalizacija: ją sudaro ne tik būsto, tačiau ir paskolos kaina, nes daugiau būstų pirminėje rinkoje nuperkama su paskolomis. Pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi politiką, mėnesinė paskolos įmoka negali viršyti 40 proc., todėl toks dydis ir vertintas.

Taigi, „Citus“ įperkamumo indeksas parodo, kiek kvadratinių metrų būsto gali nusipirkti namų ūkis pirminėje rinkoje, jei imama 30 metų trukmės būsto paskola, siekianti 85 proc. būsto vertės, ir mėnesio įmoka siekia 40 proc. pirkėjų mėnesinių pajamų („į rankas“). Bankų palūkanų marža vertinama kaip konstanta – 2 proc., nes ji yra gana stabili; taip pat pridedamas 6 mėn. „Euribor“ palūkanų normos dydis, kuris dažniausiai fiksuojamas finansuojant būsto įsigijimą.

Vidutinių pajamų statistika imama iš „Sodros“ duomenų bazės, kiekvienam miestui atskirai. Taip pat vertinama ir būsto kaina – remiamasi „Citus“ stebimais kiekvieno miesto pirminės rinkos butų pasiūlos vidutinės kainos duomenimis. Šiuos duomenis planuojama atnaujinti kiekvieną ketvirtį, taip išvengiant statistinių paklaidų, ir skelbti su rinkos apžvalgomis.

Naujo būsto įperkamumas – geresnis nei piešiama

Remiantis „Swedbank“ įperkamumo indeksu ir skelbta apžvalga, Vilniuje būstas jau nebeįperkamas. Ar tai – tiesa?

Todėl verta šiuos dydžius palyginti ir įvertinti, ar labiau apsimoka mokėti už nuomą, ar už nuosavą būstą.

 

„Situacija nėra gera ar džiuginanti, tačiau šiuo metu Vilniuje būstas tikrai dar yra įperkamas. Net ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bent vidutines pajamas per mėnesį gaunantys žmonės būstą įpirkti gali. Ir kalba eina apie naujos statybos būstą. Mūsų skaičiavimais, dviejų asmenų kartu įperkamas būsto plotas paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 55,18 kv. m. Tai yra kiek erdvesnis dviejų arba kompaktiškas trijų kambarių būstas. Būtent vertinant vidutinę kainą. Nebūtinai vidutines pajamas gaunantys žmonės pirks būstą už vidutinę rinkos kainą: labiau nuo centro nutolusiose lokacijose, miegamuosiuose rajonuose kainos gali būti žemesnės, tad ir įperkamas plotas bus didesnis. Užsienio šalių sostinėse situacija nepalyginamai prastesnė“, – sakė „Citus“ vyr. analitikė.

Jos teigimu, Kaune 2023 m. III ketv. du bendrasavininkiai galėjo įpirkti beveik 61 kv., m ploto būstą, o Klaipėdoje – net 66 kv. m.

Be to, pastebi E. Savostė, vertinant analogiško būsto nuomos kainas, jos dydis gali būti panašus į mėnesinę paskolos įmoką. Tik nuomos kainos, priešingai nei ribos, kokią dalį mėnesinių pajamų gali sudaryti paskolos įmoka, nereguliuoja valstybė. Todėl verta šiuos dydžius palyginti ir įvertinti, ar labiau apsimoka mokėti už nuomą, ar už nuosavą būstą.

Grafikas nr. 1: Būsto įperkamumo dinamika Vilniuje, 2017K1–2023K4 („Citus“ duom.). Grafikas Infogram platformoje:

Įperkamumą veikia ne vien būsto kainos

Dar vienas faktas, kurį laiką ignoruotas kalbant apie įperkamumą – skolinimosi kaina. Dažnai buvo teigiama, kad įperkamumas mažėja dėl augančių (arba aukštų) būsto kainų ir formuojamas lūkestis, kad plėtotojai turėtų jas mažinti dėl užsitęsusio paklausos štilio.

„Tačiau kainos Vilniaus pirminėje rinkoje nesikeičia jau apie 20 mėn., o jas mažinti erdvės nėra dėl 34,2 proc. išaugusios statybų savikainos per pastaruosius 3–4 metus (remiantis Valstybinės duomenų agentūros skelbiamu statybų sąnaudų indeksu). Tuo tarpu, labiausiai įperkamumas smuko dėl augančio „Euribor“ ir nemažėjusių bankų palūkanų maržų. Buvo bandyta lyginti su užsienio šalimis, kuriose, neva, pirkėjai nefiksuoja palūkanų, tačiau tai pasirodė mitas – kitose Europos šalyse, pvz., Skandinavijoje, iš kurios atėję bankai užima beveik visą rinką, būsto palūkanų maržos yra gerokai žemesnės“, – pastebėjo E. Savostė.

Pavyzdžiui, 2021 m. paskutinį ketvirtį, kai būsto paklausa buvo ypač aukšta, o kainos taip pat pasiekusios piką, būsto įperkamumas buvo aukščiausias nuo 2017 m. pradžios ir sudarė 102,1 kv. m (2017.01 IV ketv. – 85,84 kv. m). Taip buvo dėl labai sparčiai augusio darbo užmokesčio, kurio augimo būsto kainos nepralenkė. Tačiau kristi ėmė pradėjus augti „Euribor“ ir į „dugną“ nusirito su jo aukščiausia verte – pernai metų antroje pusėje.

Nuo aukščiausios savo reikšmės rugsėjį, 4,143 punkto „Euribor“ bazinė 6 mėn. palūkanų norma sausio gale sumažėjo iki 3,873 proc. Palūkanas būsto paskoloms jau ėmė mažinti ir komerciniai bankai, o tai leidžia manyti, kad nuo būsto „įperkamumo dugno“ jau atsispyrėme. Ir tai – pozityvus ženklas pirkėjams.

Pavyzdžiui, vien eliminavus „Euribor“ įtaką (vertinant, kad šis rodiklis lygus nuliui), būsto įperkamumas dviem žmonėms Vilniuje 2023 m. gale būtų siekęs net 89,37 kv. m ir būtų didesnis nei 2017 m.

Grafikas nr. 2: Įperkamumas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2021K1–2023K4 („Citus“ duom.). Grafikas Infogram platformoje:

Bankų konkurencija ėmė augti sumažėjus būsto paskolų klientų skaičiui. Taip yra todėl, kad plėtotojų ir bankų aktyvumo ciklai „prasilenkia“ per projekto plėtros laikotarpį: pirkėjams preliminariuosius sandorius su plėtotojais sudarius projekto statybų pradžioje, į bankus dėl paskolos jie kreipiasi projektui pasiekus reikiamą baigtumo stadiją, prieš notarinius sandorius. Todėl dabar bankai pradeda jausti sumažėjusį klientų srautą, kurį plėtotojai pajuto dar 2022-aisiais, ir šiemet jau matome iki 1,5–1,6 proc. lygio sumažėjusias bankų būsto paskolų maržas.

Paskutinius 10–15 metų perkamo būsto plotas palaipsniui mažėja. (...) Nauji būstai projektuojami vis efektyvesnio suplanavimo, o turima erdvė paskirstoma racionaliau.

 

Įperkamumo skaičiavimai – daugiau perspektyvų

„Citus“ analitikai, skaičiuodami įperkamumo indeksą, įvertino ir kitas prielaidas: pavyzdžiui, kiek kvadratinių metrų būsto gali įpirkti vienas žmogus, su paskola perkantis būstą.

Vilniuje, tokiu atveju, vienas pirkėjas gali įpirkti 29,04 kv. m ploto būstą, Kaune – apie 32 kv. m, Klaipėdoje – 34,68 kv. m. Tokio ploto būna 1–1,5 kambarių butai, o 35 kv. metruose gali tilpti ir 2 kambariai.

Būsto plotas mažėja, taigi, santykinis įperkamumas išlieka

Akivaizdi ir dar viena tendencija. Paskutinius 10–15 metų perkamo būsto plotas palaipsniui mažėja. Iš vienos pusės, taip yra todėl, kad auga jo kaina. Tačiau žmonėms būstą ėmus keisti dažniau (Lietuvoje, vidutiniškai, kas 7–8 metus), jis perkamas pagal poreikius, o ne visam gyvenimui. Todėl stengiamasi neįsigyti perteklinių kvadratinių metrų, kurie nebus išnaudoti. Be to, nauji būstai projektuojami vis efektyvesnio suplanavimo, o turima erdvė paskirstoma racionaliau.

„Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30–40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą“, – teigė „Citus“ atstovė.

Jau artimiausiu metu įperkamumas turėtų gerėti

Lietuvos ekonomikos perspektyvas šiems metams ekonomistai piešia optimistines ir tai džiugina. Pasak Finansų ministerijos, kurios prognozės yra santūresnės nei Lietuvos banko, numato 1,7 proc. metinį BVP augimą, 7,6 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio (DU) prieaugį ir nedidėjantį nedarbą. Ne itin džiugina tai, kad didžiąją dalį darbo užmokesčio augimo sudarys minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, o tai turės mažą įtaką šiuo metu galintiems įpirkti būstą. Tikėtina, realusis DU augimas dėl sulėtėjusios ekonomikos potencialiems būsto pirkėjams bus žemesnis.

Globaliame neapibrėžtume, panašu, judame „minkštojo“ ekonomikos nusileidimo kryptimi, todėl, pavykus, kaip numatyta, suvaldyti infliaciją, augant darbo užmokesčiui ir mažėjant „Euribor“ normai, įperkamumas taip pat gerės.

Pagal šiandienes „Citus“ analitikų prognozes, artimiausiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas gali imti sparčiau karpyti palūkanas ir šių metų viduryje „Euribo“ galėtų nusileisti iki 3,05 proc. žymos. Tikėtina, kad realusis darbo užmokestis per tą laiką reikšmingai nepasikeis, bet ir būsto kainos išliks esamame lygyje. Tokiu atveju vien dėl „Euribor“ sumažėjimo dviem žmonėms su paskola įsigyjamo būsto įperkamumas Vilniuje galėtų išaugti iki 61,18 kv. m, Kaune – iki 67,37 kv. m, o Klaipėdoje – 73,07 kv. m.

Grafikas nr. 3: Būsto įperkamumo dinamika Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, ir prognozė 2024 K2 („Citus“ duom.):

„Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje įperkamumas, deja, yra linkęs prastėti. Tai ypač galioja sostinėse. Augant ekonomikai, gyvenimo komfortui, miestuose daugėjant gyventojų skaičiui, būstas yra linkęs brangti. Nei Vilnius, nei Kaunas ar Klaipėda nėra guminiai: miestams tankėjant mažėja sklypų pasiūla, todėl jie brangsta, auga reikalavimai būstui, pirkėjų lūkesčiai, brangsta statybos. Sparčiau augant atlyginimams, įperkamumas gali laikinai pagerėti, tačiau gali pasikeisti kitos sąlygos, tad būsto įsigijimas gali tapti problematiškesnis. Pakanka pažiūrėti į kitų Europos šalių sostines, kad suprastume, kokia linkme judame ir kur galime atsidurti po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų“, – aiškino ekspertė.

Pavyzdžiui, Varšuvoje įperkamumas yra maždaug 10 proc. prastesnis, Londone – 40 proc., Frankfurte – net 80 proc.

„Manau, kad metinį (būsto kainų) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip. (...) Per metus matysime kainų augimą, bet manau, kad mes turėtume išeiti iš to 20 plius (procentų) teritorijos“, – žurnalistams penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, augant „Euribor“ pastebimas sumažėjęs ažiotažas nekilnojamo turto (NT) rinkoje.

„Euribor“ didėjimas prie kintamų palūkanų normų labai greitai atsispindi ne tik naujose paskolose, bet paskolų portfelyje – tiems, kurie ne tik dabar ima paskolas, bet ir jau yra paėmę paskolas“, – teigė G. Šimkus.

Manau, kad metinį būsto kainų augimą mes turėsime teigiamą.

„Matome, kad ir tas pats nekilnojamo turto rinkos ažiotažas, apie kurį visai neseniai kalbėjome kaip apie nepageidaujamą reiškinį, yra prislopęs“, – sakė jis.

G. Šimkaus pateiktais LB duomenimis, pernai spalį–gruodį naujų būsto paskolų suma siekė 500 mln. eurų ir buvo mažiausia nuo 2021 metų trečiojo ketvirčio, o vien lapkritį jų skaičius buvo mažiausias nuo 2020 metų vasaros ir siekė 1,7 tūkst.

G. Šimkus teigė besitikintis, kad neigiama „Euribor“ ateityje nesugrįš.

„Aš labai tikiuosi, kad ne, todėl kad neigiamų palūkanų normų aplinka buvo įsivyravusių defliacinių procesų ir prislopusio ekonomikos augimo pasekmė faktiškai visu laikotarpiu nuo globalios finansų krizės euro zonoje“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.  

Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas.

„Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą. Padidinome kreditavimą Baltijos šalių įmonėms įvairiuose sektoriuose ir padėjome klientams prisitaikyti prie kintančios aplinkos“, – pranešime sakė „Luminor“ banko generalinis direktorius Peteris Bosekas.

„Šiais metais gautas didesnes pajamas reinvestuosime į IT sistemas ir technologijas, išplėsime IT komandas“, – teigė banko vadovas.

Vien ketvirtojo ketvirčio banko grynasis pelnas augo beveik dukart iki 40,3 mln. eurų. Anot pranešimo, tokius rezultatus lėmė 32 mln. eurų išaugusios pajamos ir 2,5 mln. eurų padidėjusios išlaidos.

Banko normalizuota kapitalo grąža pagerėjo iki 12,3 proc. (2021 metais ketvirtojo ketvirčio rodiklis buvo 6,9 proc.). Ketvirčio pabaigoje „Luminor“ bendrojo kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 19,4 proc.

„Luminor“ banko Lietuvoje vadovas Andrius Načajus teigė, kad praėjusių metų laikotarpi išsiskyrė labai aukšta infliacija visose trijose Baltijos šalyse ir išaugusia įtampa tiek įmonėse, tiek namų ūkiuose. Kita vertus, vartotojų nerimas kol kas neatsispindi jų finansuose ir pagrindiniai verslų veiklos rodikliai metų pabaigoje išliko stebėtinai stabilūs.

„Galima sakyti, kad metus užbaigėme labiau susitelkę ir gana geros finansinės būklės, todėl Baltijos šalys galimiems iššūkiams 2023 metais yra gerai pasirengusios“, – teigė jis.

Anot banko pranešimo, neveiksnios paskolos bendroje paskolų portfelio struktūroje mažėjo iki 1,2 proc., o tai yra geriausias visų laikų rezultatas. Indėliai banke ketvirtąjį ketvirtį išaugo beveik 400 mln. eurų.

Nurodoma, jog ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios, todėl metų pabaigoje sumažėjo naujų paskolų paklausa. Paskutinį metų ketvirtį bankas padidino grynąsias pajamas iš palūkanų.

– Gruodžio mėnesį atlikote tyrimą. Ką jis atskleidė apie Nekilnojamojo turto (NT) rinką?

– Taip, gruodį „Luminor“ banko užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jo tikslas – išsiaiškinti ir suprasti klientų poreikius, kad bankas pasiruoštų. Tyrimas parodė, kad kas penktą gyventoją Lietuvoje EURIBOR didėjimas šiek tiek paveikė.

– Kokio amžiaus grupes tai paveikė labiausiai?

– Kaip rodo tyrimas, EURIBOR didėjimas paveikė apie 20 proc. gyventojų iki 36 metų amžiaus. 5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo. 4 proc. respondentų teigė, kad jiems išaugo nuomos kaina. Ir didžioji dalis, apie 12 proc. pastebėjo, kad išaugo jų būsto paskolos įmokos.

– Kaip šioje situacijoje elgiasi vyresni žmonės? Ar tiesa, kad juos tai paveikė mažiausiai, nes vyresni turi santaupų, labiau pasiruošę įvairioms rizikoms?

– Tiesa. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų grupėje nuo 45 metų amžiaus, EURIBOR padarė mažesnę įtaką. Tai siejama su tuo, kad jie būsto paskolas paėmę gerokai anksčiau. EURIBORAS istoriškai yra buvęs didesnis nei 5 proc. Tiesiog septynerius metus jis buvo žemiau nulio arba apie nulį procento. Ir tie vyresnio amžiaus gyventojai, kurie žinojo, kad EURIBOR gali didėti, į tai nereagavo labai jautriai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paskaičiuokime – vidutiniškai žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą. Dabar, kai EURIBOR taip pakilo, kiek vidutiniškai per mėnesį tenka susimokėti žmogui papildomai?

– Anksčiau žmonės ėmė ir mažesnes paskolas. Bet jei imtume tą naujausią skaičių – 100  tūkst. eurų, tai įmoka gali išaugti nuo 100 iki 200 su trupučiu eurų. Tai priklauso ir nuo paskolos termino, ir nuo mokėjimo būdo, ir nuo palūkanų...

– Dabar yra galimybė rinktis EURIBOR 3, 6 ir 12 mėnesių. Kokį terminą gyventojai renkasi dažniausiai ir kaip neapsirikti, kad vėliau netektų smarkiai nukentėti?

5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo.

 

 

– Populiariausias yra 6 mėnesių EURIBOR. Jį renkasi apie 80 proc. klientų. Kuo trumpesnio termino EURIBOR, tuo ji mažesnis. Tačiau jis dažniau keičiasi. Tie žmonės, kurie mėgsta stabilumą, nori žinoti aiškią įmoką, renkasi ilgesnio termino EURIBOR, t. y. 12 mėnesių. Arba – nekintančias palūkanas iki penkerių metų. O tie gyventojai, kurie mėgsta rizikuoti, nebijo iššūkių, nemano, kad EURIBOR kilimas labai stipriai paveiks jų biudžetą, renkasi trumpesnį laikotarpį.

– Galima paskolą grąžinti anksčiau. Ar tuo dažnai naudojasi klientai, ypač išaugus EURIBOR?

– Iš tikrųjų yra tokių klientų. Vis dėlto, jeigu turite santaupų, nereikia skubėti į banką grąžinti visos paskolos. Tiesiog patartina įsivertinti šeimos biudžetą, ar neplanuoja stambių pirkinių, ar neteks paskui skolintis papildomai. Bet jei nesate numatę didesnių investicijų, finansinė padėtis leidžia, yra tokia galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Ir klientai tokia galimybe pasinaudoja.

– Pastaruoju metu EURIBOR kyla kaip ant mielių. Kas toliau, ko galima tikėtis?

– Toks EURIBOR padidėjimas buvo visiems šokas. Daugelis prognozavo, kad jis gali padidėti, bet kad taip stipriai ir per tokį trumpą laiką, daugelis nesitikėjo. Nors, beje, ir tokių prognozių buvo.  Kalbant apie ateitį, lygiai taip pat sunku patikėti, kad EURIBOR staiga ims kristi. Tikėtina, kad jis artimiausioje ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Klientai turėtų būti pasiruošę išaugusioms įmokoms. Tačiau tokių didelių ir staigių pokyčių, kokie užklupo 2022 metais, būti neturėtų.  

Būsto paskolų ekspertė analizuoja, kaip per penkiolika metų keitėsi palūkanos. Panašus į dabartinį EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo tik 2009 metų pradžioje.

„Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR yra 2,7 proc., praktiškai – 2,8 proc.“, – teigė būsto paskolų ekspertė Laura Šeškienė.

Tai reiškia, kad svarstantys apie būsto paskolą, su dabartiniu EURIBOR ir bankų marža turėtų nusiteikti jau 5 proc. palūkanoms.

„Tai tikrai nėra pats pigiausias palūkanų metas. Tie geri laikai, kurie buvo prieš kelerius metus, bent kol kas yra pasibaigę“, – situaciją komentavo L. Šeškienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors būsto paskolos brangsta visoje Europos Sąjungoje (ES), aiškėja, kad lietuviai iš visų moka didžiausias palūkanas. Lapkričio mėnesį buvome vieninteliai, perkopę 4 proc. ribą ir mokėjome  vienu procentu daugiau už euro zonos vidurkį. 

„Lietuvos gyventojai sumokėjo 73 tūkst. eurų palūkanų. O jei imtume kitos kokios nors euro zonos gyventojus, tai jie yra sumokėję apie 50 tūkst. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad 23 tūkst. eurų palūkanų lietuviai sumoka daugiau už 1000 tūkst. eurų paskolą per trisdešimt metų“, – savo skaičiavimus dėstė ekspertė.

Lietuvos Bankų asociacijos (LBA) teigimu, skolinimasis Lietuvoje atrodo brangiausias, nes mūsų rinkoje dominuoja kintamosios palūkanos. O kitose šalyse jos – fiksuotos.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto rinka.

„Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų yra išduota su kintamomis palūkanų normomis. Tai yra, kuomet žmonės susiejo savo palūkanų normas su EURIBOR 6 mėnesių, o kartais ir 3 mėnesių. Dėl to EURIBOR pakilimas iškart pasimato“, – aiškino LBA vadovė Eivilė Čipkutė.

Ekonomistai turi savo paaiškinimų, kodėl lietuviškos palūkanos didžiausios.

„Pagrindinė priežastis ir problema yra konkurencijos trūkumas bankų sektoriuje“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto (NT) rinka. Be to, bankai jau kurį laiką priversti kaupti didesnį rezervą netikėtoms rizikoms.

„Praėjusiais metais buvo įdiegtas papildomas rezervas, kuris reguliuoja bankų kreditavimo sistemą. Buvo imtasi tam tikrų ribojimo priemonių, kad taip stipriai nekaistų NT rinka“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto peržengta 4 proc. riba – ne pabaiga. Už būsto paskolas lietuviams teks atriekti dar daugiau pinigų.

„Čia tikrai nėra pabaiga, kadangi Europos centrinis bankas, labai tikėtina, iki vasaros pabaigos kels bazines palūkanas. Paskui jų nemažins“, – prognozavo A. Izgorodinas.

Anot bankininkų, didelės palūkanos šią akimirką apsunkina žmonių gyvenimą, bet ateityje tai leis sumažinti būsto kainas. Tačiau kam našta per sunki, gali kreiptis į paskolų davėjus ir persiderėti dėl geresnių sąlygų.

„Tas laikas visada yra tinkamas derėtis. Sakyti, kad kažkam dabar geriausias laikas, būtų naivu“, – teigė  I. Genytė-Pikčienė.

Ar bankai ryžtasi mažinti maržas neatsako.

„Mes asociacijoje kainos klausimų nediskutuojame. Individualiai nustatome“, – trumpai pakomentavo E. Čipkutė.

Dėl kylančių palūkanų vėluojančių paskolų skaičius išaugo tik procentu. Tačiau Lietuvos bankas (LB) pastebi kitą tendenciją.

„Matome, kad  būsto paskolos išduodamos šiek tiek rizikingesnės. Tai yra išduodamos su mažiau atsakingais skolinimosi standartais, su ilgesne paskolos trukme“, – kalbėjo LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Europos centrinis bankas dar kartą kelti bazines palūkanų normas žada vasarį.

„Luminor“ banko užsakymu gruodį atlikta apklausa parodė, kad didesnes palūkanas pajuto 21 proc. gyventojų. Didžioji jų dalis teigė, kad padidėjo būsto paskolos mėnesio įmoka (12 proc.), o daugiausiai taip teigiančių buvo 26–35 metų amžiaus (26 proc.).

Įmokos augimą labiausiai pajuto tie gyventojai, kurių mėnesio pajamos siekia daugiau nei 1000 eurų vienam namų ūkio nariui (23 proc.) ir kurie gyvena didžiuosiuose miestuose (20 proc.).

„Banko duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė paskolos suma yra apie 100 tūkst. eurų. Skaičiuojant pagal ją ir darant prielaidą, kad „Euribor“ kyla nuo 0 iki 3 proc., preliminari vidutinė paskolos įmoka galėtų išaugti apie 100–210 eurų per mėnesį, priklausomai nuo maržos, kredito termino bei pasirinkto mokėjimo metodo“, – pranešime sakė „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Dėl pokyčių naujo būsto įsigijimo planus laikinai atidėjo 5 proc. apklaustųjų, daugiausia – 18–25 ir 26–35 metų (atitinkamai 10 ir 11 proc.). 4 proc. apklaustųjų atsakė, kad paaugo jų nuomojamo būsto kaina.

Tuo metu daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų teigė, kad palūkanų normos kilimas jiems neturėjo jokios įtakos, didžioji dalis – kaimo gyventojai. 64 proc. tokių žmonių yra 56 metų ar vyresni, beveik 64 proc. – 46–55 metų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) per vienerius metus kelis kartus pakėlė bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“, nuo kurios dažniausiai priklauso būsto paskolų įmokų dydis. Praėjusios savaitės duomenimis, trijų mėnesių „Euribor“ siekė 2,33 proc., 6 mėnesių – 2,88 proc., o 12 mėnesių – 3,32 procento.

Anot Ž. Rakauskaitės, prognozuojama, kad 2023 metais „Euribor“, tikėtina, didės, tačiau mažiau nei 2022-aisiais.

Apklausa atlikta gruodį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“, jos metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. 18–75 metų respondentų Lietuvoje.

„Nors kol kas didesnių problemų gyventojams grąžinti kreditus nekyla, tačiau skatiname finansų įstaigas pasiruošti iš anksto ir, reikalui esant, lanksčiai reaguoti, jei klientai pradėtų susidurti su finansiniais sunkumais“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

„Priemonės yra net kelios – vadinamosios kredito atostogos, taip pat kredito restruktūrizavimas“, – teigė jis.

LB teigimu, jei vartotojui kyla sunkumų mokant būsto ar vartojimo kredito įmokas, jis gali kreiptis į kredito davėją – įvertinęs konkrečią vartotojo situaciją kredito davėjas gali pasiūlyti įvairių kredito pertvarkymo būdų, pavyzdžiui, atidėti įmokų mokėjimą iki trijų mėnesių, pailginti kredito grąžinimo terminą.

LB vertinimu, kredito davėjas gali taikyti kredito restruktūrizavimą ir vartotojui palankesnėmis sąlygomis, tokiu atveju, kai kredito gavėjas dar vykdo savo įsipareigojimus, tačiau matoma, kad artimiausiu metu jis susidurs su finansiniais sunkumais.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad Lietuvos ekonomika judėjo iš inercijos, o Lietuvos verslininkai sugeba uždirbti pinigus pagrindinėse Europos šalyse.

– Bet jeigu kalbėtume apie infliaciją, konkrečiai maisto kainų brangimas Lietuvoje bene vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Ar tikrai su viskuo susitvarkėme, o gal su kažkuo nepavyko susitvarkyti?

– Nepavyko iš esmės susitvarkyti su energetika. Elektros ir dujų kainų augimas parodė mūsų silpnąsias vietas. Kitas dalykas, kad nesusitvarkėme patys su savimi. Pinigų kiekio augimas, paskutinius dešimt metų atlyginimai augo kone 10 proc. Tai leido žmonėms turėti pakankamai daug pinigų. Ir vis tik tuos pinigus mes nukreipiame ne į taupymą ar investavimą, ne į ateities kūrimą asmeniškai, bet didžiąja dauguma išleidome į apyvartą.

Nors išorinės jėgos buvo, kurios ir sukūrė infliaciją, kitoje pusėje buvo visuomenė, kuri laisvai leisdavo pinigus ir mes tai darėm 2022 metais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokie buvo mūsų ekonominiai laimėjimai praėjusiais metais? Jeigu tokių buvo iš viso, jūsų, kaip ekonomisto, nuomone.

– Laimėjimai milžiniški. Visų pirma – nedarbas. Nedarbo rodikliai nusileido turbūt į žemiausią lygį. Kiek pamenu prieš penkiolika metų nebuvo tokio rodiklio, kad būtų arti 5 proc. Jei prisimintume teoriją, tai pilnas užimtumas šalyje ir yra būtent su 5 proc. nedarbu, kai visi likę žmonės, kurie nori dirbti – gali dirbti. Kitas dalykas – BVP augimas. Trečias dalykas – klojami keliai į priekį, kur galime tikėtis, kad kiti metai bus geri, dėl to, kad kuriame ateities Lietuvą.

– Kas laukia lietuvių? Arba, kitaip tariant, ar šiais metais bus lengviau?

– Manau, kad išnyks kalbos apie infliaciją ir kainų brangimą. Jau gruodžio mėnesį mes matome mažėjančias kainas net ir maisto srityje, kas yra labai gerai. Tai pajaus visos šeimos, tos, kurios turi daugiau arba mažiau pinigų.

Šiemet, labai tikėtina, kad infliacija nusileis į vienaženklį skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad minimali alga auga beveik 15 proc., pensijos auga panašiu dydžiu, tai, labai tikėtina, kad bent jau minimalias pajamas gaunantys žmonės, jų pajamos bus didesnės negu infliacija. Tai reiškia, kad žmogus pajaus, jog jo perkamoji galia bus didesnė, skirtingai nuo 2022 metų.

– Premjerė I. Šimonytė per LRT pareiškė, kad šiemet neturėtų būti tokio ekonominio šoko, su kuriuo valstybė nebūtų pajėgi susitvarkyti. Tačiau valstybės kontrolė ne tokia optimistiška, esą dėl situacijos neapibrėžtumo vyriausybės patvirtinto biudžeto gali ir nepakakti. Kas teisus šioje situacijoje?

– Manau, kad optimistai visada yra teisūs, arba dažniausiai. Optimistiniai periodai ekonomikoje būna aštuonis, devynis, dešimt, ar kaip paskutiniu metu, trylika metų. Pesimistiniai periodai būna šešis ar aštuonis mėnesius.

Sakyčiau, kad premjerė yra visiškai teisi. Tuo labiau, kad tas energetinis šokas, kuris buvo patirtas rugpjūčio mėnesį, kur svarstant biudžetą iš tikrųjų buvo sukurti paramos projektai, skirti kompensuoti elektrą ir dujas. Sekančiais metais gali būti tokia susiklosčius situacija, kad nereikės iš viso nieko kompensuoti arba kompensuoti vos iš dalies. Ten buvo numatyti 2 mlrd. eurų ir jeigu liks 1 mlrd. ar net 2 mlrd. biudžete, Vyriausybė tikrai, sakyčiau, yra įgali tvarkytis su visais šokais. Kitas dalykas, galima dar papildomai pasiskolint, blogiausiu atveju. Bet gali būti, kad to nereikės.

Iš tiesų, maisto kainos ir infliacija nueis į antrą planą.

– Jūs esate užsiminęs, kad šiemet nebe maisto kainos bus svarbiausia tema ekonomikoje ir gyventojams. Kas dar?

– Iš tiesų, maisto kainos ir infliacija nueis į antrą planą. Į pirmą planą ateis, sakyčiau, pirmoje metų pusėje, palūkanos. Palūkanos jau pakilo, vadinamas EURIBOR. Tai yra palūkanos, taikomos visoms paskoloms. 2022 metų pradžioje EURIBOR pakilo iki -0,5 proc., o metų pabaigoje siekė bene -3 proc.

Dalis žmonių dar to nepajuto, nes paskolos yra perskaičiuojamos, ir tie kas turi nekilnojamo turto paskolas, metų pradžioje ar viduryje, priklausomai nuo to, kada ėmė paskolą, iš tiesų, pajus padidėjusias palūkanas. Čia bus namų ūkių iššūkiai, kurie gavo paskolas. Na, teks susimokėti ir du, ir tris šimtus eurų, galbūt ir keturis šimtus eurų papildomai, vien tik tai už paskolos aptarnavimą. Čia bus tema, kur, manau, dar diskutuosime apie tai.