„Nieko apie tai nežinau ir tikrai tokių planų neturiu“, – apie svarstymus, kad galėtų būti Lietuvos kandidate į eurokomisarus, LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė.

Nauja komisija formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Jie vyks kitų metų birželį.

Kandidatą į eurokomisarus mūsų šalyje siūlo Vyriausybė, suderinusi ją su prezidentu ir Seimu.

Šiuo metu Europos Komisijoje dirba praėjusios „valstiečių“ Vyriausybės deleguotas Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Taip pat siūloma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidate į prezidentus, I. Šimonytė pakartojo, kad apie tai, ar sieks tapti kandidate, pranešianti trečiadienį visiems vienu metu.

Eurokomisarė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, aptars migracijos, saugumo, kovos su dezinformacija klausimus.

Taip pat numatytas Y. Johansson pokalbis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Ketvirtadienį eurokomisarei prezidentas G. Nausėda įteiks ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.

Šiuo Lietuvos valstybės apdovanojimu įvertintas Y. Johansson indėlis sprendžiant neteisėtos migracijos krizę.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Y. Johansson buvo viena pirmųjų ES pareigūnių 2021 metų vasarą atvykusių į Lietuvą įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų.

„Vizito tikslas – aptarti Europos Komisijos prioritetus inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo srityse. Vizito metu EK narė Mariya Gabriel su Lietuvos valdžios atstovais aptars ES paramą Ukrainai, įskaitant paramą švietimo srityje, Naująjį europinį bauhauzą, svarbiausius „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pasiekimus, praėjusius Europos jaunimo metus, plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimą“, – teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime.

Vilniuje M. Gabriel kalbės apie regionų vystymą, Kaune aplankys kultūros, paveldo objektus ir aptars reikšmingiausias kultūrines iniciatyvas.

Planuojamas eurokomisarės susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda, po to viešnia Vilniaus rotušėje skaitys pranešimą ir dalyvaus diskusijoje apie regionų vystymą, su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene jis aplankys Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjų, kur su bendruomene aptars STEAM ugdymo modelio kūrimą ir integravimą į mokymosi procesą.

Už pasiekimus šioje srityje pernai licėjui skirtas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimas, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Anot Kultūros ministerijos pranešimo, M. Gabriel Kaune apžiūrės centrinio pašto pastatą, čia numatyta kurti Nacionalinis architektūros institutą.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje eurokomisarei bus pristatyta dailininko paveikslų ekspozicija ir Williamo Kentridge‘o (Viljamo Kentridžo) instaliacija.

Taip pat muziejuje numatytas eurokomisarės susitikimas su programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovais. Čia bus aptarti svarbiausi Europos kultūros sostinės metų rezultatai.

Eurokomisarė su A. Dulkiu aptars paramą Ukrainai sveikatos srityje, skiepijimą nuo COVID-19, pasirengimą rudeniui ir žiemai, beždžionių raupus, pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pareigūnai taip pat kalbėsis apie Bendrijos kovos su vėžiu planą, farmacijos teisės aktų reformą, Europos sveikatos duomenų erdvę, taip pat pasaulinę sveikatos strategiją.

Tuo metu susitikime su K. Navicku bus kalbama apie tvarias maisto sistemas ir apsirūpinimą maistu, tvarų pesticidų naudojimą, antimikrobinį atsparumą, produktų ženklinimą ir gyvūnų gerovės klausimus.

EK narė taip pat lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

„Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema. Mes visi esame atsakingi už visišką sankcijų įgyvendinimą“, – interviu BNS sakė M. McGuinness, atsakydama į klausimą, kas yra atsakingas už kilusį nesusipratimą dėl Kaliningrado tranzito.

Ji taip pat teigė, jog Lietuvoje yra tinkama aplinka finansų technologijų (fintech) sektoriaus įmonėms.

„Gera girdėti apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kad čia sutelktas dėmesys į fintech sektorių, kadangi mūsų ateitis yra skaitmeninė ir grįsta inovacijomis“, – sakė M. McGuinness.

Kitos svarbios interviu tezės:

* Lietuva visiškai įvykdė Europos Komisijos (EK) gaires dėl Kaliningrado tranzito;

* Tikimasi, kad paskelbus gaires dėl tranzito neatsiras Europos vienybei kenkiančių jėgų;

* Rengiant ir įgyvendinant sankcijas tariamasi ir su kitų šalių, ne ES narių, atstovais;

* Šiais ir kitais metais Europos ekonomika augs, nors ir mažesniu tempu;

* Europoje reikia didinti investicijas į žaliąją energetiką;

* Vykstant skaitmenizacijai būtinas tinkamas teisinis reguliavimas.

– Birželio viduryje Lietuva apribojo kai kurių rusiškų prekių tranzitą, kaip ir numatė ES sankcijos. Tačiau Europos Komisija praėjusią savaitę naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį regiono poreikiams. Kodėl Komisija pakeitė savo poziciją?

– Kalbant apie sankcijas, mes, kaip žinia, priėmėme šešis jų paketus. Su kiekvienu paketu mes priėmėme vis stipresnes ir sudėtingesnes sankcijas. Mano kolegos dirba dieną ir naktį tam, kad būtų pateiktos aiškios gairės, kurias Lietuva visiškai  įvykdė. Ką aš Lietuvoje išgirdau iš prezidento, ministrės pirmininkės ir kitų, kad Lietuva ne tik įgyvendino gaires, bet taip pat prisideda prie pastangų, kad mes padarytume daugiau nei yra būtina.

Kalbant apie gaires, kas jose paskelbta, sankcionuotų prekių tranzitas sausumos keliais Rusijos vežėjams nėra leidžiamas. Su geležinkeliu situacija kita – tranzitas juo neuždraustas. Kaip žinia, taip pat egzistuoja specialūs ribojimai karinei įrangai bei dvigubos paskirties prekėms – jų tranzitas uždraustas, nepriklausomai nuo transporto. Mano pokalbiai su prezidentu (Gitanu Nausėda – BNS), kaip ir su kitais pareigūnais, buvo panašūs – visa tai dabar mums reikia vienodai įgyvendinti visose dvidešimt septyniose šalyse narėse. Taip pat turime reguliariai analizuoti sankcijų poveikį Rusijai ir pačioje Rusijoje. Ir mes dar kartą įsipareigojame remti Ukrainą šiais siaubingais laikais.

– Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas už birželio mėnesį kilusį nesusipratimą dėl Kaliningrado tranzito?

– Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema. Mes visi esame atsakingi už visišką sankcijų įgyvendinimą. Dar kartą kalbant apie Lietuvą ir jos valdžią – premjerės ir prezidento lyderystė yra akivaizdi. Lietuva viską įgyvendina gerai – dėl to mes glaudžiai bendradarbiavome su šalies valdžia.

Mes visi esame atsakingi už visišką sankcijų įgyvendinimą.

Vienas dalykų, kuris, tikiuosi, neįvyks paskelbus mūsų gaires, – tai neatsiras jėgų, bandančių suskaldyti Europos Sąjungos solidarumą ir vienybę. Esu sužavėta, kad dvidešimt septynios valstybės narės palaiko viską, ką mes darome dėl sankcijų, ir laikysis nustatytų ribų.

Taigi, tiek iškilus šiai konkrečiai problemai konkrečioje šalyje narėje, tiek iškilus problemoms pramonėje ar kitose šalyse narėse, mes nuolat atnaujiname gaires, kuomet iškyla klausimai, ir tai darome taip, kaip yra tinkama tuo metu, kai pradedame taikyti sankcijas įvairiuose sektoriuose. Turime suprasti, kaip jos yra įgyvendinamos ir kokios jų įgyvendinimo pasekmės.

– Ar artimiausiu metu Europos Komisija planuoja išleisti naujas arba atnaujintas gaires dėl Kaliningrado tranzito?

– Manau, kad mes turime žiūrėti ir stebėti, kas vyksta šiuo klausimu. Toks klausimas mums užduodamas ne tik dėl Lietuvos aplinkybių – taip pat yra ir kitų sričių, kur mes nuolat turime atnaujinti sankcijų paketą. Šiuo metu yra aiškiai nubrėžta pozicija, kuri lieka.

– Kodėl Europos Komisija padarė išimtį tranzitui į Kaliningradą geležinkeliu, tuo metu tranzitas sausumos transportu nėra leidžiamas?

– Šios sankcijos buvo patvirtintos mūsų šalių narių. Skirtumai transporto atžvilgiu yra sankcijų paketo dalis – mes tai paaiškinome. Dar vienas paaiškinimas – mes taip pat suprantame, kad šalys narės, šiuo atveju Lietuva, taip pat bus įpareigotos rūpintis, kad nebūtų didelio tranzito apimčių augimo.

– Kai kurie politikai teigė, jog dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija neatsilaikė prieš Rusijos spaudimą, taip padarydama jai nuolaidų. Ką jūs manote apie tokius teiginius?

– Noriu labai aiškiai pasakyti, kad Europos Komisija, remiama visų dvidešimt septynių šalių narių, nedelsdama ir tinkamai reagavo į neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, solidarizavosi su pabėgėliais, palaikė atskirų valstybių narių paramą Ukrainai tiekiant ginklus, teikia finansinį ir humanitarinį palaikymą. Mūsų veiksmai nebuvo nukreipti niekur kitur nei į paramą Ukrainai, jos žmonėms bei šalims narėms regione, taip pat ir Lietuvai, kuri yra prie išorinės sienos bei neša didžiausią atsakomybę. Visi mūsų veiksmai yra nukreipti į Rusijos ir jos karo mašinos silpninimą.

– Ar Europos Komisija rengdama gaires dėl Kaliningrado tranzito aptarė jas su kitomis šalimis, pavyzdžiui, JAV ar Vokietija?

– Dėl sankcijų mes nuolat palaikome ryšį su mūsų šalimis narėmis. Plačiau įgyvendinant sankcijas arba jas rengiant mes bendradarbiaujame su visomis Europos Sąjungos šalimis. Taip pat dirbame kartu su tokių šalių, kaip JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados pareigūnais, kad pasiektume didesnį sankcijų poveikį. Įgyvendinant sankcijas konkretūs klausimai kartais būna susiję su konkrečia pramonės šaka ar valstybe nare, todėl juos mes visada diskutuojame su šalimis narėmis.

– Tačiau kalbant apie šį konkretų atvejį dėl Kaliningrado tranzito – ar Komisija dėl to diskutavo su JAV ar Vokietija?

– Mes informavome kiekvieną šalį narę apie sankcijas ir jų įgyvendinimą bei sutelkėme dėmesį į tą šalį, kuriai ypatingai reikėjo išaiškinimų. Tačiau mūsų dalijimosi informacija spektras platus ir tai nėra kažkas išskirtinio. Būtent taip mes dirbame kaip Komisija, taip mes dirbame tiek su šalimis narėmis, tiek su pareigūnas už Europos Sąjungos ribų.

– Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė apie naują sankcijų paketą, kuriuo būtų uždrausta importuoti auksą iš Rusijos. Kokį poveikį ši priemonė turėtų Rusijos ekonomikai? Vengrijos premjeras Victoras Orbanas teigė, kad Europos Sąjungos sankcijos kenkia ne Rusijai, bet pačiai Europai.

– Norėčiau pakartoti, kad sankcijos Rusijai skirtos ją susilpninti. Mes labai susirūpinę, kad vyksta karas, žūsta žmonės, yra griaunami pastatai ir miestai, o grūdus bei energetiką Rusija yra pavertusi savo ginklais.

Labai tvirtai laikausi nuomonės, kad darbas, kurį mes atliekame Komisijoje kartu su šalių narių parama, yra nukreiptas į Rusiją, dėl ko ši šalis yra silpninama. Priemonės, apie kurias mes kalbame, yra ne tiek septintasis sankcijų paketas, kiek tam tikri paaiškinimai, įtraukiant rusišką auksą ir papuošalus. Kiekvienas mūsų žengtas žingsnis vis labiau ir labiau didina spaudimą Rusijai bei jos ekonomikai. Mūsų sankcijos, bendradarbiavimas su pareigūnais visame pasaulyje siekiant daryti spaudimą Rusijai – vienintelis ginklas, kurį mes turime.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad veiksmai, kurių ėmėsi Rusija, yra ne tik teisiniai – jie taip pat yra amoralūs ir turi pasaulinių pasekmių. Pažvelkime, kas vyksta su grūdais. Mums reikia, kad grūdai būtų išvežti iš Ukrainos, kad būtų derlius. Pasaulyje yra šalių, kurios nepakankamai aprūpintos maistu. Joms reikalinga prieiga prie grūdų, ir mes dedame pastangų, kad tai įvyktų. 

– Kada galime tikėtis sankcijų paketo, kuriuo visiškai būtų uždraustas rusiškų dujų importas?

– Mes tam ruošėmės nuo to momento, kai prasidėjo šis karas ir netgi prieš jo pradžią, kadangi nerimavome, jog tai gali įvykti. Nuo pranešimo apie pirmąjį sankcijų paketą iki pranešimo apie šeštąjį bei pastarųjų išaiškinimų mes kartojome, kad niekas nėra atmetama. Mes daug diskutuojame, svarstome įvairiausias problemas, jas aptariame su šalimis narėmis ir atitinkamai veikiame.

– Europoje auga nerimas ir baimė dėl galimos recesijos. Ar, jūsų nuomone, ES ir Lietuva yra pasiruošusios ją atlaikyti?

– Europos Sąjunga ir Europos ekonomika yra labai stiprios po COVID-19 pandemijos. Mes iš jos išėjome stipresni nei galėjome tikėtis, nes šalių narių vyriausybės ėmėsi priemonių žmonėms bei verslui remti.

Akivaizdu, kad nerimas turėjo įtakos. Jūs žinote, kad Komisija sumažino ekonomikos augimo prognozę, bet tiek šiais, tiek kitais metais Europos ekonomika augs. Žinoma, mes turime būti atidūs dėl to, kas gali įvykti. Tačiau skaičiai šiuo metu rodo, kad finansinė sistema bei darbo rinka yra stiprios. Iš tiesų, viena problemų yra darbo jėgos trūkumas, taip pat turime problemų su tiekimo grandinėmis – tai susiję su COVID-19 bei karu. Tačiau šiuo metu neabejotinai sakome, kad mes turime nors ir sumažėjusį, bet neabejotiną augimą. Tikrai nėra taip, kad recesija būtų neišvengiama, bet mes turime tai atidžiai stebėti, kadangi gyvename labai neapibrėžtu laikotarpiu. 

Mano nuomone, po pandemijos egzistuoja du svarbūs dalykai. Pirma, Europos Sąjunga yra vieninga kalbant apie visuomenės sveikatą. Antra, mūsų ekonomika yra stipri. Mūsų finansų sistema yra stipri. Mums pavyko įveikti įvairias audras, o šalys narės pasielgė teisingai, kalbant apie paramą atskiroms šeimoms ar labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Kadangi išlaidos pragyvenimui auga, reikalinga tikslinga parama.

Akivaizdu, kad visoje Europoje reikia padidinti investicijas į žaliąją energetiką – tai turi vykti greičiau nei yra planuojama. Galbūt viena teigiamų dabartinės siaubingos situacijos pasekmių yra paspartėję mūsų įsipareigojimai klimato atžvilgiu bei poreikis atsisakyti iškastinio kuro, kadangi, kaip žinia, iškastinis kuras, ypač dujos, yra naudojamas kaip ginklas.

– Lietuva siekia turi ambiciją būti regiono finansinių technologijų (fintech) centru. Ko reikia tolesnei fintech sektoriaus plėtrai Lietuvoje?

– Kalbant apie fintech, visos šalys narės žino – tai yra auganti sritis. Gera girdėti apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kad čia sutelktas dėmesys į fintech sektorių, kadangi mūsų ateitis yra skaitmeninė ir grįsta inovacijomis. Bankininkystė ir finansinė sistema kardinaliai pasikeis dėl skaitmenizacijos bei naujų idėjų. Manau, technologijos padeda sugalvoti problemų sprendimus.

Daugelis fintech sektoriuje veikiančių jaunų verslininkų mato problemas ir randa sprendimus. Neseniai turėjau trumpą pokalbį su jaunu europiečiu, kuris papasakojo apie savo sukurtą programėlę. Jis ką tik gavo pradinį finansavimą, taip pat toliau sieks paramos bei finansavimo. Manau, kad tai viena iš svarbiausių problemų, kurią svarbu prisiminti.

Europa yra labai stipri startuolių ir inovacijų kūrime, ypač mokesčių srityje. Taigi, mums reikia padaryti didesnę pažangą norint auginti šiuos subjektus. Mes esame atviri inovacijoms ir jų norime. Mūsų teisės aktai ir reguliavimas yra kuriami taip, kad pajustume inovacijų naudą, tačiau ne rizikų valdymą. 

– Nepaisant ambicijų, tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos atstovai ne kartą yra sakę, kad fintech sektorius Lietuvoje turi būti brandus – dėmesys turi būti skiriamas jo patikimumui bei rizikų valdymui. Ar jūs sutinkate su tokia pozicija?

– Kalbant apie startuolius fintech ar kitose sektoriuose, manau, pirmiausia jiems reikia tinkamos aplinkos. Finansinį sektorių mums reikia kontroliuoti, kad būtume tikri, jog nepatirsime nenumatytų pasekmių. Taigi, startuoliams reikia tinkamos aplinkos ir Lietuva tai užtikrina. Antra, jiems reikia prieinamo finansavimo – tai irgi vyksta. Kaip ir minėjau, manau, kad valdžia turi auginti šiuos subjektus.

Mes tikrai sveikiname nuolatinius kontaktus su fintech sektoriumi ir džiaugiamės jais, kadangi tai yra inovatoriai, pateikiantys tokių idėjų, apie kurias mes net nesusimąstome, taip pat kurios daro mūsų gyvenimą saugesnį ir paprastesnį. Technologijos yra svarbios mūsų ateičiai, tačiau mes neturime leisti joms mūsų kontroliuoti. Mes, kaip individai bei visuomenė, turime jas kontroliuoti.

Pažvelkime į tai, kas atsitiko su kriptovaliutomis. Buvo tokių, kurie manė, kad kriptovaliutų vertės didinimas yra vienintelis kelias. Dabar mes žinome, kad tai nebuvo tiesa ir daugybė žmonių dėl to buvo įspėti. Mes jau esame priėmę kruptovaliutomis sukauptą turtą reglamentuojančius teisės aktus, o dabar turime stiprų kibernetinio atsparumo reglamentavimą. Taigi, manau, Europa lyderiauja šiose srityse, štai kodėl turime gerą fintech įmonių bazę, kuri gali mums padėti vystytis ateityje.

COVID-19 tikrai pagreitino skaitmenizaciją – tiek kalbant apie darbą namuose, tiek apie internetinę bankininkystę. Įvairaus amžiaus žmonių, kurie tiek dėl asmeninių, tiek dėl kitų reikalų perkėlė savo veiklą į elektroninę erdvę, skaičius buvo nepaprastas. Ir mes neketiname grįžti atgal – mes einame tik į priekį. Tačiau kalbant apie saugumą į priekį galime žengti tik turėdami tinkamą teisinį reguliavimą – tai mūsų atsakomybė Komisijoje.

– Ačiū už pokalbį.

„Lietuva nuosekliai palaiko stiprias ir plačias sankcijas Rusijai ir remia viską apimantį jų įgyvendinimą. Sankcijos ryžtingai turi būti taikomos, kol vyksta Rusijos agresija Ukrainoje, ir neturime teisės jausti „nuovargį nuo sankcijų“, – pabrėžė premjerė.

Susitikime buvo aptartas taikomų sankcijų poveikis ES šalių finansams, energetinių iššūkių poveikis ir auganti infliacija.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad ES negali pasiduoti Rusijos spaudimui naudojant energetikos išteklius ir daryti nuolaidų, kurios gali lemti Ukrainos teritorijų praradimą. I. Šimonytės teigimu, Europa turi suprasti, kad santykiai su Rusija turbūt niekada nebebus net panašūs į buvusius iki karo, toliau nuosekliai taikyti sankcijas ir išsaugoti vienybę, nes tarpusavio ginčai būtų tai, ko ypač norėtų V. Putinas.

„ES turi išlikti kantri, sustiprinti komunikaciją sankcijų tema Europos šalyse ir nenukrypti nuo savo krypties ir ilgalaikių sprendimų, tokių kaip Europos žaliojo susitarimo įgyvendinimas. Tikiu, kad ES dar kartą patvirtins galinti ne tik diskutuoti, bet ir sėkmingai veikti, tai ji pademonstravo tiek tvarkydamasi su COVID-19 pandemija, tiek per Rusijos karą Ukrainoje“, – teigė ministrė pirmininkė.

Susitikime taip pat aptartas Europos Komisijos darbas skaitmeninių finansų srityje. Lietuvą remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti skaitmeninę transformaciją tiek finansų sektoriuje, tiek plačiau – panaikinti susiskaidymą bendrojoje rinkoje, suderinti skirtingus reguliavimo požiūrius į skaitmeninius finansus ir įveikti naujas rizikas bei iššūkius.

„Sankcijos turi būti skausmingos, efektyvios ir neapeinamos“, – teigė prezidentas, trečiadienį susitikęs su Europos Komisijos (EK) nare Mairead McGuiness (Meirid Makgines), atsakinga už finansines paslaugas, finansinį stabilumą, kapitalo rinkų sąjungą ir sankcijų įgyvendinimą, pranešė Prezidentūra. 

Prezidentas su eurokomisare aptarė ekonominę situaciją Europoje, ES sankcijų poveikį Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, sankcijų įgyvendinimo efektyvumą ir jų įgyvendinimo tobulinimą.

Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant užkardyti sankcijų apėjimą. Prezidento teigimu, EK lyderystė šiuo klausimu itin svarbi.

Aptariant klausimus, susijusius su bankų ir kapitalo rinkos sąjungų kūrimu, šalies vadovas teigė, kad siekiant didinti ES ekonominį ir finansinį atsparumą būtina užbaigti bankų ir kapitalo rinkos sąjungų kūrimą, didesnį dėmesį skirti skaitmeniniams finansams ir tvaraus vystymosi finansavimui.

„Turime ir toliau stiprinti Lietuvos, kaip skaitmeninių finansų centro, pozicijas pasaulyje ir sukurti piliečiams ir verslui galimybes dalyvauti ekonomikos skaitmeninėje ir žaliojoje transformacijoje“, – sakė prezidentas.

„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.

Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.

Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime.

„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.

Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.

„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.

„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.

G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.

„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.

Eurokomisarė: Europa gali susidoroti su sankcijų Rusijai grįžtamuoju poveikiu

Eurokomisarė M. McGuinness sako, kad ES Rusijai pritaikytų sankcijų žala Kremliaus ekonomikai ilgainiui bus vis didesnė, o pati Bendrija yra pajėgi susidoroti su šių apribojimų sukeltu grįžtamuoju efektu.

„Sankcijos skirtos paveikti Rusiją ir jos darys vis didesnį poveikį bėgant laikui. Manau, kad tikrai svarbu suvokti, jog kiekvienas naujas sankcijų paketas plačiau ir giliau paveiks Rusiją ir jos karo mašiną“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. McGuinness.

„Žinoma, ES ekonomikai jos įtaką taip pat daro. Labai atvirai sakome savo piliečiams, kad jei teiksime Ukrainai paramą, kurios iš mūsų visuomenė ir tikisi, žmonėms būtina žinoti, kad pasekmės bus. Bet jos išsprendžiamos“, – tikino ji.

Eurokomisarė pastebėjo, kad nors ES ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas, ji vis tiek augs, tiek šiemet, tiek kitais metais. Tad M. McGuinness įsitikinusi, kad Europa bus pajėgi atlaikyti Kremliui pritaikytų sankcijų neigiamą įtaką pačiai ES.

„Dabartinėje padėtyje vis dar lieka daug neaiškumų, bet mes tvirtai pasiryžę stebėti ir valdyti pasekmes. Bet kol kas ES ekonomikoje, finansinėje sistemoje nematome jokio trapumo. Ji yra gana atspari ir tas mane drąsina“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė.

„Jei kažkokios grįžtamosios pasekmės Europos ekonomikai bus, žinoma, kad ES turi sankcijas sureguliuoti taip, kad poveikis mums būtų kuo mažesnis. Bet, manau, kad tą galime suvaldyti“, – pažymėjo M. McGuinness.

„Vilniaus regionas yra labai arti 130 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio. Ir kartu yra tam tikrų regionų, ypač Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Lyginant šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai“, – interviu BNS sakė E.Ferreira.

„Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti“, – pridūrė ji.

EK, patvirtinusi Lietuvai sanglaudos politikos lėšas, sostinės regionui iki 2027-ųjų numatė beveik 364 mln. eurų. Tai yra beveik dvigubai mažiau, nei prašė Vyriausybė. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas iš Sanglaudos politikos fondų gaus apie 4,1 mlrd. eurų.

Anot eurokomisarės, turtingiausi regionai negali rūpintis tik savimi – jie turi būti atsakingi už visos šalies vystymąsi.

„Turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. Negalima leisti situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi“, – teigė E.Ferreira.

Pasak jos, nuo 2004 m., kai tapo ES nare, Lietuva padarė didelę pažangą visose srityse. Vis dėlto, jos teigimu, Lietuvai būtina sutelkti dėmesį į tokias sritis kaip žalioji transformacija, socialinės ir regioninės atskirties mažinimas, užimtumas, taip pat reikėtų pagerinti švietimo ir profesinio mokymo sistemą.

Negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi.

– Balandį EK patvirtino Partnerystės sutartį su Lietuvą – pagal ją Lietuvai numatyta 6,4 mlrd. Sanglaudos politikos fondų lėšų 2021–2027 m. laikotarpiui. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, suma sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Ar tai rodo, kad Lietuva per pastaruosius aštuonerius metus pasiekė aukštesnį išsivystymo lygį?

– Parama teikiama tam, kad būtų paskatintas šalių vystymasis. Lietuva smarkiai paaugo. 2004-aisiais jūsų BVP vienam gyventojui siekė 49 proc. ES vidurkio, o dabar jis labai netoli 90 proc. Tai didžiulė pažanga.

Prie šios sumos taip pat prisideda ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Taigi, bendra investicijų suma yra ne mažesnė, o didesnė. Žinoma, pastaroji priemonė atsirado dėl neigiamų priežasčių, kadangi buvo COVID-19 krizė. Vis dėlto, EK sprendimas buvo sukurti naują priemonę ir pirmą kartą ES istorijoje rinkose pasiskolinti pinigų dotacijoms ir paskoloms. Taigi, sudėjus viską kartu, lėšos yra gana tvirtos ir solidžios.

– Kokiose srityse ir sektoriuose Lietuvoje jūs matote didžiausią pažangą?

– Manau, kad Lietuva apskritai padarė pažangą: šalies infrastruktūroje, ekonomikoje, taip pat išspręsta daugybė butelio kaklelių, kurie trukdė tinkamai pažangai, įskaitant ir žmogiškuosius išteklius, švietimą. Dabar, kai daugelis svarbiausių aspektų yra išspręsta, mes galime atsigręžti į kitas problemas, kur pažanga vis dar galima. Taigi, mes ir prašome Lietuvos sutelkti į tai dėmesį.

– Finansavimas iš Sanglaudos politikos fondų sumažėjo. Ar neįžvelgiate galimybės, kad sumažėjęs finansavimas gali sustabdyti ar sulėtinti tolesnį Lietuvos ekonominį vystymąsi?

– Žinoma, ne. Mūsų tikslas yra suteikti pradinį finansavimą. Daugiausia mes finansuojame labai didelius infrastruktūros projektus. Išsprendus šiuos klausimus, judame prie tokių aspektų, kuriems investicijų svarba yra panaši ar net didesnė, tačiau reikalinga suma ne tokia didelė. Jei jūs kalbate apie profesinį mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, apie investicijas į nematerialius dalykus, jūs judate pirmyn investicijų grandinėje.

Kita vertus, įveikusios pirmuosius plėtros etapus, šalys tampa pajėgios pačios palaikyti savo augimą. Dėl to finansavimas ir šalies gebėjimas padėti sau pačiai papildo vienas kitą.

– Buvęs Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau teigė, kad Sanglaudos politikos lėšų mažinimas didina galimybę Lietuvai patekti į vidutinių pajamų spąstus. Ką jūs apie tai manote?

– Viena priežasčių, kodėl mes labai nuodugniai diskutuojame apie tai, ką Lietuva nori daryti su gautomis lėšomis, – siekis išvengti vidutinių pajamų spąstų. Vasarį buvo publikuota aštuntoji Sanglaudos ataskaita, kurioje kas trejus ar ketverius metus pažvelgiame atgal, kad pamatytume, kur mes buvome ir kokie yra Sanglaudos investicijų rezultatai. Išvados tokios, kad Sanglauda veikia. Tai akivaizdu, kadangi žymiai padidėjo konvergencija (suartėjimas – BNS) tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių regionų.

Kai kurie Prancūzijos ar Italijos regionai pradiniuose etapuose, kai pinigai buvo skiriami infrastruktūrai, keliams, vandens tiekimui, pasižymėjo labai dideliu augimu – panašiai kaip ir Rytų Europos šalys. Tačiau, kai jie pasiekė vidutinių pajamų lygį, pradėjo stagnuoti. Kartais šie regionų sąstingiai tęsiasi ir beveik du dešimtmečius.

6,4 mlrd. eurų – tiek Sanglaudos politikos fondų lėšų EK patvirtino Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiui.

Štai kodėl mes rūpinamės, kad investicijos būtų orientuotos į pridėtinės vertės kūrimą ekonomikoje ir subalansuotą augimą. Vienas iš vidutinių pajamų spąstų šaltinių – staigus sostinės augimas ir likusios šalies dalies atsilikimas. Tai ne tik stabdo tolesnį šalies vystymąsi, bet ir gali tapti pavojumi labiausiai išsivysčiusiems regionams – tuomet jie susiduria su protų nutekėjimu iš kitų šalių, taip pat sulaukia daug kvalifikacijos neturinčių darbo ieškančių žmonių. Tokie žmonės paprastai sudaro problemų infrastruktūrai ir socialinei apsaugai, taip pat suvaržo mūsų galimybę kontroliuoti turtingiausių regionų dinamiką. Taigi, subalansuotas augimas ir koncentracija į pridėtinės vertės kūrimą yra labai svarbūs šio laikotarpio uždaviniai.

– Didžiausią Sanglaudos politikos investicijų dalį Lietuva planuoja skirti žaliajai transformacijai ir socialinei sanglaudai. Ar sutinkate, kad tai yra sritys, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio?

– Manau, kad Lietuvos atveju žalioji darbotvarkė yra centre. Tai yra būdas jums investuoti ir augti. Turi būti atlikti tam tikri pakeitimai, kad turėtumėte geresnį santykį su gamybai naudojamu vidurkį viršijančiu energijos kiekiu. Jūs galite pagaminti ir sutaupyti tiek pat energijos. Mažiau energijos galima sunaudoti efektyviau naudojant transportą, kontroliuojant klimatą būstuose ir pastatuose, taip pat energija gali būti sutaupoma pramonėje. Elektros taupymas visapusiškai naudingas.

Kitas aspektas – bandyti sumažinti energetinę priklausomybę ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, naudojimą. Atsinaujinantys energijos ištekliai yra tai, ką jūs galite naudoti nepriklausydami nuo ko nors kito. Visos darbotvarkės labiau nei bet kada numato energijos taupymą ir pokyčius, kad nebūtų naudojama tiek daug energijos. Taip pat visų, kiek įmanoma, atsinaujinančių išteklių naudojimas dėl geopolitinės situacijos ir priklausomybės nuo tam tikrų tiekėjų suteikia daugiau prasmės nei bet kada.

– Kaip dėl socialinės apsaugos?

– Kalbant apie socialinę apsaugą ir socialinę darbotvarkę, penktadalis turtingiausių Lietuvos žmonių yra šešis kartus turtingesni nei penktadalis skurdžiausių. Palyginti su ES vidurkiu, tai yra labai dideli skirtumai. Taip pat Lietuva turi rimtų sunkumų įtraukiant žmones į darbo rinką. Žmonės kartais nestudijuoja, nesimoko ir nedirba. Mes negalime prarasti šios kartos.

Švietimo ir profesinio mokymo sistema taip pat galėtų būti pagerinta. Galėtų būti sustiprintas ryšys tarp universitetuose atliekamų tyrimų, inovacijų ir to, kas daroma įmonėse ir gamyklose.

Labai svarbu suprasti, kaip subalansuota regionų plėtra gali padėti visa tai išspręsti. Darbo vietų kūrimas, sąlygos pritraukti žmones į kitus, ne tik labiausiai išsivysčiusius, centrus, taip pat subalansuotai augti regionams turinčių padėti centrų kūrimas vidutinio dydžio miestuose yra geras būdas išspręsti socialines problemas.

– Galbūt matote ir daugiau sričių, į kurias Lietuvos Vyriausybė artimiausioje ateityje turėtų sutelkti dėmesį?

– Manau, kad sritys, kurias ką tik paminėjote, yra pagrindinės. Vyriausybė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl subalansuoto geografinio viešųjų paslaugų infrastruktūros paskirstymo. Kad turėtume atsparesnę šalį, turime sudaryti sąlygas visapusiškam vystymuisi. Sukoncentravus viską vienoje vietoje, smarkiai išauga šalies pažeidžiamumas.

Atsparumas reiškia labiau subalansuotą regioninį pasiskirstymą, kuriam reikia ne tik darbo su regionais ir bendruomenėmis. Taip pat reikalinga gana lanksti horizontali politika ir programos, leidžiančios prisitaikyti prie skirtingų realybių skirtingose vietose. Ta pati politika skirtingose realybėse niekada neveikia vienodai – ji veikia skirtingai ir mes turime būti dėl to atsargūs.

– Ką manote apie sprendimą padalyti Lietuvą į du regionus – Vilniaus ir Vidurio, Vakarų Lietuvos? Ar toks padalijimas gali padėti sumažinti regioninius skirtumus?

– Manau, kad pačios šalys turi nuspręsti, ką jos nori pasiūlyti. Viena, ką reikia suprasti: turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. Atsižvelgiant į poreikį realizuoti dažnai minimą pasklidimo efektą (angl. spillover effect – BNS) aplinkinėms ekonomikoms, negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi.

Tai reikalinga ir dėl inovacijų – jos Lietuvoje yra labai koncentruotos, o 75 proc. mokslinių tyrimų institutų sutelkta Vilniuje. Dėl to jiems tenka labai didelė atsakomybė sukurti tinklą, kuris skleistų žinias visoje šalyje. Jeigu egzistuoja dinamiškas regionas, mes esame linkę su juo elgtis taip pat, kaip ir su dinamiškomis, turtingomis šalimis.

Žinoma, tokie regionai ir šalys taip pat turi problemų, tačiau jie turi taip kurti ir vystyti priemones, kad šias problemas išsispręstų patys ir vis mažiau priklausytų nuo kitų Europos regionų ir mokesčių mokėtojų pagalbos. Štai todėl mes neprašome, pavyzdžiui, Bulgarijos ar Rumunijos perkelti lėšų į Vokietiją, net jei pastaroji turėtų kokių nors problemų. Mes manome, kad jei šalis yra turtinga, ji galės išspręsti reikšmingą dalį savo problemų, o tuomet ES parama atiteks toms sritims, kurioms reikalingos šios lėšos. Visa tai reikia turėti galvoje, kai mes kalbame apie tai, kaip ES vyksta dalijimas į regionus.

– Kokius didžiausius regioninius skirtumus matote Lietuvoje? Koks, jūsų nuomone, Lietuvoje yra regioninės nelygybės mastas?

– Kaip rodo naujausia statistika, Vilniaus regionas yra labai arti 130 proc. ES BVP vidurkio. Priklauso, ar skaičiuojama su perkamąja galia, ar be jos, tačiau Vilniaus regiono rodikliai yra maždaug 30 proc. aukštesni nei ES vidurkis. Ir kartu yra tam tikrų regionų, ypač Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Lyginant šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai. Todėl šiame etape svarbu, kad vidinė konvergencija būtų iškelta į darbotvarkę – tai padaryti yra tikrai svarbu.

– Vilniaus regionas iš Sanglaudos politikos fondų gaus beveik 364 mln. eurų. Tai daugiau nei pirminis EK pasiūlymas, tačiau Vyriausybė prašė beveik 700 mln. eurų. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Šiuo klausimu su Vyriausybe labai ilgai diskutavome. Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau dėl priežasčių, kurias jau įvardijau, nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti. Mes paprašėme Vyriausybės parengti šių regionų vystymo planus.

Tačiau mes turime gerbti šalių narių pageidavimus, todėl leidome tam tikrą lėšų perkėlimą. Taip pat suprantame, kad Vilniaus regionas patiria didelį spaudimą dėl netikėto pabėgėlių antplūdžio – jis smarkiai apkrovė paslaugas, ypač sveikatos institucijas.

Be to, Vyriausybė įsipareigojo, kad Vilniuje veikiantis Inovacijų centras tikrai atsižvelgs į poreikį skleisti žinias ir sukurti paramos tinklą kitiems Lietuvoje esantiems universitetams, mokslinių tyrimų centrams. Manome, kad šios priežastys yra reikšmingos. Mes negalėjome sutikti Vilniaus regionui perkelti daug lėšų, tačiau sutikome atlikti tokį subalansuotą jų perkėlimą.

– Prieštaraudamas dideliam lėšų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į Vilniaus regioną, į EK kreipėsi europarlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė. Dėl to peticiją pateikė ir grupė Lietuvos piliečių. Ar jus pasiekė šie kreipimaisi?

– Taip, gavau ir atsakiau visiems, kurie į mane kreipėsi. Mes labai rimtai priimame visas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos gauname. Jie tik patvirtino, kad pirminis Vyriausybės pasiūlymas turi būti kaip nors sušvelnintas. Tai mes labai nuodugniai aptarėme ir tikiuosi, kad galutinis susitarimas tenkina abi puses – tai yra dialogo ir visų išklausymo esmė.

Galutinis rezultatas – vienam mažiau išsivysčiusių regionų gyventojui tenkanti parama, atrodo, bus daugiau nei tris kartus didesnė nei žmonėms iš labiausiai išsivysčiusių regionų. Tai garantuoja efektyvų finansavimą, kuris skatins ir labiau subalansuos regionų augimą Lietuvoje.

Dabar, kai pinigai paskirstyti, svarbu nuodugniai diskutuoti, įtraukti visas suinteresuotas šalis, taip pat ir parlamento narius, apie tai, kokia yra viziją ir ką su šiomis lėšomis norima padaryti.

„Vilniaus regionas yra labai arti 130 procentų Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio. (...) Ir kartu jūs turite tam tikrus regionus, ypač Vidurio ir vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Palyginus šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai“, – interviu BNS sakė E. Ferreira.

„Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau (...) nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti“, – pridūrė ji.

Europos Komisija, patvirtinusi Lietuvai sanglaudos politikos lėšas, Sostinės regionui iki 2027-ųjų numatė beveik 364 mln. eurų. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei prašė Vyriausybė. Tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas iš sanglaudos politikos fondų gaus apie 4,1 mlrd. eurų.

Anot eurokomisarės, turtingiausi regionai negali rūpintis tik savimi – jie turi būti atsakingi už visos šalies vystymąsi.

„Turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti tokias sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. (...) Negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi“, – teigė E. Ferreira.

Pasak jos, nuo 2004 metų, kai tapo Europos Sąjungos nare, Lietuva padarė didelę pažangą visose srityse. Vis dėlto, jos teigimu, Lietuvai būtina sutelkti dėmesį į tokias sritis kaip žalioji transformacija, socialinės ir regioninės atskirties mažinimas, užimtumas, taip pat reikėtų pagerinti švietimo bei profesinio mokymo sistemą.

– Balandį Europos Komisija patvirtino Partnerystės sutartį su Lietuvą – pagal ją Lietuvai numatyta 6,4 mlrd. Sanglaudos politikos fondų lėšų 2021–2027 metų laikotarpiui. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, suma sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Ar tai reiškia, kad Lietuva per paskutinius aštuonerius metus pasiekė aukštesnį išsivystymo lygį?

– Parama teikiama tam, kad būtų paskatintas šalių vystymasis. Lietuva smarkiai paaugo. 2004-aisiais jūsų BVP vienam gyventojui siekė 49 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o dabar jis labai netoli 90 procentų. Tai didžiulė pažanga.

Elisa Ferreira/I. Gelūno (BNS)

Prie šios sumos taip pat prisideda ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Taigi, bendra investicijų suma yra ne mažesnė, o didesnė. Žinoma, pastaroji priemonė atsirado dėl neigiamų priežasčių, kadangi mes turėjome COVID-19 krizę. Vis dėlto, Europos Komisijos sprendimas buvo sukurti naują instrumentą ir pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje rinkose pasiskolinti pinigų dotacijoms ir paskoloms. Taigi, sudėjus viską kartu, lėšos yra pakankamai tvirtos ir solidžios.

– Kokiose srityse ir sektoriuose Lietuvoje jūs matote didžiausią pažangą?

– Manau, kad Lietuva apskritai padarė pažangą. Pažanga padaryta šalies infrastruktūroje, ekonomikoje, taip pat išspręsta daugybė „butelio kaklelių“, kurie trukdė tinkamai pažangai, įskaitant ir žmogiškuosius išteklius bei švietimą. Dabar, kai daugelis svarbiausių aspektų yra išspręsta, mes galime atsigręžti į kitas problemas, kur pažanga vis dar galima. Taigi, mes ir prašome Lietuvos sutelkti į tai dėmesį.

– Finansavimas iš Sanglaudos politikos fondų sumažėjo. Ar neįžvelgiate galimybės, jog sumažėjęs finansavimas gali sustabdyti ar sulėtinti tolesnį Lietuvos ekonominį vystymąsi?

– Žinoma, kad ne. Mūsų tikslas yra suteikti pradinį finansavimą. Daugiausia mes finansuojame labai didelius infrastruktūros projektus. Išsprendus šiuos klausimus, judame prie tokių aspektų, kuriems investicijų svarba yra panaši ar net didesnė, tačiau reikalinga suma nėra tokia didelė. Jei jūs kalbate apie profesinį mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, apie investicijas į nematerialius dalykus, tuomet jūs judate pirmyn investicijų grandinėje.

Kita vertus, įveikusios pirmuosius plėtros etapus, šalys tampa pajėgios pačios palaikyti savo augimą. Dėl to finansavimas bei šalies gebėjimas padėti sau pačiai papildo vienas kitą.

– Buvęs Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau teigė, kad Sanglaudos politikos lėšų mažinimas didina galimybę Lietuvai pateikti į vidutinių pajamų spąstus. Ką jūs apie tai manote?

– Viena priežasčių, kodėl mes labai nuodugniai diskutuojame apie tai, ką Lietuva nori daryti su gautomis lėšomis – siekis išvengti vidutinių pajamų spąstų. (...) Vasarį buvo publikuota aštuntoji Sanglaudos ataskaita, kurioje kas trejus ar ketverius metus pažvelgiame atgal tam, kad pamatytume, kur mes buvome ir kokie yra Sanglaudos investicijų rezultatai. Išvados tokios, kad Sanglauda veikia. Tai akivaizdu, kadangi ženkliai padidėjo konvergencija (suartėjimas – BNS) tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių regionų.

Vis dėlto, kai kurie Prancūzijos ar Italijos regionai pradiniuose etapuose, kai pinigai buvo skiriami infrastruktūrai, keliams, vandens tiekimui,  pasižymėjo labai dideliu augimu – panašiai kaip ir Rytų Europos šalys. Tačiau, kai jie pasiekė vidutinių pajamų lygį, pradėjo stagnuoti. Kartais šie regionų sąstingiai tęsiasi ir beveik du dešimtmečius.

Štai kodėl mes rūpinamės, jog investicijos būtų orientuotos į pridėtinės vertės kūrimą ekonomikoje bei subalansuotą augimą. Vienas iš vidutinių pajamų spąstų šaltinių – staigus sostinės augimas ir likusios šalies dalies atsilikimas. Tai ne tik stabdo tolesnį šalies vystymąsi, bet ir gali tapti pavojumi labiausiai išsivysčiusiems regionams – tuomet pastarieji susiduria su protų nutekėjimu iš kitų šalių, taip pat sulaukia daug kvalifikacijos neturinčių darbo ieškančių žmonių. Tokie žmonės paprastai sudaro problemų infrastruktūrai bei socialinei apsaugai, taip pat suvaržo mūsų galimybę kontroliuoti turtingiausių regionų dinamiką. Taigi, subalansuotas augimas ir koncentracija į pridėtinės vertės kūrimą yra labai svarbūs šio laikotarpio uždaviniai.

Rūpinamės, jog investicijos būtų orientuotos į pridėtinės vertės kūrimą ekonomikoje bei subalansuotą augimą.

– Didžiausią Sanglaudos politikos investicijų dalį Lietuva planuoja skirti žaliajai transformacijai ir socialinei sanglaudai. Ar sutinkate, kad tai yra tos sritys, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio?

–  Manau, kad Lietuvos atveju žalioji darbotvarkė yra centre. Tai yra būdas jums investuoti bei augti. Turi būti atlikti tam tikri pakeitimai, kad turėtumėte geresnį santykį su gamybai naudojamu vidurkį viršijančiu energijos kiekiu. Jūs galite pagaminti ir sutaupyti tiek pat energijos. Mažiau energijos galima sunaudoti efektyviau naudojant transportą, kontroliuojant klimatą būstuose bei pastatuose, taip pat energija gali būti sutaupoma pramonėje. Elektros taupymas visapusiškai naudingas.

Kitas aspektas – bandyti sumažinti energetinę priklausomybę bei padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir naudojimą. Atsinaujinantys energijos ištekliai yra tai, ką jūs galite naudoti nepriklausydami nuo ko nors kito. Visos darbotvarkės labiau nei bet kada numato energijos taupymą bei pokyčius tam, kad nebūtų naudojama tiek daug energijos. Taip pat visų, kiek įmanoma, atsinaujinančių išteklių naudojimas dėl geopolitinės situacijos bei priklausomybės nuo tam tikrų tiekėjų suteikia daugiau prasmės nei bet kada.

– O kaip dėl socialinės apsaugos?

– Kalbant apie socialinę apsaugą ir socialinę darbotvarkę, penktadalis turtingiausių Lietuvos žmonių yra šešis kartus turtingesni nei penktadalis skurdžiausių. Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, tai yra labai dideli skirtumai. Taip pat Lietuva turi rimtų sunkumų įtraukiant žmones į darbo rinką. Žmonės kartais nestudijuoja, nesimoko ir nedirba. Mes negalime prarasti šios kartos.

Švietimo bei profesinio mokymo sistema taip pat galėtų būti pagerinta. Taip pat galėtų būti sustiprintas ryšys tarp universitetuose atliekamų tyrimų bei inovacijų ir to, kas daroma įmonėse bei gamyklose. 

Labai svarbu suprasti, kaip subalansuota regionų plėtra gali padėti visa tai išspręsti. Darbo vietų kūrimas, sąlygos pritraukti žmones į kitus, ne tik labiausiai išsivysčiusius, centrus, taip pat subalansuotai augti regionams turinčių padėti centrų kūrimas vidutinio dydžio miestuose yra geras būdas išspręsti socialines problemas.

– Galbūt matote ir daugiau sričių, į kurias Lietuvos Vyriausybė artimiausioje ateityje turėtų sutelkti dėmesį?

– Manau, kad sritys, kurias ką tik paminėjote, yra pagrindinės. Vyriausybė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl subalansuoto geografinio viešųjų paslaugų infrastruktūros paskirstymo. Kad turėtume atsparesnę šalį, turime sudaryti sąlygas visapusiškam vystymuisi. Sukoncentravus viską vienoje vietoje, smarkiai išauga šalies pažeidžiamumas.

Atsparumas reiškia labiau subalansuotą regioninį pasiskirstymą, kuriam reikia ne tik darbo su regionais ir bendruomenėmis. Taip pat reikalinga pakankamai lanksti horizontali politika ir programos, leidžiančios prisitaikyti prie skirtingų realybių skirtingose vietose. Ta pati politika skirtingose realybėse niekada neveikia vienodai – ji veikia skirtingai ir mes turime būti dėl to atsargūs.

– 2020 metais Europos Sąjungos Taryba nustatė konkrečias rekomendacijas Lietuvai. Viena iš rekomendacijų buvo pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje. Ar jūs siūlytumėte Lietuvai ką nors pagerinti šioje srityje?

– Kai kalbame apie tinkamą infrastruktūrą, taip pat ir socialinę, bei paslaugas skirtingose teritorijose, kartu turime galvoje ir sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje dėl ukrainiečių pabėgėlių antplūdžio dabar susiduria su tam tikra apkrova – šiems žmonėms kartais prireikia papildomos pagalbos kalbant tiek apie sveikatos, tiek apie visas socialines paslaugas bei infrastruktūrą. 

Tačiau, žinoma, sveikata apima viską, ką aš paminėjau prieš tai, taip pat yra labai svarbus visuomenės gerovės aspektas. Taip pat jums reikėtų turėti tinkamai centralizuotą infrastruktūrą, tačiau ji, kaip ir švietimas bei kitos viešosios paslaugos, turi būti visiems prieinama.  

Taip pat svarbu paminėti, kad visoje Europoje vyrauja žmonių senėjimo tendencija, o šeimos turi mažiau vaikų. Šis reiškinys ypač pavojingas tuose regionuose, kur jauni žmonės yra linkę emigruoti – tiek į sostinę, tiek iš sostinės į užsienį. Tai dar viena priežastis, kodėl mes turime sustiprinti paslaugas tam tikrose srityse, ypač atsižvelgiant į žmones su negalia arba vyresnio amžiaus žmones, kurie dažnai negali naudotis skaitmeniniais įrenginiais, taip pat susiduria su susisiekimo sunkumais. Taigi, skirdami dėmesį sveikatos infrastruktūrai turime įsigilinti į daugybę detalių.

– Ką manote apie sprendimą padalyti Lietuvą į du regionus – Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos? Ar toks padalijimas gali padėti sumažinti regioninius skirtumus? 

– Manau, kad pačios šalys turi nuspręsti, ką jos nori pasiūlyti. Viena, ką reikia suprasti, kad turėdamos stiprų centrinį regioną, šalys turi sudaryti tokias sąlygas, kad šis regionas su savo inovacijomis ir pajėgumu būtų atsakingas už bendrą šalies vystymąsi. Atsižvelgiant į poreikį realizuoti dažnai minimą pasklidimo efektą (angl. spillover effect – BNS) aplinkinėms ekonomikoms, negalima leisti tokios situacijos, kad turtingiausios teritorijos rūpintųsi tik savimi.

Tai reikalinga ir dėl inovacijų – jos Lietuvoje yra labai koncentruotos, o 75 proc. mokslinių tyrimų institutų sutelkta Vilniuje. Dėl to jiems tenka labai didelė atsakomybė sukurti tinklą, kuris skleistų žinias visoje šalyje. Jeigu egzistuoja dinamiškas regionas, mes esame linkę su juo elgtis taip pat kaip ir su dinamiškomis bei turtingomis šalimis.

Žinoma, tokie regionai ir šalys taip pat turi problemų, tačiau jie turi taip kurti ir vystyti priemones, kad šias problemas išsispręstų patys ir vis mažiau priklausytų nuo kitų Europos regionų ir mokesčių mokėtojų pagalbos. Štai todėl mes neprašome, pavyzdžiui, Bulgarijos ar Rumunijos perkelti lėšų į Vokietiją, net jei pastaroji turėtų kokių nors problemų. Mes manome, kad jei šalis yra turtinga, ji galės išspręsti reikšmingą dalį savo problemų, o tuomet Europos Sąjungos parama atitieks toms sritims, kurioms reikalingos šios lėšos. Visa tai reikia turėti galvoje, kai mes kalbame apie tai, kaip Europos Sąjungoje vyksta dalijimas į regionus.

– Kokius didžiausius regioninius skirtumus matote Lietuvoje? Koks, jūsų nuomone, Lietuvoje yra regioninės nelygybės mastas?

– Kaip rodo naujausia statistika, Vilniaus regionas yra labai arti 130 proc. Europos Sąjungos BVP vidurkio. Priklauso, ar skaičiuojama su perkamąja galia, ar be jos, tačiau, bet kokiu atveju, Vilniaus regiono rodikliai yra maždaug 30 proc. aukštesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir kartu jūs turite tam tikrus regionus, ypač Vidurio ir vakarų Lietuvoje, kurių BVP siekia 46 ar 50 proc. vidurkio. Palyginus šiuos skaičius vieną su kitu, pamatysite, kokie yra skirtumai. Štai kodėl šiame etape svarbu, kad vidinė konvergencija būtų iškelta į darbotvarkę – tai padaryti yra tikrai svarbu.

– Vilniaus regionas iš Sanglaudos politikos fondų gaus beveik 364 mln. eurų. Tai daugiau nei pirminis Europos Komisijos pasiūlymas, tačiau Vyriausybė prašė beveik 700 mln. eurų. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Šiuo klausimu su Vyriausybe turėjome labai ilgą diskusiją. Vyriausybė norėjo, kad ši didžiulė suma būtų perkelta Vilniaus regionui. Tačiau dėl priežasčių, kurias jau įvardijau, nusprendėme, kad lėšos dabar turėtų būti sutelktos atsiliekančių teritorijų problemoms spręsti. Mes paprašėme Vyriausybės parengti šių regionų vystymo planus. 

Tačiau mes turime gerbti šalių narių pageidavimus, todėl leidome tam tikrą lėšų perkėlimą. Taip pat suprantame, jog Vilniaus regionas patiria didelį spaudimą dėl netikėto pabėgėlių antplūdžio – jis smarkiai apkrovė paslaugas, ypač sveikatos institucijas.

Be to, Vyriausybė įsipareigojo, kad Vilniuje veikiantis Inovacijų centras tikrai atsižvelgs į poreikį skleisti žinias bei sukurti paramos tinklą kitiems Lietuvoje esantiems universitetams bei mokslinių tyrimų centrams. Taigi, manome, kad šios priežastys yra reikšmingos. Mes negalėjome sutikti Vilniaus regionui perkelti daug lėšų, tačiau sutikome atlikti tokį subalansuotą jų perkėlimą. 

– Prieštaraudamas dideliam lėšų perkėlimui iš Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono į Vilniaus regioną, į Europos Komisiją kreipėsi europarlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė. Dėl to peticiją pateikė ir grupė Lietuvos piliečių. Ar jus pasiekė šie kreipimaisi?

– Taip, gavau ir atsakiau visiems, kurie į mane kreipėsi. Mes labai rimtai priimame visas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos gauname. Jie tik patvirtino, kad pirminis Vyriausybės pasiūlymas turi būti kažkaip sušvelnintas. Tai mes labai nuodugniai aptarėme ir tikiuosi, kad galutinis susitarimas tenkina abi puses – tai yra dialogo ir visų išklausymo esmė.

Galutinis rezultatas bus toks, kad vienam mažiau išsivysčiusių regionų gyventojui tenkanti parama, atrodo, bus daugiau nei tris kartus didesnė nei žmonėms iš labiausiai išsivysčiusių regionų. (...) Tai garantuoja efektyvų finansavimą, kuris skatins bei labiau subalansuos regionų augimą Lietuvoje.

Dabar, kai pinigai paskirstyti, svarbu turėti nuodugnias diskusijas, kurios įtrauktų visas suinteresuotas šalis, taip pat ir parlamento narius, apie tai, kokia yra viziją ir ką su šiomis lėšomis norima padaryti.

– Ačiū už pokalbį.