Pati savaime idėja investuoti kelis amerikietiškus ar arabiškus milijardus, kad uždirbtų keliasdešimt, gal ir nebuvo bloga. Tačiau vien dėl išrinktųjų finansinio pelno išdraskyti Europos futbolo sistemą, spjaunant į visų likusių žemyno klubų gerovę, švelniai tariant,  nesąžininga. Europos superlygos projektas buvo paremtas išties įspūdingais skaičiais. "JP Morgan" buvo pasirengęs investuoti apie 10 mlrd. eurų. Sutikimą dalyvauti šio lobio dalybose davę dvylika galingiausių Europos klubų, kaip projekto iniciatoriai, būtų iškart į kišenes įsidėję po 291 mln. eurų. Palyginimui, Italijos superklubas Turino "Juventus" tiek neuždirbo per keturis sezonus UEFA čempionų lygoje. Superlygos nugalėtojams buvo numatytos ir kosminio dydžio išmokos už sportinius rezultatus. Pavyzdžiui, 250 mln. eurų už nugalėtojo titulą – dvigubai daugiau nei UEFA čempionų lygoje. Be to, pažadėtos didžiulės papildomos išmokos nuo TV sutarčių.

Sutikimą dalyvauti šio lobio dalybose davę dvylika galingiausių Europos klubų, kaip projekto iniciatoriai, būtų iškart į kišenes įsidėję po 291 mln. eurų.

Žinant, kad bendros tų dvylikos klubų skolos siekia "kuklius" 6,5 mlrd. eurų, o pandemijos smaugiamo futbolo pajamos susitraukė iki neregėtų žemumų, idėja tapo itin gundanti. Kitu atveju tokiam Londono "Tottenham Hotspur", prasiskolinusiam sunkiai protu suvokiamus 1,1 mlrd. eurų, apskritai gresia bankrotas. Ne ką geresnė ir kitų klubų padėtis. O Europoje visi galimų pajamų resursai seniai išnaudoti – tiek rėmėjų pritraukimo galimybės, tiek TV rinka. Tad, norint nenugarmėti į prarają, galima nusišvilpti ir į sportinius principus, ir į sirgalius. Tačiau pastarieji, kaip ir UEFA, turi kitą nuomonę, kurią jie pagrindė triuškinamais atsakomaisiais smūgiais. Europos futbolas šįkart atsilaikė, bet ar ilgam?

„Džiugu, kad pavyko konstruktyvi diskusija, - sakė LFF prezidentas T.Danilevičius. - Palietėme nemažai klausimų: kalbėjome apie esamus ir planuojamus klubinius turnyrus Europoje, apžvelgėme UEFA Tautų lygos grupių etapą, išsakėme savo pozicijas. Diskutavome apie jaunimo čempionatus, nuo U17 iki U21 amžiaus kategorijos. Vyko diskusija, kaip Tautų lyga ir pasaulio klubų taurė daro įtaką Europos futbolo interesams. Daug diskutavome ir apie UEFA strategijos planą 2019-2024 metams.“

Po posėdžio UEFA Vykdantysis komitetas priėmė aktualius Lietuvai sprendimus. Nuo 2021 metų keisis Europos klubinio futbolo žemėlapis – UEFA organizuos trečią klubinį turnyrą, kuris bus papildymas Čempionų lygos ir Europos lygos varžyboms.

Jau yra aišku, kad šis turnyras užtikrins tai, jog viename sezone mažiausiai 34 Europos šalys ir tų šalių čempionai bus atstovaujami UEFA klubiniuose turnyruose (šiuo metu mažiausiai 26 šalys yra garantuotos dėl šios teisės). Todėl Lietuvos komandoms atsivers galimybė žaisti oficialiame UEFA turnyre ir taip pat įgyti svarbių finansinių lėšų.

Darbiniu „UEL2“ vardu pavadintas būsimasis turnyras bus tokio pat formato, kaip ir Čempionų lygos ir Europos lygos varžybos: grupių etape varžysis 32 komandos, suskirstytos į aštuonias grupes po keturias ekipas, o vėliau seks atkrintamosios varžybos. Tiesa, prieš aštuntfinalio varžybas, antrąją vietą savo grupėse užėmę klubai susitiks su trečią vietą Europos lygos grupėse užėmusiomis komandomis.

„Tai dar viena ir tikrai reali galimybė Lietuvos futbolui, - džiaugėsi T.Danilevičius. - Tai puikus šansams klubams įgyvendinti savo tikslus, reguliariai žaisti su pajėgiomis ekipomis ir žingsnis po žingsnio kilti Europos turnyruose.“ 

„UEL2“ turnyro nugalėtojai iškovos kelialapį į UEFA Europos lygą.