G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.

„Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija. Mes pirmiausia kalbamės su nacionaliniais politikais tam, kad būtų galima priimti tokį sprendimą, kuris tinka šiai politinei daugumai“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministrė.

Ministrė pakartojo, kad Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų. 

Norėdama gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, Vyriausybė iki spalio 28 dienos EK praneš apie Seimo jau priimtus akcizų ir aplinkos taršos mokesčių pakeitimus bei Seimui pateiktą NT įstatymo pataisų projektą. 

„Rodiklis yra mokesčių įstatymų pateikimas. Tik Europos Komisija gali patvirtinti, ar užtenka, ar neužtenka. Mes tuos duomenis teikiame, argumentus skaičiuojame ir pateikinėjame Europos Komisijai einamuoju laikotarpiu. Manau, per artimiausius kelis mėnesius turėsime atsakymą“, – BNS sakė G. Skaistė.

Tuo metu įstatymų įsigaliojimas, G. Skaistės teigimu, yra „kiti mokestiniai rodikliai, už kuriuos taip pat reikės atsiskaityti“.

„Tikiu, kad mes su koalicijos partneriais rasime tam tikrą kompromisą ir sprendimai vienokie ar kitokie bus priimti ir mes už juos atsiskaitysime tada, kada ateis laikas. Šiuo metu tokio poreikio dar nėra“, – BNS sakė ministrė.

Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

 

G. Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu 26 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė anksčiau BNS teigė, jog šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT mokesčio įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami.

Prezidentas Gitanas Nausėda šį mėnesį Vilniuje susitikęs su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu pareiškė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.  Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.

EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių.

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias jai kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų interesai, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose.

EK penktadienį pranešė padariusi išvadą, kad dėl koordinavimo platformos darbo ir įvestų laikinųjų priemonių rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko, todėl embargo nuspręsta nepratęsti, kai jis baigs galioti šį vidurnaktį.

Jos pranešime sakoma, kad „Ukraina sutiko per 30 dienų įvesti visas teisines priemones (įskaitant, pavyzdžiui, eksporto licencijavimo sistemą), kad būtų išvengta grūdų antplūdžio“.

EK teigė, kad Ukraina imsis kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų eksporto kontrolės priemonių, kad nesutrikdytų kaimyninių ES šalių rinkų.

„Europos Komisija ir Ukraina stebės padėtį per platformą, kad galėtų reaguoti į bet kokias nenumatytas situacijas, – priduriama jame. – Europos Komisija susilaikys nuo bet kokių apribojimų nustatymo, kol Ukraina taikys veiksmingas priemones.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą pakomentavo EK sprendimą ir sakė kalbėjęsis telefonu su jos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Labai dėkoju Ursulai von der Leyen už tai, kad laikosi duoto žodžio ir laisvosios rinkos taisyklių. Tai tikros Ukrainos ir ES vienybės bei pasitikėjimo pavyzdys. Europa visada laimi, kai taisyklės veikia ir susitarimai įgyvendinami“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

„Dabar svarbu, kad Europos vienybė veiktų ir dvišaliu lygmeniu. Mums reikia, kad mūsų kaimynai palaikytų Ukrainą karo metu. O jei jų sprendimai pažeis ES teisę, Ukraina reaguos civilizuotai“, – pridūrė jis.

Bulgarija ketvirtadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus.

Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė antradienį nusprendė pratęsti draudimą, o Vengrija įspėjo, kad pasielgs taip pat, jei Briuselis nuspręstų šių ribojimų nepratęsti. Savo ruožtu Rumunija pareiškė, kad laikysis Briuselio sprendimo. Slovakijos vyriausybė yra sakiusi, kad paliks galioti draudimą.

Rusijai slopinant grūdų eksportą iš Ukrainos, pasaulyje susirūpinta dėl grūdų tiekimo.

Liepą Maskva nesutiko pratęsti Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant pasiekto susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą ir nuo to laiko suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos eksporto objektus.

ES sustiprino kitus kelius sausuma ir upėmis, kuriais nuo invazijos pradžios iš Ukrainos buvo eksportuota daugiau kaip 44 mln. tonų grūdų.

„Mūsų pareiga padėti ukrainiečiams eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus. Su Europos Komisijos pagalba turime atrasti administracinius, finansinius, infrastruktūrinius sprendimus, kurie padėtų išnaudoti Baltijos jūros uostų ir vežėjų pajėgumus“, – po susitikimo su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

V. Dombrovskis interviu BNS sakė, kad Komisija nagrinėja, kaip sumažinti Ukrainos grūdų transportavimo išlaidas sprendžiant procedūrų ar infrastruktūros problemas. Anot jo, subsidijos grūdų gabenimui per Klaipėdos ir kitus Europos uostus Briuselyje nėra svarstomos.

„Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus“, – sakė EK narys.

Pasak V. Dombrovskio, EK palaiko Lietuvos siūlymą muitinės formalumus, fitosanitarinę patikrą ir kitas procedūras perkelti nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Bendrijos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Tačiau už prekybą atsakingas eurokomisaras neatskleidė sumų, kurių šalis rizikuoja netekti. V. Dombrovskis sako, kad tai bus viena pagrindinių temų vizito Lietuvoje metu ketvirtadienį ir penktadienį.

„Lietuvai mes pervedėme dalį pinigų, nes su mokesčių reforma susiję tikslai nebuvo visiškai įgyvendinti. Matome, kad Lietuva eina į priekį, ir tai išsamiai aptarsime susitikimuose su Lietuvos ministre pirmininke, finansų ministre. Kalbėsimės, kokioje stadijoje yra mokesčių reforma, ko dar reikia, kad visi tikslai būtų įgyvendinti“, – interviu LRT sakė V. Dombrovskis.

„Būtų svarbu pasistūmėti į priekį ne tik su mokesčių reforma, bet ir apskritai su plano (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, RRF – BNS) įgyvendinimu, nes įgyvendinimo terminai yra gana trumpi, o pinigai turi būti panaudoti iki 2026 metų pabaigos. Yra daug investicinių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Taigi patariame valstybėms narėms iš tikrųjų sutelkti dėmesį į juos ir be reikalo nevėluoti“, – sakė jis.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčių reforma susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad jeigu mokesčių reforma Seime strigs, Lietuva gali netekti kur kas reikšmingesnės sumos.

Statusas suteiktas JAV holdingo bendrovei „Alphabet“, įsteigtai 2015 metais pakeitus „Google“ korporacijos struktūrą, elektroninės komercijos bendrovei „Amazon“, Kinijos interneto technologijų įmonei „ByteDance“, „Facebook“ kontroliuojančiai JAV įmonei „Meta“ ir programinės ir techninės įrangos gamintojoms „Microsoft“ ir „Apple“.

Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas ( (Tjeri Bretonas) teigė, kad šis sprendimas suteiks daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, taip pat apribos šių šešių prieigos valdytojų ekonominę galią.

„Užtikrinus didesnį sąveikumą, galimybę parsisiųsti programėles nenaudojant programėlių parduotuvių, duomenų perkeliamumą tikruoju laiku ir sąžiningumą, vartotojai turės daugiau galimybių rinktis, o mažesnės novatoriškos technologijų įmonės įgaus naujų galimybių. Atėjo laikas Europai nustatyti aiškias žaidimo taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos būtų sąžiningos ir atviros“, – pranešime teigė T. Bretonas.

Atėjo laikas Europai nustatyti aiškias žaidimo taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos būtų sąžiningos ir atviros.

 

Visos 6 bendrovės turės per šešis mėnesius užtikrinti, kad teikdamos pagrindines platformos paslaugas jos vykdys visas Skaitmeninių rinkų akte (SRA) nustatytas pareigas. Tačiau, pavyzdžiui, jos privalės jau nuo šiol informuoti EK apie bet kokią numatomą koncentraciją.

Komisija taip pat galės sistemingų pažeidimų atveju priimti papildomas priemones, pavyzdžiui, įpareigoti prieigos valdytoją parduoti verslą ar jo dalis arba uždrausti jam įsigyti papildomų paslaugų.

Šiuo metu toks statusas taikomas 22 prieigos valdytojų pagrindinėms platformų paslaugoms, pavyzdžiui, socialinių tinklų platformoms „Facebook“, „Instagram“, „Linkedin“, reklamos paslaugoms „Google“, „Amazon“, „Meta“.

Pagal SRA skaitmeninėms platformoms suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jei tai yra svarbi sąsaja tarp įmonių ir naudotojų.

Europos Komisija liepos pabaigoje paskelbė pradėjusi „Microsoft“ antimonopolinį tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar JAV korporacija „nepiktnaudžiauja ir nesaugo savo padėties rinkoje“, susiedama šią programinę įrangą. Tyrimas pradėtas pagal vienos su „Teams“ konkuruojančių platformų kūrėjų skundą.

Aiškus terminas, per kurį šis tyrimas turi būti baigtas, nėra nustatytas, o nepalankių išvadų atveju „Microsoft“ gali tekti sumokėti solidžią baudą arba imtis kitų nurodytų priemonių.

Pasak „Microsoft“ pareiškimo, įgyvendinus šią prevencinę priemonę tokiems susirūpinimams išsklaidyti „Office“ klientai galės pasirinkti galimybę įsigyti programinės įrangos paketą be „Teams“ už mažesnę kainą, taip pat bus palengvintas „Microsoft“ programinės įrangos paketų sąveikumas su „Teams“ konkuruojančiomis platformomis.

„Toliau bendradarbiausime su Europos Komisija, išklausysime rinkos susirūpinimą keliančius klausimus ir išliksime pasirengę ieškoti pragmatiškų sprendimų, kurie būtų naudingi ir klientams, ir kūrėjams Europoje“, – tikino „Microsoft“.

Bendrauti žinutėmis, vaizdo skambučiais ir dalytis bylomis leidžianti „Teams“ komplektuojama su debesų kompiuterijos paketais „Office 365“ ir „Microsoft 365“, į kuriuos įeina populiariosios programos „Word“, „Excel“ ir „Powerpoint“.

Pagrindinės su „Teams“ konkuruojančios platformos – „Zoom“, „Google Meet“ ir „Cisco Webex“.

„Manau, kad turime gerą kandidatą Hoekstrą“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).

47 metų W. Hoekstra yra centro dešiniosios partijos CDA politikos veteranas.

Antradienį jis susitiks su EK vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kad aptartų, kaip perimti F. Timmermanso klimato komisaro pareigas, pranešė Nyderlandų žiniasklaida.

Buvęs „Shell“ darbuotojas ir buvęs pasaulinės konsultacijų milžinės „McKinsey“ partneris W. Hoekstra 2017 metais buvo paskirtas finansų ministru ir dirbo trečioje M. Rutte koalicinėje vyriausybėje, o pernai tapo užsienio reikalų ministru.

Šią savaitę EK pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, kad galėtų dalyvauti Nyderlandų visuotiniuose rinkimuose ir siekti šalies premjero posto.

U. von der Leyen, atsakydama į jo pranešimą, padėkojo 62 metų politikui už jo darbą vadovaujant Europos žaliojo kurso strategijai.

Dabar šis portfelis bus perduotas kitam jos pavaduotojui Marošui Sefčovičiui, sakoma Komisijos pranešime. Jame priduriama, kad pastarasis taip pat laikinai vykdys su klimato ir aplinkosaugos politika susijusias pareigas, kol bus paskirtas kitas Nyderlandų eurokomisaras.

Rinkimai Nyderlanduose vyks lapkričio 22 dieną. F. Timmermansas, centro kairiųjų politikas, juose vadovaus savo Darbo partijos (PvdA) ir Žaliųjų kairiųjų partijos („GroenLinks“) koalicijai.

Be to, šalies poziciją formuojančios ministerijos skeptiškai vertina ir dalį kitų su ES biudžetu susijusių Briuselio pasiūlymų, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos tarp Bendrijos narių.

Tokiai Finansų ministerijos pristatytai Vyriausybės pozicijai praėjusį trečiadienį uždarame posėdyje pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. 

„Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus, juolab, kad ši priemonė buvo skirta skatinti nacionaliniam šalių žalinimui. Jeigu dabar daugiau tų surenkamų lėšų turėsime pervesti į (ES – BNS) biudžetą, tai mes ne visiškai pasieksime ir tuos nacionalinius tikslus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Bijoma, kad sumažės lėšos Klimato kaitos programai

Siekiant padengti ekonomikos gaivinimui pasiskolintas lėšas Komisija dar 2021 metų gruodį pasiūlė nustatyti tris naujus  biudžeto pajamų šaltinius – vadinamuosius nuosavus išteklius – apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) bei pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir didžiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalies įnašus. 

Vis dėlto iš pradžių siūliusi į biudžetą nukreipti 25 proc. pajamų, gautų aukcionuose pardavus ATL, birželį Komisija pasiūlė šią dalį padidinti iki 30 proc.

Tačiau toks siūlymas netenkina Lietuvos. Poziciją šiuo klausimu formuojančių Finansų ir Aplinkos ministerijų teigimu, pritarus EK pasiūlymui sumažėtų Klimato kaitos programai tenkančių lėšų dalis.

Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus.

 

„Lietuva nuosekliai laikosi skeptiškos pozicijos dėl apyvartinių taršos leidimų kaip naujo Europos Sąjungos nuosavo ištekliaus, kadangi jų sistemos pagrindu sugeneruotos lėšos yra esminis šaltinis nacionalinėms klimato kaitos priemonėms finansuoti. Be to, pasiektas susitarimas dėl naujojo Socialinio klimato fondo dizaino pilnai neamortizuotų Lietuvos įmokų nuo apyvartinių taršos leidimų kaip nuosavo ištekliaus, ypač išplėtus jų prekybą į papildomus sektorius“, – komentare BNS teigė Finansų ministerija.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovės Vilijos Augutavičienės, šiuo metu už EK aukcionuose parduotus ATL gautos pajamos keliauja į ES Inovacijų bei Modernizavimo fondus, o dalis jų skiriama šalims narėms. Pasak V. Augutavičienės, Lietuvoje šios lėšos skiriamos Klimato kaitos programai.

„Jeigu į nuosavus išteklius nueina dalis lėšų (gautų aukcionuose pardavus ATL – BNS), ko anksčiau nebuvo, (...) tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame“, – BNS teigė V. Augutavičienė.

„Klimato kaitos programa realiai yra vienintelis toks rimtas šaltinis, kuris yra nepriklausomas nuo nacionalinių pajamų, kur realiai priklauso tik nuo apyvartinių taršos leidimų kainos rinkoje“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Jos teigimu, nors Lietuva nepritarė ir 2021 metų gruodį pateiktam pasiūlymui dėl 25 proc., dabar siekiant kompromiso jam būtų linkusi pritarti.

„Mes žiūrime į bendrą situaciją, kuri yra Europos Sąjungoje, ir manome, kad 25 procentai yra jau tai, kur mes galime atsitraukti ir pritarti. Bet mes tikrai nepritariame didinimui“, – tikino V. Augutavičienė.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, į biudžetą skiriant 25 proc. ATL pajamų Lietuva 2024–2030 metais Bendrijai turėtų sumokėti 454 mln. eurų, o padidinus šią dalį iki 30 proc. – 545,5 mln. eurų.

Tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame.

 

V. Sinkevičius: „Šalys didelių pokyčių nepajustų“

Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad nauji pajamų šaltiniai ES biudžetui buvo pasiūlyti siekiant Bendrijai grąžinti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui  (RRF) pasiskolintas lėšas.

„Komisijos pozicija nuo pat pradžių buvo, kai buvo priimtas RRF planas, kad tos lėšos yra skolintos ir jas reikės kažkaip atiduoti. Atiduoti reikės iš vienokių ar kitokių pajamų. Dėl to buvo siūlymas matant, kad būtent dėl (išaugusios – BNS) kainos iš ATL pajamos augs labai smarkiai, vienas iš tokių siūlymų, kad būtų ir skirta būtent 30 procentų“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Jo teigimu, ATL kainos toliau augs, todėl net ir dalį jų pajamų nukreipus į biudžetą Bendrijos narės nepajustų didelių pokyčių.

„Kalbant apie priemonių, susijusių su klimato kaita, finansavimą, tai būtent RRF lėšos tam taip pat gali būti skirtos. Tai šiuo atveju vyriausybės nenukentėtų. Kaip tik, jeigu mes kalbame apie 2030-ųjų metų įsipareigojimus, daugeliui jų jau reikalingi sprendimai dabar ir lėšos reikalingos dabar“, – teigė V. Sinkevičius.

„ATL lėšos yra dar negautos lėšos, todėl šiuo atveju Komisija kaip tik ateina anksčiau ir padeda šalims narėms, kad priemonės būtų įgyvendintos kuo anksčiau“, – pridūrė EK narys.

Jis pastebi, jog, šalys į jų biudžetus patenkančių iš ATL gaunamų pajamų dažnai neskiria su klimato kaitos padarinių mažinimu susijusioms priemonėms.

„Daugelis priemonių turi būti įgyvendinamos jau dabar ir jas galima finansuoti tiek iš RRF, tiek iš dabartinių ATL leidimų ir surenkamų lėšų, kurios dažnu atveju yra biudžetuojamos ir tikrai nėra nukreipiamos išskirtinai klimatui“, – sakė eurokomisaras.

Birželį pateiktais EK skaičiavimais, 2020–2022 metais vienos tonos ATLPS anglies dioksido kainai padidėjus nuo 55 iki 80 eurų, Bendrijos narių pajamos už parduotus ATL padidėjo nuo 15 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.

Komisija prognozuoja, jog nusprendus 30 proc. šių pajamų skirti į ES biudžetą nuo 2028 metų jis kasmet galėtų pasipildyti 19 mlrd. eurų, o šalys kasmet galėtų gauti vidutiniškai daugiau nei 46 mlrd. eurų.

Pasigenda finansavimo kariniam mobilumui

Finansų ministerijos teigimu, Lietuva taip pat skeptiškai vertina birželį EK pasiūlymą įvesti laikiną nacionalinį įnašą, pagrįstą įmonių pelno statistiniais duomenimis bei įvertinant bendrą likutinį jų pelno perteklių.

„Kyla abejonių dėl jo pridėtinės vertės. Nuosavų išteklių sistemoje jau yra (...) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstas nuosavas išteklius, kuris balansuoja valstybių narių įmokas, atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, taip pat į tai, kad į bendras nacionalines pajamas jau yra įskaičiuotas nauju nuosavu ištekliumi siūlomas apmokestinti įmonių pelnas“, – BNS teigė Finansų ministerija.

Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje.

 

„Klausimų dėl įmonių pelno statistiniais duomenimis pagrįsto nuosavo ištekliaus įvedimo kyla ir dėl to, kad, pasak EK, jis būtų įvestas laikinai, (...) tačiau sukurtų administracinius kaštus nacionaliniu lygiu“, – nurodė ministerija.

Jos teigimu, Lietuva pritartų Bendrijos pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įnašui, tačiau siekia, kad būtų numatyta kompensacija už jo administravimą.

EK skaičiuoja, kad įmonių pelno įnašas kasmet Bendrijos biudžetą papildytų apie 16 mlrd. eurų, tuo metu anglies dioksido įnašas – apie 1,5 mlrd. eurų.

Be to, birželį Briuselio pasiūlytame peržiūrėtame 2021–2027 metų biudžete, pasak Finansų ministerijos, Lietuva pasigenda dėmesio karinio mobilumo finansavimui.

„Įvertinus tai, kad EK pasiūlyme papildomų lėšų šiai sričiai nėra numatyta, Lietuva telkia bendramintes šalis siekiant daugiametės finansinės programos peržiūroje geriau atspindėti pasikeitusią geopolitinę aplinką ir iš to kylančius iššūkius“, – BNS teigė ministerija.

Finansų ministerijos teigimu, būtent karinio mobilumo bei karo pabėgėlių finansavimui Lietuva teikia didžiausią prioritetą derantis dėl daugiametės finansinės paramos.

Komentuodamas Lietuvos poziciją V. Sinkevičius teigė, jog prioritetai turi būtų bendri ir jungti kuo daugiau valstybių.

„Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje, tiek visose formatuose – pirmiausia (ES – BNS) Tarybos formatuose, kad partneriams nekiltų abejonių dėl prioriteto“, – teigė V. Sinkevičius.

„Tas prioritetas negali būti vienos valstybės prioritetu. Kai mes kalbame apie Europos Sąjungos biudžetą, geriausia, kad tas prioritetas būtų bendras ir jungiantis kuo daugiau valstybių“, – pridūrė eurokomisaras.

EK birželio 20 dieną paprašė ES valstybių narių per ketverius metus skirti 50 mlrd. eurų daugiau paramai Ukrainai ir taip padidinti bloko biudžetą. Briuselis taip pat prašė skirti dar 15 mlrd. eurų imigracijos problemoms spręsti ir 10 mlrd. eurų – svarbiausioms pramonės šakoms subsidijuoti.

Anot V. Sinkevičiaus, sprendimus dėl EK pasiūlymų Bendrijos institucijos turėtų priimti dar šiais metais. 

„Sankcijų monitoringas ir stebėsena vyksta nuolat ir tas klausimas keliamas apie galimą sankcijų papildymą, galbūt naujų asmenų įtraukimą. Bet šiuo atveju prioritetas yra vis dėlto įgyvendinimas“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė Europos Komisijos narys, klausiamas apie naujų sankcijų Rusijai perspektyvas.

„Pirmiausia sankcijos turėtų būti pilna apimtimi įgyvendintos, kalbant tiek apie dvigubos paskirties prekes, tiek apie Rusijos finansinį sektorių, kur mes matėme paskutinius rublio kritimus“, – kalbėjo jis.

Rugpjūčio viduryje Rusijos rublio kursas buvo kirtęs 100 rublių už JAV dolerį kartelę ir pasiekęs žemiausią lygį nuo 2022 metų kovo 23 dienos, t. y. praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusijos centriniam bankui padidinus bazinę palūkanų normą iki 12 proc., rublio kursas laikėsi stabiliame lygyje JAV dolerio atžvilgiu.

V. Sinkevičiaus teigimu, šis kritimas yra susijęs su sankcijomis.

„Aišku, tai yra susiję su sankcijomis, ir aišku, tas dirbtinis skatinimas iš rezervo, jis toliau skina Rusijos ekonomiką. Tačiau matom, kad sankcijos taip pat yra ir apeinamos, ir komisija fokusuojasi labai daug ir į trečiąsias šalis, kurios galimai padeda apeiti sankcijas“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs V. Sinkevičius taip pat aptarė Europos Komisijos darbotvarkę rudenį ir žiemą, Ukrainos progresą siekiant narystės Europos Sąjungoje, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) reformų įgyvendinimą.

Prezidentūros teigimu, pokalbyje su eurokomisaru G. Nausėda akcentavo būtinybę toliau griežtinti ES sankcijas Rusijai.

„Prezidento teigimu, būtina nedelsiant pradėti rengti 12-ąjį sankcijų paketą Rusijai, taip pat plėsti sankcijas Baltarusijai ir Iranui. Kitas svarbus klausimas, reikalaujantis EK dėmesio, yra kova su sankcijų apėjimu. Pasak šalies vadovo, ES institucijos turėtų siųsti aiškią žinutę – apeinančių sankcijas per trečiąsias šalis laukia griežtos pasekmės“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda taip pat pabrėžė EK politinės ir finansinės paramos Ukrainai svarbą. Su eurokomisaru jis aptarė ir ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano įgyvendinimo eigą, ES konkurencingumo didinimo priemones.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys V. Sinkevičius Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi nuo sekmadienio.

V. Sinkevičius dar susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Lietuvos lazerių asociacijos atstovais, Jaunimo Europos komandos nariais, Lietuvos ekologinių ūkių atstovais, dalyvaus diskusijų festivalyje „Būtent“.

„Šis Europos Komisijos siūlymas, reglamentuojantis prieigos prie finansinių klientų duomenų mechanizmą, yra naudingas patiems klientams, verslo plėtrai ir suteikia daugiau galimybių siūlyti naujus produktus. Jame yra jautrių klausimų – duomenų perdavimo saugumo užtikrinimas, papildomos investicijos finansų įstaigoms kuriant integruotą duomenų dalijimosi sistemą ir kiti“, – ministerijos pranešime teigė finansų viceministrė Vaida Markevičienė. 

Birželio 28 dieną EK pasiūlytu reglamentu siekiama atpiginti finansines paslaugas skatinant skaitmeninę transformaciją ir spartinant duomenimis grįstų verslo modelių pritaikymą Bendrijos finansų sektoriuje.

Pokyčiai susiję su dalijimusi vartotojų duomenimis, jų tvarkymu ir naudojimu, taip pat numatyta daugiau galimybių vartotojams nuspręsti, kam ir kokiu tikslu leisti naudoti jų duomenis.

Planuojama, kad reglamentas ES įsigaliotų nuo 2026–2027 metų.