Briuselyje vykusios derybos kitą savaitę turėjo būti perkeltos į Londoną, tačiau ES derybininkų gretose patvirtinus COVID-19 atvejį, jas kol kas nuspręsta rengti virtualiu formatu.

„Po sudėtingų savaičių su labai lėta pažanga pastarosiomis dienomis buvo padaryta didesnė pažanga, esama daugiau judėjimo svarbiomis temomis. Tai yra gerai“, – sakė U. von der Leyen.

„Žinoma, vis dar išlieka trys pagrindiniai klausimai: ginčų sprendimo mechanizmas, žvejyba ir vienodos konkurencijos taisyklės. Tačiau, pavyzdžiui, vienodų konkurencijos taisyklių srityje buvo padaryta pažanga valstybės pagalbos klausimu“, – pridūrė ji.

ES diplomatai, kuriems pavesta stebėti derybų pažangą, teigė nematą greitos pabaigos aštuonių mėnesių trukmės deryboms, nebent JK premjeras Borisas Johnsonas sutiktų leistis į kompromisus.

„Vis labiau nerimaujama, kad derybose pažanga nedaroma pakankamai greitai, jog būtų galima užtikrinti sandorio ratifikavimą“ iki šių metų pabaigos, sakė vienas ES diplomatas, įvykus šalių narių pasiuntinių susitikimui derybų padėčiai aptarti.

Jis teigė besibaiminąs, kad tarp abiejų pusių esantis atotrūkis siaurėja pernelyg lėtai.

„Nepaisant to, esama vilties, kad derybos galėtų būti užbaigtos greitai, jei ir kai Londone bus priimti reikalingi politiniai sprendimai“, – pridūrė diplomatas.

Anot dar vieno aukšto rango ES diplomato, Prancūzija, Nyderlandai ir Belgija pasiuntinių susitikime darė spaudimą ES vykdomajai institucijai kuo greičiau atnaujinti nenumatytų atvejų planą, jei abiem pusėms nepavyktų susiderėti dėl susitarimo.

Šias šalis ir Didžiąją Britaniją skiria tik Lamanšo sąsiauris, tad jos drauge su Airija būtų pirmiausiai paveiktos galimai kilsiančio chaoso, jei Londonas ir Briuselis nesusiderėtų dėl prekybos santykių.

„Tai ne politinis požiūris į derybas, tai verčiau atsakomybės klausimas suinteresuotų sektorių, ypač transporto, atžvilgiu“, – pridūrė diplomatas.

Nesudarius susitarimo, nuo sausio 1 dienos įsigaliotų muitai didelėms prekybos tarp JK ir ES apimtims, keliaujančioms Lamanšo tuneliu ir laivais.

Verslo grupės mano, kad jei susitarimas nebus sudarytas, itin daug žalos patirs tiekėjai – pasieniuose formuosis itin dideli kamščiai, kils milijardai eurų papildomų išlaidų ir bus prarasta itin daug pajamų.

„Praėjus kelioms dienoms po sutarties su „BioNTech-Pfizer“ pasirašymo džiugu paskelbti naują susitarimą su perspektyvia Europos bendrove. Dabar EK užsitikrino mažiausiai 1,2 mlrd. dozių ir vykdo įsipareigojimus dėl prieigos prie saugių bei veiksmingų vakcinų ne tik ES piliečiams, bet ir menkiau pasiturinčiai bei labiau pažeidžiamai pasaulio visuomenei“, – pabrėžė EK vadovė Ursula von der Leyen.

EK pranešime pažymima, jog sutartis su „CureVac“ – jau penkta su COVID-19 vakcinos kūrėjomis.

Beveik prieš savaitę pranešė EK patvirtinusi sutartį su „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl jų kuriamos COVID-19 vakcinos tiekimo, o anksčiau tokias sutartis pasirašė su dar trimis tokios vakcinos kūrėjomis – „AstraZeneca“, „Sanofi“-GSK, „Janssen Pharmaceutica“.

Be to, EK ruošiasi pasirašyti šeštąją tokią sutartį tokią sutartį – su JAV biotechnologijų bendrove „Moderna“, kurios vakcinos veiksmingumas, kaip pastaroji skelbia, yra ne mažesnis kaip 94,5 procento.

Komisija dar kartą paragino Taliną atšaukti beveik prieš dešimtmetį įvestus griežtesnius išorinės ES sienos kirtimo reikalavimus, nes tokie veiksniai prieštarauja Šengeno zonos taisyklėms.

Jau daugelį metų besitęsiančio ginčo objektas yra 2011 metais šalyje įsigaliojusios sausumos sienos kirtimo taisyklės, pagal kurias iš paliekančių ES teritoriją keleivių imamas mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo zona.

Talinas vėliau penktadienį atmetė EK įspėjimą, pareiškęs, kad ginčą sukėlusios priemonės yra susijusios su eismo organizavimu, o ne su sienos kontrole, todėl savo veiksmų nelaiko Šengeno erdvės taisyklių pažeidimu.

„Estijos įvestos procedūros ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras Martas Helme (Martas Helmė).

Ji pabrėžė, kad šios priemonės „nėra susijusios su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu“.

„Tai daugelį metų besitęsiantis ginčas, kur Estija ir Europos Komisija laikosi skirtingų nuomonių“, – pridūrė ministras.

Vis tik Estija turi per du mėnesius sureaguoti į vėliausius EK priekaištus – kitu atveju gali būti inicijuota pažeidimo procedūra.

Briuselis taip pat nusprendė įspėti Estiją dėl netikslaus ES kovos su rasizmu ir ksenofobija taisyklių taikymo.

Europos Komisija pažymėjo, kad Talinas nepakankamai griežtai kovoja su neapykantą kurstančia kalba, taip pat su Holokausto neigimu, ir paragino sugriežtinti tam tikras Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Analogiško raginimo penktadienį sulaukė ir Rumunija. Abi šalys turi pateikti Komisijai atsakymą per du mėnesius.

Dabar Lietuvoje už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso krizės, agentūros pinigus keliautojams gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų.

„Daugelyje valstybių narių buvo priimtos nacionalinės taisyklės, kuriomis kelionės paslaugų paketų organizatoriai vietoj kompensacijos pinigais už atšauktas keliones gali išduoti kelionės čekius arba, kaip Lietuvoje, atidėti kompensavimą gerokai ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui“, – rašoma Komisijos pranešime.

EK pranešė tęsianti liepą pradėtą nagrinėti pažeidimą prieš Lietuvą. Tokias pat procedūras EK tęsia ir prieš Kroatiją, Slovakiją bei Bulgariją.

Seimas šiemet balandį įteisino specialius kuponus – jų gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. Kelionių organizatoriams leista siūlyti klientams vienerius metus galiojantį kuponą, o jei per šį laiką jis bus nepanaudotas, agentrūra privalės per 14 dienų grąžinti pinigus.

Gegužės pabaigoje Seimas taip pat priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso krizės, agentūros žmonėms pinigus gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų, o ne per dvi savaites.

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, pasiūlymu šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus darbo užmokesčio, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.

„Direktyva stengiasi pateikti kriterijų ir standartų sistemą, kuri padės valstybėms narėms užtikrinti deramo minimalus užmokesčio sistemas savo valstybėse. Ji nebando nei harmonizuoti minimalių algų, nei įvesti vieningos algos Europoje, tačiau stengiasi skatinti valstybes labiau naudoti kolektyvinių derybų principą“, – BNS sakė A. Pranckevičius.

EK teigimu, šalyse, kur aktyvios kolektyvinės derybos, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, be to, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnė minimali alga.

„Turime didžiulę įvairovę sistemų, dėl to Europos Komisijai norėjosi (...) pasiūlyti vieningų principų sąrašą, kad visose valstybėse minimalus atlyginimas būtų sąžiningas ir deramas, kuris leistų pakilti žmonėms iš skurdo ribos. Pagrindinė bėda ir priežastis, kodėl yra ši direktyva, kad pastaruosius 10 metų matėme didėjantį skurdą ir pajamų nelygybę visoje ES“, – sakė A. Pranckevičius.

Pagal ketvirtadienį EK pasiūlytą direktyvą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.

A. Pranckevičiaus teigimu, taip pat siūloma, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos.

Jis užsiminė, jog EK dėl minimalios algos nustatymo Lietuvai didelių pretenzijų neturi, nes ją nustatant socialiniai partneriai jau yra įtraukiami per Trišalę tarybą.

„Yra valstybių narių, kurioms ši direktyva yra daug labiau aktuali, Lietuvai bent jau iki šiol Europos Komisija neturėjo reikšmingų kritinių pastabų dėl minimalaus atlyginimo sistemos“, – sakė A. Pranckevičius.

Šiuo metu 21 ES šalyje minimalusis darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, o šešiose narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) jo apsauga užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

„Šiuo metu į rinką ateina spartieji antigenų testai. Jei gali suvaidinti svarbų vaidmenį, bet pasiūlysime laikytis [bendro] ES požiūrio į patvirtinimą“, – sakė ji.

Likus dienai iki neeilinės ES lyderių vaizdo konferencijos, U. von der Leyen pareiškė, jog EK ragins geriau koordinuoti veiksmus, susijusius su užsikrėtimo atvejų nustatymu ir atsekamumu visame bloke.

Koronaviruso antigenų testai nelaikomi tokiais pat patikimais kaip PCR (polimerazinės grandininės reakcijos) tyrimai, kuomet laboratorijoms siunčiami nosies ertmės tepinėliai.

Tačiau pirmieji yra daug spartesni – rezultatai sužinomi testavimo vietoje jau po 15 minučių. Be to, Europos ekspertai mano, kad virusas šiuo metu plinta pernelyg greitai, kad būtų galima kliautis tyrimais, galinčiais užtrukti kelias dienas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) „duomenys rodo, kad virusas sparčiai plinta visoje Europoje, mus visiškai užliejo antroji banga. Dabar užsikrečia vis daugiau ir daugiau žmonių“, pažymėjo U. von der Leyen.

„Praėjusią savaitę bendras patvirtintų atvejų skaičius Europoje siekė 1,1 milijono. Ir kuo daugiau žmonių užsikrės, tuo daugiau žmonių teks hospitalizuoti dėl viruso“, – pridūrė EK vadovė.

„Prognozuojame, kad šie skaičiai dar išaugs per ateinančias dvi ar tris savaites, ir išaugs greitai“, – perspėjo ji.

U. von der Leyen pareiškė, kad atsižvelgdama į jos patarėjo moksliniais klausimais Peterio Pioto rekomendaciją, ragins valstybes nares užtikrinti geresnę apsikeitimą duomenimis per ECDC sukurtą platformą.

„Tai padės mums sužinoti, pavyzdžiui, kur prireikus gali būti pasirūpinta intensyviosios terapijos skyrių pajėgumais ar tarpvalstybine pacientų priežiūra“, – sakė EK pirmininkė.

Vokietija jau pradėjo priimti pacientus iš perkrautų Belgijos ir Nyderlandų ligoninių.

U. von der Leyen, pati dirbusi epidemiologe prieš ateidama į Vokietijos politiką, pažadėjo sukurti platformą, kuri leistų 27 ES valstybių narių nacionaliniams patarėjams mokslo klausimais dalytis savo planais.

„Ką tik sužinojau, kad mano reguliarus COVID-19 testas yra teigiamas. Dabar saviizoliuojuosi. Likite sveiki“, – tviteryje rašė M. Schinas.

Prieš daugiau nei dvi savaites COVID-19 susirgo už mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Mariya Gabriel. Ji tapo pirmąja koronavirusu užsikrėtusia aukšto rango EK pareigūne.

Iki šiol Europos Komisijoje COVID-19 liga yra nustatyta tik žemesnio rango pareigūnams ir šiems dviems eurokomisarams.

Padaryta didžiulė klaida

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas, nors ir įkurtas Lenkijoje, tarsi imasi ginti visų Baltijos jūros menkių žvejų interesus. Šio komiteto nariai paskelbė atvirą laišką EK komisarui V. Sinkevičiui.

„Šiandien mes susiduriame su situacija, kai dešimčiai tūkstančių Baltijos žvejų buvo atimta galimybė vykdyti ekonominę veiklą dėl klaidingos ir pražūtingos Europos Sąjungos žvejybos Baltijos jūroje politikos“, – teigiama kreipimesi.

ES kaltinama tuo, kad rėmė masinę žvejybą dėl pašarų gamybos. Dėl to, neva, buvusi pažeista Baltijos jūros menkių mitybos bazė. Kad taip gali atsitikti, aplinkosaugos organizacijos pranešusios dar 2008 m.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas tai pagrindžia teiginiais, kad buvusi padaryta didžiulė klaida, kad Baltijos jūroje leista gaudyti strimeles ir šprotus dideliais laivais pašarų gamybai.

„Sugaunama viskas, kas pakliūva į didelius tinklus, įskaitant ir brangių žuvų, kaip lašišos ir menkės, mailių. Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną“, – teigiama kreipimęsi.

Pastebėta, kad intensyviausiai strimeles ir šprotus Baltijoje žvejoja Danija ir Švedija. Nurodyta, kad žvejyboje svarbi vieta tenka ir Lietuvos bei Estijos žvejams.

Priekaištai komisarui iš Lietuvos

Atrodytų, ką bendra su tuo turi ne taip seniai Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru esantis V. Sinkevičius? Kai vyko žvejų karai dėl kvotų, jis dar net ir politikoje nebuvo.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas V. Sinkevičiui priekaištus išsakė dėl to, kas vyksta dabartiniu metu.

Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną.

Konkrečiai dėl to, kaip sprendžiama Baltijos jūros žvejyboje susidariusi problema.

Europos komisaro V. Sinkevičiaus iniciatyva buvo surengtas Baltijos jūros šalių už žuvininkystę atsakingų ministrų susitikimas. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto atstovai pastebėjo, kad jie ten nebuvo įleisti. Diskusijos, kuri, kaip tikimasi, turėjo vykti tarp mokslininkų ir žvejų atstovų, nebuvo.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai pažėrė kaltinimų ir minėto susitikimo deklaraciją rengusiems Lietuvos atstovams. Jie deklaracijos turinį vadina klaidinančiu, nes pagrindine vertingų žuvų nykimo priežastimi nurodoma vandens taršos sukelta eutrofikacija arba vandens žydėjimas.

„Deklaracijos turinį rengė ir jais manipuliavo žmonės, kurie iki šiol klaidino Europos Komisiją ir niekaip nesuinteresuoti atskleisti tiesos apie gyvybės sunaikinimo Baltijos jūroje priežastis. Tai, kad vėliau šį dokumentą pasirašė nežinantys ministrai, atsakingi už Baltijos žuvininkystę, jokiu būdu nedaro jo rimto. Žvejai jį atmeta kaip dar vieną bandymą manipuliuoti Baltijos jūros ekosistema, užkertant kelią žvejybos sutvarkymui, neteisingai apibrėžiant jo priežastis“, – teigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.

Jie pateikė Lenkijos jūrų žuvininkystės instituto 2016 m. atlikto tyrimo, kurį paneigia,kad žvejyba nyko dėl aplinkos veiksnių, 50 puslapių ataskaitą.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai teigia, kad tyrimas yra slepiamas nuo pareigūnų, kurie yra atsakingi už ES žuvininkystės politiką. Taip neva vyksta manipuliavimas ne tik žvejais, bet ir ES politikais.

„Manipuliacijų aukos yra ne tik žvejai, bankrutavę visoje Baltijoje, bet ir Jūs, nes savo viešuose pareiškimuose naudojate naudojate tezę apie stiprią Baltijos jūros eutrofikaciją, kurią Jums teikia aplinkiniai žmonės ir patarėjai“, – kreipimesi į komisarą V. Sinkevičių dėstė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.

Norėtų teisingo įvertinimo

Lenkijos žvejai pareikalavo, kad EK aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras V. Sinkevičius surengtų susitikimą ne tik su ES Baltijos jūros regiono žemės ūkio ministrais, bet ir žvejais. Taip pat prašoma, kad būtų paskirta speciali mokslinė komisija, kuri realiai įvertintų situaciją. Prašoma, kad į komisiją nebūtų įtraukti mokslininkai, kurie iki šiol neva teikę neteisingą informaciją apie žvejybos situaciją. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas prašo jauniausio EK komisaro, kad jis imtųsi realios visos Baltijos žuvininkystės gelbėjimo politikos.

„Mes vis dar tikimės, kad Jūs pasirodysite kaip Baltijos jūros žvejybos reformatorius, o ne jos duobkasys, kokie buvo Jūsų pirmtakai“, – kreipimąsi į Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą V. Sinkevičių užbaigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai. Į šį komitetą yra susibūrę daugiausia Lenkijos žvejai, kuriuos palaiko žvejybą reguliuojanti Lenkijos ministerija.

Solidarumą su Lenkijos žvejais yra pareiškusios ir kelios Lietuvos žvejų asociacijos.

Pranešime EK teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad valstybės suteikia šalies pilietybę, taigi ir ES pilietybę, jokių sąsajų su šalimi neturintiems žmonėms, mainais už iš anksto nustatytą mokestį arba investicijas

„Negali būti silpnųjų grandžių ES kovoje su korupcija ir pinigų plovimu. ES pasai negali būti parduodami“, – tviterio paskyroje teigė EK vicepirmininkė, vertybių ir skaidrumo komisarė Vera Jourova, EK paskelbus apie nutarimą pradėti teisinę procedūrą.

Malta, siekdama pritraukti užsienio kapitalą, siūlo tokias programas, kaip, pavyzdžiui, pasas už grynuosius pinigus. ES yra perspėjusi, kad dėl tokių veiksmų gali būti imtasi teisinių priemonių.

Pagal tokią programą į šalį investuojantys verslininkai gali gauti Maltos pilietybę.

Kipras praėjusią savaitę pranešė stabdąs savo „pilietybė mainais už investicijas“ programą, šalies valdžiai pripažinus, kad tokia programa atveria nemažai galimybių sukčiauti.

2013 m. Kipras paskelbė programą, pagal kurią už mažiausiai 2 mln. eurų investiciją verslininkai mainais gali gauti Kipro pasą ir ES keliauti be vizų.

EK pranešė, kad Kipro ir Maltos vyriausybės turi du mėnesius atsakyti į oficialius įspėjamuosius laiškus. Jei šalys nepateiks atitinkamų atsakymų, arba nesiims pokyčių, EK svarstys bylas perduoti teismui.

EK turi teisę bylas perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir prašyti jo skirti atitinkamas bausmes.