Ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) biuras Dauningo gatvėje pranešė, kad Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas vyks Blenheimo rūmuose, kuriuose gimė Antrojo pasaulinio karo lyderis Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis).

Ketvirtajame EBP susitikime turėtų dalyvauti apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, sakoma pranešime.

Dauningo gatvė pažymėjo, kad ankstesni EPB aukščiausiojo lygio susitikimai buvo „naudingi vienijant Europą prieš Putino agresiją", užmezgant bendradarbiavimą Europoje energetinio saugumo srityje ir kovojant su imigracijos nusikalstamumu.

Kyjivo vyriausybė sako, jog susiduria su sudėtinga padėtimi mūšio lauke, ir ragina Vakarus neatsisakyti savo pažadų dėl paramos bei juos ištesėti.

Didžiausia paramos Ukrainai teikėja yra 27 nares turinti Europos Sąjunga, kurios parama vertinama 144,1 mlrd. eurų, antroje vietoje yra Jungtinės Valstijos su 67,7 mlrd. eurų, o po jų – Jungtinė Karalystė su 15,7 mlrd. eurų.

R. Sunakas, kurio per vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus laukia kova dėl išlikimo valdžioje, EPB susitikimą pavadino „svarbiu visos Europos bendradarbiavimo forumu sprendžiant klausimus, kurie turi įtakos mums visiems ir kelia grėsmę mūsų saugumui bei klestėjimui“.

„Nuo visapusiškos paramos Ukrainai teikimo iki žmonių kontrabandos bei nelegalios migracijos rykštės sustabdymo – susitikimas, vadovaujant Jungtinei Karalystei, suburs mūsų Europos draugus, partnerius ir kaimynus siekiant spręsti mūsų bendrus iššūkius“, – pridūrė jis.

Ankstesniame EPB posėdyje Granadoje diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta dirbtinio intelekto ir neteisėtos migracijos klausimams.

Europos politinė bendrija yra Europos šalių forumas politikos koordinavimui. Forumo idėją 2022 metais sumanė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

45 vadovai susitiko pilies vyninėje Moldovos rytuose tuo metu, kai Kyjivas išgyveno dar vieną raketų smūgį, o Maskva teigė atrėmusi Ukrainos bandymą įsiveržti į Rusijos teritoriją.

Mimi pilis yra tik už 20 km nuo sienos su karo draskoma Ukraina ir dar arčiau separatistinio prorusiško Moldovos Padniestrės regiono, o tai dar labiau sustiprina aštrią derybų simboliką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į mažesnę kaimynę tuo metu, kai Kyjive buvo skaičiuojamos dar vienos Rusijos naktinių smūgių aukos: trys žuvusieji, įskaitant vaiką.

Kalbėdamas apie Osle vykstantį NATO susitikimą, V. Zelenskis perspėjo šeimininkus, kad Ukrainai reikia aiškaus kelio į narystę Vakarų aljanse, jei jie nenori, kad Vakarų abejonės padrąsintų Rusiją imtis ryžtingesnių veiksmų.

„Turime nepamiršti, kad kiekviena abejonė, kurią parodome čia, Europoje, yra apkasai, kuriuos Rusija neabejotinai bandys užimti“, – sakė jis, ragindamas Europą nedelsiant suteikti saugumo garantijas ir „aiškius kvietimus“ dėl narystės NATO.

Patruliuojant NATO ankstyvojo perspėjimo lėktuvams Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), tikėdamasi sustiprinti viltį, kad Moldova gali netrukus įstoti į Europos Sąjungą, vieną po kito pasveikino lyderius.

„Ukrainiečiai kovoja už laisvę, Europos vertybes ir mūsų žemyno ateitį“, – sakė ji.

Aukščiausiojo lygio susitikimą ji pavadino „aiškia mūsų vienybės, stiprybės ir ryžto veikti kartu, kaip viena šeima, išraiška“.

Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Maskva tebevykdo invaziją į Ukrainą ir tariamai bando pakenkti Moldovos suverenitetui.

Europos politinę bendriją, kuriai priklauso 27 Europos Sąjungos valstybės ir blokui nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Turkija ir Ukraina, sumanė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), norėdamas suburti panašiai mąstančias šalis.

Spalio mėnesį Prahoje vykusiame pirmajame susitikime dalyvavo 44 šalys, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją.

Kritikai kaltino forumą, kad šis tėra proga lyderiams nusifotografuoti ir pašnekėti, tačiau jo šalininkai tvirtina, kad tai yra naudinga bendradarbiavimo priemonė.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, JK, kuri 2020 metais pasitraukė iš Europos Sąjungos, iš pradžių nenorėjo dalyvauti, nes baiminosi, kad blokas jame dominuos.

Su Ukraina besiribojanti Moldova, siekianti atsikratyti Maskvos įtakos ir įstoti į ES, buvo pasirinkta simboline antrąja renginio šeimininke.

ES narė Ispanija, o po jos JK yra paskirtos rengti du kitus politinės bendrijos susitikimus, kurie turėtų vykti kas šešis mėnesius.

Socialinės politikos prioritetų aptarimui bei įtvirtinimui skirtą konferenciją rengia Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija.

„Lyderiai diskutuos ES piliečių užimtumo, įgūdžių tobulinimo ir socialinės apsaugos klausimais, kurių sprendimai padės greičiau suvaldyti ekonominius pandemijos padarinius ir pereiti prie žalios, socialiai teisingesnės, skaitmeninės ekonomikos“, – informuoja Prezidentūra.

Taip pat neformalaus EVT posėdžio išvakarėse lyderiai vakarienės metu aptars ES šalių atsaką Rusijai po įvykių Čekijoje.

Balandžio pabaigoje Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais. 

Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus, pirmadienį jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.

Šalies vadovas taip pat planuoja atkreipti Europos lyderių dėmesį į Astravo atominės elektrinės grėsmę Bendrijos saugumui, primindamas prieš 35-erius metus įvykusią Černobylio nelaimę.

G. Nausėda šalių vadovams įteiks Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas su priminimu, kuo gali baigtis saugumo nepaisymas branduolinėje jėgainėje.

Šeštadienį ES lyderiai bursis į neformalią EVT, kur patvirtins ES socialinės politikos prioritetus, taip pat kalbėsis su Indijos premjeru Narendru Modi (Narendru Modžiu), posėdyje dalyvausiančiu nuotoliniu būdu.

Pastarosiomis savaitėmis Indijoje fiksuojami rekordiniai koronaviruso užsikrėtimo ir mirčių atvejai.

Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina užtikrinti savalaikį vakcinų tiekimą siekiant, jog visos ES išsikelti tikslai paskiepyti 70 proc. suaugusių piliečių būtų įgyvendinti iki vasaros pabaigos. Prezidentas pabrėžė, kad Žaliasis sertifikatas turi apimti ne tik informaciją apie pasiskiepijimą, bet ir apie susiformavusio imuniteto faktą.

Šalies vadovas taip pat akcentavo vieningos vakcinų komunikacijos politikos sukūrimo, kurios būtinybę dar kartą įrodė situacija su vakcina „AstraZeneca“, poreikį. Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina kuo greičiau sukurti ES vakcinų donacijų mechanizmą, įgalinantį padidinti vakcinų prieinamumą ES Rytų partnerystės valstybėms.

Šalių lyderiai daug dėmesio skyrė ir ES santykiams su trečiosiomis šalimis. Prezidentas pasidalijo savo vizito Ukrainoje įžvalgomis ir dar kartą atkreipė Europos lyderių dėmesį į agresyvią Rusijos laikyseną ne tik Rytų partnerystės valstybių, bet ir ES atžvilgiu.

Šalies vadovas paragino ES laikytis griežtos ir principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Prezidentas pasisakė už penkių ES ir Rusijos santykius apibrėžiančių principų išlaikymą ir subalansuotą įgyvendinimą, skiriant ypatingą dėmesį Rytų partnerių aspiracijoms. Taip pat pakvietė valstybes nares stiprinti paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir solidarizuotis su žmogaus teisių pažeidimus kenčiančiais Rusijos žmonėmis.

Šalių vadovai skyrė laiko aptarti ES vidaus rinkos ir skaitmeninimo plėtrą. Sutarta tęsti vidaus rinkos kūrimą, naikinant kliūtis plėtrai, ypač paslaugų srityje. Pažymėta skaitmeninės infrastruktūros, viešųjų duomenų atvėrimo, skaitmeninių įgūdžių, globalių standartų kūrimo svarba. Prezidentas paragino ES nares didinti skaitmeninio sektoriaus konkurencingumą, išlaikant atvirą vidaus rinką ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Europos vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai galios tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai.

Apie tai informavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kitų šalių lyderiai, vėlų ketvirtadienio vakarą posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje.

„Dėl sankcijų - yra bendras Europos šalių vadovų sutarimas, kad sankcijų likimas priklausys nuo Minsko paliaubų susitarimo įgyvendinimo ir tik jei visiškai Minsko susitarimai bus įgyvendinti, bus galima kalbėti apie sankcijų mažinimą arba jų atšaukimą - toks yra bendras visų šalių sutarimas“, - Briuselyje po Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo žurnalistams sakė prezidentė.

Tuo metu EVT pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad sankcijos, turint omenyje Minsko susitarimo įgyvendinimo tempus, turėtų tęstis mažiausiai iki šių metų pabaigos.

„Sutarta, kad ekonominių sankcijų trukmė bus aiškiai susieta su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, turint omenyje, kad tai numatoma tik 2015-ųjų pabaigoje“, - žurnalistams sakė D.Tuskas, kurį cituoja agentūra AFP.

D.Grybauskaitė taip pat patvirtino, kad susitikimo metu buvo sutarta ir dėl viešumo energetikos srityje bei vieningos ES narių pozicijos derantis dėl dujų kainos, o tai padėtų užkirsti kelią kai kurių valstybių diskriminacijai.

„Išties pasisekė išsaugoti ir apginti skaidrumo reikalavimą, kad visi susitarimai Europoje, ypač dėl dujų, būtų viešinami, turima galvoje Europos Komisiją, kad būtų išvengta užkulisinių santykių, kai už tas pačias dujas tas pats tiekėjas reikalauja skirtingų kainų. Tai tokio skaidrumo reikalavimas išliko, mes jį apgynėme, tai labai naudinga visoms Europos šalims - Lietuvai taip pat“, - sakė Lietuvos prezidentė.