„Teismo daugumos sprendimu skundas yra nepriimamas“, – teigiama EŽTT sprendime.

EŽTT savo sprendime nurodo, kad F. Kirkorovas skundė Lietuvos Migracijos departamento sprendimą jo neįleisti į Lietuvą. Muzikos atlikėjas savo kreipimesi į teismą nurodė, jog Lietuva, nutarusi jo neįleisti į savo teritoriją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Šiame straipsnyje kalbama apie asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės  sienų. F. Kirkorovas savo skunde nurodė, kad Lietuva, nutarusi jo neįsileisti į savo teritoriją, tokiu būdu nusprendė cenzūruoti jo politines pažiūras.

F. Kirkorovo skundo nepriėmęs EŽTT nurodė, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, valstybės gali kontroliuoti užsieniečių atvykimą, gyvenimo šalyje ir jų išsiuntimą.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja užsienio teisės atvykti į tam tikrą šalį ir joje gyventi“, – savo sprendimą grindžia EŽTT.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Eltai teigė, kad toks EŽTT sprendimas F. Kirkorovo ir Lietuvos ginče jo nenustebino. 

„Nestebina, paskelbė tai, kas mums ir buvo žinoma. Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“, – Eltai perduotame komentare cituojamas G. Landsbergis.

Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms.

ELTA primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas uždraudė Rusijos muzikos atlikėjui F. Kirkorovui iki 2026 m. sausio atvykti į Lietuvą. Kartu jis buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimą priimtas, įvertinus Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją.

URM rašte Migracijos departamentui anksčiau nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis.

Anot URM, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Migracijos departamento sprendimą F. Kirkorovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis 2021 m. birželį atmetė muzikos atlikėjo skundą. F. Kirkorovas šį sprendimą vėliau apskundė ir aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis teismas atmetė atlikėjo kreipimąsi.

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

„Tai tik bylinėjimosi dėl klimato kaitos klausimų pradžia, – sakė ji Prancūzijos mieste Strasbūre, kur įsikūręs Teismas. – Visame pasaulyje vis daugiau žmonių kreipiasi į teismą, reikalaudami, kad jų vyriausybės prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.“

Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

Teismas nustatė, kad Šveicarijos valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė į pagarbą privačiam ir šeiminiam gyvenimui, rašoma sprendime. Su juo susipažino naujienų agentūra AFP.

Tačiau teismas dėl procedūrinių priežasčių atmetė dvi kitas bylas, taip pat susijusias su vyriausybių politika klimato kaitos srityje.

Teismas atmetė šešių 12–24 metų amžiaus portugalų peticiją prieš 32 valstybes, įskaitant Portugaliją, nes nebuvo panaudotos visos nacionaliniu lygmeniu užtikrinamos teisių gynimo priemonės.

Trečioje byloje teismas atmetė buvusio vieno Prancūzijos miesto mero ieškinį, kad dėl Prancūzijos valstybės neveiklumo jo miestas gali būti apsemtas Šiaurės jūros.

Teismas nustatė, kad jis šioje byloje nėra nukentėjusysis, nes persikėlė į Briuselį.

Kaip nurodo patys nevyriausybininkai, čia jie buvo atvykę padėti sniege gulinčiam ir paeiti negalinčiam Sirijos piliečiui, vėliau jie jam iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą.

Tuo metu Lietuvoje galiojo nepaprastoji padėtis ir patekti į pasienio ruožą reikėjo leidimo, tad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl to nevyriausybininkams skyrė baudas. „Sienos Grupės“ savanoriai su jomis nesutiko ir kreipėsi į teismą.

Kaip nurodo EŽTT, Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjai padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jų veiksmai nebuvo pateisinami būtinuoju reikalingumu, nes savanoriai neturėjo kvalifikacijos suteikti medicininę pagalbą nelaimės ištiktam asmeniui.

Tačiau teismas panaikino baudas ir vietoj to kiekvienam pareiškėjui skyrė įspėjimą. Vėliau Kauno apygardos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadas.

Tuomet nevyriausybininkai sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis prašymą atmetė, nenustatęs pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis teisės pažeidimas.

Galiausiai „Sienos grupė kreipėsi į EŽTT, kuri ėmėsi bylos dėl galimo asociacijų laisvės pažeidimo. Jis taip pat sprendžia, ar buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vertina, ar Lietuva nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, draudžiančios bausmę nepadarius nusikaltimo.

„Sienos Grupės“ direktorius Mantautas Šulskus sako, kad pasieniečių skirtos baudos „prisidėjo prie ir taip jau įjautrintos visuomenės gąsdinimo“.

„Valstybės institucijų komunikacija ir veiksmai – minėtos baudos, vėliau – ikiteisminis tyrimas, pravardžiavimas „pseudosavanoriais“ priešiškai nuteikė dalį visuomenės ir padarė didelę reputacinę žalą ne tik mums, bet ir apskritai – visam humanitarinės pagalbos sektoriui“ – teigė savanoris.

Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų. 

„Net ir dabar, nors ir yra gauti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai dėl mūsų ir pasieniečių komunikacijos, pareigūnai jų paprasčiausiai nevykdo. Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų, į kuriuos, tikiu, Lietuva nei kiek nenori būti panaši“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremalioji situacija. Tai reiškia, kad norintieji patekti į pasienio ruožą, turi gauti leidimą.

„Sienos Grupę“ šioje byloje atstovaujantis advokatas Rytis Satkauskas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu patvirtintoje tvarkoje dėl leidimų būti pasienio ruože numatyta, jog leidimas neišduodamas asmenims, kurie per pastaruosius 12 mėnesių buvo bausti pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius pasienio teisinį režimą.

„Šiuo pagrindu, „Sienos Grupės“ savanoriams vėliau ir buvo atsisakyta išduoti leidimus, taigi jų svarbiausia veikla – humanitarinės pagalbos teikimas pasienyje – buvo ribojama, apie bausme gyvybę gelbėjusiems savanoriams skelbta spaudos pranešimuose. Tačiau mes žinome, kad gelbėti gyvybę nėra teisės pažeidimas“, – sako advokatas.

EŽTT byloje pateikė klausimus Lietuvai, į kuriuos ši turi atsakyti iki birželio.

Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Dar vienoje byloje tos pačios lyties asmenų pora reikalauja užtikrinti teises į vaiką jį išnešiojusiai mamai.

Kaip nurodoma kreipimosi į EŽTT iniciatorių pranešime, šį žingsnį žengti paskatino Lietuvos teismų „negebėjimas apginti LGBTQ+ žmonių teises ir užtikrinti visų savo piliečių lygybę.“

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis BNS sakė, kad šiose bylose skirtingų instancijų Lietuvos teismai tos pačios lyties porų prašymus yra atmetę.

Anot pranešimo, dėl santuokos apibrėžimo išaiškinimo taip pat bus kreipiamasi ir į Konstitucinį Teismą.

Metų bylinėjimosi maratonas aiškiai parodo priežastis, kodėl Lietuvoje toks menkas pasitikėjimas teismais. Lietuvoje tarptautinė teisė neveikia.

„Metų bylinėjimosi maratonas aiškiai parodo priežastis, kodėl Lietuvoje toks menkas pasitikėjimas teismais. Lietuvoje tarptautinė teisė neveikia“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Teisingumo ministerija palaikė vienos lyties asmenų šeimas, kas labai džiugina. Tačiau Lietuvos teismams, panašu, kol kas labiau patinka Rusijos pozicija šeimos teisės srityje. Taigi sieksime lygybės su tarptautinių institucijų pagalba“, – teigė A. Rudomanskis.

Pasak pranešimo, iš 27 Europos Sąjungos valstybių 16 yra įteisintos vienos lyties asmenų santuokos. 24 iš 27 ES narių pripažįsta kokią nors vienos lyties asmenų šeimos formą.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Šiuo metu Seime svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas yra įveikęs svarstymo stadiją.

Teisės ekspertai mano, kad su verdiktu K. Brazauskienei nyksta ir privilegijų tradicijos Lietuvoje.

Amžino poilsio prezidentą A. Brazauską žmona Kristina išlydėjo prieš 14 metų. Ir iškart pradėjo kovą su Lietuva dėl prezidento našlės rentos bei rezidencijos Turniškėse.

Teisminiai keliai užtruko, bet šiandien jau aišku – privilegijų K. Brazauskienei suteikti nesutinka net Strasbūro teismas.

„Teismas abu skundus atmetė, kadangi nenustatyta jokių konvencijos pažeidimų“, – aiškino Lietuvos nuolatinis atstovas EŽTT Ričard Dzikovič.

Europos žemyne – tai jau galutinis teismo sprendimas, tad visus šansus skųstis K. Brazauskienė jau išnaudojo. Toks sprendimas K. Brazauskienę nuvylė.

„Aš kieno našlė? Bomžo, taip išeina. Kaip čia yra? Aš prezidento našlė ar tik našlė? Tegul paaiškina. Visi žino, kad aš A. Brazausko žmona buvau, aš jį palaidojau ir palaidojau kaip prezidentą“, – kalbėjo K. Brazauskienė.

EŽTT aiškina, kad pagal Lietuvos įstatymus dviejų rentų vienu metu gauti neįmanoma. O K. Brazauskienė jau gavo signataro našlės rentą. Mat A. Brazauskas buvo ir Nepriklausomybės Akto signataras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„2020 metais pareiškėja kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė kitos alternatyvos –signataro rentos. Ji buvo skirta atbuline tvarka už visą laikotarpį nuo ginčo pradžios, nuo 2010 metų“, – sakė R. Dzikovič.

Už neišmokėtą prezidento našlės rentą K. Brazauskienė reikalavo šimto tūkstančių eurų.

„Sutuoktinis naudojasi tuo metu tomis garantijomis, kai jos sutuoktinis eina pareigas, kai sutuoktinio nėra, tokio Konstitucijos garantuoto lūkesčio nėra. A. Brazauskas mirė nebūdamas prezidentu, ji nėra tikroji prezidento našlė. Nėra ta, kuriai renta reikalinga ir negali be jos gyventi, čia tiesiog buvo jos principo reikalas pakovoti dar“, – tikino VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.

Strasbūras liko neįtikintas ir dėl rezidencijos Turniškėse, kur K. Brazauskienė praleido aštuonerius santuokos metus ir dar kurį laiką gyveno po prezidento mirties. Kad skundėsi dėl prezidentinio būsto, jau ir pati pamiršo.

„Dėl būsto aš net nesiginčiju, man nepriklauso. Ten apsauga yra, saugomi valstybės vadovai ir pareigas einantys žmonės. Neina pareigų ir išsikelia iš ten“, – teigė K. Brazauskienė.

K. Brazauskienė Europos teisėjus bandė įtikinti, kad yra diskriminuojama. Mat prezidentui Valdui Adamkumi būstas Turniškėse skirtas iki gyvos galvos.

„Prezidento statusas unikalus ir kiti asmenys pretenduoti į tas pačias socialines garantijas negali“, – sakė R. Dzikovič.

Seimo narių nuomonės išsiskiria. Vieni sako su K. Brazauskienės pralaimėtu mūšiu „sudie“ ir sovietmečio palikimams. Kiti mano, kad privilegijų kultūra dar gaji.

„Galima sakyti „ate“ Sovietų Sąjungai, mes galutinai uždarome duris į tą pusę, privilegijoms – taip“, – teigė Seimo narys (LSDP) Julius Sabatauskas.

„Kultūra privilegijų pakankamai gaji, net ir Seimo nariai, kai kurie liberalai, praėjusioje kadencijoje registravo Seimo narių rentų įstatymo projektą“, – kalbėjo Seimo narė (MG) Agnė Širinskienė.

Teisės ekspertas teigė, jog ši istorija bent jau nekurs precedentų.

„EŽTT sprendimas leidžia permąstyti socialines garantijas tiek buvusiems pareigūnams, tiek kitiems asmenims“, – sakė V. Vaičaitis.

Anot EŽTT atstovo, K. Brazauskienė siekė prisiteisti mažiausiai 200 tūkstančių eurų ir dar padengti bylinėjimosi išlaidas.

„Man čia atrodo kažkoks apskritai kuriozas, kalambūras šitos EŽTT bylos ir jo išvados“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

„Konstatuokime faktus, kas yra įvykę. Yra įvykęs tyrimas dar 2009 metais, (...) tyrimas buvo atliktas, konstatuota tik tai, kad sąlygos laikyti taip, buvo, patalpos tokios yra, jas galima pačiupinėti realiai, bet jokių įrodymų, kad ten buvo kas nors konkrečiai laikoma, kad veikė koks nors kalėjimas, nėra“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, įrodymus, jog Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausiusiose patalpose šalia Vilniaus kalinti įtariamieji terorizmu, gali pateikti tik JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), bet vargiai tai padarys.

„Ir jeigu taip buvo, pagal tą legendą turėtume suprasti, analizuoti, kad buvo toks žvalgybų susitarimas, sąjungininkams buvo duota tam tikra diskrecija. Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau“, – teigė P. Saudargas.

Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau.

„Sprendime yra toks sakinys, kad „Lietuvos institucijos turėjo numanyti“, gal numanė, gal nenumanė. Dabar priteisti asmeniui, kuris iki šiol yra teisiamas, yra kaltinamas terorizmo byloje ir, kaip suprantu, kali Gvantanamo kalėjime, na, atrodo gana kurioziškai pats tas sprendimas“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, net jeigu slaptame kalėjime Lietuvoje ir laikyti kaliniai, Lietuvos atsakomybė už tai yra abejotina.

„Kuo čia dėta Lietuva, man iki galo nėra aišku, jeigu amerikiečiai laiko tuos žmones kaltais ir yra bylos dėl Rugsėjo 11-osios išpuolio“, – sakė parlamento vicepirmininkas.

EŽTT antradienį konstatavo, kad M. al Hawsawis buvo Lietuvos jurisdikcijoje ir kad šalis buvo atsakinga už jo teisių pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Tai antroji Lietuvos pralaimėta byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo netoli Vilniaus.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.

EŽTT ir 2018 metais konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

2009-aisiais Seimo NSGK atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

Teisingumo ministerija: Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimą

Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimo, kuriuo pripažinta, jog kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

„Teismas priėmė sprendimą ankstesnės bylos pagrindu – tada Lietuva prašė pakartotinai įvertinti prašymą ir jis buvo atmestas – gal ir šį kartą lauktų panašus scenarijus. Bet tai nereiškia, kad Lietuva negali jo skųsti“, – Eltai trečiadienį teigė teisingumo ministrės atstovas žiniasklaidai Paulius Žeimys.

Pasak jo, sprendimas dėl skundo teikimo bus priimtas sutarus visoms, teismo sprendime atsakingomis įvardintoms institucijoms – Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijoms bei Generalinei prokuratūrai.

„Kol kas analizuojami argumentai, kurie įtikino teismą, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija“, – pridūrė P. Žeimys.

EŽTT antradienį priteisė Mustafa al Hawsawiui 100 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje.

„Sprendimui įsiteisėjus, po trijų mėnesių nuo sprendimo paskelbimo, tai yra, balandžio 16 dieną, Lietuvos institucijos nustatytais terminais imsis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamai įgyvendinti EŽTT sprendimą, įskaitant pareiškėjui priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimą“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Ministerija dar neatsako, ar skųs EŽTT sprendimą, tai yra prašys perduoti bylą nagrinėti teismo Didžiajai kolegijai.

EŽTT M. al Hawsawiui iš Lietuvos priteisė 100 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. eurų priteisti jam atstovavusiai nevyriausybiniai organizacijai „REDRESS“.

Teismas konstatavo, kad Lietuva, kur buvo kalinamas M. al Hawsawis, pažeidė įvairius Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, pavyzdžiui, draudžiančius kankinimą, garantuojančius teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į gyvybę, į laisvę ir saugumą.

Anot Teisingumo ministerijos, EŽTT konstatavo pažeidimą dėl to, kad Lietuva neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdytų veiksmų.

Taip pat Lietuvai nustatyta atsakomybė dėl to, kad M. al Hawsawiui kyla mirties bausmės grėsmė ten, kur jis šiuo metu kalinamas.

EŽTT taip pat nusprendė, kad šios bylos kontekste Lietuvai kyla pareiga kreiptis į JAV, siekiant pašalinti arba sumažinti prieš M. al Hawsawį dabar vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Lietuva yra taip pat įpareigota siekti, kad pareiškėjui nebūtų įvykdyta mirties bausmė. Be to, Lietuvai nurodyta neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų šalyje vykdomame ikiteisminiame tyrime.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

EŽTT nustatė, kad vyras Lietuvoje buvo kalintas 2005 – 2006 metais.

Tai buvo antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo, abi jas Lietuva pralaimėjo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais jau konstatavo, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

EŽTT antradienį nurodė, kad nagrinėjant M. al Hawsawio bylą remtasi ir A. Zubaydah byloje prieš Lietuvą bei kitose panašiose kitų šalių bylose surinktais įrodymais.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawi į vietos ligoninę.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Tai buvo antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo, abi jas Lietuva pralaimėjo.

„Teismas konstatavo, kad ponas al Hawsawis buvo Lietuvos jurisdikcijoje ir kad šalis buvo atsakinga už jo teisių pažeidimus pagal (Europos žmogaus teisių – BNS) konvenciją“, – rašoma EŽTT pranešime spaudai.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

EŽTT nustatė, kad nors 2005 – 2006 metais Lietuvoje kalintas vyras tikriausiai nepatyrė pačių griežčiausių tardymo metodų, bet jam buvo užrišamos akys arba maunamas ant galvos maišas.

Anot teismo, jis buvo uždaromas į vienutes, jam nuolat pančiotos kojos, darytas poveikis triukšmu ir šviesa, kas buvo įprasta CŽA praktika pagal tuometinę slaptą sulaikytųjų programą.

„Lietuvos institucijos turėjo žinoti, kad CŽA su juo taip elgsis jų teritorijoje esančiame slaptame kalėjime, atsižvelgiant į tuo metu plačiai prieinamą informaciją apie kankinimus, žiaurų elgesį su terorizmu įtariamais asmenimis JAV kalėjimuose ir prievartą jų atžvilgiu“, – rašoma pranešime.

„Jos taip pat turėjo duoti leidimą jį perkelti į kitą slaptą CŽA sulaikymo vietą (Afganistane), kur su juo buvo toliau netinkamai elgiamasi, ir į JAV, kur jam grėsė grubus atsisakymas vykdyti teisingumą ir mirties bausmė“, – teigiama jame.

Teismas konstatavo, kad Lietuva, kur buvo kalinamas M. al Hawsawis, pažeidė įvairius Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, pavyzdžiui, draudžiančius kankinimą, garantuojančius teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į gyvybę, į laisvę ir saugumą.

Lietuvos institucijos turėjo žinoti, kad CŽA su juo taip elgsis jų teritorijoje esančiame slaptame kalėjime, atsižvelgiant į tuo metu plačiai prieinamą informaciją apie kankinimus, žiaurų elgesį su terorizmu įtariamais asmenimis JAV kalėjimuose ir prievartą jų atžvilgiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais jau konstatavo, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

EŽTT antradienį nurodė, kad nagrinėjant M. al Hawsawio bylą remtasi ir A. Zubaydah byloje prieš Lietuvą bei kitose panašiose kitų šalių bylose surinktais įrodymais.

Teismas taip pat priteisė 30 tūkst. eurų M. al Hawsawiui atstovavusiai nevyriausybinei organizacijai „REDRESS“.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawi į vietos ligoninę.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Šią savaitę Strasbūro teismas priėmė atitinkamą sprendimą byloje pagal nuteistųjų skundą.

„Teismas nusprendė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už prekybą žmonėmis, nėra dviprasmiškas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interpretacija buvo tiksli ir nuosekli bei neišplėsta tiek, kad taptų subjektyvi“, – skelbiama šio teismo pranešime.

Jame konstatuojama, jog nagrinėjant bylą Lietuvos teismuose nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnis, draudžiantis baudimą be įstatymo.

Kaip pranešė teismas, Vilandas Jasuitis ir Darius Šimaitis nenustatytu metu internete paskelbė darbo skelbimą, jog ieško „patrauklių merginų virtualiam bendravimui anglų kalba su žmonėms iš skirtingų pasaulio šalių“. 2012–2013 metais jie keletą moterų pagal šį skelbimą įdarbino.

2012 metų balandį viena iš merginų, tuo metu aštuoniolikmetė moksleivė, kreipėsi į policiją ir nurodė, jog minėti vyrai jai grasino ir naudojo psichologinį smurtą. Mergina sutiko bendrauti su klientais internetu, tačiau vėliau jos buvo prašoma apsinuoginti prieš klientus, šokti striptizą, naudoti sekso žaislus bei daryti viską, ko klientai reikalaudavo, bet ji atsisakė.

Teismas nusprendė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už prekybą žmonėmis, nėra dviprasmiškas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interpretacija buvo tiksli ir nuosekli bei neišplėsta tiek, kad taptų subjektyvi.

Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas ir nustatyta daugiau pareiškėjų įdarbintų moterų, dalis jų – pažeidžiamos socialinės padėties, kurios taip pat teigė, kad joms buvo grasinama, ant jų šaukiama, jos buvo žeminamos vaikų akivaizdoje.

Viena moteris teigė, kad jai buvo grasinama ir siūlomi pinigai, kad ji pakeistų savo parodymus policijai.

2017 metais Šiaulių apygardos teismas nuteisė abu vyrus dėl prekybos žmonėmis ir kelių kitų nusikaltimų. Teismas pripažino, kad jie verbavo ir vertė moteris teikti pornografines paslaugas bei iš to pelnėsi.

„Šis teismas pripažino, kad psichologinis smurtas ir grasinimai, kaip ir aukų pavertimas nuo jų priklausomomis, samdymas pateikiant melagingą informaciją, buvo dalis pareiškėjų veikimo būdo“, – nurodoma EŽTT pranešime.

Pareiškėjai apskundė nuosprendį ir Apeliacinis teismas juos išteisino, konstatavęs, jog žemesnės instancijos teismas suklydo vertindamas faktus.

Šis nuosprendis prokuroro ir vienos iš nukentėjusiųjų buvo apskųstas Aukščiausiajam Teismui, kuris pripažino pareiškėjus kaltais dėl prekybos žmonėmis. Jie nuteisti penkerius metus kalėti.

Nuteistieji kreipėsi į Strasbūro teismą teigdami, kad nacionaliniai teismai per plačiai interpretavo Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl prekybos žmonėmis.

Pasak EŽTT, klausimas, kuris buvo keliamas byloje – ar pareiškėjai galėjo numatyti, kad jų veiksmai bus palaikyti prekyba žmonėmis. Jie pabrėžė, kad Baudžiamojo kodekso straipsnyje minima vergovė ar į vergovę panašios sąlygos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nėra būtinos nusikalstamai veikai kvalifikuoti.

Tuo metu tokie veiksmai kaip galimybės priešintis apribojimas, naudojimasis pažeidžiamu, grasinimai ir apgavystės atitiko šio straipsnio sudėtį.

„Teismas, įvertinęs nacionalinių teismų nustatytus faktus, yra tikras, kad pareiškėjai galėjo užimti dominuojančią poziciją moterų, kurias pasamdė, atžvilgiu, naudodamiesi jų pažeidžiamumu ir apgaule išnaudojo jas pornografinėms paslaugoms“, – rašo EŽTT.

Strasbūro teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjai iš to gavo pinigų, todėl nusikaltimas buvo kvalifikuotas teisingai.