Panašu, kad buvusio Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus pasitraukimas iš posto nėra toks paprastas, vien savo noru pasibaigus kadencijai, kaip tai bandyta pateikti visuomenei.
Vyksta tyrimas
Neoficialiomis žiniomis, prieš E.Zacharevičiaus pasitraukimą iš posto Lietuvos saugios laivybos administracija lėmė šioje institucijoje gegužę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikti tiriamieji veiksmai. Po jų bandęs gauti neteisėtų pajamų esą buvo "užfiksuotas" vienas Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovybės darbuotojų.
Gegužės 23 dieną pareiškimą atsistatydinti iš Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų kontrolės skyriaus Nekonvencinių laivų poskyrio vedėjo pareigų pateikė Jonas Lukša.
Vėliau jis tą pareiškimą atsiėmė, nes susirgo. Iš naujo įsakymą dėl J.Lukšo atsistatydinimo iš pareigų birželio 25 dieną, prieš pat išeidamas iš tarnybos Saugios laivybos administracijoje, pasirašė E.Zacharevičius.
Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Robertinas Tarasevičius komentavo, kad nieko nenorintis kalbėti apie J.Lukšą, kaip apie galimą pažeidėją, nes nieko apie STT tyrimą nežino. Jis netgi svarstė, kad J.Lukšos išėjimas iš darbo gali būti siejamas ir su tuo, kad nuo rugsėjo 2 dienos naikinama jo pareigybė. Todėl susiradęs darbą ir išėjęs.
"Mes gavome pranešimą iš STT apie vykdomą tyrimą, bet jokio pranešimo negavome apie to tyrimo pabaigą", – teigė R.Tarasevičius.
Šiuo metu tebevyksta tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba Lietuvos saugios laivybos administracijoje.
R.Tarasevičius teigė nesiejantis to tyrimo su E.Zacharevičiaus pasitraukimu iš administracijos vadovo pareigų.
"Jei kas ir yra, už tai atsako konkretus kaltas asmuo. Teoriškai kaltė gali kristi ir vadovui. Bet pas mus nebuvo taip, kad pažeidimai byrėtų lyg iš gausybės rago. Sistema funkcionavo, o kokių nors netikėtumų atsitinka visur", – tikino R.Tarasevičius.
Pats J.Lukša nei šio, nei kitų faktų komentuoti nenorėjo.
"Aš išėjau iš Saugios laivybos administracijos ir nebenoriu niekur lįsti. Kas buvo tas buvo", – kalbėjo J.Lukša.
Vėliau jis paskambino dar kartą ir pridūrė, kad norėjęs seniai išeiti iš Saugios laivybos administracijos, kad sugadino sveikatą, kad darbas nėra malonus, ypač, kai po reido randi supjaustytas visas keturias savo mašinos padangas.
J.Lukša pridūrė, kad dabar jaučiasi geriau, ieškosi naujo darbo.
Prabilo apie "stogą"
Dar praėjusių metų spalio mėnesį nuo 1997 iki 2009 metų Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje Laivybos kontrolės skyriui vadovavęs kapitonas Bronislovas Bernotas surašė pranešimą susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pranešime buvo minimi faktai su dokumentais neva apie galimą J.Lukšo piktnaudžiavimą tarnyba.
"Prieš išsiųsdamas laišką tarnyboms, aš užėjau pas Saugios laivybos administracijos direktorių Evaldą Zacharevičių, supažindinau jį su faktais, sakiau, kad po tokių faktų J.Lukšą reikia atleisti, kaip netekusį pasitikėjimo. E.Zacharevičius nieko nedarė, tik pasakė:
„Siųsk tuos raštus toms trims nurodytoms institucijoms", – prisiminė B.Bernotas.
"Jonas Lukša, daugelį metų dirbdamas, pažeidinėjo teisės aktus, darė galimai nusikalstamus veikas turėdamas "stogą" Susisiekimo ministerijoje (Juozas Darulis)", – 2013 m. spalio 9 d. pranešime rašė B.Bernotas.
Rašte jis minėjo, kad pažeidžiant įstatymus 2009 m. birželio 26 d. J.Lukša išdavė vienkartinį leidimą registruoti laivą "Chabira". Taip pat 2009 m. spalio 27 d. vienkartinis leidimas registruotis išduotas Olandijos laivui DD-503. Laivai buvo užsienyje.
"Išduoti leidimus J.Lukša neturėjo teisės pagal pareigybinius aprašymus. Be to, išduodant vienkartinį reiso liudijimą, laivams turi būti atlikta neeilinė techninė apžiūra, sumokėti mokesčiai valstybei", – dėstė B.Bernotas.
Esą tai nebuvo padaryta. B.Bernotas pateikė ir daugiau įtarimų. Galimai neteisėtai 2010 metų birželį buvo leista išplukdyti į Latviją bendrovės "Narų servisas" plaukiojančias laivų remonto dirbtuves. Taip pat įtartinai buvo išduotas mažojo laivo M 3979 techninės apžiūros aktas be antspaudo, o vėliau J.Lukša pratęsė jo galiojimo terminą.
Kaltinimai piktnaudžiavus tarnyba
B.Bernotas dėstė, esą prieš pradėdamas eiti valstybės tarnautojo pareigas, J.Lukša buvo bendrovės "Jūros navigatorius" akcininkas. Akcijas jis perleidęs žmonai. B.Bernoto nuomone, J.Lukša ir čia piktnaudžiavęs tarnyba.
Bendrovė "Jūrų navigatorius" nurodo, kad vykdo motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių (kateriai, vandens motociklai ir t.t.) laivavedžių rengimo, taip pat kvalifikacijos tobulinimo kursus.
"Kursų lankytojai, kurie nenori lankyti kursų ir mokytis bei laikyti valstybinį egzaminą, moka po 3 tūkst. litų ir gauna laivavedžio pažymėjimą net nebuvę egzamine. J.Lukša yra paskirtas egzaminų komisijos pirmininku Klaipėdoje ir Kaune. Praktinio mokymo tikslams "Jūrų navigatorius" yra įsigijęs laivą P-480 ("Simona"), kuriam perkamas beakcizinis dyzelinas (žalios spalvos). Juo užpildomas J.Lukšos asmeninis transportas. Kuras iš laivo yra perpilamas į kanistrus (ant kanistrų yra užrašas "Simona"), kurios išvežamos ir sandėliuojamos vagonėlyje Artojų gatvėje, Klaipėdoje. Iš ten kuras pilstomas į automobilius. Dėl šio beakcizinio laivo kuro nurašymo yra klastojami dienynai – neva laivas plaukia į jūrą, Kuršių marias, o faktiškai stovi prie krantinės. Kapitonas Jonas Skėrys, nepaklusdamas J.Lukšos neteisėtiems reikalavimams pilstyti ir klastoti laivo dienyno įrašus, buvo priverstas atsisakyti kapitono pareigų", – pranešime dėstė B.Bernotas.
J.Skėrys patvirtino, kad tai, kas parašyta B.Bernoto pareiškime, yra teisybė. Jis visa tai ir papasakojęs B.Bernotui. 2013 metų rudenį dėl tų teiginių jis buvęs iškviestas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
"Mane apklausinėjo pareigūnas. Patvirtinau viską, ką buvau sakęs Bernotui. Pasirašiau protokolą. Vėliau sužinojau, kad mano parodymai buvo nusiųsti į Mokesčių inspekciją", – aiškino J.Skėrys.
Jis įsitikinęs, kad ten jo pateikti parodymai ir B.Bernoto rašte išdėstyti teiginiai buvo "užglaistyti".
Neišgirdo detalių
Dėl B.Bernoto pareiškime išdėstytų faktų pirmoji sureagavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ji B.Bernotui atsiuntė pranešimą, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J.Lukšo ir bendrovės "Jūrų navigatorius", nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Toks sprendimas buvęs priimtas po gauto pranešimo tikslinimo surašant protokolą. Detalesnių aplinkybių nei nurodytos pareiškime B.Bernotas paaiškinti negalėjo.
FNTT rašte dėstoma, kad B.Bernotas negalėjo nurodyti, kas realiai nelankęs kursų ir nelaikęs egzaminų, bet sumokėjęs 3 tūkst. litų gavo pažymėjimus. B.Bernotas nurodė, kad tokie asmenys nenori būti žinomi, nes ir jie yra atlikę neteisėtą veiklą mokėdami pinigus.
"Pranešime B.Bernotas nurodo, kad UAB "Jūros navigatorius" už kursų tariamą rengimą ir pažymėjimo išdavimą 2009 metais gavo apie 1 mln. litų. Mano, kad dalis tokiu būdu gautų pajamų galėjo būti neapskaityta UAB "Jūros navigatorius" apskaitoje ir buvo nesumokėti mokesčiai valstybei. Duomenis apie neapskaitomas pajamas ir mokesčių nesumokėjimą jis grindžia tik savo vidiniu įsitikinimu, jokių konkrečių duomenų apie tai neturi", – teigiama FNTT rašte.
Kyla ir logiškas klausimas: ar B.Bernotas privalėjo su diktofonais ar fotoaparatais sekti ir fiksuoti galimus nusižengimus? Ar to netyrėjo daryti atitinkamos tarnybos, gavusios pradinius duomenis apie galimus piktnaudžiavimus? Juo labiau, kad jos žinojo, ką daryti.
"B.Bernotas mano, kad faktus apie realiai sumokėtų pinigų sumas ir jų palyginimą su įmonės apskaitoje apskaitomais pinigais galima nustatyti apklausus asmenis, kuriems laikotarpiu nuo 2009 iki šiol, buvo išduoti laivavedžio pažymėjimai", – išdėstyta FNTT rašte, bet gilesnė analizė kažkodėl nebuvo atlikta.
Įsiplieskė konfliktas
Dar įdomesnė situacija dėl žaliojo dyzelino, kurį į savo automobilį neva pildavosi J.Lukša. Laivo "Simona" kapitonas J.Skėrys FNTT kaip liudytojas buvo apklaustas 2013 metų spalio 23 d.
Jis kapitonu dirbo nuo 2013 m. birželio 6 iki 2013 m. birželio 12 d. Jį į darbą laivo "Simona" kapitonu bendrovėje
"Jūros navigatorius" priėmęs tos įmonės direktorius Andrius. Jo pavardės jis nežinojo, nes visais darbo klausimais bendravęs su J.Lukša.
Ar galėjo taip būti, kad tuo metu oficialiai Lietuvos saugios laivybos administracijoje dirbęs J.Lukša neoficialiai vadovavo ir "Jūrų navigatoriui"?
Kaip ten buvo su žaliais (akciziniais) degalais, pilamas į J.Lukšos asmeninį automobilį? Pagal J.Skėrio parodymus, jam vos pradėjus dirbti laivo kapitonu, į laivą esą pripilta 600 litrų akcizinių degalų. Vykstant laivo remontui, anot kapitono, atėjo nepažįstamas asmuo ir iš laivo į kanistrus įpylė 250 litrų dyzelino, nunešė į vagonėlį Artojų gatvėje. Vėliau į laivą papildyta dar 600 litrų ir išpilta dar 250 litrų akcizinių degalų.
Pats kapitonas tikino degalų nei pylęs, nei nešęs. Jam paklausus, kodėl tai yra daroma, nepažįstamas asmuo paaiškinęs, kad dyzeliną savo automobiliui naudoja J.Lukša ir duoda kitiems asmenims. Jis asmeniškai matęs, kaip vieną kartą dyzelinas buvo pilamas į J.Lukšos automobilį.
J.Skėrio teigimu, jam būnant kapitonu, laivas plaukiojo mažai, dažniausiai buvo remontuojamas ir stovėjo prie krantinės.
Vieną dieną pas jį atėjęs J.Lukša ir jam pateikęs sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kada laivas "Simona" neva atliko plaukiojimus ir nurodė pagal tą sąrašą užpildyti laivo dienyną, nes reikėjo nurašyti laivo degalus, kaip sunaudotus. Pagal pateiktą sąrašą realiai plaukiojimų nebuvo, todėl jis ir atsisakęs pildyti laivo dienyną. Dėl to su J.Lukša keletą kartų konfliktavo ir neapsikentęs savo noru parašęs pareiškimą išeiti iš darbo. J.Lukša jam grasinęs, esą atims kapitono pažymėjimą.
Nors J.Skėrys nurodo, kad iš laivo buvo išpilta iš viso 500 litrų dyzelino, FNTT atsisakė kelti bylą. Nurodė, kad tokio kiekio degalų kaina neviršija 250 MGL sumos (32 500 litų) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pažeidimai padaryti, bet...
Remdamosi FNTT atsisakymu pradėti tyrimą dėl B.Bernoto pareiškime minėtų teiginių, panašiai pasielgė ir kitos žinybos, kurioms buvo siųstas pareiškimas.
Lietuvos saugios laivybos administracija dar 2013 m. gruodžio viduryje pripažino, kad J.Lukša padarė pažeidimus viršydamas savo įgaliojimus dėl laivo M 3979.
Pažeidimai padaryti ir laivams "Chabira" bei DD-503 išdavus vienkartinio reiso liudijimus.
J.Lukšai jokia nuobauda nebuvo skirta. Tuometis Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas E.Zacharevičius aiškino, kad praėjęs terminas tokiai nuobaudai skirti.
Po šitokio atsakymo B.Bernotas pradžioje susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui (2014 m. sausio 30 d), o vėliau ir STT Klaipėdos valdybai (2014 m. balandžio 7 d.) pateikė naują faktą apie laivą LT-9303.
2013 metų birželį šis stovėjo Italijoje, Romoje. Jo pirminės apžiūros aktą pasirašė J.Lukša. Jis lankėsi Romoje, kelionės ir gyvenimo išlaidas apmokėjo laivo savininkė.
B.Bernotas abejojo, ar J.Lukša galėjo atlikti tokią apžiūrą? Mat laivas buvo pramoginis ir tokio tipo laivų apžiūros Saugios laivybos administracijos Nekonvencinių laivų poskyris iš viso negali atlikti.
Pirminės apžiūros akte laivui LT-9303 įrašyta 35 keleivių skaičius. Tai grubus pažeidimas, mat pagal Lietuvos įstatymus, jei laivas plukdo daugiau kaip 12 keleivių, jį privaloma registruoti kaip keleivinį. Tokiu atveju yra taikomi griežtesni reikalavimai, o įgulą privalo sudaryti ne mažiau kaip du nariai: kapitonas ir motoristas-upeivis. Dėl tokio laivo mokami didesni mokesčiai laivo vėliavos valstybei.
Kokią asmeninę naudą vietoje 12 keleivių įrašydamas 35 galėjo turėti J.Lukša? Kodėl Lietuvos saugios laivybos administracija neteisėtai leido J.Lukšai vykti į komandiruotę Italijoje?
Po pirminės apžiūros pramoginis laivas LT-9303 turėjo būti parplukdytas į Lietuvą. Tačiau LT-9303 atsidūrė Prancūzijoje, Nicos uoste.
Lietuvos saugios laivybos administracija į šį uostą vėl komandiravo laivybos inspektorių – tik šį kartą iš Pramoginių laivų poskyrio.
"Bardakas" vidaus laivyboje
"Dėl laivų apžiūros užsienio uostuose yra įvestas visiškas „bardakas“. Anksčiau užsienyje nupirktam pramoginiam laivui leidimą kelti Lietuvos vėliavą išduodavo Lietuvos konsulatai. Laivų registravimo dokumentai būdavo tvarkomi jiems atplaukus į Lietuvą ir apžiūrėjus inspektoriams", – aiškino B.Bernotas.
Jūrų kapitonas ir Lietuvos saugios laivybos administracijos kūrėjas Sigitas Šileris mano, kad perkant pramoginį laivą užsienyje jam parplukdyti į Lietuvą užtektų ir tos šalies, kur anksčiau buvo registruotas laivas, inspektorių patvirtinimo apie tinkamumą plaukti. Bet jei kyla abejonių, Lietuvos inspektoriai turi vykti ir tiesiogiai įvertinti laivą.
Tik tokiais atvejais visada egzistuoja pavojus, kad svetimoje šalyje "pamalonintas" inspektorius prieš kai ką gali ir užsimerkti.
Geriausia tvarka yra jūrinėje laivyboje, kur laivo tinkamumą plaukioti nustato privačios registro kompanijos. Jos turi vardą, jų nėra daug ir dėl bet kokios smulkmenos nerizikuoja savo reputacija.
Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis R.Tarasevičius teigė, kad mažųjų laivų inspektorių komandiruotės į užsienį nėra tokios jau dažnos. Tos komandiruotės Lietuvos valstybės biudžetui nekainuoja. Už jas sumoka laivų savininkai pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos pateiktas ataskaitas išlaidų, kurios skaičiuojamos pagal nustatytą bendrą komandiruočių į užsienį tvarką.
