Kaip skelbiama, G. Nausėda dalyvavo spalio 26-27 dienomis vykusios EVT susitikimuose. Antrąją iš susitikimo dienų buvo numatyti ES šalių vadovų pokalbiai apie Bendrijos ekonomiką, Ukrainą ir migraciją.

Anot portalo delfi.lt,  „The Guardian“ žurnalistai skelbė, kad susitikimas oficialiai baigtas 14.18 val. Belgijos laiku, tačiau, kaip portalui nurodė kariuomenė, prezidentą G. Nausėdą ir jo delegaciją skraidinęs lėktuvas „Spartanas“ iš Briuselio pakilo 14.03 val., o Vilniuje nusileido 17.48 val. Lietuvos laiku.

Anot portalo, po poros valandų, 20 valandą vakaro, Kaune prasidėjo krepšinio klubų Kauno „Žalgirio“ ir „Valencia Basket“ varžybos, kurias „Žalgirio“ arenoje gyvai stebėjo ir prezidentas G. Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.

Ar G. Nausėda skubėjo iš Briuselio tam, kad spėtų į krepšinio rungtynes Kaune? Į šį klausimą prezidento atstovas spaudai R. Jasiulionis neatsakė. Jis nurodė, kad prezidentas EVT kalbėjo apie klausimus, tarp kurių ir „dėl ES teisinių priemonių ir įrankių migracijos iššūkiams spręsti poreikio situacijai prie ES rytinių sienų reikalaujant ryžtingų veiksmų ES lygiu“. R. Jasiulionis  neatsakė, ar G. Nausėda EVT diskusijoje apie migraciją dalyvavo iki galo. Prezidento atstovas taip pat tiksliai nenurodė, kada G. Nausėda išvyko iš Briuselio.

„Išskrido po pietų, leidosi Vilniuje“, – atsakė R. Jasiulionis.

Anot G. Nausėdos atstovo, prezidento darbotvarkė atstovaujant Lietuvai sudaroma vadovaujantis valstybės interesais, siekiant konkrečių strateginių valstybės tikslų.

„Tarptautiniuose santykiuose prezidento dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai planuojami siekiant įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos prioritetus“, – atsakymuose paaiškino R. Jasiulionis.

Kalbėdamas neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis taip pat pabrėžė, kad parama Ukrainai turėtų išlikti ES prioritetų sąrašo viršuje, nurodo Prezidentūra.

„Mūsų greita ir efektyvi karinė parama Ukrainai – tiesiausias kelias link pergalės ir taikos. Koordinuodamiesi su transatlantiniais partneriais turime ukrainiečiams suteikti viską, ko jiems reikia kovoje prieš agresorių. Tam, kad galėtume padėti Ukrainai, patys turime būti stiprūs, mūsų gynybos pramonė turi veikti visu pajėgumu“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas akcentavo ir ES plėtros svarbą, ragindamas priimti sprendimus dėl derybų pradžios su šalimis kandidatėmis dar šiemet.

„ES plėtra yra galimybė suvienyti kontinentą. Ji neturėtų tapti institucinių iššūkių įkaite. Atsižvelgdami į ES plėtros proceso geopolitinę svarbą, pirmiausia turime priimti sprendimus dėl ES plėtros ir tik tuomet kalbėti apie institucines reformas“, – sakė G. Nausėda.

„Ukraina, Moldova ir kitos valstybės turi daryti pažangą įgyvendindamos reformas ir Europos Komisijos rekomendacijas. Šią pažangą turime atitinkamai įvertinti ir priimti sprendimus dėl derybų pradžios dar šiais metais“, – pridūrė jis.

Kaip šią savaitę pranešė „Politico“, Bendrja rengiasi pradėti derybas su Ukraina dėl jos būsimo stojimo į bloką, o oficialaus pranešimo tikimasi jau gruodį.

Kaip ketvirtadienį rašė leidinys „Politico“, likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos (EVT) ES pareigūnai sušvelnino poziciją Pekino atžvilgiu, sutarė dėl reikiamybės išsaugoti diplomatinę taiką su šia šalimi.

Europos politikams klausimas, kaip elgtis su Pekinu, yra keblus, teigia leidinys. Jungtinėms Valstijoms spaudžiant rimtai vertinti Kinijos pavojų saugumui, raginant apsaugoti savo ekonomikas nuo šios šalies, ES įmonių eksportas į Kiniją sudaro 230 milijardų eurų per metus.

Dar nepriimtame EVT deklaracijos projekte rašoma, kad ES vadovai ragina Kiniją spausti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, bet tuo pačiu jame kalbama apie abipusį Bendrijos ir Pekino interesą siekti konstruktyvių ir stabilių santykių.

Kinija teigia palaikanti neutralią poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau tarptautinė bendruomenė kritikuoja Pekiną už tai, kad šis atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

Lietuvos ir Kinijos santykiai yra pašliję nuo tada, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Ketvirtadienį ES šalių lyderiai aptarė sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai. G. Nausėda Briuselyje ragino ES imtis svarstymų dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo.

Prezidentas teigė, kad labai tikėtina, jog pats „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas jau yra Baltarusijoje.

„Labai tikėtina, kad jis jau yra (Baltarusijoje – BNS). Šių serijinių žudikų grupės gali būti ir atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jos gali atsisukti prieš mus“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

G. Nausėda kalbėjo nesutinkantis su kai kurių kolegų nuomone, kad stiprus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas.

„Turime judėti į priekį ir būti ryžtingi, nes dabar yra lemiamas istorijos momentas. Jei dabar nebūsime ryžtingi ir vieningi, rytoj bus per vėlu“, – kalbėjo jis.

Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.

Šių serijinių žudikų grupės gali būti ir atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jos gali atsisukti prieš mus.

Kelių ES šalių narių ir institucijų pareigūnai ketvirtadienį tikino, jog trumpai gyvavusio maišto Rusijoje chaosas ir nestabilumas ne tik privers ES didinti paramą Ukrainai šaudmenimis, bet ir intensyvinti pastangas, kad kovos ir smurtas neišplistų į patį bloką, rašė naujienų agentūra „Associated Press“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios.

G. Nausėda taip pat sakė, kad svarbus klausimas EVT posėdyje bus tolesnė karinė parama Ukrainai, saugumo garantijos.

„Ukrainai labai gerai sekasi įgyvendinti reformas, o prezidentas Volodymyras Zelenskis daug pasakojo apie teisinės sistemos sėkmę, kovos su korupcija priemones“, – teigė šalies vadovas.

Jis taip pat kalbėjo besitikintis, kad derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) bus pradėtos šįmet gruodį. ES pernai suteikė Ukrainai kandidatės į Bendrijos nares statusą.

Pasak šalies vadovo, jei sėkmingai įgyvendins reformas, Moldova, Ukraina ir Sakartvelas nusipelno „teigiamų rezultatų.“

Prezidentas Briuselyje taip pat ragino ES imtis svarstymų dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo.

Naujausias, vienuoliktasis, paketas buvo priimtas birželį. Juo siekiama užkardyti landas apeiti jau anksčiau priimtas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

G. Nausėdos teigimu, 11 sankcijų Rusijai paketas yra „labai svarbus žingsnis, tačiau ne itin didelis“.

„Dėl šios priežasties tikimės, kad bus priimtas 12 sankcijų paketas. Nesiliausiu kartoti, kad „Rosatom“ turėtų būti nubausta, nes tai, ką jie daro, yra tiesiog nepriimtina“, – teigė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat bus kalbama apie ES karines priemones, pagalbos paramą, kurį padėtų atkurti Ukrainą.

„Briuselyje kalbėsime apie tolesnę Europos Sąjungos finansinę pagalbą Ukrainai, apie sankcijas agresorei Rusijai, apie Europos Sąjungos karines priemones, kurios padės kovoti šiandien ir pagalbos paramą, kuri padės atkurti dar stipresnę Ukrainą ateityje“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė G. Nausėda.

Vėliau vykdamas į Briuselį G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nori perduoti žinią apie tolesnę paramą Ukrainai: „Tiek tiesioginę paramą Ukrainai, kuri bus išreikšta finansine-ekonomine parama, bet, kita vertus, taip pat ir politine parama – kiek galima greitesnis priartėjimas prie narystės Europos Sąjungoje“. 

Jeigu tos išvados bus teigiamos, gruodžio mėnesį jau galime pradėti diskusiją ir priimti sprendimą dėl narystės pradžios.

Pasak G. Nausėdos, spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas, kaip Ukrainai sekasi vykdyti rekomendacijas dėl reformų.

„Jeigu tos išvados bus teigiamos, gruodžio mėnesį jau galime pradėti diskusiją ir priimti sprendimą dėl narystės pradžios“, – kalbėjo prezidentas.

ES pernai suteikė Ukrainai kandidatės į Bendrijos nares statusą.

G. Nausėda Briuselyje taip pat ragins ES priimti 12 sankcijų Rusijai paketą

Naujausias, vienuoliktasis, paketas buvo priimtas birželį. Juo siekiama užkardyti landas apeiti jau anksčiau priimtas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Bendrija praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

Taip antradienį šalies vadovas kalbėjo nuotoliniu būdu dalyvaudamas parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje su jos pirmininku Charles'u Micheliu (Šarliu Mišeliu).

Anot Prezidentūros, sesija skirta pasiruošti birželio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiam EVT susitikimui. Pagrindinės susitikimo temos – parama Ukrainai, gynyba ir saugumas, migracija.

Prezidentas taip pat akcentavo būtinybę didinti ES gynybinius pajėgumus, plėsti ES ir NATO bendradarbiavimą, pabrėžė karinio mobilumo svarbą ir ragino ES kolegas šiam klausimui skirti didesnį dėmesį.

Ukraina yra Europa, todėl turime teikti visą reikalingą paramą ir priimti visus reikalingus sprendimus dėl derybų pradžios jau šių metų pabaigoje.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu šiai šaliai Europos finansinė ir karinė parama yra gyvybiškai svarbi. Anot jo, būtina numatyti tolesnę paramą Ukrainai per Europos taikos priemonę ir sutarti dėl ilgalaikio paramos plano, kuris užtikrintų galimybę Ukrainai tęsti kovą su Rusija.

Jis taip pat pridūrė, kad derybas dėl Ukrainos eurointegracijos, priklausomai nuo šalies daromos pažangos vykdant reformas, svarbu pradėti šiemet.

„Net karo sąlygomis Ukraina deda pastangas vykdyti reformas. Jiems jau pavyko daug pasiekti eurointegracijos kelyje. Ukraina yra Europa, todėl turime teikti visą reikalingą paramą ir priimti visus reikalingus sprendimus dėl derybų pradžios jau šių metų pabaigoje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Europos lyderiai per ateinantį susitikimą turi sutarti dėl tolesnio sankcijų Rusijai politikos griežtinimo ir derybų dėl 12-ojo sankcijų paketo pradžios.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Anot jos, susitikime su Europos Sąjungos vadovais Lietuvos prezidentas kalbės apie būtinybę nepasiduoti sankcijų nuovargiui.

„Prezidentas kalbės, kad sankcijų politiką turime tęsti, kad nevalia pasiduoti sankcijų nuovargiui ir kad tikimės 11-ojo sankcijų paketo“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, Rusijos korporacijos „Rosatom“ vadovai turėtų būti sankcionuoti už sukeltą branduolinį pavojų Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Dar vis yra aukštų pareigūnų, kurie nėra sankcionuoti, tarp jų ir „Rosatom“ vadovai, kurie atsakingi už Zaporižios elektrinės situaciją ir visą tą potencialų branduolinį pavojų, kurį ši elektrinė patiria“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

EVT posėdis Briuselyje vyks kovo 23–24 dienomis.

„Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas: aš tikrai nenoriu užbėgti į priekį ir pasakyti, kokios jos bus, bet jeigu jos bus teigiamos, tai iš tikrųjų labai logiškas žingsnis bus Europos Vadovų Taryboje spręsti klausimą dėl derybų narystės pradžios“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis penktadienį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio taip pat sakė besižavintis nuo Rusijos besiginančios šalies pastangomis siekiant didesnės integracijos su Europos Sąjunga.

„Galiu tik išreikšti susižavėjimą ir nuostabą, kad nepaisant labai sudėtingų aplinkybių ir kad šalis yra karo įkarštyje, jie sugeba puikiai ir kartais gal net geriau nei kitos šalys taikos sąlygomis įgyvendinti tas ES rekomendacijas“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, jog galėtų būti plečiamas Europos investicijų banko mandatas, siekiant, kad jis „būtų pasirengęs plačiau finansuoti gynybos industriją“.

Pasak G. Nausėdos, tai padėtų didinti Europos strateginę autonomiją o „šiek tiek ilgesniu laikotarpiu“ taptų veiksminga parama Ukrainai.

Ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kreipdamasis į ES šalių vadovus pabrėžė, kad Bendrijos lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija ir jos instrumentalizavimu.

Pasak prezidento, Lietuva 2021-aisiais tapo Baltarusijos režimo orkestruoto nelegalių migrantų antplūdžio taikiniu ir kaip niekas kitas supranta, kaip svarbu tinkamai saugoti ES išorines sienas. Šalies vadovas taip pat pabrėžė strateginės komunikacijos svarbą ir būtinybę dirbti su trečiosiomis šalimis, kur aktyviai yra platinama dezinformacija migracijos į ES tema.

Austrija, Danija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovakija pirmadienį išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui).

Šalys teigė, kad „pats laikas“ taikyti „visapusišką Europos... požiūrį į visus atitinkamus migracijos maršrutus“, kad būtų sprendžiama nelegalios migracijos problema.

Laiške raginama skirti „papildomą finansinę paramą“ iš esamo biudžeto, kad būtų sustiprintos „atitinkamos operatyvinės ir techninės priemonės, skirtos veiksmingai sienų kontrolei“.

Jame taip pat raginama „pagreitinti sklandaus trečiųjų šalių piliečių grąžinimo“ procedūrą ir sudaryti naujas partnerystes ir susitarimus su saugiomis trečiosiomis šalimis.

Kai kurios valstybės narės susiduria su „tokiais atvykėlių ir prašymų skaičiais, kurie prilygsta arba yra didesni nei per 2015 ir 2016 metų migracijos krizę“, priduriama laiške.

Sausio pabaigoje ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) sakė esanti įsitikinusi, kad prieglobsčio reforma, dėl kurios diskutuojama nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, bus priimta iki 2024 metų Europos Parlamento rinkimų.

ES savo sienų apsaugai 2021–2027 metų laikotarpiu skyrė šešis milijardus eurų.

Kelios šalys, įskaitant Austriją, paragino ES skirti lėšų tvoroms prie bloko išorės sienų stiprinti, kad būtų sumažintas prieglobsčio prašytojų srautas.

Tačiau EK iki šiol nebuvo linkusi to daryti, sakydama, kad „sienų ir spygliuotų vielų statymas“ nėra tinkamas sprendimas.

Prieš ketvirtadienį vykusį susitikimą G. Nausėda žurnalistams pabrėžė būtinybę tobulinti Bendrijos teisės aktus, jog šie atlieptų Lietuvoje kilusią migrantų krizę, šalies pareigūnų vadinamą Baltarusijos režimo hibridine ataka.

Jis taip pat ragino aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant atgrasyti migrantus nuo apgaulingų pažadų lengvai patekti į ES.

2021-aisiais Lietuva susidūrė su neteisėtai į šalį iš Baltarusijos bandančių patekti užsieniečių antplūdžiu. Tais pačiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.