Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje Vilniuje – tikrai ne šventinės nuotaikos. Jos vadovai bando suprasti, kas galėjo pavogti brangakmenius, kurie keliavo siuntoje į Lietuvą. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su „The Factory by Ribas“ įkūrėja Dana Ribas.

– Pagal braižą kalbama apie dešimtmečio vagystę, nes tai yra deimantai. Jie pavogti kelionėje iš Izraelio į Lietuvą. Kaip viskas įvyko?

– Laukėme siuntos. Joje šį kartą buvo tik deimantai. Turėjo atvežti kurjeris, tačiau mums paskambino ryte ir pasakė, kad su siunta yra kažkas įtartino, todėl norėjo, kad atvažiuotumėme patys ir atidarytumėme prie jų. 

– Jūs atvykote į siuntų įmonės ofisą?

– Taip, atvykome į įmonės „Fedex“ ofisą. Atidarėme siuntą – viskas buvo išplėšta ir pavogta.

– Kaip atrodė siunta: kokio ji dydžio, kokie plėšimo bruožai?

– Tai – nedidelė dėžutė „Fedex“ įpakavime. Vidurinė dėžutė, kuri buvo viduje, buvo išplėšta ir viskas paimta.

– Tos įmonės atstovai, kurie teikia siuntų paslaugas, kada jie pamatė, kad dėžė atrodo suniokota? Tai vyko Lietuvoje ar labiau tikėtina, kad dar kitoje šalyje?

– Sunku pasakyti, nes siunta praeina ir muitinę. Tai muitinė turi atlikti patikrinimą. Šitai yra sunkiai suprantama, nes muitinėje praėjo patikrinimą, atėjo į „Fedex“ ir nežinau, kada jie tai pastebėjo.

– Jie nepasakė, ar tai muitininkai jiems pranešė, ar jie patys pastebėjo?

– Ne.

– Kas pavogta?

– Pavogta 117 laisvųjų deimantų. Ne juvelyrinių dirbinių, o deimantų, kurie buvo užsakyti klientų. 

– Kuo šie deimantai ypatingi?

– Ši siunta nebuvo tokia didelė, nes kelis nuostolius mes patyrėme anksčiau. Dirbant su „Fedex“ vagystės prasidėjo kovo mėnesį. Jau yra pavogtos šešios siuntos. Mes ilgą laiką nesinaudojome „Fedex“ siuntų paslaugomis, siuntas siuntėme kitu keliu, o dabar vėl – vos tik išsiuntėme su „Fedex“. Galvojome, kad nepamatys. Vagys gali peršviesti, bet aukso gaminiai matomi, o deimantų nesimato, bet mums atėjo išvogta siunta.

– Koks nuostolis?

– Tai buvo nedideli deimantai, kurių vertė – 27-30 tūkstančių eurų. Tačiau mums dar yra ir toks nuotolis, kad klientai laukė savo užsakymų, kurių negaus. Mes neturime kaip paaiškinti. Jei klientui paaiškiname, kad siunta buvo pavogta, jie galvoja, kad mes meluojame.

– Kam šie deimantai naudojami?

– Žiedams, auskarams, apyrankėms – viskam.

– Jūs bendradarbiaujate su Izraeliu. Kaip reagavo jūsų partneriai? Kaip ir kada jiems pranešėte?

– Aš pranešiau jiems iš karto, kai mūsų administracijos darbuotoja nuvažiavo į „Fedex“, atidarė ir pamatė. Nufotografavome visą vaizdą, kaip atrodo, ir išsiuntėme. Jie buvo labai nustebę ir pasakė, kad siunčia kasdien 7-10 siuntų po visą pasaulį ir niekada nėra buvę, kad būtų pavogta siunta.

– Kas prieš tai buvo pavogta?

– Prieš tai buvo pavogti juvelyriniai dirbiniai. Pirma vagystė įvyko kovo mėnesį, paskui balandį per dieną buvo dvi vagystės – viena siunta keliavo iš Izraelio, kita – iš Paryžiaus – garsiausio ženklo siunta. O kitą dieną buvo pavogta dar viena siunta. Per dvi dienas pavogtos trys siuntos. Daugiau su „Fedex“ nebesiuntėme, nes bijojome, kadangi patyrėme daug nuostolių. Tuo tarpu Kaune atidarėme didžiulį saloną, kuriam buvo skirtas visas prekių asortimentas, o mes likome be jo. Dar buvo toks atvejis, kai prieš du tris mėnesius siuntos nuvažiavę paimti mūsų darbuotojai, vietoj jos atsivežė labai didelius maišus ir pasakė, kad negali jų įkelti, nes jie – sunkūs. Pasakiau, kad taip negali būti, nes tai – nedidelės dėžutės. Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai. Paskambinau ir sakau: „Jūs gal ne tą siuntą atvežėte?“. Sako: „Ai, taip. Rytoj kurjeris atvažiuos paimti“, ir viskas. Atvažiavo kurjeris, pasiėmė, išvažiavo, net nepažiūrėjęs, ar tai siuntai nieko neatsitikę.

Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai.

– Kaip reagavo teisėsauga? Jei anksčiau vyko vagystės, tai jie ir anksčiau buvo pradėję ikiteisminius tyrimus.

– Buvo pradėję, bet nutraukdavo ir mes niekaip nesupratome, kodėl nutraukia ikiteisminį tyrimą. Klausiau, aiškinausi, bet niekas konkrečiai nieko mums nepasakė.

– Kaip buvo šį kartą?

– Jie visada atvažiuodavo, fiksuodavo. Su policijos atstovais prasėdėdavome po keturias penkias valandas ir nieko iš to – vis nutyla. Bandėme skambinti ir į „Fedex“ – visur, nes matėme, kad su galva atsitrenkiame tarsi į sieną – niekas nekreipia dėmesio.

Visus aukos surastos netoli Indianapolio tarptautinio oro uosto esančiame „FedEx“ objekte, kur užpuolikas pradėjo šaudyti, spaudos konferencijoje sakė miesto policijos atstovė Genae Cook (Dženi Kuk).

Dar mažiausiai keturi žmonės nuvežti į ligoninę, vieno jų būklė kritinė, nurodė policija. Kitiems dviem nukentėjusiems žmonėms pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, jie išleisti namo.

Užpuolikas, kurio tapatybė dar nenustatyta, po šaudynių nusižudė, pranešė policija.

Vienas liudininkas, sakęs, kad dirba tame objekte, televizijai WISH-TV pasakojo išgirdęs daugiau kaip dešimt šūvių ir matęs vyrą su ginklu.

„Mačiau vyrą su kažkokiu automatu“, – sakė Jeremiah Milleris (Džeremaja Mileris).

G. Cook žurnalistams sakė, kad policininkams ketvirtadienį po 23 val. atvykus į įvykio vietą, objekte vis dar buvo šaudoma. Pasak atstovės, policija mano, kad užpuolikas nusižudė ir kad pavojaus visuomenei nebėra.

„FedEx“ atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad objekte buvo šaudoma, ir sakė, kad kompanija bendradarbiauja su pareigūnais.

„Žinome apie tragišką šaudymo [incidentą] mūsų objekte netoli Indianapolio oro uosto, – sakoma kompanijos pareiškime. – Saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas, mintimis esame su visais nukentėjusiaisiais.“

Pranešama, kad tame objekte dirba daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.

Kitas objekto darbuotojas Timothy Boillatas (Timotis Boilatas) WISH-TV sakė matęs įvykį ir maždaug 30 suvažiavusių policijos automobilių.

„Išgirdęs šūvius pamačiau ant grindų vieną lavoną, – pasakojo jis. – Laimei, buvau pakankamai toli ir jis (užpuolikas) manęs nematė.“

Kitas vyras televizijai WTTV sakė, kad užpuolikui pradėjus šaudyti buvo sužeista jo dukterėčia, sėdėjusi savo automobilio vairuotojo vietoje.

„Ją pašovė į kairę ranką, – sakė Parminderis Singhas. – Jai viskas gerai, dabar ji ligoninėje.“

Pasak vyriškio, jo dukterėčia užpuoliko nepažinojo.

Darbuotojų šeimų nariai susirinko viename vietos viešbutyje laukti žinių apie artimuosius. Kai kas sakė, kad darbuotojams per darbo pamainas objekte neleidžiama turėti savo telefonų, todėl sunku su jais susisiekti, pranešė televizija WTHR-TV.

Šaudynių virtinė

Pastarosiomis savaitėmis Jungtinėse Valstijose būta kelių šaudynių. Praėjusio mėnesio pabaigoje Kalifornijos pietuose viename biurų pastate buvo nušauti keturi žmonės, tarp jų vaikas.

Kovo 22 dieną dešimt žmonių buvo nušauta bakalėjos parduotuvėje Boulderyje Kolorado valstijoje.

Keliomis dienomis anksčiau Atlantoje Džordžijoje užpuolikas SPA centruose nušovė aštuonis žmones, tarp jų šešias azijiečių kilmės moteris.

Kiekvienais metais šalyje nuo šaunamųjų ginklų žūsta kone 40 tūkst. žmonių. Daugiau kaip pusė šių incidentų būna savižudybės.

Ginklų kontrolės klausimas JAV yra politiškai itin jautrus.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šį mėnesį paskelbė šešias priemones, turinčias padėti spręsti smurto panaudojant šaunamuosius ginklus krizę.

„Tai tarptautinė gėda, – Baltuosiuose rūmuose Kongreso nariams ir ginklų kontrolės aktyvistams sakė demokratas J. Bidenas. – Užteks maldų. Laikas imtis veiksmų.“

Priemones iškart užsipuolė respublikonai; vienas partijos lyderių Atstovų Rūmuose Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) jas pavadino nekonstitucinėmis.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai penktadienį rengia susitikimą Briuselyje, kuris vyks netylant šurmuliui dėl nutekintos informacijos apie Liuksemburgo mokestines lengvatas didžiulėms tarptautinėms kompanijoms.

Šios informacijos paviešinimas įstūmė į nemalonią padėtį buvusį Liuksemburgo hercogystės premjerą, naująjį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Finansų ministrai taip pat tikisi, jog pavyks išspręsti ginčą dėl reikalavimų Didžiajai Britanijai papildomai sumokėti į ES biudžetą 2,1 mlrd. eurų. Kai kurie jų ketvirtadienį sakė, jog tikėtina, kad gali būti susitarta dėl mokėjimo dalimis.

J.-C.Junckeris į kritikos ugnį pateko ketvirtadienį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.

Šių faktų paviešinimas gali pakenkti vos prieš savaitę prie Europos Komisijos vairo stojusiam J.-C.Junckeriui, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas sakė, kad politikos veterano šios informacijos paskelbimas neišmušė iš vėžių. Vis dėlto jis nedalyvavo ketvirtadienį planuotoje viešoje paskaitoje kartu su buvusiu Europos Komisijos vadovu Jacques'u Delors'u (Žaku Deloru).

M.Schinas, kuris valandą kantriai atsakinėjo žurnalistams, užvertusiems jį klausimų lavina, pabrėžė, kad ES konkurencijos priežiūros pareigūnai jau tiria, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „ Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.

J.-C.Junckerio atstovas sakė, kad jei bus nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė taisykles, „hercogystė turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“.

Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus ir tikisi susidaryti „labai aišku vaizdą“ šiuo opiu klausimu.

M.Vestager pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybėms atkakliai stengiantis suderinti naujas taisykles, dėl kurių tarptautinės bendrovės netektų galimybės nevaržomos naudotis mokesčių rojais visame pasaulyje, „nuotaikos“ dėl mokesčių „visiškai pasikeitė“.

Smūgis J.-C. Junkerio patikimumui

Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų,.

J.-C.Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.

Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.-C.Junckeris atsakė, jog nori, kad Europos Komisija atliktų nepriklausomą tyrimą, ir nesikiš į jos darbą.

Tačiau tai nepadėjo jam išvengti kritikos, o žaliųjų frakcijos Europos Parlamente vadovas Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) pareiškė, jog paviešinti faktai yra „didžiulis smūgis“ J.-C.Junckerio patikimumui.

Sąraše - ir „Burberry“, „Heinz“

Tyrimą atlikusi ICIJ teigia, kad tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė „ PricewaterhouseCoopers“ 2002-2010 metais padėjo tarptautinėms bendrovėms užsitikrinti ne mažiau kaip 548 sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo.

Iš dokumentų paaiškėjo vadinamųjų išankstinių susitarimų dėl mokesčių (Advance Tax Agreements) – iš anksto suderėtų susitarimų, kuriuose nustatoma, kaip bendrovės bus apmokestinamos, – detalės. ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose.

ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.

Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.

Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna (Pjeras Gramenja), ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti euro zonos šalių ministrų susitikime, sakė, kad anksčiau tokia praktika buvo „visiškai teisėta“, tačiau dabar etiniu požiūriu ji gali nebeatitikti nūdienos normų.

Analogiški tyrimai atliekami dėl Airijos mokestinių susitarimų su technologijų milžine „Apple“ ir Nyderlandų susitarimų su didžiausiu pasaulyje kavinių tinklu „ Starbucks“.

Londono miesto universiteto tarptautinės politikos profesorius Ronenas Palanas sakė, kad ICIJ tyrimas yra „veiksnys, keičiantis žaidimo taisykles“, ir Liuksemburgui jis padarys ne mažiau žalos nei buvo padaryta Šveicarijai ir Lichtenšteinui anksčiau nutekinta informacija“.

Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“.

„Kova su mokesčių vengimu turi būti pasaulinė“, - pabrėžė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas).

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) sakė, kad Liuksemburgas dar turi „daug nuveikti“, kad pagerintų savo mokesčių politiką.

Kitas svarbus klausimas, kurį teks spręsti ES finansų ministrams – Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atsisakymas apmokėti jo šaliai Bendrijos pateiktą 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) sąskaitą, kuri turi būti padengta iki gruodžio 1 dienos.

Britanijos lyderis pareiškė, kad toks reikalavimas yra „nepriimtinas“ ir didina tikimybę, kad jo šalis nubalsuos pasitraukti iš ES per referendumą, planuojamą surengti 2017 metais.

Tuo tarpu Nyderlandai turi papildomai sumokėti 642 mln. eurų (2,22 mlrd. litų).

Europos Sąjunga (ES) jau tiria Liuksemburgo mokestines lengvatas pasaulinėms įmonėms ir imsis veiksmų, jei tai bus būtina, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovas spaudai.

Jis tai pareiškė po to, kai buvo paskelbti nutekinti dokumentai apie šiuos susitarimus. Paviešinus informaciją apie juos, dėmesio centre atsidūrė vos savaitę Europos Komisijos pirmininko poste dirbantis Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), kuris prieš tai beveik du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

Spalį ES konkurencijos priežiūros pareigūnai pranešė oficialiai tiriantys, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.

„Jei sprendimas bus nepalankus, Liuksemburgas turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“, - naujienų agentūrai AFP sakė buvusio Liuksemburgo premjero J.-C.Junckerio atstovas Margaritis Schinas.

Dabar šį klausimą turės spręsti naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager), šiame poste pakeitusi Joaquiną Almunią (Choakiną Almuniją), nurodė M.Schinas.

„M.Vestager atliks savo darbą, nėra ką daugiau daryti. Ji perims visus J.Almunios dosjė; jei sprendimas bus nepalankus, ji imsis griežtų priemonių“, - sakė J.-C.Junckerio atstovas spaudai.

Tiriamąja žurnalistika užsiimančios organizacijos paskelbti dokumentai rodo, kad šimtai didžiųjų pasaulinių kompanijų, tarp jų „Pepsi“, IKEA ir „FedEx“, buvo sudariusios slaptus susitarimus su Liuksemburgu, kad išvengtų šimtų milijardų dolerių mokesčių.

Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists) teigia peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, kurie, pasak jos, rodo, kad maždaug 340 įmonių gali būti susijusios su Liuksemburgu dėl specialių mokestinių susitarimų.

Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.-C.Junckeris sakė „turįs savo minčių“ apie šį reikalą, tačiau nesiims jokių veiksmų nenorėdamas paveikti ES tyrimo, „nes tai būtų nepadoru“.

Mažiausiai devyni žmonės, daugiausiai moksleiviai, žuvo ketvirtadienį vilkikui susidūrus su autobusu, kuriuo grupė paauglių važiavo į atvirų durų renginį viename koledže šiaurės Kalifornijoje, pranešė valstijos policija.

Dar per 30 žmonių buvo sužeisti, kai greitųjų siuntų bendrovės „FedEx“ sunkvežimio vairuotojas apie 17 val. 30 min. vietos (penktadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku nesuvaldė savo mašinos, kirto skiriamąją juostą automagistralėje „Interstate 5“ šonu nubloškė vieną lengvąjį automobilį ir kaktomuša rėžėsi į autobusą, pranešė Kalifornijos kelių policijos atstovė Tracy Hoover (Treisi Huver).

Be vairuotojo, tame autobuse buvo 44–48 moksleiviai ir 3–4 jų palydovai, vykę į Humboldto (Humbolto) valstybinį universitetą, pridūrė policijos atstovė Lacey Heitman (Leisi Heitman).
Ta avarija įvyko netoli Orlando miestelio, esančio už 150 kilometrų į šiaurę nuo Sakramento miesto.

Per susidūrimą žuvo „FedEx“ vilkiko ir autobuso vairuotojai, nurodė Kalifornijos kelių policija ir universitetas. Tarp žuvusiųjų taip pat yra septyni moksleiviai, informavo televizijos ABC vietos padalinys.