Feliksas Dobrovolskis teigia, kad yra mažai sistemų, galinčių atlaikyti tokį krūvį. Jis primena, kad tai ekstremali situacija.

„Faktas yra toks, kad tai yra didelis išbandymas tiek ryšio operatoriams, tiek paslaugų tiekėjams, nes mes tokioje situacijoje atsidūrėme pirmą kartą, kai praktiškai visi jungiasi į vieną sistemą ir natūralu, kad yra mažai sistemų, kurios galėtų atlaikyti tokį krūvį. Visgi tai yra ekstremali situacija“, – BNS sakė F. Dobrovolskis.

Nepaisant to, jis teigė, kad ryšių tinklai kol kas atlaiko padidėjusius krūvius, nors interneto greitis vartotojams gali būti ir sulėtėjęs.

„Vienareikšmiškai internetas šiek tiek lėtėja, nes auga vartotojų skaičius, o pralaidumas irgi yra ribotas. Aišku, operatoriai plečia savo pralaidumus, kai pasiekiamas tam tikras slenkstis, jie yra pasiruošę“, – teigė RRT vadovas.

Anot F. Dobrovolskio, siekiant sumažinti tinklo apkrovą, reikėtų, jei yra galimybė, mokytis nenaudojant vaizdo srauto, vertėtų atsisakyti filmų peržiūrų, kompiuterinių žaidimų, įvertinti, kur stovi maršrutizatorius ir galbūt perkelti jį į vietą, kur būtų mažiau trukdžių ir, jei galima, mobilų ryšį pakeisti į fiksuotą internetą.

Pasak jo, nuotoliniam mokymui turėtų pakakti ryšio su 5 megabitų per sekundę (mbps) parsisiuntimo sparta ir 2 mbps išsiuntimo sparta.

Jis teigė neturįs duomenų, kiek tinklo apkrova padidėjo pirmadienį, tačiau praėjusią savaitę ji augo  apie 30 proc.

Socialiniuose tinkluose tėvai pirmadienį piktinosi nepasiekiamomis „Tamo“, „Eduka“,  „Mano dienynas“ informacinio mokymo sistemomis.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič teigė, kad mokykloms penktadienį buvo išplatintos Ryšių reguliavimo tarnybos rekomendacijos, kaip išvengti tokių situacijų.

Dėl plintančio koronaviruso paskelbto karantino metu iki šiol mokiniai oficialiai dvi savaites atostogavo. Pirmadienį atnaujintas ugdymo procesas nuotoliniu būdu.

Valstybės institucijos tikisi rasti alternatyvų būdą, kaip kovoti su incidentais internete, nepažeidžiant asmenų privatumo. Anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, neatsisakoma idėjos iš interneto paslaugų teikėjų gauti informaciją apie vartotojų elgseną.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui, RRT trečiadienį pranešė atsisakanti reikalavimo interneto tiekėjams teikti interneto vartotojų duomenis.

„Bandėme išaiškinti, kad mūsų iniciatyva niekaip nesusijusi su asmens duomenimis. Tačiau siekiant kompromiso sustabdėm prašymą, kad užbaigtume konsultacijas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir grįšime su alternatyviais pasiūlymais, kurie būtų ne tokie kontraversiški ir būtų užtikrinta, kad asmens duomenys niekaip nefigūruos toje veikloje, kurią Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo, siekdama šalinti incidentus kibernetinėje erdvėje“, - BNS sakė RRT Tinklų ir informacijos priežiūros departamento direktorius Rytis Rainys.

Anot jo, sprendimą nereikalauti interneto paslaugų teikėjų duomenų apie vartotojus lėmė ir visuomenėje kilęs nepasitenkinimas.

„Labai aiškiai norėjome pasakyti, kad visos techninės informacijos, kurią mes gauname, su asmens duomenimis niekaip neįmanoma susieti. Bet vien tik tai, kad yra įtarimai, nuogastavimai visuomenėje, kad yra jautrus asmens duomenų klausimas, buvo atsižvelgta į tokią reakciją ir poziciją. Mūsų intencija nėra asmens duomenys“, - aiškino R.Rainys.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas BNS teigė, kad RRT direktoriaus įsakymu tarnyba negali reikalauti duomenų iš tiekėjų.

„Tokius duomenis būtų galima gauti tik jeigu būtų numatyta kažkokiame įstatyme, o kadangi jokiame įstatyme nenumatyta, tai jie neturėtų gauti tokių duomenų, todėl galima sakyti, kad atstatytas teisingumas“, - BNS sakė A.Kunčinas.

Integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad vien informacijos surinkimas savaime nedidina saugumo, o galbūt net priešingai. Anot jo, norint rinkti duomenis, interneto vartotojai turės atsisakyti dalies savo privatumo.

„Todėl šis klausimas vertas platesnės visuomenės diskusijos - kiek privatumo esame pasiryžę paaukoti dėl noro vienose rankose sutelkti tokius duomenis“, - BNS komentavo A.Bubnelis.

Anot R.Rainio, RRT jau turi kelis alternatyvius pasiūlymus, tačiau kol kas nenorėjo jų atskleisti. Jis taip pat pridūrė, kad alternatyvos tarnybai suteiks mažiau duomenų ir dėl to jai gali nepavykti efektyviai kovoti su incidentais.

A.Kunčino teigimu, viena iš alternatyvų galėtų būti ne visų duomenų apie interneto vartotojus rinkimas.

„Vienas kelias galėtų būti, kad galima būtų rinkti ne visus duomenis. Šiuo metu yra kuriamas kibernetinio saugumo įstatymas. Gal su juo bus galima pažiūrėti, kaip spręsti tas problemas. Kol kas yra daug kelių, bet kuris bus pasirinktas dabar negali atsakyti“, - kalbėjo A.Kunčinas.

R.Rainio teigimu, dėl naujų siūlymų su Duomenų apsaugos tarnyba ir interneto tiekėjais tikimasi susitarti kitų metų pradžioje.

Rugsėjo viduryje RRT kreipėsi į interneto paslaugų teikėjus prašydama jų ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.

Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš interneto paslaugų teikėjų pareikalavo pradėti teikti duomenis apie vartotojų elgseną tinkle, rašo 15min.lt.

Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Rašte, kuris buvo išplatintas rugsėjo viduryje visiems interneto paslaugų tiekėjams Lietuvoje, buvo reikalaujama ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.

Į ginčą įsitraukusi Valstybinė asmens duomenų inspekcija konstatavo, kad RRT vadovo prašymas neturi prieštarauti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Jame numatyta, jog asmens duomenys yra ir asmens IP adresas, todėl tarnybos reikalaujami vartotojų duomenys negali būti teikiami.

Informacinių technologijų specialistai taip pat nurodo, kad galimybę rinkti tokius duomenis numato Operatyvinės veiklos įstatymas, tačiau tai leidžiama daryti tik teisėsaugos institucijoms.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), spalio pabaigoje įspėjusi Lietuvos paštą dėl naujos siuntų gabenimo tvarkos, naujų pasiūlymų iš pašto tikisi sulaukti iki šių metų pabaigos.

Kaip BNS informavo RRT direktoriaus pavaduotojas Henrikas Varnas, trečiadienį susitikime su Lietuvos pašto atstovais šie pristatė siūlymus, kaip keisti smulkių siuntų gabenimo tvarką.

„Kad siuntų apdorojimas būtų geresnis, yra trys formatai: mažas, vidutinis ir maksimalus. Jie (Lietuvos paštas – BNS) galvoja juos pasiūlyti. Kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų kainas, jiems galutinai suformulavus ir pateikus tą pasiūlymą, tarnyba nustatyta tvarka vertins kainų ribas“, - sakė H.Varnas.

H.Varno teigimu, tarnyba galutinių Lietuvos pašto pasiūlymų laukia dar šiais metais.

„Galvojame, kad gal dar šiemet jie (Lietuvos paštas - BNS) pateiks pasiūlymą arba kitų metų pradžioje, tada Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinės“, - kalbėjo RRT direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvos paštas nuo lapkričio 1 dienos įvedė naują tvarką, pagal kurią smulkių siuntų gabenimas labai pabrango - kilus klientų nepasitenkinimui, paštas tuomet atsisakė savo ketinimų.

RRT tuomet įspėjo Lietuvos paštą, kad naujoji tvarka pažeidžia teisės aktus. RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis tuomet BNS sakė, kad paštui neatsižvelgus į tarnybos rekomendaciją, bendrovei bus taikomos sankcijos, galinčios siekti iki 3 proc. metinių pajamų.

Lietuvos paštas nuo lapkričio 1 dienos buvo numatęs sunkesnes nei 2 kilogramai siuntas, kurių ilgis, plotis ir storis viršija atitinkamai 35, 26 ir 2 centimetrų, registruoti kaip siuntinius.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kol kas išsamiau nekomentuoja pradėto rytimo dėl mobiliųjų ryšių operatorių perduodamos informacijos Bendrajam pagalbos centrui. Pasak RRT vadovo Felikso Dobrovolskio, to daryti negalima, kol nėra išvadų.

„Sprendimas yra nepriimtas, vyksta tyrimas, laukiame informacijos raštu. Posėdžio metu uždavėme klausimus žodžiu, posėdis buvo protokoluojamas. Kol tyrimo išvadų neturime, mes nekomentuosime informacijos, kurią gavome tiek posėdžio metu, tiek raštu gausime artimiausiu metu. Dalyvavo visi trys mobilūs operatoriai („Bitė“, „Omnitel“ ir „Tele2“ - BNS), visiems buvo užduoti identiški klausimai“, - po posėdžio žurnalistams sakė F.Dobrovolskis, pranešė LRT radijas.

Pasak jo, tyrimu bandoma išsiaiškinti, ar operatorių įranga atitinka reikalavimus bei kaip jie teikia informaciją BPC.

„Tyrimo esmė yra išsiaiškinti visgi, ar operatoriai laikosi tarpusavio susitarimo su bendruoju pagalbos centru, ar jų įranga atitinka jiems keliamus techninius reikalavimus, taip pat aiškinamės dėl perduodamos informacijos, apie geografinę vietą, kai yra SIM kortelė telefone arba jos nėra“, - teigė RRT vadovas.

Ryšių reguliavimo tarnyba tyrimą atlieka po to, kai praėjusį šeštadienį Bendrajam pagalbos centrui, kurio pagalbos prašė Panevėžio rajone vėliau nužudyta 17-metė, nepavyko nustatyti jos buvimo vietos.

RRT Eletroninių ryšių departamento direktorius Viktoras Syrusas antradienį teigė, kad pirminė tyrimo informacija bus žinoma ir Vidaus reikalų ministerijai pateikta penktadienį. Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kuris iš mobiliojo ryšio operatorių neperdavė svarbios informacijos.

"Omnitel" antradienį pranešė, kad savo lėšomis per tris mėnesius ketina įdiegti sprendimą, kuris BPC perduotų duomenis apie vietą, net jeigu skambinančiojo telefono aparate nėra SIM kortelės.

Kiti mobiliojo ryšio operatoriai - "Tele2" ir "Bitė" teigia, kad BPC naudojama vietos nustatymo paslauga, skambinant iš "Tele2" ir "Bitės" tinklų, veikia, kai telefone nėra SIM kortelės – tokiu atveju vieta nustatoma pagal unikalų telefono IMEI kodą.