„Nekomercinio kino pasaulyje kritikų balsas yra itin svarus – jie ne tik padeda atsirinkti tarp gausybės filmų, bet ir jų žodis dažnai padeda atrakinti filmą, jį praplėsti. Matome, kad ir „Kino pavasario“ žiūrovams tai svarbu – programa „Kritikų pasirinkimas“ yra viena populiariausių festivalyje. Todėl visuomet labai smalsu pamatyti, ką iš mūsų atrinktų filmų išskirs užsienio kritikai“, – sako „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė.

Šiemet filmus vertino ir juos į programą „Kritikų pasirinkimas“ rinko gerai žinomų kino kritikų komanda: Esin Kucuktepepinar, Arielis Schweitzeris, Marta Balaga, Carmen Gray, Adamas Krukas, Laurence Boyce, Neilas Youngas. Jų kino filmų recenzijos publikuojamos tokiuose leidiniuose kaip „Screen“, „The Guardian“, „Sight&Sound“ ir „Cahiers du Cinéma“.

A. Račaitytės teigimu, šiemet kritikų atrinkti filmai pasižymi didžiule žanrine ir temine įvairove: nuo ekscentriškos absurdo komedijos iki intriguojančios dokumentikos, nuo realistinių istorinių įvykių rekonstrukcijos iki magiškuoju realizmu išreiškiamos postkolonijinės realybės.

Įtempta psichologinė drama ir ekscentriškos komedijos

Šiemet daugiausia kritikų balsų surinko įtempta psichologinė drama „Quo Vadis, Aida?“, atrinkta ir į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje. Bosnių režisierė Jasmila Žbanić žiūrovą nukelia į 1995-ųjų liepą, mažą Srebrenicos miestelį, kurį užima serbų armija. Jungtinių Tautų (JT) vertėjos Aidos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie tikisi rasti prieglobstį JT stovykloje. Turėdama priėjimą prie itin slaptos informacijos Aida turi priimti sunkius, jai ir jos šeimai lemtingus sprendimus.

Kadras iš filmo „Quo Vadis, Aida?“.

Režisierė J. Žbanič, kurios drama „Quo Vadis, Aida?“ įvertinta publikos apdovanojimu Roterdamo kino festivalyje ir pristatyta Venecijos festivalio pagrindinėje programoje, gerai pažįstama „Kino pavasario“ žiūrovams: anksčiau festivalyje rodyti net trys jos filmai „Meilės sala“ (2014), „Tiems, kurie nepasakoja istorijų“ (2013), „Pakeliui“ (2010). Antrąją vietą „Kritikų pasirinkime“ užėmė ekscentriška absurdo komedija „Toro“ (Mandibles). Garsaus prancūzų muzikanto ir režisieriaus, praminto kino chuliganu, Quentino Dupieux juodojo humoro komedija „Zomša“ pernai sulaukė daugelio „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų. Šiemet jis vėl grįžta su ne mažiau ekscentriška ir ne vieną žiūrovą nustebinsiančia stilinga absurdo komedija.

Kadras iš filmo „Toro“.

„Toro“ centre – pajūrio šlaistūnas Maniu ir jo bičiulis Žanas Gabas. Už 500 eurų gavę nuvežti lagaminą iš taško A į tašką B, automobilio bagažinėje randa gigantišką musę. Šis netikėtumas pakeičia draugų planus ir įkvepia genealų planą praturtėti.

Neoninis Berlynas ir neįtikėtina tapytojos bei vagies draugystė

Tarp kritikų favoritų – ir daugelį nominacijų Europos kino apdovanojimuose pelnęs „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (Berlin Alexanderplatz). Klasikinis Alfredo Döblino romanas režisieriaus Burhano Qurbani rankose tapo itin stilizuota, neono šviesose skendinčia šiuolaikine ekranizacija su puikiu garso takeliu. Tai prikaustanti istorija apie Fransį, pabėgėlį iš Afrikos, kuris, siekdamas įsitvirtinti Berlyne, pasineria į tamsų ir pavojingą miesto pogrindžio pasaulį. Į ne mažiau intriguojantį, detektyvą primenantį pasakojimą įtraukia dokumentinis filmas „Tapytoja ir vagis“ (The Painter and The Thief), kuriame susiduria elitinio meno pasaulio ir visuomenės marginalų problemos. Viskas prasideda tada, kai iš čekų dailininkės pavagiami du jos paveikslai. Norėdama sužinoti vagystės motyvus, ji susiranda vagį ir su juo susidraugauja. Pradėdamas ilgiau nei trejus metus trukusį filmavimą, režisierius Benjaminas Ree negalėjo įsivaizduoti, kaip pasisuks istorija ir koks nepertraukiamas ryšys sujungs abu filmo herojus.

Kadras iš filmo „Berlynas. Aleksandro aikštė“.

Dokumentinė istorija „Tapytoja ir vagis“ buvo atrinkta į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą dokumentinių filmų kategorijoje, o BBC kino apžvalgininkai jį įtraukė tarp geriausių 2020 metų filmų.

Kadras iš filmo „Tapytoja ir vagis“.

Magiškasis Afrikos kino realizmas

Šiemet kino kritikų pasirinkime – du filmai iš Afrikos. Vienas jų – daugelio kritikų simpatijas pelnęs filmas „Karalių naktis“ (Night of the Kings) iš Dramblio Kaulo Kranto. Miško gūdumoje stovi „La MACA“ – vienintelis kalėjimas pasaulyje, kuriam vadovauja patys kaliniai ir kur gyvybė priklauso nuo gebėjimo kurti bei pasakoti istoriją. Ar pasakotojas išliks gyvas iki aušros?

Režisierius Philippe Lacôte filmą pavertė originaliu, vizualiai turtingu ir moderniu Šecherezados apsakymu. „Karalių naktis“ buvo atrinktas į trumpąjį „Oskaro“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje. Pažiūrėti fantazijos kupiną filmą „Oro kondicionieriai“ (Air conditioner) kviečia režisierius Fradique. Vieną dieną Angolos sostinėje Luandoje nuo pastatų paslaptingai ima kristi oro kondicionieriai. Nepaisant pavojaus, Matasedas ieško veikiančio kondicionieriaus perkaitusiam viršininkui. Spalvingas, laisvas ir autentiškas filmas atspindi Luandos gyvenimą esamuoju laiku, išgyvenus civilinį karą.

Kovo 18⎯balandžio 5 dienomis per virtualųjį festivalį „Kino pavasaris“ bus parodyta dalis programos „Kritikų pasirinkimas“ filmų. Kitą dalį žiūrovai išvys atsivėrus kino teatrams. Tarp jų – Michelio Franco distopinę dramą „Nauja tvarka“ (New Order) ir kitų žinomų režisierių kūrinius, kurie atsiskleisti visa savo jėga ir sukurti nepamirštamą patirtį gali tik kino teatro salėje.

Pirmieji programos „Kritikų pasirinkimas“ filmą „Tapytoja ir vagis“ pamatys naujos kartos televizijos TELIA TV žiūrovai. Kiekvieną savaitgalį nuo vasario 26 d. iki pat festivalio pabaigos, TELIA TV filmų nuomoje bus pristatoma po vieną išskirtinę, apdovanojimus ir pagyras pelniusią festivalio kino juostą.

Šiemet festivalis vyks naujame virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Tačiau, anot prokurorų, festivalio organizatoriui gresia administracinė atsakomybė.

„Tyrimas nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau festivalio organizatoriui gresia administracinė atsakomybė“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pirmąjį 2020 metų liepos savaitgalį Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai sulaukė per dešimt dėl triukšmo besiskundžiančių asmenų skambučių.

„Visų pranešėjų teigimu, garsi muzika sklido iš Palangoje esančios vilos, kurioje vyko trijų dienų festivalis“, – teigia teisėsauga.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Prokuratūros teigimu, siekiant užkirsti kelią neteisėtai veikai, ne visuomet tikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę.

„Pripažįstant vienas ar kitas veikas nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, reikia įvertinti, ar tų pačių rezultatų negalima pasiekti kitomis, su kriminalinių bausmių taikymu nesusijusiomis, priemonėmis. Objektyviai įvertinus surinktą šio tyrimo informaciją, priimtas sprendimas taikyti administracinių nusižengimų teiseną“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija sprendimui dėl administracinės atsakomybės taikymo perduota Palangos miesto policijos pareigūnams.

Vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ tapo vienu iš suskaitmeninto formato renginių. Tačiau festivalio organizatoriai, nors ir susidūrę su daugybe techninių iššūkių, jau dabar svarsto, kaip virtualią festivalio platformą jie panaudos ateityje.

Jau ketvirtus metus vykstantis festivalis „Vaikų knygų sala“ šiais metais išsiplėtė. Vietoj tradicinio trijų dienų trukmės renginio jis tapo tris savaites veikiančia interneto platforma, kurioje vyko knygų pristatymai, kūrybos dirbtuvės, susitikimai su rašytojais ir iliustruotojais.

„Kiekvienas renginys yra naujas iššūkis. O kiekvienas vaikų literatūros festivalis yra tarsi vaikų žaidimas – visiškai nenuspėjamas, gaivališkas, kupinas improvizacijos, ir vis dėlto, paliekantis didžiausio džiaugsmo pojūtį. Taip buvo ir šįsyk. Rodos, išmokome praėjusių metų pamokas, pradėjome tobulinti itin pavykusių renginių formatą, kurti pribloškiančias dekoracijas, ir čia kaip perkūnas iš giedro dangaus – pandemija! Taigi, viską teko pradėti nuo pradžių“, – sako vienas iš festivalio organizatorių Justinas Vancevičius.

Justinas Vancevičius.

Jis džiaugiasi, kad festivalio rengėjų komanda susikaupė, pasiraitojo rankoves ir per trumpą laiką išsprendė techninius klausimus bei sukūrė itin gausią auditoriją pritraukusią programą.

Tie, kurie kada nors mėgino vesti online renginius, žino – didžiausias skaudulys yra nematomos žiūrovų reakcijos. Apie tai kalba ir grafikos dizainerė, rašytoja, „Vaikų knygų salos“ organizatorė Kotryna Zylė.

Ji neabejoja, kad festivalio lankytojų pagyrimai ir pastabos organizatoriams padeda suprasti, ar jie juda teisingu keliu. „Lankytojų džiaugsmas tiesiog atperka įdėtas pastangas, padeda užmiršti proceso metu neišvengiamai užklumpančius sunkumus. Virtualioje erdvėje sunkiau nugirsti džiugių pokalbių, čia randasi mažiau asmenukių, kurios natūraliai pasklinda, kai vaikai sutinka mylimą autorių, stebi užburiantį spektaklį ar pamato stulbinančias, pagal mėgstamą knygą sukurtas dekoracijas“, – teigia Kotryna.

Kotryna Zylė.

Nors gyvomis šypsenomis dalyviai bei žiūrovai nesidalina, skaitmeninis festivalis turi privalumų – vienu metu jis gali vykti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Mūsų festivalio sienos atsivėrė, galėjome nudžiuginti ir sudominti knygomis daug didesnį ratą vaikų. To tikrai nepamiršime ir neatsisakysime“, –užtikrintai sako K. Zylė.

J. Vancevičius pasakoja, kad per vieną susitikimą su knygų kūrėjų „Zoom“ platformoje, festivalio organizatoriai paprašė klausytojų, kad jie pokalbių langelyje įrašytų šalį, kurioje tuo metu yra. „Na, ir pasipylė – Roma, Liuksemburgas, Briuselis, Paryžius... Manau, ir ateityje bent jau dalį festivalio veiklų kelsime į virtualią realybę, ji padeda pasiekti žymiai daugiau knygos mylėtojų“, – apie kitų metų planus kalba festivalio organizatorius.

„Vaikų knygų salą“ organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Ši programa pristato kokybišką turinį vaikams ir jaunimui, pabrėžia literatūros svarbą asmenybės formavimuisi nuo mažų dienų ir siekia didinti kokybiško meno prieinamumą jauniesiems jo vartotojams.

J. Vancevičius neabejoja, kad vaikams tokie renginiai yra reikalingi: „Man meilę knygai išsiugdyti padėjo mama, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Santykio su knyga kūrimas yra intymus dalykas, kurį neabejotai labiausiai puoselėja artimiausia vaiko aplinka. Man atrodo, kad veiklos, kurias organizuoja programa „Vaikų žemė“, įkvepia vaikus ir suaugusiuosius namuose atsiversti knygą ir, jaukiai įsitaisius, lankytis fantazijų pasaulyje. Jei kalbėsime itin asmeniškai - savo veiklą skiriu mamos atminimui ir nuolat prisimenu laiką, kai knygas dar skaitėme drauge“.

K. Zylė sako negalinti nepastebėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis dar labiau vertinamas suaugusiems skirtas turinys. Renginiai vaikams dažnai traktuojami kaip nerimti ir infantilūs.

„Rodos, nesusimąstome, kad ateityje mūsų pačių gyvenimo kokybė priklausys nuo sprendimų tų, kurie šiandien yra vaikai. Viso pasaulio ateitis priklauso nuo to, kokias pažiūras, vertybes, pasaulėjautą jie išsiaugins. Literatūra, menas suaugusiesiems yra būdas patirti malonumą, išsilaisvinti, išreikšti savo pažiūras. Vaikams – tai statybinė medžiaga. Norėčiau, kad kurti vaikams, bendrauti su jais, ugdyti juos Lietuvoje būtų prestižas. Tik tada pasaulis suksis į gerąją pusę.“, – sako ji.

Tas delsiantis vėjas

„Kremerata Baltica“ – pripažinto latvių smuikininko Gidono Kremerio įkurtas ir vadovaujamas kolektyvas, sudarytas iš talentingiausių jaunųjų Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikų. Šiandien jį, išsiskiriantį subtiliu skambesiu, gyvybingumu ir originalumu, žino visas pasaulis. Keletą kartų orkestras pasirodė ir Klaipėdos koncertų salėje.

Pandemija stipriai paveikė aktyviai gastroliuojančio kolektyvo koncertinius planus. Tačiau kūrybiškas požiūris į situaciją sugeneravo idėją koncertuoti mažesnės sudėties. Tad šįkart į Klaipėdą atvyks tik lietuviškoji „Kremerata Baltica“ dalis, kartu su kitais solistais gruodžio 17 d. 18.30 val. atliksianti žavią minimalistinę programą. Ji pavadinta pagal JAV gyvenančio argentiniečių kompozitoriaus Osvaldo Golijovo vokalinį kūrinį „Tas delsiantis vėjas“ („How Slow the Wind“). „Balsas čia perteikia sklendžiančios dvasios šauksmą, o styginiai – tai vėjas,“ – sakė kompozitoriaus, savo muzika perteikiantis artimo žmogaus netekties jausmą. Šio jautraus kūrinio solo partiją dainuos nuostabioji Gunta Gelgotė.

Dėl koronaviruso pandemijos festivalis „Salve Musica“ vyksta be klausytojų, bet šventinės klasikos koncertų galima klausytis Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir „YouTube“ platformose.

Minimalizmo fanai koncerte galės pasimėgauti įžymaus amerikiečių kūrėjo Philipo Glasso muzika. Taip pat išgirs populiariąją „Žiemą“ iš Antonio Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“, šiuolaikiškai interpretuotą populiaraus vokiečių kilmės britų kompozitoriaus Maxo Richterio.

Meistriški „Kremerata Baltica“ solistai savo gerbėjams dovanos įkvėpimą ir gerą nuotaiką.

NIKO ir „Aukuro“ palaiminimas

Prieš išsiskirstant į namus ramiai ir prasmingai pabūti su artimaisiais, Klaipėdos koncertų salė kviečia paklausyti „Palaiminimo“. Taip pavadintą koncertinę programą gruodžio 22 d. 18.30 val. surengs Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Tai pirmas vilniečių ir klaipėdiečių kolektyvų susitikimas vienoje scenoje.

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO – septynių stygininkų grupė, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą ir minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinat Naujų idėjų kamerinį orkestrą NIKO, kurį įkūrė ir jam vadovauja dirigentas ir kompozitorius Gediminas Gelgotas.

Šioje programoje NIKO savo menines idėjas sujungs su Klaipėdos choru „Aukuras“, kuriam vadovauja Alfonsas Vildžiūnas. Koncerte klausytojai išgirs choro ir styginių

instrumentų atliekamą muziką. Tarp kūrinių bus ir NIKO įkvėpėjo bei lyderio G.Gelgoto muzika, sudaranti šio kolektyvo repertuaro pagrindą. Taip pat nuskambės ir programos pavadinimą inspiravusi jaunosios kartos kūrėjos klaipėdietės Ievos Parnarauskaitės kompozicija „Palaiminimas“, šįkart specialiai pritaikyta chorui ir styginiams.

Šventiniai kariliono koncertai

Gruodžio 25 d. 16 val. ir gruodžio 31 d. 23.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje skambės kalėdinis ir naujametinis Klaipėdos kariliono koncertai.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų.

Šiemet, kaip ir kasmet, šv. Kalėdų dieną ir sutinkant Naujuosius metus, vėl skambės Klaipėdos kariliono varpai. Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika. Jos garsai sklis po švenčiantį miestą, skelbdami džiugią žinią. Sveikinsime vieni kitus, švęsime ir linksminsimės sulaukę.

Muzikos prisilietimas

Muzika yra kaip prisilietimas, nes ji paliečia kiekvieną. Todėl šiais sudėtingais laikais, kai esame priversti laikytis saugaus atstumo ir negalime apsikabinti, lieka vienintelė saugi išeitis – apsikabinti per muziką. Prisiliesti prie kito žmogaus galima per garsą, emociją ir taip perduoti jiems savo sielos vibracijas, ilgesį, meilę...

„Muzikos prisilietimas“ – šventinė Klaipėdos kamerinio orkestro programa – į Klaipėdos koncertų salę gruodžio 31 d. 18.30 val. klausytojus virtualiai sukvies paskutinį senųjų metų vakarą. Įdomu tai, kad visi joje pasirodysiantys solistai – vienaip ar kitaip susiję su Klaipėda, o profesinės karjeros keliai juos veda per šalies ir užsienio koncertų sales, operų teatrus bei festivalius. Tai violončelininkas Mindaugas Bačkus – Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, Klaipėdos kultūros magistras, tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio iniciatorius ir meno vadovas, smuikininkas Konradas Levickis – Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris, pasak meno vadovo, „naujasis orkestro veidas“. Į Klaipėdą koncertuoti sugrįš ir čia gimęs, augęs baritonas Romanas Kudriašovas – Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos absolventas, baigęs studijas Vilniuje bei užsienyje ir jau išplaukęs į tarptautinius operos meno vandenis. Nacionalinės operos studijos Londone absolventas pernai dainavo prestižiniame Glyndebourne’o festivalyje ir debiutavo Vilnius „City Opera“ pastatymuose, o šiemet pelnė tarptautinio V.Noreikos vokalistų konkurso diplomą.

Koncerto programa bus emocinga ir graži, ji kvies pajausti muzikos prisilietimą, atsipalaiduoti ir pasinerti į šventinę nuotaiką. O kokia gi šventė be siuprizų ir netikėtumų, juolab kad scenoje bus meninėmis provokacijomis garsėjantis M.Bačkus ir jo orkestras...

Lai klasikinė muzika įkvepia ir lydi skambančiais laimės keliais!