Į festivalį sugrįš projektas Lietuvos teatro vitrina, jo pernai buvo atsisakyta dėl pandemijos. Šiemet per šešias dienas bus pristatoma net 13 lietuvių kūrėjų spektaklių.

Festivalyje dalyvaus svečiai iš Kazachstano, Kirgizstano, Jungtinių Valstijų, Graikijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos.

"Rusija – šalis agresorė nėra kviečiama į šį renginį. Bus mažiau svečių ir iš Rytų. Tačiau kai užsidaro vienos durys, atsidaro kitos. Skandinavai šiais metais labai susidomėjo Lietuvos teatro vitrina. Turėsime svečių, kurių anksčiau neturėjome, – iš Kazachstano, Kirgizstano, Amerikos. Visa tai vienai savaitei Klaipėdą pavers teatro turgumi, kuriame bandysime pristatyti Lietuvos teatrą ir megzti ryšius, kad Lietuvos teatro tarptautiškumas liktų gyvas ir gyvybingas", – sakė Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys.

Turėsime svečių, kurių anksčiau neturėjome.

Kita renginio dalis – Tarptautinė festivalio programa, kurioje bus rodomi ir užsienio režisierių spektakliai, prasidės gegužės 21-ąją ir tęsis iki pat birželio 22-osios.

Bus rodomi net keturi scenos šedevrai – Alessandro Serra spektaklis "Audra", pastatytas pagal Williamo Shakespeare'o pjesę tokiu pat pavadinimu. Originalumu pasižymintį spektaklį pristatys ir lenkų režisierius Grzegorzas Bralis.

Sulauksime svečių iš Ukrainos bei daugelio pamėgto Oskaro Koršunovo, kuris rodys spektaklį "Dėdė Vania", pastatytą pagal Antono Čechovo pjesę.

"Manau, visiems tikrai verta į šiuos keturis spektaklius nueiti ir, žinoma, nepamiršti Lietuvos teatro vitrinos, kurioje bus daug įdomių dalykų", – sakė festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Po tarptautinės programos žiūrovams bus siūloma naujovė – gyvi susitikimai su režisieriais. Tai ne tik puiki proga Klaipėdoje pamatyti ryškiausius Europos teatro atstovus, bet ir gyvai su jais pasikalbėti.

Teatre žiūrovai išvys ir meninę instaliaciją, kurios detalės kol kas neatskleidžiamos.

„Theatrium“ festivalį, kurio šūkiu šiemet tapo Frydrciho Šilerio žodžiai „Vivos voco“ („Gyvuosius šaukiu“), sudaro dvi dalys – lietuviškoji ir tarptautinė.

Atrinkti Lietuvos teatrų spektakliai bus pradėti rodyti nuo gegužės 17 dienos, juos stebės apie pusšimtis įvairių pasaulio festivalių, teatrų atstovų bei kritikų. Tarptautinė dalis vyks nuo gegužės 31-osios.

„Tai, apie ką svajojome, atrodo, kad ir padarysime. 14 Lietuvos teatrų atviru šaukimu sutiko dalyvauti teatro vitrinoje, turime gausų būrį kritikų, kurie suvažiuos iš viso pasaulio“, – žurnalistams sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

Tai, apie ką svajojome, atrodo, kad ir padarysime.

Pasak jo, į Klaipėdą atvyks kritikai iš JAV, Skandinavijos, Kazachstano, Kirgizijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių.

„Visa tai pavers Klaipėdą tą savaitę teatro turgumi – bandysime pristatysi Lietuvos teatrą, padėti sau ir kitiems megzti ryšius, kad Lietuvos teatro tarptautiškumas liktų gyvas ir gyvybingas“, – kalbėjo T. Juočys.

„Tarptautinė dalis – turime viską, apie ką svajojome, išskyrus vieną spektaklį, kuriam sutrukdė karas“, – sako festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Tarptautinė festivalio dalis, anot Klaipėdos dramos teatro, yra itin koncentruota ir išgryninta. Joje bus parodyti keturi rinktiniai spektakliai, vienas iš jų – Ukrainos teatro „Kyiv Left Bank Theatre“.

G. Grajausko teigimu, ukrainiečių spektaklis „Blogi keliai“ tarsi pats nukrito į rankas. Anksčiau buvo tartasi dėl kito spektaklio, tačiau jame vaidina daug vyrų, o dėl Rusijos invazijos jie negalėjo išvykti iš šalies.

Dėl karo Ukrainoje nedalyvaus kritikai ir spektakliai iš Rusijos. Nebus rodomas ir anksčiau planuotas rusų režisieriaus Dmitrijaus Krymovo režimą kritikuojantis spektaklis. Spektaklio režisierius, karo pradžioje, vasario 24-ąją, planuotai išvykęs į JAV statyti spektaklio, į Klaipėdos dramos teatrą atvyks birželio pabaigoje ir čia pagal A. Čechovo kūrinį statys spektaklį „Trys seserys“.

Tarptautinę programos dalį atidarys vienu geriausių Italijos režisieriumi įvardijamo Alessandro Serra (Alesandro Seros) spektaklis „Audra“. Šis spektaklis liepą bus rodomas Avinjono festivalyje Prancūzijoje.

„Kiekvieno iš šių spektaklių važiuočiau su malonumu žiūrėti. Spektakliui „Audra“ tai pirmos gastrolės, premjera įvyko kovo mėnesį“, – sakė teatro vadovas.

Lenkai publikai parodys suaugusiems skirtą spektaklį „Andronicus-Synecdoche“, jį pastatė garsus lenkų režisierius Grzegorz Bral (Gžegožas Bralis)

„Režisierius nematytas Lietuvos publikai, bet labai gerai žinomas Lenkijoje ir kai kurių kritikų įvardijamas tarp penkių geriausių šalyje. Tai kitoks teatras, norime, kad publika pamatytų“, – sakė T. Juočys.

Klaipėdoje lankysis ir teatras iš Katalonijos su Oskaro Koršunovo režisuotu spektakliu „Dėdė Vania“.

Spektakliai Klaipėdoje bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Svarbus humanistiniu požiūriu

„Mūsų festivalis yra apie teatrą, laisvę, laisvą žmogų, apie jam svarbias vertybes, – kalbėjo festivalį rengiančio Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. – Karas teatre jau seniai buvo eskaluojamas kaip tema. Lyg nujausdami, teatralai pastaruoju metu kūrė daug spektaklių susipriešinimo, kariavimo, pasaulio dalijimo tematika. Bet kad kažkada karo zonoje kursime festivalį, buvo sunku patikėti.“

Teatro vadovas prisiminė, kad jau porą metų visi kalbėjo, jog dirbti tenka įdomiomis, neįprastomis aplinkybėmis, bet staiga jos tapo dar aštresnės: „Visos aplinkybės tik dar labiau prieš teatrą – mes atsidūrėme karo zonoje, Europa kariauja, pasaulis kariauja – nebegalime slapstytis ir sakyti, kad kariauja tik Ukraina ir Rusija. Kare maža humaniškumo, o teatras visada – apie žmogų ir humaniškumą. Tad mūsų balsas turi būti girdimas, renginiai yra svarbūs ir festivalis šiuo metu svarbus ne tik dėl paties teatro ir jo žiūrovų raidos, bet ir humanistiniu požiūriu – gyvenimas vyksta, žmonės turi jausmus ir juos išsako.“

Kare maža humaniškumo, o teatras visada – apie žmogų ir humaniškumą.

Šūkis skamba simboliškai

Tokiame kontekste simboliškai nuskamba ir šiemetis „TheATRIUM“ šūkis „Vivos Voco“ – jis nurodo į Friedricho Schillerio „Dainą apie varpą“, parašytą dar XVIII a. pabaigoje. Kūrinyje pasakojama apie sunkų, daugybės jėgų reikalaujantį varpo gimimą, apie pirmąjį galingą jo suskambėjimą.

„Vivos Voco“ („Gyvuosius šaukiu“) yra tik dalis frazės. „Gyvuosius šaukiu, mirusius laidoju“, – toks yra dažnai pasitaikantis užrašas ant varpo. – pasakojo „TheATRIUM“ meno vadovas Gintaras Grajauskas. – Antros frazės pusės nenaudojame, užuomina ir taip aiški. Ta pirmoji frazės pusė, tapusi mūsų šūkiu, atsirado dar gerokai iki karo, tada ji mums buvo susijusi su jau slopstančia pandemija. Manau, kad šūkis dabar, vykstant karui, dar aktualesnis. Mes pataikėme. Tikiu, kad žmoniškumo pergalę skelbiantis varpas galiausiai bus nulietas, iškeltas ir suskambės.“

Tarptautinės programos akcentai

Gyvenimo patvirtinimu karo akivaizdoje tapo ir kultūrinis bendradarbiavimas su Ukraina. „Tikrai nėra taip, kad kariaujanti, užpulta valstybė nebeturi kultūros, teatro – ji viską turi, bet joje vyksta karas ir jiems sunku dirbti, rodyti spektaklius. Galime kažkiek prisidėti, suteikti aikštelę veikti“, – apie karo lemtus pokyčius festivalio programoje pasakojo T.Juočys. Festivalio rengėjams įveikus visus logistinius iššūkius, „TheATRIUM“ tarptautinėje programoje bus galima pamatyti Tamaros Trunovos režisuotą spektaklį pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“. Jis buvo kurtas Kyjivo akademiniame dramos ir komedijos teatre kairiajame Dnipro krante. Šio spektaklio kūrybinė grupė, jau prasidėjus karui, apdovanota Taraso Ševčenkos premija – pagal svarbą ji atitinka mūsiškę Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Tarptautinėje programos dalyje taip pat bus galima pamatyti pernai festivalio auditoriją meistrišku preciziškumu sužavėjusio italo Alessandro Serra naujausią spektaklį „Audra“ pagal W.Shakespeare’ą. Pirmą kartą atvyks Grzegorzas Bralas iš Lenkijos teatro „Pieśń Kozła“ su sava W.Shakespeare’o „Tito Androniko“ interpretacija „Andronicus-Synecdoche“. Be to, festivalyje bus rodomas Oskaro Koršunovo kartu su katalonų teatro žvaigždėmis kurtas „Dėdė Vania“ pagal A.Čechovą.

Šiemet per šešias vitrinos dienas pristatysime 13 spektaklių.

Žiūrovai taps ekspertais

Bene didžiausia šių metų „TheATRIUM“ naujiena – visa jėga grįžta Lietuvos teatro vitrina. Tai koncentruotas naujausio Lietuvos teatro pristatymas iš įvairių užsienio šalių atvykstantiems teatro festivalių atstovams.

„Spektaklius į vitriną atsirenkame demokratiniu balsavimo būdu. Komandą sudaro įvairių sričių teatro darbuotojai. Tad tokiu būdu išlaikome platų žiūros lauką. Kartu nepamirštame, kad spektaklių parodymo tikslas yra parduoti juos užsienio svečiams į jų organizuojamus festivalius“, – pasakojo Kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Kristina Žiogaitė. Bet, anot jos, net jei tikslinė auditorija – svečiai iš užsienio, Lietuvos teatro vitrinos programa dėliojama taip, kad būtų patogiai pasiekiama ir saviems žiūrovams: „Šiemet per šešias vitrinos dienas pristatysime 13 spektaklių. Jau dabar matome, kad lietuviškas teatras tikrai įdomus publikai, bilietai perkami iš anksto. Labai tuo džiaugiamės ir kviečiame pasinaudoti proga žiūrovams tapti Lietuvos teatro ekspertais.“

Atvyks festivalių rengėjai

Pirmoji Lietuvos teatro vitrina buvo surengta 2019 m., šiemet ją organizuoti, pasak K.Žiogaitės, buvo daug lengviau nei tada. „Anuomet viskas buvo nauja, ir niekas tiksliai nežinojo, kaip kas turi atrodyti. Bet panašu, kad mums puikiai pavyko, nes vitrinos tikslas buvo pasiektas, užmegzti nauji kontaktai, sudarytos sutartys ir keletas teatrų vyko į užsienio gastroles, pakviesti būtent vitrinoje viešėjusių festivalių organizatorių. Tad dėl šiemečio festivalio dirbome labai nuosekliai, dar pernai rugsėjį buvo pradėti paruošiamieji darbai, užsienio ekspertams labai anksti išsiuntėme kvietimus dalyvauti vitrinoje, kad jie galėtų rezervuoti reikiamas datas. Jau po pirmojo kvietimo prasidėjo aktyvi registracija ir sulaukėme susidomėjimo iš skirtingų pasaulio šalių – Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Nigerijos, Indijos, JAV, Serbijos, Taivano ir kitur“, – pasakojo teatro atstovė.

Antrojo kvietimo į vitriną metu, padedant Lietuvos kultūros institutui, vyko virtualus vitrinos pristatymas Lietuvos kultūros atašė, jie informacija dalijosi savo kanalais. „Dabar turime užsiregistravusius 43 užsienio atstovus, o tai yra būtent tiek, kiek ir planavome. Toks aktyvus ekspertų susidomėjimas vitrina maloniai džiugina, nes tai patvirtina, kad pasaulyje Lietuvos teatras yra žinomas ir labai gerbiamas, o mūsų darbas prasmingas. Visų labai laukiame ir rūpinamės, kad užsienio teatrų ekspertai Klaipėdoje pamatytų ne tik puikų Lietuvos teatrą. Jiems sudarome galimybes pažinti ir kitas miesto grožybes, kultūrines vietas, paveldą ir, žinoma, mūsų gamtą“, – apibendrino K.Žiogaitė.

„TheATRIUM“ festivalis prasidės gegužės 17 d. Visa festivalio programa: www.theatrium.lt.

Rugpjūčio 27 d. rengiamame muzikos festivalyje pasirodymus surengs Justinas Jarutis, Jazzu, Vidas Bareikis, Donatas Montvydas, „Daddy Was A Milkman“, Jessica Shy, Vaidas Baumila, radistas Jonas „Jovani“ Nainys, „8 Kambarys“, „Jauti“, Gamka ir kiti atlikėjai.

„Džiaugiamės, kad galime pristatyti daugybę Lietuvos atlikėjų ne tik apdovanojimų scenoje, bet ir vasarą vainikuojančiame muzikos festivalyje. Prieš penkerius metus startavęs festivalis parodė, kad mūsų šalies atlikėjai yra populiarūs ir jų klauso labai daug klausytojų, norinčių mėgautis kokybiška lietuviška muzika“, – teigia organizatoriai.

„Didžiuojamės, kad jau penktą kartą rengdami festivalį prisidedame prie jaunų ir pradedančių mūsų muzikos scenos atlikėjų populiarinimo“, – sako Baltijos šalių koncertų rengėjo „Live Nation Lietuva“ atstovai.

Šie dešimt paties vidurvasario šerdies vakarų Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus paskirti susigrąžinti į patirtis tai, ko taip stigo metų cikle. Šventiškumą judesiuose, rūpesčių apnašas apvalančią muziką, netikėtus vaizdo sprendimus, garso ritmų sukeliamas bangas kūnuose ir neuronuose, visą pakylėto gyvenimo jausmų paletę.

Galvodami apie tai, kuo festivalio žiūrovai gyveno visus metus, festivalio rengėjai šių metų programą sudėliojo iš kuo skirtingesnių meno gijų. Tam, kad festivalio jėga būtų juntama kiekvienam scenos meno po atviru vasaros dangumi besiilginčiam žiūrovui, sukviesti Ukrainos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Amerikos atlikėjai, kurie skleisis įvairiausiuose amplua.

Žanrų įvairovė derinama su dar niekada negirdėtais ir jau žinomais, tačiau naujai perkurtais kūriniais ves per platų pojūčių spektrą. „Siekiame, kad festivalio programa, padedama šilto, svaigaus vasaros laiko, mūsų žiūrovams paliestų giliausias kertes, kurios vėl gyventų! Erdvės ir laiko sukurti kokybišką programą turėjome, spėjame, kad žiūrovai turės paruošę vietos visa tai sutalpinti savyje", – kalba V. Petreikis, festivalio „Midsummer Vilnius ‘22“ programą visuomenei atskleisiantis po savaitės, balandžio 12 dieną.

„Kad būtum, reikia kito. Kad būtum, reikia kino“, – kartoja festivalio rengėjai, kino gerbėjus ketvirtadienio vakarą pakvietę susitikti festivalio atidarymo vakare, kuris vyko kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

Kad būtum, reikia kito

Raudoną šventės kilimą į festivalio atidarymo vakarą šiais metais pakeitė žalias, o mėlyna festivalio „Kino pavasaris“ spalva scenoje susiliejo su geltona. „Kad festivalis įvyktų, reikia žiūrovo – ačiū, kad esate, dvejus metus jūsų laukėme“, – susirinkusiems dėkojo „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška. Jis kalbėjo apie tai, kad šių metų festivalio šūkis vasario 24 dieną įgavo dar daugiau prasmės – neramiais laikais, kuriuos šiandien išgyvename, kinas gali tapti ne tik įsimintina kino patirtimi, bet ir galimybe gyventi įprastą, kasdienį gyvenimą, džiaugtis naujausiais kino kūrėjų darbais, patirti jausmus, kuriuos išgyvena filmų herojai, bent trumpam atitrūkti nuo begalinio informacijos srauto, sutikti bendraminčius, bičiulius, su jais dalintis įspūdžiais, pasinerti į tikrą, dešimties dienų kino terapiją.

„Pavasaris prasideda tada, kai festivalis „Kino pavasaris“ pakviečia stebėti įdomiausius, naujausius ir spalvingiausius kino kūrėjų darbus. Sutinku su festivalio teiginiu – „Kad būtum, reikia kito“, nes niekas neatstos gyvo bendravimo – kiekvienam žmogui reikia kito žmogaus, kad tobulėtų, kad nepalūžtų, kad kurtų. Todėl džiaugiuosi, kad po dvejų metų pertraukos turiu galimybę apsilankyti festivalio „Kino pavasaris“ atrinktų filmų peržiūroje, pabendrauti su Lietuvos bei užsienio kino kūrėjais“, – kalbėjo Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Nuo šių metų festivaliui „Kino pavasaris“ suteiktas miesto globojamo renginio statusas.

Kad būtum, reikia laisvės

Festivalis „Kino pavasaris“ šiais metais ypač daug kalba apie draugystę, atjautą ir atidumą kitam žmogui. Draugystės, palaikymo žodžiai atidarymo vakare skambėjo ir Ukrainai. Geltonomis saulėgrąžomis pražydusi kino salė ne tik priminė už šalies laisvę kritusius, bet ir suteikė vilties, kad vieną dieną šviesa nugalės tamsą.

T. Stuko nuotr.

Karo iš savo šalies išvyta ir Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainiečių aktorė Karina Černiavskaja atidarymo vakarą širdingai dėkojo Lietuvai. „Dėkoju už tai, ką visi darote dėl mano šalies. Esu laiminga, kad turiu kiną, kūrybą, kad mano širdis yra pripildyta meilės. Stengdamasi gyventi kuo įprastesnį gyvenimą, galiu padėti esantiems Ukrainoje. Mano tėtis jaučiasi geriau, žinodamas, kad esu saugi, kad manimi pasirūpinta”, – lietuviams nuo scenos lenkėsi ukrainietė aktorė, ukrainiečių kalba įgarsinusi „Kino pavasario“ filmą „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ (rež. Mamoru Hosoda). Laisvės, kūrybos ir vienybės tema skambėjo ir Ukrainos kūrėjų, grupės „Okean Elzy”, dainoje „Šalta“, kurią atliko Alina Orlova su grupe.

Savo žinutę „Kino pavasariui“ perdavė Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys: „Festivalis „Kino pavasaris“ kasmet į šalį atneša ne tik gaivų kokybiško kino gūsį, bet ir pažeria originalių idėjų, netikėtų lokacijų, vertingų diskusijų, o kartu telkia ir tvirtą, gyvybingą bendruomenę. Šiomis dienomis mūsų bendruomeniškumas yra ypatingai svarbus. Kaip svarbus yra kiekvienas žingsnis laisvo, taikaus, laimingo pasaulio link. „Kino pavasario“ ekranuose mūsų laukiančios istorijos – irgi to proceso dalis. Juk kinas gali parodyti daugiau, nei jam norėtų leisti žudikiškas režimas. Kinas gali kalbėti už tuos, kurie tildomi. Kinas gali mumyse sužadinti daugiau empatijos, daugiau supratimo, daugiau ryžto veikti“.

Kad būtum, reikia kino

„Šiandien yra labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų darytume tai, ką galime daryti geriausiai“, – atidaryme sakė „Kino pavasario“ vadovas A. Ramaška, į sceną pakvietęs festivalio įkūrėją Vidą Ramaškienę. Daugybę metų „Kino pavasariui“ atidavusios V. Ramaškienės praėjusių metų pabaigoje įkurtas fondas pasirengęs skatinti ir jaunuosius kino kūrėjus, o pirmoji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta kino režisieriui Vytautui Puidokui.

T. Stuko nuotr.

27-ojo festivalio programoje, kurią pristatė „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė, atsiveria plati pasaulio panorama, ryškėja aktualios temos, filmai kviečia įsižiūrėti detales, nepraleisti svarbių smulkmenų. „Festivalio misija – pristatyti įdomiausią šiuolaikinį pasaulio kiną: ir naujus vardus, netikėtus atradimus, ir daugybę festivalių apkeliavusius, apdovanojimais įvertintus filmus. Kad išgyventume šį laiką, mums reikia kito. Tuo kitu gali tapti nebūtinai žmogus – juo gali tapti aplinka, kurioje gyvename, ir už kurią esame atsakingi“, – per atidarymo vakarą kalbėjo A. Račaitytė.

Atidarymo vakaro žiūrovai pakviesti žiūrėti amerikiečių režisierės Kelly Reichardt filmą „Pirmoji karvė“. Jautriai papasakota istorija žiūrovus nukėlė į nesvetingas XIX amžiaus Oregono žemes, kuriose užsimezga neįtikėtina, anksčiau visai nepažįstamų žmonių – vienišiaus virėjo Otiso ir Kinijos imigranto King-Liu, draugystė.

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko ir remia „Kino pavasarį“ – Lietuvos kultūros tarybos ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA, o taip pat – Lietuvos kino centro, kuris, prisidėdamas prie festivalio, stipriai remia kino sklaidą Lietuvoje. Filmų saugumu ir legalumu pasirūpino advokatų kontora „Sorainen“.

„Kino pavasaris“ kovo 24–balandžio 3 dienomis vyks kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „kpplius.lt“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“.

Opera „Tuščios valandos“

Balandžio 2-ąją festivalį pradės „Tuščios valandos“. Tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, priklausomą nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R.Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Monika Valkūnaitė). Kūrinį kartu atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vad. Mindaugas Bačkus), vokalinis ansamblis „Singchronize“ (meno vad. Egidijus Kaveckas) ir Gaivilė Simaitytė (fortepijonas).

Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, „New York Opera Society“ meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams. Jis diriguoja ir klaipėdietiškąjį pastatymą. Kūrinio lietuviška premjera įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d. festivalyje „Permainų muzika“.

Bilietai – po 14 Eur, taikomos nuolaidos.

Trimito skrydis

Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (vad. Antanas Kučinskas) muzikinėje edukacinėje pasakoje visai šeimai „Trimito skrydis“ balandžio 7-ąją festivalio klausytojai bus supažindinti su pasaulio muzika. Salė virs lėktuvu, o publika – jo keleiviais.

„Šiame spektaklyje norime parodyti, kokia spalvinga, įvairialypė ir plati yra pasaulinės muzikos paletė, – pasakojo režisierė Birutė Mar. – Dar prieš spektaklį veiksmas primena keleivių įlaipinimą į lėktuvą. Įleidžiantieji į salę tikrina keleivių bilietus, prie durų sukiojasi stiuardesės, įrengtas patikros postas, kabo užrašas „Trimito oro linijos“. Žiūrovams renkantis pasigirsta garso įrašai, kokius įprastai girdime tik oro uostuose: „Dėmesio, dėmesio! Keleivį Mr..., skrendantį lėktuvu „Trimito miestas“ – Madagaskaras, prašome skubiai prieiti prie 18-ųjų vartų“ ir pan.“

Muzikinis „Trimito oro linijų“ lėktuvas, pilotuojamas Alekso Kazanavičiaus (aktorius) ir Tado Šileikos (dirigentas), drauge su spektaklio klausytojais pirmąsyk leidžiasi į neįprastą skrydį aplink Žemę. Drauge su skrydžiui diriguojančiais muzikinio lėktuvo pilotais Rainaru ir Vizaru bei stiuardesėmis, jie apkeliauja pasaulio žemynus ir šalis, išgirsta įvairių kraštų muziką, pasiekia tolimąją Antarktidą ir net Mėnulį. Ieškoję, kur gyvena vėjas, sapnai ir mintys keliautojai sugrįžta namo į Žemę ir supranta, koks nuostabus yra mūsų gimtasis kampelis!

Bilietai – po 8 Eur, taikomos nuolaidos.

Septyni Kristaus žodžiai

Balandžio 10-ąją, Verbų sekmadienį, prieš prasidedant Didžiajai Velykų savaitei, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje suskambės šiam laikotarpiui labiausiai tinkanti muzika. Klaipėdos kamerinis orkestras atliks ir kvies pasiklausyti ir kartu apmąstyti Josepho Haydno „Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus“.

Kompozitorius šį kūrinį sukūrė Kadiso (Ispanija) katedros kardinolo prašymu Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį. Taip atsirado J.Haydno kūrinys, kuris sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims.

J.Haydno „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančią susiliejimu su Dievu. Kompozicija keri muzikos grožiu ir gelme. Ji kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias vertybes. Klausantis šios muzikos galima giliau pajusti ir apmąstyti ne tik Kristaus, bet ir kasdienybėje mūsų ištariamų žodžių prasmę.

Sujungs sena ir nauja

Praeitis yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis bet kurios srities menininkams. Balandžio 12-ąją festivalyje viešėsiantis švedų orkestras „O’Modernt“ savo programose stengiasi kuo išmoningiau atskleisti meninius ryšius tarp to, kas sena ir nauja, – laikui nepavaldžią meninę raišką.

Vadovaujami smuikininko Hugo Ticciati, dešimt kameriniame orkestre „O’Modernt“ griežiančių aukščiausio lygio stygininkų iš visos Europos atlieka eklektiškas, nekonvencionalias programas, kuriose dera viduramžių motetų aranžuotės, Bacho, Weberno ir „Metallica“ kūriniai. Orkestras dažnai bendradarbiauja su tokiais žinomais solistais kaip Evelyn Glennie, Stevenas Isserlis, Anne Sofie von Otter ir Nilsas Landgrenas, taip pat su kitais džiazo muzikantais, reperiais, choreografais ir daugybe kitų įvairiausių sričių menininkų.

Per pastarąjį dešimtmetį orkestras užsitarnavo solidžią tarptautinę reputaciją kritikų itin palankiai įvertintais pasirodymais Londono „Wigmore Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Vienos „Musikverein“ ir Amsterdamo „Muziekgebouw aan’t IJ“. Tarp neseniai įvykusių ir būsimų orkestro pasirodymų galima paminėti koncertus Kelno ir Hamburgo Elbės filharmonijose, Stokholmo „Berwaldhallen“ ir Valdovų rūmuose Vilniuje.

Orkestro įkūrėjas H.Ticciati garsėja intelektualiu požiūriu į muzikavimą, kurį sieja su literatūra, filosofija ir net meditacija. O kompozitorius Arvo Pärtas šį kūrybingą atlikėją apibūdino kaip žmogų, turintį retą sugebėjimą perteikti muzikos gelmę. Garsiojo estų kompozitoriaus muzika skambės ir būsimoje H.Ticciati bei jo orkestro programoje Klaipėdos koncertų salės ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenose.

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Dainuos „The King’s Singers”

Džiugi žinia vokalinio meno gerbėjams: pirmąkart Klaipėdoje balandžio 21-ąją koncertuos vokalinis ansamblis „The King’s Singers“ iš Jungtinės Karalystės. A cappella (be pritarimo) dainuojantis kolektyvas žinomas visame pasaulyje. Jo biografija prasidėjo 1968 m., šešiems Kembridžo karališkojo koledžo studentams choristams susibūrus į ansamblį, kuris netrukus išgarsėjo ne tik Anglijoje. Gastrolių turas po Australiją ir Naująją Zelandiją pradėjo „The King’s Singers“ tarptautinę karjerą. Po to pasipylė kelionės po Europą, Pietų Afriką, Kanadą ir JAV.

Kad ir ką dainuotų „The King’s Singers“ nariai – premjerinį opusą, liaudies dainą ar populiarią aranžuotę, – jie stengiasi tai atlikti kuo emocingiau ir spalvingiau. Ansamblio atlikimo menas sudomino ir žymius mūsų laikmečio kompozitorius Krzysztofą Pendereckį, Luciano Berio, György Ligeti ir kitus, sukūrusius jam daugiau nei 200 kūrinių.

Didžioji dalis specialiai ansambliui sukurtų vokalinių kompozicijų – jo repertuaro bibliotekos šedevrai – suskambės „The King’s Singers“ koncerte Klaipėdoje. Koncerto programą atlikėjai apibūdino taip: „Mes pasakojame istorijas per muziką. Mūsų muzikos biblioteka, kurioje saugomos pačios įvairiausios istorijos, mums yra didžiausias lobis. Čia tarp tūkstančių dainų yra keli šimtai originalių kompozicijų, sukurtų specialiai mums per visą ansamblio gyvavimo istoriją. Dauguma jų pasakoja nuostabias, įkvepiančias, smagias istorijas, kurioms muziką sukūrė vieni iškiliausių praėjusio šimtmečio kompozitorių. Šioje programoje norime su publika pasidalyti keliais mėgstamiausiais kūriniais, pagimdytais nuostabiausių pasaulio muzikinių protų.“

Šiuolaikiniai opusai būsimoje programoje darniai susipins su renesanso kompozitorių muzika, nuo pirmųjų ansamblio gyvavimo metų tapusia jo išskirtine vizitine kortele.

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Muzikos riteriai ir damos

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis“, – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė, kurį laiką buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere, o šiuo metu einanti Linco Brucknerio orkestro pagrindinės kviestinės dirigentės ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistentės pareigas.

Su G.Šlekytės diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) balandžio 22-ąją Klaipėdos koncertų salėje muzikuos Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas. Kunkuliuojantis muzikavimas, intensyvus lyriškumas ir kerintis garso grožis – tai savybės, užtikrinančios šio smuikininko vietą tarp žymiausių šiandienos atlikėjų. „Sergejus Krylovas užhipnotizavo klausytojus, grieždamas su pastangų nereikalaujančiu lyriškumu, nepaprastu grakštumu ir užbūrė gyvu garsu, būdingu geriausių smuikininkų sėkmingiausiam grojimui“, – rašė „The Times“.

S.Krylovas su orkestru atliks Sofijos Gubaidulinos „Offertorium“, kuris, griežiamas Gidono Kremerio ir jam dedikuotas, šiai vienai žymiausių rusų totorių kilmės kompozitorių atnešė pasaulinį pripažinimą.

Kitoje koncerto dalyje LNSO atliks Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 2. Šis kūrinys buvo sukurtas vasarą, lankantis Austrijoje. Laiške savo natų leidėjui J.Brahmsas rašė: „Simfonija yra tokia melancholiška, kad nežinau, ar galėsite ją suprasti.“

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Atvelykio koncertas

Balandžio 24-ąją, Atvelykio sekmadienį, dviejų šalies miestų kolektyvus sujungs prisikėlimo nuotaika ir sakralinė muzika. Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas) ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) kvies pajusti atsinaujinimą skambant sakralinei muzikai, kuri skleisis po Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios skliautais. Koncerte diriguos abiejų miestų publikai pažįstamas jaunosios kartos dirigentas Giedrius Vaznys.

Du kolektyvai kartu parengė programą, kurioje pakiliai ir viltingai skambės Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo de Haano „Missa brevis“ (lot. „trumposios mišios“), taip pat užsienio ir lietuvių autorių giesmės, kurias vainikuos populiarioji „Amazing Grace“ („Dangaus malonė nuostabi“). Visame pasaulyje šiandien populiarią giesmę prieš kelis šimtmečius sukūrė Johnas Newtonas, o jos pagrindu amerikiečių kompozitorius Frankas Ticheli sukomponavo kūrinį pučiamųjų instrumentų orkestrui. „Tikiu, kad muzika gali nuvesti mus ten, kur vien žodžiai negali“, – sakė F.Tichelis, tarsi dar kartą liudydamas apie magiškas muzikos kryptis ir kviesdamas sekti keliais, kuriuose Velykų muzika bus kaip atokvėpio stotelės, telkiančios priskelti ir atsinaujinti.

D.Nordio su orkestru

Klaipėdos kamerinis orkestras nuolat bendradarbiauja su įkvepiančiais atlikėjais iš viso pasaulio. Balandžio 29-ąją festivalį vainikuosiančioje programoje jis pratęs kūrybinę partnerystę su italų smuiko virtuozu Domenico Nordio.

Pasak orkestro meno vadovo M.Bačkaus, bendradarbiavimas su išskirtiniais styginių instrumentų atlikėjais itin svarbus kamerinio orkestro tobulėjimo parametras: „Juk būtent smuikininkai, altininkai, violončelininkai gali daugiausiai papasakoti ne tik apie mūsų amatą, bet ir duoti vertingų patarimų atlikimo technologijų, instrumento valdymo bei interpretacijų srityse. Štai kodėl ilgalaikė draugystė su kai kuriais iš solistų mums tokia svarbi. Vienas jų yra išskirtinis italų smuikininkas D.Nordio, pirmasis ir vienintelis italas 1988 m. pelnęs Europos „Grand Prix“ apdovanojimą, nuolat koncertuojantis prestižinėse pasaulio koncertų salėse – Milano „La Scalla“, Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Barbican Center“ ir daugelyje kitų. Jo atlikimo maniera pasižymi išskirtiniu virtuoziškumu, o begalinis technologinis pedantizmas ir noras kolegiškai dalytis savo menine patirtimi paverčia jį mūsų nuolat laukiamu ir labai vertinamu scenos partneriu ir kolega.“

Tikimasi, kad trečiasis D.Nordio ir klaipėdiečių orkestro susitikimas scenoje vėl skleis emocionalaus ir užburiančio muzikavimo kibirkštis. Koncerto programoje skambės Niccolo Paganini–D.Nordio, N.Paganini–Giedriaus Kuprevičiaus, Ermanno Wolfo Ferrari, Roberto Solci, Dago Wireno, A.Pärto muzika.

Bilietai – po 14 Eur, taikomos nuolaidos.

Festivalis kviečia pajusti melodijos grožį, harmonijos darną ir formos tobulumą, įsiklausyti į muzikos ir atgimstančios gamtos garsus ir linki, kad visa tai publiką užvaldytų nevaržoma energija ir dovanotų džiaugsmingo pakylėjimo akimirkų.

Festivalio metu siekiama pristatyti įvairias etnografinių regionų ir kitų šalių muzikavimo tradicijas, daug dėmesio skiriama tradicinės muzikos šiuolaikinei raiškai, profesionalumui, atlikimo kokybei. Festivalyje dalyvauja liaudies muzikantai ir profesionalūs atlikėjai, pristatomi muzikos instrumentų meistrai.

Šiemet festivalio programoje akcentuojami seni lietuvių kankliavimo tradicijai būdingi reiškiniai.

Lietuvoje moterys ėmėsi kankliuoti tik XX a. pradžioje, o iki tol visi žinomi kanklininkai buvo vyrai. Būtent todėl penktadienį (kovo 25 d.) festivalio metu vyks „Vyrų kanklininkų koncertas“. Žinoma, jame dalyvaus moterų ir merginų, bet pagrindinis dėmesys bus skiriamas vyrams kanklininkams. Tradicinėmis kanklėmis skambins Vilius Marma, Skalmantas ir Teresė Barkauskai, Andrius Morkūnas ir kiti, o akademinėmis kanklėmis gros jaunas virtuozas Modestas Ulberkis iš Šiaulių. Renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su kanklių meistru Vladu Chockevičiumi, kurio pagamintų kanklių pristatymo metu kankliuos jo sūnūs Jonas ir Paulius.

Festivalio metu, nuotoliniu būdu, taip pat vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. Jos metu pranešimus skaitys kanklių ir joms giminingų kitų tautų muzikos instrumentų tyrinėtojai, pedagogai, populiarintojai. Konferencijoje nagrinėjamos tradicinio kankliavimo perdavimo, raiškos šiuolaikinėje visuomenėje problemos, bus daug dėmesio skirta Suvalkijos (Sūduvos) kankliavimo tradicijai.

Šiai tradicijai skiriamas ir šeštadienį (kovo 26 d.) vyksiantis koncertas „Sūduvos kanklių muzika“. Jame kankliuos ir dainuos Skriaudžių kankliavimo tradicijos tęsėjas Vytautas Alenskas, jaunieji kanklininkai Justė Jonevičiūtė, Tolmintas Matonis, Vera Vasiliauskienė ir ansamblis „Sūduoniukai“ iš Kazlų Rūdos, dainuojamąją poeziją, pritardamas kanklėmis atliks Jonas Juraitis (iš Selemos kaimo Kazlų Rūdos sav.).

Tai dar viena chorų bendrijos "Aukuras" iniciatyva. Be jau tradicinių chorinių renginių – dainų švenčių, tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso, Kalėdinių giesmių festivalio ar festivalio "Dainoje tautos dvasia", pirmąkart Klaipėdoje organizuojama jaunimo mišrių chorų šventė "Jaunoji banga".

"Festivalis iš dalies užpildys Lietuvoje susidariusį vakuumą jaunimo chorų veikloje. Šiuo choriniu kultūriniu renginiu tikimės įprasminti jaunimo užimtumo, saviraiškos, kultūrinės veiklos vyksmą, daryti įtaką jų vertybinei bei meninei, kultūrinei brandai", – teigė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis.

Festivalyje dalyvaus jaunimo chorai iš Biržų, Kauno ir Klaipėdos.

Pernai ir užpernai dėl karantino suvaržymų festivalio filmai rodyti virtualioje erdvėje.

Kovo 24–balandžio 3 dienomis žiūrovai turės galimybę pamatyti 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį filmą iš 56 šalių, pranešė organizatoriai.

„Tokia yra festivalio misija – pristatyti įdomiausią šiuolaikinį pasaulio kiną: ir naujus vardus, netikėtus atradimus, ir daugybę festivalių apkeliavusius, apdovanojimais įvertintus filmus“, – sakė festivalio turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą šių metų „Kino pavasaryje“ nebus rusiškų filmų.

Į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams suteikiama galimybė apsilankyti festivalio seansuose Vilniuje ir Kaune nemokamai.

Šiųmetinė programa „Kad būtum, reikia kito“ skirta patyrinėti individo santykius su socialine, ekologine ir politine aplinka pandeminiame nuovargio ir vis aštrėjančių visuomenės susipriešinimų fone.

Planuojamos šešių lietuviškų ilgametražių ir penkių trumpametražių filmų premjeros.

Dar prieš festivalio pradžią Kauno rajone, Karmėlavoje, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, skirtų Kauno oro uosto keleiviams, buvo įrengtas vienam filmui skirtas kino teatras. Per penkias dienas pastatytame 400 kvadratinių metrų ploto trijų aukštų pastate buvo galima žiūrėti vienintelį filmą – didžiausią apdovanojimą Lietuvos istorijoje pelniusį režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražį debiutą „Piligrimai“.

Šis filmas pernai rugsėjį seniausiame pasaulio kino festivalyje Venecijoje apdovanotas programos „Horizontai“ liūtu.

„Kino pavasaris“ kovo 24–balandžio 3 dienomis vyks kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje.