Paralimpietės geriausias bandymas buvo ketvirtas – diskas nuskriejo 34,49 m.

Aukso medalį pelnė Kinijos atstovė Lianming Zhang (39,08 m), sidabrą – italė Assunta Legnante (38,01 m), o bronza atiteko kinei Enhui Xue (37,67 m).

Tai – antroji 28-erių O. Dobrovolskajos paralimpiada, tačiau pirmasis rimtas startas aukščiausio lygio varžybose po intensyvių, penkerius metus trukusių treniruočių.

Sportininkė turi regos negalią, kurią sukėlė pigmentinis retinitas.

Ramūno Leono treniruojamas atletas iš Kauno varžėsi visiškai nematančių plaukikų S11 klasės 50 metrų laisvu stiliumi rungties finale. Sportininkas distanciją įveikė per 26,68 sek. ir liko šeštas. Identišką laiką pademonstravo ir kinas Bozunas Yangas.

Lietuvos sportininką aplenkė auksą iškovojęs japonas Keiichis Kimura (25.98 sek.), sidabrą pelnęs kinas Dongdongas Hua (26.11 sek.), bronzą nuskynęs brazilas Wendellas Belarmino Pereira (26.11 sek.).

Atrankoje E. Matakas distanciją nuplaukė per 26.75 sek ir užėmė 4-ą vietą savo plaukime, o bendroje įskaitoje buvo 5-as tarp 13-os sportininkų.

Rugsėjo 5 dieną, ketvirtadienį, E. Matako dar laukia startas SB11 negalios klasės 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje, kuri nėra pagrindinė plaukiko rungtis.

Tai – trečiosios E. Matako paralimpinės žaidynės. 2016 m. jis debiutavo Rio de Žaneire, 2021 m. Tokijo žaidynėse iškovojo bronzos medalį. E. Matakas – daugkartinis Europos čempionas, pasaulio čempionas.

Iš viso šiuolaikinės penkiakovės varžybas pradėjo 36 olimpiečių, o po atkaklių pusfinalių į finalą pateko 18.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė išplėšė paskutinį iš devynių kelialapių į finalą, kurie buvo skirti pusfinalio A grupės varžyboms.

G. Venčkauskaitei pusfinalis nebuvo toks dramatiškas – ji B grupėje finišavo šešta, nors startavo iš 11-os pozicijos.

18 A grupės dalyvių pirmos stojo į kovą priešais karališkuosius Versalio rūmus įrengtame olimpiniame šiuolaikinės penkiakovės aikštyne, kur iš 17 tūkst. vietų tribūnų matyti ir 25 m baseinas, ir aikštė, kurioje vyksta jojimo, papildomo fechtavimo etapo bei kombinuotos bėgimo ir šaudymo rungties varžybos.

Prieš lemiamą rungtį 2012 m. Londono olimpinė čempionė buvo 12-ta, lygiai 20 sek. atsilikusi nuo bilietą į finalą garantuojančios devintosios vietos.

Prieš kombinuotą rungtį visi anksčiau surinkti taškai paverčiami sekundėmis. Pirma startuoja varžybų lyderė, o kitos – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkėms reikia įveikti 5 ratus po 600 m ir keturis kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau užgesinti po penkias taikinio lemputes. Tiesa, ir nepataikiusi į visus taikinius po 50 sek. olimpietė gali bėgti toliau.

„Iki devintosios vietos buvo 20 sekundžių – neatrodė daug. Maniau, po kelių ratų jau būsiu devintuke ir ramiai finišuosiu. Bet blogai šaudžiau – gal ta daugybė žmonių blaškė, nes mes niekada nešaudome priešais tokią mirguliuojančią minią, kur žmonės šaukia, rėkia. Stengiausi į tai nežiūrėti, bandžiau koncentruotis į taikinį, bet nesisekė. Ir mane vis bloškė ir bloškė žemyn. Matau, kad šalia mergaitės vis išbėga, man ir vėl vytis reikia, ir vėl blogai šaudau, vėl vejuosi.

Iš pradžių nežinojau, kelinta bėgu, tik jaučiau, kad nepatenku į devintuką, todėl spaudžiau save bėgti kuo greičiau. Priešpaskutiniame rate bandžiau skaičiuotis ir tada išgirdau, kad esu vienuolikta. Ir pagalvojau: „Aš nepatenku? Taip negali būti. Aš galiu nepakliūti? Turiu šaut. Arba šausiu, arba viskas. Ačiū aukščiausiajam, kad paskutiniame šaudymo ruože pataikiau geriau nei mano varžovės, kurias reikėjo aplenkti ir išbėgau devinta. Tikėjausi, kad nepaleisiu savo pozicijos. Mačiau, kad vokietė artėja, bet kontroliavau situacija ir, galvojau, jei reikės, finiše dar pakovosiu. Bet, ačiū Dievui, taip ir išlaikėme tą atstumą. Finišavau devinta, patekau į finalą, bet tikrai nesitikėjau, kad reikės atiduoti tiek jėgų“, – emocingai pasakojo prieš trejus metus Tokijuje sidabrą iškovojus penkiakovininkė.

Pirmą kartą bėgimo ir šaudymo rungtis olimpinėse žaidynėse vyko pagal naują formatą – sportininkės bėgo penkis ratus po 600 m. Anksčiau reikėdavo apsukti keturis ratus po 800 m

L. Asadauskaitė-Zaneprovskienė, nepaisant netaiklių šūvių, šią rungtį įveikė per 11 min. 10,9 sek., pelnė 630 taškų ir tapo pirmąja šio formato olimpine rekordininke. Jai priklauso ir ankstesnio formato (4x800 m bėgimas ir 4 šaudymai) olimpinis rekordas, pasiektas Tokijuje – 11 min. 38,37 sek.

Iš viso olimpinė čempionė pusfinalyje surinko 1389 taškus. Dviem taškais mažiau pelnė vokietė Annika Zillekens, liūdnai pagarsėjusi po Tokijo žaidynėse kilusio skandalo, kai nesuvaldžiusi žirgo ėmė jį raginti smūgiais ir buvo diskvalifikuota. Būtent dėl šio incidento po Paryžiaus žaidynių penkiakovėje neliks jojimo rungties. 

Šia rungtimi šiandien prasidėjo pusfinalio varžybos. Jojimo rungties maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Kiekviena sportininkė prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumeta nė vienos kliūties ir neviršija laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, galima likti visai be taškų.

Burtai L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei lėmė žirgą For Ever Du Fief. Duetas surinko 291 tašką iš 300 galimų – numetė vieną kliūtį ir 2 sek. viršijo laiko limitą.

„Joti sekėsi visai neblogai. Vieną tik numečiau. Stengiausi kontroliuoti žirgą nuo pat pirmų metrų ir gal šiek tiek per lėtai jojau. Mačiau, kad nepataikome, kad šuolis gausis šiek tiek iš tolėliau, platus ir žirgas vos vos galinėmis kojomis kliudė kliūtį. Bet iš esmės visur kitur pavyko susitvarkyti sėkmingai“, – sakė sportininkė.

Beje, vyrų A pusfinalyje šiuo žirgu jojęs Prancūzijos publikos numylėtinis Valentinas Pradesas taip pat neįveikė vienos kliūties, o kombinuotoje rungtyje irgi finišavo devintas.

Netrukus po jojimo varžybų vyko papildomas fechtavimo etapas. Jame pirmos susitinka paskutines dvi vietas užimančios sportininkės. Nugalėtoja žengia toliau ir susirungia su aukštesnę vietą užimančia varžove, tad paskutinei išsilaikiusiai šiose kovose tenka susidurti su bendrosios įskaitos lydere. Už pergalę skiriami du taškai.

Užvakar vykusiame pagrindiniame fechtavimo etape, kurio rezultatai įtraukiami ir į pusfinalio, ir į  finalo įskaitą, 205 taškus surinkusiai L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei šiandien nepavyko papildyti taškų kraičio – ji pralaimėjo pirmą kovą italei Alice Sotero.

Vėliau olimpietės keliavo į baseiną, kur lenktyniavo 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Čia atspirties taškas – 2 min. 30 sek. rezultatas. Prie tiek ar mažiau laiko distanciją įveikusi sportininkė gauna 250 taškų. Už kiekvieną šį laiką viršijančią sekundę atimama taškų, o jei plaukiama greičiau, pridedama.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė distanciją nuplaukė per  2 min. 23,71 sek. ir su 263 taškais užėmė 15 poziciją.

„Plaukime stengiausi savęs nežudyti, nes norėjau pasitaupyti bėgimui. Žinojau, kad reikės bėgti, tik nesitikėjau, kad taip. Aišku, norėjosi pora sekundžių greičiau praplaukti. Bet gerai, kad ne per daug varginausi“, – jau pasibaigus pusfinaliui šypsodamasi kalbėjo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

1402 taškus pusfinalyje surinkusi britė Kerenza Bryson pasiekė naujo formato olimpinį rekordą. Už jos rikiavosi dvi italės – Elena Micheli (1401 taškas) ir Alice Sotero (1401).

„Dabar turiu pusę dienos atsigauti iki finalo. O rytoj bandysiu, kaip kalbėjome su treneriu, paskutinėje rungtyje šiek tiek pakeisti taktiką. Kai labai greitai atbėgu į šaudyklą, sunku pereiti į lėtą šaudymą. Treneris iš šalies matė, kad labai skubu, tai ne mano šaudymo tempas. Nors man atrodė, kad tai yra gerai. Tai rytoj stengsiuosi dar labiau sulėtinti save šaudydama, kad taiklumas pagerėtų. Nes dabar – tragedija“, – prisipažino 40-metų penkiakovininkė.

Apie tikslą finale ji sakė: „Padovanojo aukščiausiasis finalą, gal paskutinį olimpinėse žaidynėse. Ačiū. O kaip bus, jau sunku pasakyti. Bet į penketuką neturiu šansų patekti, nes varžovės  toli. Reikia labai gerai joti, šaudyti. Reikia laukti stebuklo. Kartais jie mane aplanko. Gal ir šiandien buvo stebuklas“.

B grupėje G. Venčkauskaitei stebuklo nereikėjo. Prieš kombinuotos rungties startą nuo devintosios vietos ją skyrė 5 sek. Pakankamai taikliai šaudžiusi lietuvė greitai pakilo į devynetą, o finišą pasiekė šeštoje vietoje – per 11 min. 25,30 sek.

Skaičiuojant vien šios rungties rezultatus, Lietuvos sportininkė B grupėje užėmė ketvirtąją vietą. Greičiausiai bėgo ir iš L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės olimpinį rekordą perėmė šveicarė Anna Jurt -11 min. 7,63 sek. (633 taškai). Šiai sportininkei atiteko devintasis kelialapis į finalą.

Iš viso G. Venčkauskaitė surinko 1392 taškus. Pirmąją vietą šiame pusfinalyje užėmė prancūzė Elodie Clouvel (1398 taškai), antrąją – ispanė Laura Heredia (1397), trečiąją – vengrė Michele Gulyas (1397). Visos trys lyderės finišo liniją kirto susikibusios rankomis.

Jojimo rungtį G. Venčkauskaitei su žirgu Fly de Vesquerie pavyko įveikti be klaidų ir savo sąskaitą papildyti 300 taškų.

Papildomame fechtavimo etape lietuvė jau pirmoje kovoje neatsilaikė prieš ukrainietę Valeriją Permykiną. Pagrindiniame fechtavimo etape G. Venčkauskaitė surinko 205 taškus.

Plaukimo rungtyje Lietuvos sportininkė distanciją įveikė per 2 min. 19,15 sek. ir pelnė 272 tašus. Tarp šio pusfinalio dalyvių tai buvo vienuoliktas rezultatas.

Rytoj finale kovosiančios 18 penkiakovininkių varžybas pradės savo kraityje turėdamos pagrindiniame fechtavimo etape iškovotus taškus. Visas kitas rungtis joms reikės įveikti iš naujo.

Finale olimpinį rekordą gerinęs 21 metų lietuvis iškovojo sidabro medalį, nusviedęs diską 69 m 97 cm. Olimpiniu čempionu tapo sensaciją sukūręs Jamaikos disko metikas, 25-erių Roje Stona, kuriam auksą garantavo lygiai 70 m rezultatas. Tad būtent jis dabar mažiausiai ketverius metus bus olimpinis rekordininkas. Bronzą laimėjo 28-erių australas Matthew Denny – 69 m  31 cm.

Finalas vyko taip intriguojančiai, kad jo siužeto galėtų pavydėti net geriausi scenaristai.

Pirmuoju metimu M. Alekna diską numetė 68 m 55 cm ir tapo lyderiu. Netrukus jį aplenkė M. Denny, antruoju bandymu užfiksavęs savo geriausią rezultatą (69 m 31 cm).

LTOK nuotr.

Bet po trečiojo M. Aleknos metimo stadiono švieslentėje įsižiebė užrašas „Olimpinis rekordas“, nes diskas nuskriejo net 69 m 97 cm. Lietuvos supertalentas 8 cm pagerino net 20 metų, nuo 2004 m. Atėnų žaidynių, išsilaikiusį  jo tėvui Virgilijui Aleknai priklausiusį rekordą. Dukart olimpinis čempionas šį momentą savo akimis matė kartu su kitais šeimos nariais sėdėdamas „Stade de France“ tribūnose.

Tačiau tada olimpinę sceną užkariavo R. Stona, iki tol žengęs septintoje vietoje. Jis ketvirtuoju mėginimu numetė diską 70 m.  

Šiais metais pasaulio rekordininku tapusiam M. Aleknai nepavyko susigrąžinti lyderio pozicijos – ketvirtuoju metimu įrankį numetė 68 m 88 cm, penktuoju – 68 m 49 cm. Paskutinis bandymas buvo nesėkmingas.

„Smagus finalas. Smagu būti to dalimi. Esu patenkintas, vežu į Lietuvą dar vieną medalį. Dėl to labai džiugu. Nepavyko laimėti, pavyks kitą kartą“, – po finalo kalbėjo olimpinis vicečempionas M. Alekna.

Jis neslėpė: „Jaučiau, kad galiu mesti dar geriau. Nes metimas nebuvo labai geras. Diskas skriejo drebėdamas. Galvojau, kad atliksiu dar geresnį metimą. Bet nepavyko. Nors paturėjau tą rekordą. Po ketverių metų, tikiuosi, jis išsilaikys ilgiau.“

Andrius Gudžius sveikina M. Alekną (LTOK nuotr.)

Ar M. Alekną nustebino, kad auksą iškovojo ir olimpiniu rekordininku tapo būtent R. Stona, per pirmuosius tris mėginimus diską toliausiai numetęs 66 m 16 cm, o jo asmeninis rekordas iki šiol buvo 69 m 5 cm.

„Tai tikrai netikėtumas. Žinoma, dėl to, kad jis yra labai talentingas disko metikas, niekada nekilo abejonių. Bet kad iššaus būtent taip olimpinėse žaidynėse, tikrai mažai kas tikėjo“, – sakė lietuvis.

Jis teigė nejaučiantis apmaudo išslydus auksui: „Medalis yra medalis, esu patenkintas.“ O kalbėdamas apie pagerintą savo tėvo olimpinį rekordą, prisipažino: „Nesureikšminau to rekordo. Galvojau apie pirmąją vietą, o ne apie rekordą.“

Olimpinėse žaidynėse debiutavęs M. Alekna per finalą tiesiog spinduliavo ramybe, o televizijos operatoriui priėjus prie pat lietuviui, šis iškėlė abiejų rankų nykščius. Nebuvo jaudulio? „Tai patekau į finalą, ko jau čia bijoti reikėtų, reikia mėgautis“, – taip pat ramiai žurnalistams atsakė M. Alekna, atskleidęs, kad prieš finalą pabendravo su jo aplankyti atvykusiais šeimos nariais.

LTOK nuotr.

Paklaustas, ar taip kylant rezultatams galima nubrėžti kažkokias ribas, olimpinis vicečempionas sakė: „Kai toks finalas, ribų nubrėžti tikrai negalima. Manau, kasmet rezultatai vis labiau kils.“

Dar vienas finale dalyvavęs Lietuvos disko metikas 33 metų A. Gudžius užėmė aštuntąją vietą. Jis geriausią rezultatą pasiekė paskutiniu, šeštuoju metimu – 66 m 55 cm.

Iš viso Paryžiaus žaidynėse dalyvavo trys Lietuvos disko metikai. M. Aleknos brolis Martynas Alekna atrankoje užėmė 28-ąją vietą (58 m 66 cm).

B grupėje atrankoje varžėsi 33 metų A. Gudžius. Jam kelialapį į finalą užtikrino 64 m 80 cm rezultatas. Pirmuoju metimu jis nusviedė diską 60 m 83 cm, trečiasis bandymas buvo neįskaitytas. Jau trečiose olimpinėse žaidynėse startuojantis atletas B grupėje buvo ketvirtas, o tarp visų atrankos dalyvių – dešimtas. Rezultatas lietuvio ne ypatingai tenkino, bet svarbiausias tikslas atrankoje pasiektas – žengta į finalą.

„Patenkintas, kad pakliuvau į finalą. Per apšilimą galėjau kiek protingiau. Atrodo, ir patirties yra... Ne, reikia draskytis, plėšytis, tai truputį persistengiau. Pasileidau per nugarą... Pirmas metimas ir parodė, kad protas kažkur call-roome pasiliko. Bet patirtis antru metimu atėjo ir sutvarkė reikalus“, – su šypsena veide kalbėjo A. Gudžius.

Scanpix nuotr.

Apie būsimą finalą A. Gudžius kalba ypatingai užsidegęs.

„Atiduosiu 110 proc. Arba bus labai toli, arba išnešite mane. Nežinau, kaip bus, bet aš atiduosiu viską. Teoriškai tai gali būti paskutinė olimpiada man, tad stengsiuosi išsidraskyti, išsirėkauti. Kas iš to pavyks? Nežinau, gal numesiu 65 m... O gal 68 m? Nežinau, bet tikrai atiduosiu save visą be jokių pasitaupymų. 64 m kvalifikacijoje – viskas gerai, ramu, bet finale mesiu, kiek išeis“, – apie finalą užsidegęs kalbėjo A. Gudžius.

Atiduosiu 110 proc. Arba bus labai toli, arba išnešite mane.

A grupėje kvalifikacinį normatyvą kartu su M. Alekna įvykdė australas Matthew Denny (66 m 83 cm) ir austras Lukas Weisshaidingeris (66 m 72 cm). B grupėje tai padarė tik vokietis Clemensas Prueferis (66 m 36 cm).

Finale dar varžysis jamaikiečiai Travesas Smikle‘as (65 m 91 cm), Roje Stona (65 m 32 cm), Ralfordas Mullingsas (65 m 18 cm), olimpinio čempiono titulą ginantis švedas Danielis Stahlis (65 m 16 cm), 2002 m. pasaulio ir šių metų Europos čempionas slovėnas Kristjanas Čehas (64 m 80 cm), Alinas Alexandru Firfirica (63 m 66 cm) ir Alexas Rose‘as (62 m 88 cm).

Trys Lietuvos disko metikai tose pačiose žaidynėse dalyvavo antrą kartą istorijoje. Pirmas kartas buvo 2000 m. Sidnėjuje, kur pirmą iš dviejų olimpinio čempiono titulų iškovojo V. Alekna, 27-as buvo 1992 m. olimpinis čempionas Romas Ubartas, 30-as – dabartinis A. Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas. Brolius Aleknas treniruoja Mantas Jusis.

Šaltinis: LTOK

Jau ne vienerius metus disko metimo sporto šakoje besitreniruojantys legendinio V. Aleknos sūnūs pagaliau abu debiutavo ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Tiesa, jų pasiekimai skirtingi: Mykolas su geriausiu metimu atrankoje prasibrovė į finalą, o Martynas savo pasirodymą jau baigė užimdamas 28-ą vietą.

„Žiūrovų, ko gero, buvo pilnas stadionas. Tai aš manau, kad ta visa atmosfera nepatyrusius sportininkus dar labiau spaudžia. Gaila Martyno. Jis tikrai galėjo mesti įrankį toliau. Ir manau, kad ne vieną metrą: 61 m, 62 m. Jis tą darė stabiliai šiais metais“, – apgailestavo buvęs disko metikas, Mykolo ir Martyno Aleknų tėtis, V. Alekna.

Vyresnėliui baigus pasirodymą Paryžiaus žaidynėse, V. Alekna viliasi, kad jaunėlis suspindės finale, nors prieš jo startą ir jaučia nerimą. Tiesa, Mykolas šiais metais demonstruoja tiesiog neįtikėtiną sportinę formą. O balandį net pagerino beveik 40 metų nepajudintą disko metimo rekordą.

„Visi jau turintys patirtį sportininkai, disko metikai, sukaups visas jėgas ir stengsis parodyti kuo geresnį rezultatą. Tikrai nereikia nusiraminti, kad Mykolas jau turi medalį. Aš manau, kad reikia ramiai rengtis, būti pasiruošus kovai“, – kalbėjo V. Alekna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kartu su M. Alekna disko metimo finale iš viso varžysis 12 disko metikų. O tarp jų bus ir trečiose savo žaidynėse dalyvaujantis A. Gudžius. Prieš trejus metus Tokijuje jam pavyko pasiekti kol kas aukščiausią asmeninę – šeštą vietą.

„Aš manau, kad jis yra įgavęs gerą formą. Nes jis žino, kaip tai padaryti. Ir tai daręs jau ne kartą. Visi džiaugiamės užpraeitų metų pasaulio čempionate Andriaus iškovotu bronzos medaliu“, – teigė V. Alekna.

V. Aleknai iki šiol priklauso olimpinių žaidynių rekordas – 69 m 89 cm Tiesa, buvęs disko metikas neatmeta, kad po 20 metų pertraukos jis bus pagerintas, o tai realiai gali padaryti ir jo sūnus Mykolas.

„Aš manau, kad taip pat yra nemaža tikimybė, kad jis gali kisti. Ir disko metikai gali jį pataisyti. Bet 20 metų, man jau pakanka būti tuo rekordininku“, – sakė buvęs disko metikas V. Alekna.

Disko metimo finalas Paryžiuje įvyks trečiadienį – 21.25 val.

Finišavo penktos

Vakar Paryžiaus žaidynių moterų pavienių dviviečių valčių finale I. Adomavičiūtė ir K. Kralikaitė po 500 ir 1 000 m buvo trečios, tačiau 1 500 m ribą kirto ketvirtos ir galiausiai finišavo penktos (7 min. 05,34 sek.).

Lietuvės pralaimėjo lemiamas lenktynes Nyderlandų (6 min. 58,67 sek.), Rumunijos (7 min. 02,97 sek.), Australijos (7 min. 03,54 sek.), JAV (7 min. 05,34 sek.) irkluotojoms ir aplenkė tik graikes (7 min. 13,30 sek.).

Domantas ir Dovydas Stankūnai varžėsi pavienių dviviečių valčių B finale dėl 7–12 vietų. Lietuvių rezultatas – 6 min. 25,94 sek. ir aštunta vieta.

Po 500 m mūsiškiai buvo treti, 1 000 m – antri, 1 500 m – penkti, tačiau paskutinę 500 m atkarpą galingai spurtavo. Sparčiau irklavo tik Naujosios Zelandijos įgula (6 min. 24,55 sek.).

Broliai dvyniai Stankūnai namo grįš su diplomais – olimpinėse žaidynėse prizinės yra 1–8 vietos.

Pristabdė olandai

Vyrų trijulių krepšinio (3 prieš 3) turnyre tris iš eilės rungtynes laimėjusi Lietuvos rinktinė (Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis ir Šarūnas Vingelis) turi galimybių praverti duris į kitą varžybų etapą.

Mūsiškiai 21:12 nugalėjo lenkus, 20:18 – amerikiečius, o vakar 21:16 – kinus, tačiau 18:19 nusileido olandams.

Rytoj – paskutinis mačas grupėje su serbais. Iškart į pusfinalį pateks 1–2 vietas užėmusios ekipos, 3-6 – į ketvirtfinalį, o dviem žaidynės bus baigtos.

Savo olimpinį žygį užbaigė paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė.

Lietuvės, E grupėje pralaimėjusios olandėms (0:2) ir brazilėms (0:2), vakar neprilygo ir japonėms (0:2).

Įsižaidė: Lietuvos vyrų trijulių krepšinio komanda iškovojo tris pergales iš eilės, tarp nugalėtų varžovų – JAV atstovai. K. Štreimikio  ir V. Dranginio / LTOK nuotr.

Sustabdė trauma

Į „Stade de France“ stadioną žengė lengvaatlečiai. Pirmoji iš mūsiškių startavo šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Atrankos varžybų kvalifikacinis normatyvas buvo 197 cm. Kojos traumą patyrusios Airinės rezultatas – 188 cm.

Normatyvo neįvykdė nė viena atletė, tad finalo tryliktukas sudarytas pagal pasiektus rezultatus. Aukščiausiai – po 195 cm – iššoko ukrainietės Jaroslava Magučich ir Irina Geraščenko, australės Eleanora Patterson ir Nicola Olyslagers, vokietė Christina Honsel ir uzbekė Safina Sadulajeva.

Vakar vakare taip pat jėgas išmėgino trišuolininkės Diana Zagainova ir Dovilė Kilty, disko metikė Ieva Gumbs, bėgikė Gabija Galvydytė (800 m).

Kitą savaitę arenoje pasirodys disko metikai Mykolas Alekna, Martynas Alekna ir Andrius Gudžius, ieties metikai Edis Matusevičius ir Liveta Jasiūnaitė, bėgikė Modesta Justė Morauskaitė (400 m).

„Metų pradžioje tikėjomės, kad komanda bus šiek tiek gausesnė, bet tai nebuvo užsibrėžtas tikslas. Nėra ištvermės rungčių – sportinio ėjimo ir maratono – atstovų, dėl to labai gaila. Tačiau, palyginti su Rio de Žaneiro ar Tokijo žaidynėmis, atranka ir normatyvai pasikeitė. Pavyzdžiui, reitingų sistema. Reikia dalyvauti aukšto rango varžybose, o dauguma mūsų sportininkų jų stokoja. Reitingų taškai vienodi Afrikos, Azijos, Europos čempionatuose, nors konkurencijos lygiai – skirtingi, – kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. – Vis dėlto vienuolika atletų – daug, džiaugiamės dideliu rungčių spektru. Mane labiausiai džiugina sportininkai, kurie per svarbiausius metų startus pasiekia geriausius savo rezultatus. To linkiu visiems mūsų olimpiečiams.“

Trauma: šuolininkei į aukštį A. Palšytei per varžybas prireikė medikų pagalbos – iš stadiono buvo išvežta į ligoninę ištirti. K. Štreimikio  ir V. Dranginio / LTOK nuotr.

Skambus Kotrynos akordas

Lietuvos plaukikų rinktinės pasirodymą Paryžiuje pakiliai užbaigė Kotryna Teterevkova.

Šiame Paryžiaus baseine sudėtinga vertinti rezultatus, tad labiausiai tenkina vieta.

22-ejų vilnietė 200 m plaukimo krūtine finale buvo penkta (2 min. 23,75 sek.).

Tokią pat poziciją užėmė ir Danas Rapšys (200 m laisvuoju stiliumi). Kiti mūsiškiai, tarp jų ir Rūta Meilutytė, iš kurios tikėtasi medalio, į savo rungčių finalus nepateko.

„Pirmiausia pagalvojau: koks gi rezultatas, jei penkta vieta? Jis buvo prastesnis, nei pusfinalyje, bet šiame baseine sudėtinga vertinti rezultatus, tad labiausiai tenkina vieta“, – sakė K. Teterevkova.

Trenerių Ray Looze'o ir Michailo Romanovskio auklėtinė aplenkė dukart olimpinę ir devyniskart pasaulio čempionę amerikietę Lilly King (2 min. 29,91 sek. – aštunta vieta), su kuria kartu treniruojasi Indianos universiteto komandoje.

Pabaigtuvės: K. Teterevkova aplenkė tituluotąją treniruočių kolegę amerikietę L. King. K. Štreimikio  ir V. Dranginio / LTOK nuotr.

„Ji labai stipri, darbšti, man neleido ilsėtis, nes treneris liepdavo laikytis su Lilly“, – apie JAV plaukimo legendą kalbėjo K. Teterevkova.

Olimpine čempione tapo amerikietė Kate Douglass (2 min. 19,24 sek.), sidabrą pelnė Tokijo žaidynių čempionė Tatjana Smith iš Pietų Afrikos Respublikos (2 min. 19,60 sek.), bronzą – pasaulio čempionė olandė Tes Schouten (2 min. 21,05 sek.).

Kotrynos užimta penkta vieta – antras geriausias mūsų šalies plaukikių rezultatas olimpinėse plaukimo varžybose per Nepriklausomos Lietuvos istoriją (2012 m. Londone čempione tapo R. Meilutytė).