Visiškai saugus jaučiasi tik kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai jaučiasi kur kas mažiau finansiškai saugūs, nei prieš metus. Šiuo metu daugiau nei trečdalis – 35 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė situacija nėra saugi, kai prieš metus tokių buvo 19 proc. Tuo tarpu savo finansine situacija visiškai pasitiki kas dešimtas, kai pernai tokių buvo beveik dukart daugiau – 18 proc.“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak jos, didėjantį gyventojų finansinį neužtikrintumą galėjo lemti infliacija – augančios kainos sumažino dalies gyventojų galimybes daugiau taupyti.

Be to, apklausos duomenimis, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos.

Gyventojų, kurie jaučiasi finansiškai saugūs ir nepriklausomi nuo paramos iš šalies, dalis per metus šiek tiek ūgtelėjo – nuo 54 proc. pernai iki 58 proc. šįmet. Kurį laiką vien savo lėšomis pajėgtų verstis 29 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo kiek daugiau – 32 proc.

Visiškai be finansinės paramos iš šalies neapsieitų 8 proc. gyventojų, ši dalis per metus nepakito.

Vyrai (60 proc.) kiek dažniau teigia esantys finansiškai nepriklausomi nei moterys (55 proc.). Tačiau pažvelgus į visiškai nuo artimųjų ar valstybės išlaikymo finansiškai priklausomų žmonių grupę, joje moterų dukart daugiau nei vyrų ­– jų dalis sudaro, atitinkamai, 10 proc. ir 5 proc.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“.

Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės.

„Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią. (...) Didesnė dalis apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos augs arba nesikeis. Lietuvos darbo rinkoje padėtis ir toliau yra stabili“, – pranešime sakė SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Vertindami savo dabartinę finansinę padėtį, trečdalis (32 proc.) nurodė, kad yra patenkinti, trečdalis (34 proc.) – nepatenkinti, trečdalis (32 proc.) – neutralūs.

31 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nurodė, kad jų šeima gali šiek tiek sutaupyti, 47 proc. teigė, kad laisvų lėšų turi pakankamai, kad galėtų nusipirkti tokį pirkinį kaip televizorių ar šaldytuvą. Dar 5 proc. pažymėjo, kad gali sau leisti pirkti viską, ko nori. Kad pajamos yra nepakankamos ir dėl to šeimai kyla sunkumų, pripažino apie 15 proc. apklaustųjų.

Apklausą lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“, joje dalyvavo 1 tūkst. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.

Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 6 punktais, besitikinčių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 4 punktais.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas išliko panaši: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėnesių ji gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (lapkritį – atitinkamai 23 ir 12 proc.).

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis nepakito (20 proc.), o nuo 27 iki 26 proc. sumažėjo dalis gyventojų, manančių, kad padėtis pablogėjo.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkritį skyrėsi 3 punktais: mieste jis buvo 2, kaime – minus 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste pagerėjo 3 punktais, o kaime – 2 punktais.

Per metus – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 punktais.

LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Arnoldas Bytautas sako, kad šiemet daugiau gyventojų tikisi pajamų augimo, mažiau nerimauja dėl maisto kainų.

„Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos“, – pranešime sakė A. Bytautas.

Apklausos duomenimis, 40 proc. (pernai – 53 proc.) namų ūkių teigė, kad jų finansinė būklė yra vidutinė. Blogai ją vertinančių per metus sumažėjo beveik trečdaliu – iki 22 proc.

Sudėtingiau turintiesiems finansinių įsipareigojimų: padaugėjo negalėjusių šių įsipareigojimų vykdyti (...)

 

A. Bytautas teigia, kad sudėtingiau savo padėtį vertina turintys finansinių įsipareigojimų.

„Sudėtingiau turintiesiems finansinių įsipareigojimų: padaugėjo negalėjusių šių įsipareigojimų vykdyti, taip pat nuogąstaujama dėl didelės finansinių įsipareigojimų naštos tiek dabar, tiek ateityje“ – sakė A. Bytautas.

Per metus penktadaliu – iki 36 proc. – padidėjo dalis manančių, kad jų šeimos pajamos per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo, o jų didėjimo per ateinančius metus tikisi 62 proc.(pernai – 3 proc.).

62 proc. apklaustų namų ūkių nurodė, kad sugeba bent truputį sutaupyti – per metus jų padaugėjo 6 procentiniais punktais.

Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma – 31–150 eurų, o rekomenduojamą 3 mėnesių arba ilgesnį santaupų rezervą turi tik ketvirtadalis apklaustųjų.

SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

„Šiemet Estijos ir Lietuvos verslo nuotaikos išties skiriasi. Estijoje dar niekada nebuvo tiek daug pesimistų, kiek jų yra dabar. O Lietuvoje ir Latvijoje įmonių finansų vadovai optimistiškesni ir teigiamai vertina verslo sąlygas“, – pranešime sakė SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.

Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – 51 proc. respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 procentai.

Estijoje 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo 25 proc., kai tuo pat metu pernai – 39 procentai.

Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą. Latvijoje dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas, Estijoje – grynojo pinigų srauto didinimą.

Anot tyrimo, Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.

Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.

Apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.

Palyginti su liepa, gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo 2 punktais iki 19 proc., 30 proc. teigė, kad padėtis pablogėjo (liepą – 29 proc.).

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas nepasikeitė: 23 proc. tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėnesių ji gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės. Nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas truputį pablogėjo: manančių, kad ji gerės, dalis sumažėjo nuo 24 iki 22 proc., 32 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (liepą – 30 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 1 punktu: mieste jis buvo minus 1, kaime – minus 2. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime sumažėjo 3 punktais.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 punktais.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis padidėjo dviem punktais iki 18 proc., kaip ir praėjusį mėnesį, 37 proc. gyventojų teigė, kad padėtis pablogėjo, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vasarį 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius metus gerės (sausį 23 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 15 proc. gyventojų manė, kad ji blogės.

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji per ateinančius metus gerės (sausį – 22 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo dviem punktais iki 35 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį skyrėsi dviem punktais: mieste jis buvo minus keturi, kaime – minus du. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo trim punktais.

Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo vienu punktu. 

Palyginti su lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad padėtis per ateinančius dvylika mėnesių gerės (lapkritį – 16 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo šešiais punktais (nuo 49 iki 43 proc.).

Kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, tiek pat jų (20 proc.) manė, kad ji blogės (lapkritį – atitinkamai 18 ir 21 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gruodį skyrėsi trimis punktais: mieste jis buvo minus septyni, kaime – minus dešimt. Per mėnesį mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo dviem punktais, o kaime nepasikeitė.

Per metus – gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo penkiais punktais. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.

„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Nerimas dėl finansų aplanko dažniau

Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną.

„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.

Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.

Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.

„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.

„Gerokai didesnės nei pernai sąskaitos už šildymą, augančios degalų, kai kurių produktų ir paslaugų kainos dažną gyventoją privertė sunerimti dėl savo asmeninių ar šeimos finansų. Vis dėlto pastaraisiais metais sparčiai augę ir toliau didėjantys atlyginimai padėjo amortizuoti infliacijos poveikį, todėl didžiosios dalies gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų išlieka pozityvūs“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, didėjančios pajamos bei išaugusi gyventojų taupymo norma infliacijos poveikiui turėtų padėti atsispirti ir šįmet.

Remiantis gyventojų apklausos rezultatais, daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų mano, kad jų pajamos nepakis. Tuo metu beveik trečdalis lietuvių per artimiausius metus tikisi pajamų augimo: 10 proc. namų ūkio pajamų augimo tikisi 20 proc. gyventojų, 20 proc. ir didesnio augimo tikisi 10 proc. šalies gyventojų.

Pasak „Swedbank“ instituto vadovės, pesimistiškiau nusiteikusi lietuvių dalis sudaro 16 proc., iš kurių apie pusę (8 proc.) mano, kad jų pajamos mažės ne daugiau nei 10 proc.

Tuo metu bendrą ekonominę situaciją šalyje, kaip pažymi J. Cvilikienė, gyventojai linkę vertinti pesimistiškiau nei savo pačių finansus.

Gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis (35 proc.) gyventojų teigia manantys, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonomikos padėtis pablogės šiek tiek, 15 proc. − kad ji labai pablogės. Maždaug trečdalis gyventojų sako, kad, jų nuomone, šalies ekonominė situacija išliks tokia pati ir nesikeis. 

„Geresniu savo nei visos šalies finansinės perspektyvos vertinimu paprastai pasižymi pasiturinčių šalių gyventojai, todėl galime pagrįstai tuo pasidžiaugti. Puoselėjamas vakarietiškos demokratijos, vienybės ir vertybių modelis suteikia papildomų saugumo garantijų. Ir nors karo baigtį bei su tuo susijusius pokyčius prognozuoti sudėtinga, kol kas ir gyventojų nusiteikimas, ir dabartinės šalies ekonominės prielaidos rodo, kad neapibrėžtumą, kilusį dėl karo veiksmų Ukrainoje, esame pasirengę sutikti pakankamai gerai“, – sako J. Cvilikienė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu vasario 17–25 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1015 gyventojų nuo 18 iki 75 m.