Kaip pranešė prokuratūra, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Renata Vilčinskaitė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis P. D. buvo faktinis dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovas, tačiau, klastodamas dokumentus, įmonių direktoriais ir akcininkais skirdavo vis kitus asmenis. Viena įmonė realiai jokios veiklos nevykdė, o kita užsiėmė įvairiais statybos darbais. Nuo 2017 metų gegužės iki 2018 metų kovo vilnietis veikė pagal sugalvotą schemą, pagal kurią fiktyvių įmonių vardu buvo perkama mėsos produkcija iš Lenkijos.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad realiai mėsos produkciją pirko ir už ją pagal pateiktas sąskaitas faktūras Lenkijos įmonėms atsiskaitė kaltinamasis G. V., kuris buvo dar vienos uždarosios akcinės bendrovės, užsiimančios prekyba mėsa, vadovas. Šakių rajono gyventojas naudojo fiktyvios, veiklą imituojančios įmonės antspaudą, fiktyvių direktorių parašus ir pasirašydavo sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

Surinkta duomenų, kad nusikaltimams nuslėpti naudotos įmonės realiai mėsos produkcijos nepirko, tik sudarė sąlygas kitai bendrovei įsigytą mėsos produkciją parduoti Lietuvoje be apskaitos dokumentų, išvengiant pridėtinės vertės mokesčio. Taip pirkėjams buvo pasiūloma patraukli, mažesnė nei rinkoje vyraujanti mėsos pardavimo kaina.

Per nepilnus metus, pasinaudojant kaltinamųjų įmonėmis, pagal 487 sąskaitas faktūras iš Lenkijos buvo pirkta produkcijos už daugiau kaip 807 tūkst. eurų. Dėl to į valstybės biudžetą išvengta sumokėti daugiau kaip 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Vilniečiui P. D. kaltinimai pareikšti dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais (pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d.), neteisėto juridinio asmens veiklos (pagal BK 203 str. 2 d.) ir dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo (pagal BK 222 str. 1 d.). Kaltinamajam G. V. kaltinimai pareikšti dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (pagal BK 220 str. 2 d.) ir pagal BK 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

55 metų A. Murdaugh, elitinės teisėjų ir advokatų šeimos atžala, jau atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už savo žmonos Maggie (Megi) ir 22 metų sūnaus Paulo (Polo) nužudymą 2021 metų birželį.

Praėjusiais metais A. Murdaugh prisipažino kaltu dėl valstijos kaltinimų pavogus milijonus dolerių iš savo garsios teisininkų kontoros klientų ir buvo nuteistas kalėti 27 metus.

Pirmadienį jis vėl stojo prieš teismą dėl federalinių kaltinimų sąmokslu vykdyti bankinį ir elektroninį sukčiavimą bei pinigų plovimą.

Apygardos teisėjas Richardas Gergelis (Ričardas Gergelis) A. Murdaugh skyrė 40 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri bus subendrinta su anksčiau paskirta 27 metų bausme.

Rugsėjį A. Murdaugh prisipažino kaltu dėl federalinių kaltinimų, tuomet JAV prokuroras Adairas Boroughsas (Aderas Borousas) pareiškė, kad kaltinamojo „finansiniai nusikaltimai buvo didelio masto, įžūlūs ir beširdiški“.

„Jis beatodairiškai vogė iš savo klientų, advokatų kontoros ir kitų, kurie juo pasitikėjo“, – kalbėjo prokuroras.

Praėjusiais metais per televiziją transliuotas tris savaites trukęs A. Murdaugh teismo procesas dėl nužudymo sudomino gausybę žiūrovų visoje šalyje ir užsienyje.

Įrodymai iš nuteistojo atžalos mobiliojo telefono rodė, kad A. Murdaugh buvo vienintelis žmogus su sūnumi ir žmona šeimos valdose esančiuose šunų voljeruose kelios minutės prieš tai, kai Maggie ir Paulas buvo nušauti.

A. Murdaugh neigė nužudęs savo žmoną ir jaunesnįjį sūnų, tačiau prisipažino pavogęs milijonus dolerių iš savo kontoros klientų dėl priklausomybės nuo opioidų.

Dar nepasibaigus teismo procesui „Netflix“ ir HBO išleido dokumentines dramas apie šią bylą.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jam skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui, visuomenėje žinomam Celofano pravarde, paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje taip pat išnagrinėtas ir iš dalies priteistas nukentėjusio civilinis ieškinys, kaunietis įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno policijos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokurorė.

Ji teismo prašė pripažinti A. Kandrotui skirti septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, Celofanas sistemingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu.

Iš viso byloje, laikotarpiu nuo 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio iki 2021 metų vasario, nagrinėtos keturios tęstinės veikos. Trimis atvejais kaltinamasis, siekdamas apšmeižti kitą asmenį, „Youtube“ tinkle viešai patalpino filmuotą medžiagą, kurioje skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusįjį vadindamas korumpuotu, nepagrįstai kaltindamas jį reketu, klastojimu bei kitais tikrovės neatitinkančiais veiksmais.

A. Kandrotas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą tuo pačiu nukentėjusiu asmeniu skleidė ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Už finansinius nusikaltimus Apeliacinis teismas vasarį jam skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

„Prašau komiteto narių pritarti (...) dėl poreikio užtikrinti, kad formuojant ateinančių metų biudžetą būtų numatytas papildomas (...) finansavimas dėl viešinimo kalbant apie asmenis, kurie praneša apie galimus nusikaltimus“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Mykolas Majauskas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad 2019 metais įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia nepakankamai, nes neskiriamas finansavimas jo sklaidai ir viešinimui.

„Pagrindinė problema, kodėl neveikia Pranešėjų apsaugos įstatymas, kaip jis turėtų veikti, kad mes neturime finansavimo jo sklaidai, kad galėtume viešinti apie tokį įstatymą, kad žmonės turėtų informaciją, kur galėtų kreiptis. Mums visiškai neskiriamas finansavimas Pranešėjų apsaugos įstatymo sklaidai“, – posėdyje teigė N. Grunskienė.

Pasak jos, finansavimas įstatymo viešinimui leistų gauti daugiau informacijos apie PVM grobstymą bei netinkamą atlyginimų mokėjimą. Anot generalinės prokurorės, įstatymo sklaidai pakaktų iki 100 tūkst. eurų.

„Mes turime pavyzdį – Latviją, kurie turi susikūrę filmukus ir išleidę brošiūrėles. (...) Mes manytume, kad iki 100 tūkstančių eurų mums tikrai užtektų, kad būtų galima sukurti filmukus, kuriuos būtų galima transliuoti viešose vietose“, – sakė N. Grunskienė.

Jos duomenimis, nuo 2019 metų, kai įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, gauti 274 pranešimai apie pažeidimus, priimti 149 sprendimai suteikiant asmenims pranešėjo statusą bei pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai. 

2021 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško PVM nemokėjimo, joms skirta 1,2 mln. eurų baudų, jos įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. Remiantis šia informacija valstybei buvo nustatyta beveik 37,9 mln. eurų, o privačioms įmonėms – 76 tūkst. eurų žala. 

Pernai Seimas sugriežtino baudas PVM grobstytojams iki 50-100 proc. nesumokėto mokesčio. Iki tol už PVM nemokėjimą galiojo 10-50 proc. nesumokėtos sumos dydžio baudos.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. Ignatavičių pripažino kaltu dėl klubo lėšų pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu buvusiam „Lietkabelio“ vadovui skirta 6 tūkst. eurų dydžio bauda ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pranešė Generalinė prokuratūra.

Teismas nusprendė iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir nustatė, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis siekia šešis mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams.

M. Ignatavičiui taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 34 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimas. Teismas patenkino ir krepšinio klubo „Lietkabelis“ 3,8 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.

M. Ignatavičius į teisėsaugos pareigūnų akiratį pakliuvo dėl 2015–2018 metais galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad M. Ignatavičius, nesurašydamas buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikdamas jų buhalterėms, kitais atvejais – klastodamas apskaitos dokumentus, kurie vėliau buvo įtraukiami į klubo buhalterinę apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Dėl nustatytų pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015–2018 metų krepšinio klubo „Lietkabelis” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nebuvo sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.

Buvęs krepšinio klubo vadovas taip pat pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Skaičiuojama, kad atleistas iš direktoriaus pareigų, jis klubui negrąžino 34,5 tūkst. eurų, išduotų jam kaip atskaitingam asmeniui atsiskaitymams klubo reikmėms.

Pranešime nurodoma, kad dar vieną civilinį minėto klubo ieškinį buvusiam vadovui šių metų balandžio 11 dieną patenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas patenkino krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį ir iš M. Ignatavičiaus priteisė atlyginti padarytą 34 tūkst. 476 eurų žalą, 855 eurus žyminio mokesčio ir beveik 10,5 tūkst. eurų klubui atstovavusio advokato išlaidų.

Per pastaruosius devynis šių metų mėnesius pranešimų skaičius išaugo 20 kartų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais, stebimas beveik tris kartus išaugęs prašymų stabdyti pinigines operacijas skaičius.

Kaip ir ankstesniais periodais, daugiausia pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas Tarnyba gavo iš elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigų, tai sudarė 95 proc. visų per šį laikotarpį gautų pranešimų.

Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas, gautų iš virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, skaičius augo 1,2 karto, lyginant su praėjusių metų  tuo pačiu laikotarpiu. Įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidų paslaugas, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius per šiuos metus paaugo 2,4 karto, palyginus su 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) gauta 1,6 karto daugiau pranešimų nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

„FNTT įdiegus rizikų vertinimo sistemą, kuri pagal nustatytus kriterijus atrenka didesnę riziką turinčius pranešimus, į užsienio FŽP išsiųsta beveik 4 tūkst. pranešimų apie užsienio piliečių ar kitų subjektų atliktas įtartinas pinigines operacijas. Palyginus su gaunamų pranešimų skaičiumi – tai tik nedidelė dalis, todėl investuoti į išmanius sprendimus būtina ir toliau, norint užtikrinti kokybišką pinigų plovimo prevenciją Lietuvoje“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Anot A. Mikulskio, ypač ryškus prašymų stabdyti pinigines operacijas, kuriuos siunčia ikiteisminius tyrimus vykdantys FNTT padaliniai, užsienio FŽP, Lietuvos policija, skaičiaus padidėjimas – beveik trys kartai, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Toks augimas yra susijęs su itin suaktyvėjusiu investiciniu, telefoniniu ir kitokio tipo sukčiavimu, kai iš žmonių ar įmonių išviliotus pinigus nusikaltėliai akimirksniu bando pervesti į sąskaitas užsienio finansų įstaigose. Pareigūnai skaičiuoja, kad per 9 mėn. iš viso gauta prašymų  sustabdyti operacijas, kurių bendra suma siekia beveik 11 mln. eurų. Po FNTT ekspertų analizės, aptikus nusikalstamų veikų požymių, daugiau nei pernai pranešimų tolesniam tyrimui perduota Lietuvos policijai, kitiems FNTT padaliniams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius, palyginus su praėjusiais metais, gauta šiek tiek daugiau pranešimų apie stabdytas įtartinas pinigines operacijas Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientų sąskaitose. Bendra per šį laikotarpį sustabdytų lėšų suma siekia per 32 mln. eurų, pernai tuo pačiu metu ši suma siekė 29 mln. eurų.

Vykdomi rinkos dalyvių patikrinimai

Šiais metais suformuotas FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyrius jau ketvirtą mėnesį vykdo rinkoje veikiančių įpareigotųjų subjektų neplaninius patikrinimus.

Patikrinus 21 subjektą, nustatyta 12 galimų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimo atvejų. Išryškėjo tendencija, kad tikrinti subjektai neteikia informacijos FNTT apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, netaiko pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų. Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija ir spręs dėl proporcingų poveikio priemonių skyrimo.

Pasak tarnybos, bendrininkų grupėje veikusiems asmenims yra pateikti kaltinimai dėl PVM sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo. Manoma, kad jie manipuliavo nekilnojamojo turto sandoriais ir organizavo įmonių bankrotus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2016 metų pabaigoje bendrininkai įvykdė dvi panašias nusikalstamas schemas – siekiant išvengti mokesčių, tarp įmonių buvo sudaromi fiktyvūs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, įmonių pardavimo, reikalavimų perleidimų sutartys ir klastojami dokumentai, o vėliau, pasitelkus bendrininkavusią bankroto administratorę, įmonės buvo tyčia likviduotos.

FNTT teigimu, 2016-ųjų rudenį nekilnojamojo turto bendrovė pardavė visą įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąsias patalpas ir negyvenamąsias patalpas bei žemės sklypą už beveik 6,6 mln. eurų. Veikdami pagal savo sugalvotą schemą kaltinamieji organizavo bendrovės likvidavimą ir taip galėjo išvengti beveik 1 mln. eurų siekiančios PVM prievolės.

Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė – 1,43 mln. eurų.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. 

Pasak tarnybos, kreditus teikusios įmonės vadovas galėjo susitarti su anksčiau tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktore, kad ši išrašys sąskaitas faktūras ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus už paslaugas, kurios, kaip įtaria pareigūnai, nebuvo suteiktos.

Už šį susitarimą įmonės vadovė galėjo gauti atlygį, jo dydis priklausydavo nuo sąskaitoje įrašytos sumos.

Pareigūnų manymu, šias netikras sąskaitas ir kvitus įmonės įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o finansinę machinaciją sumanęs direktorius sąskaitose nurodytas sumas iš įmonės lėšų grynaisiais pinigais pasiimdavo sau.

Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, padedant tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktorei, tokia pačia schema veikė ir įmonėje, kuriai vadovavo anksčiau.

FNTT skaičiavimu, taip kaltinamasis per daugiau nei trejus metus galėjo pasisavinti daugiau kaip 90 tūkst. eurų. Valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma siekia 15 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Vidai Skalauskienei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

„Platesni OLAF įgaliojimai, EPPO atsiradimas ir visos kovos su sukčiavimu sistemos, kuri užsiima sukčių išaiškinimu, tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, darbo koordinavimas yra svarbus žingsnis pirmyn užtikrinant ES finansinių interesų apsaugą“, – sakė biudžeto ir administravimo eurokomisaras Johannesas Hahnas. 

Jis pažymėjo, kad šie įvykiai susiję su naujo finansinio periodo pradžia. Bendrijos 2021–2027 metų biudžete reikšminga suma numatyta kovai su koronaviruso pandemijos sukelta krize.

„Esame atsakingi piliečiams ir įmonėms, kad kiekvienas centas būtų išleistas laikantis taisyklių“, – sakė J. Hahnas.

OLAF ir EPPO įpareigotos ginti ES finansinius interesus nuo pažeidimų, piktnaudžiavimo, lėšų švaistymo ir grobstymo, nurodo Europos Komisija. Šios institucijos papildo viena kitą.

2021 metų pradžioje darbą pradėsiančios EPPO mandatas apima 22 iš 27 ES valstybių narių. Šioje programoje nedalyvauja Airija, Danija, Lenkija, Švedija ir Vengrija.

Prokuratūra užsiims išimtinai nusikaltimų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu.

Savo ruožtu OLAF toliau veiks visoje Bendrijos teritorijoje ir daugiau dėmesio skirs ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejų tyrimui.

OLAF informuos EPPO apie kiekvieną atvejį, kuris, jos nuomone, priklauso prokuratūros kompetencijai, o ši savo ruožtu informuos apie atvejus, peržengiančias prokurorų įgaliojimų ribas.

Peržiūrėtas reglamentas išplečia OLAF galimybes pačiai vykdyti tyrimus. Be kita ko, reglamente numatytos patikrinimų ir inspekcijų vietose taisyklės, taip pat nustatytos naujos prieigos prie informacijos apie sąskaitas bankuose per atitinkamas nacionalines institucijas taisyklės.