Spalvingą, jautrią ir galingą naująją kūrinio versiją lydi vaizdo klipas, nufilmuotas Lietuvos nacionalinės filharmonijos mažojoje salėje. Jame – orkestras bei ritmo grupė, kurių atlikimas įamžintas ir garso įraše. Klipo vaizdo režisierius – Tomas Skaramočius.

Orkestrinę nuotaiką dainai sukūrė kompozitorius Jievaras Jasinskis, aranžuojantis ir kitus žymiausius visų laikų A. Mamontovo ir „Foje“ hitus, kurie birželio 9 dieną skambės Vingio parke, didžiausiame atlikėjo solinės karjeros koncerte, drauge su daugiau nei 70 muzikantų scenoje.

Skrendančios dainos su orkestru skamba geriausiai

„Paskutinis traukinys“ (iš paskutinio „Foje“ albumo „1982“) buvo sukurtas 1995-1996 metais.

„Važiavau per miestą automobiliu, klausiausi radijo, greičiausiai turėjau jausmą, kad „viskas prarasta“, „nebėra prasmės“. Tokiais atvejais pats sau ieškai kažkokio žodžio, kad save atgaivintum, pastatytum ant kojų. Taip gimė idėja dainai“, – prisiminė A. Mamontovas.

Tokios skrendančios dainos, mano supratimu, su orkestru skamba geriausiai – jos įgauna gylio, naujų spalvų.

Kartų pamiltas kūrinys jau senokai neskambėjo atlikėjo koncertuose, todėl sugrįžta su nauja jėga ir emocija.

„Tai šviesi, sakyčiau, šiek tiek skrendanti daina, ir tokios skrendančios dainos, mano supratimu, su orkestru skamba geriausiai – jos įgauna gylio, naujų spalvų. Aišku, visada sunku konkuruoti su senąja versija, prie kurios klausytojai jau yra pripratę... Ir vis tik šis kūrinys yra toks, kurio nebaisu papildyti naujais instrumentais, skambesiu“, – kalbėjo dainos autorius.

Organizatorių nuotr 

Ieškojome jausmo

Naujoje dainos „Paskutinis traukinys“ aranžuotėje atsikartoja klausytojams gerai atpažįstamos originalaus kūrinio melodijos, tik jas atlieka jau ne vienas žmogus, o dešimtys muzikų.

„Tais laikais, kai įrašinėjame su „Foje“, dar gerai nemokėjome kūrinio, aranžuotę rašėme įrašo metu. Kitaip nei dabar, kai visa muzika jau buvo parašyta, o muzikantai atėjo mokėdami dainą natomis. Ieškojome jausmo. Iš pradžių grupė labai stengėsi – grojo švariai, tvarkingai. Sakau, dabar nusimeskit atsakomybę, tai yra šėlionių daina, leiskite sau džiaugtis“, – apie įrašų užkulisius pasakojo A. Mamontovas.

Ritminės grupės partijas šiame įraše atliko žinomų muzikantų rinktinė – Paulius Vaicekauskas-Plucando, Eimantas Belickas, Dominykas Babikas, Giedrius Nakas, Žygimantas Kepenis.

Ši daina, ji yra nesenstanti, o atliekama su orkestru įgyja šviežio oro gūsį.

Kaip sekėsi kūrinį išjausti jaunajai kartai, gimusiai panašiu laikui, kaip ir ši daina? „Man visa Andriaus muzika kelia stiprias emocijas. Tai nėra tiesiog dainos, einančios ir praeinančios. Jose užkoduotos žinutės turi papildomą gylį, jausmą, su kuriuo gali susitapatinti. Kaip ir ši daina, ji yra nesenstanti, o atliekama su orkestru įgyja šviežio oro gūsį – dabar skamba daug plačiau, giliau ir, mano supratimu, gražiau“, – kalbėjo P. Vaicekauskas-Plucando.

Organizatorių nuotr. 

Būsena, kurią lydi ir psichodelinis kokteilis

Simbolinis sutapimas, jog A. Mamontovo balsas bei ritmo grupės partijos buvo įrašytos Vilniaus plokštelių studijoje, kur įamžintos ir kitos, šiandien gerai žinomos „Foje“ dainos.

Išgirdęs naująją „Paskutinio traukinio” aranžuotę nusikėliau į metus, kai dvidešimčia metų buvome kvailesni, įžūlesni, mažiau žinantys, bet nemažiau laimingi ir mylintys.

„Plokštelių studija, kaip pagrindinė įrašų studija Lietuvoje, buvo svajonių vieta, į kurią pakliūdavo ne kiekvienas. Su „Foje“ ten įrašėme kūrinius, su kuriais išgarsėjome. Tai – „Kitoks pasaulis“, „Liūdesys“, „Krantas“, vėliau – „Laužo šviesa“, „Distancija“, „Saugok vaikystę“, po kariuomenės – „Geltoni krantai“, „Žvakių šviesoje“, „Aš noriu būti laisvas“, – prisiminė A. Mamontovas.

Specialiai dėl įrašo į Lietuvą parskridęs dirigentas Modestas Pitrėnas pasakojo, jog darbas su šiuo kūriniu sugrąžino į jaunystės prisiminimus. „Išgirdęs naująją „Paskutinio traukinio” aranžuotę nusikėliau į metus, kai dvidešimčia metų buvome kvailesni, įžūlesni, mažiau žinantys, bet nemažiau laimingi ir mylintys“, – sakė maestro.

Paklaustas, koks jo santykis su A. Mamontovo kūryba, šis atsako, jog itin jautrus, asmeniškas.„Laužo šviesa“ buvo savotiškas laikmečio himnas, būsena, kurią lydi ir psichodelinis kokteilis, viduje kunkuliavę hormonai... Tie prisiminimai, tos dainos iki šiol mane jaudina labiau, nei bet kokia opera (juokiasi). Linkiu visiems nostalgiško pasivažinėjimo (prieš)Paskutiniu traukiniu ir birželio 9-ąją su A. Mamontovu ir dideliu orkestru“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

Jau anksčiau Jurijus yra teigęs, kad antrasis albumas „Randai“ yra būtent tai, ko jis ieškojo daugelį metų bei gali didžiuotis, kad skamba taip, kaip visuomet svajojo. Vienas iš albumo singlų – legendinės grupės „Foje“ kūrinys, dėl kurio pasirinkimo albume liko sužavėtas ir dainos autorius A. Mamontovas.

„Mane, kaip autorių, beprotiškai džiugina, ypač džiugina, kad Jurijus pasirinko perdainuoti „Geltoni krantai“ kūrinį. Aš Jurijų labai vertinu kaip atlikėją, man patinka jo balsas ir taip, kaip atlieka dainas. Šis kūrinys perdarytas itin skoningai, jam suteikta nauja spalva. Labai džiaugiuosi, kad Jurijus padeda atrasti naujai šią dainą. Kol dainas dainuoja, tol jos gyvos, todėl jaučiuosi gyvas ir aš pats“, – džiaugėsi A. Mamontovas.

Jurijus papasakojo dainos pasirinkimo istoriją, kuri atskleidė, kad naujajame atlikėjo albume ir daugiau A. Mamontovo pėdsakų.

„Kai pradėjome rašyti albumą, žinojau, kad jame privalo būti bent viena Andriaus daina. Kokia ji – tuo metu dar nežinojau. Albumo įžanginiame garso takelyje taip pat galima išgirsti Andrių, tiksliau iškarpytą jo vieną interviu. Perklausiau, tikriausiai, visas man pasiekiamas dainas, kol apsistojau ties „Geltoni krantai“. Nežinia, mistika ir viltis kažkur tolimoj šaly – taip aš išgirdau šią dainą, lyg magiška vieta, kur susitinka svajonės ir tikras pasaulis“, – atvirauja atlikėjas Jurijus.

Ne ką mažiau dainininką pradžiugino ir autoriaus atsiliepimas apie perdarytą dainą. Jurijus pasakoja, kad tą akimirką, kai A. Mamontovas parašė savo vertinimą – šokinėjo iš laimės.

„Perskaitęs, ką pats Andrius galvoja apie naują dainos versiją, pradėjau džiūgaut ir šokinėt vietoj, kaip mažas vaikas! Žmogus, į kurį nuo pat mažens žvelgiau su didžiausia pagarba, didžiausias Lietuvos muzikos vardas pasakė, kad jam patiko! Privalau pasakyt, kad ir be Fausto Venckaus prisilietimo ši versija nebūtų išvydus dienos šviesos!“, – džiaugsmo neslepia dainininkas.

„Daina buvo sukurta 1998 metų pabaigoje, ar 1999 metų pradžioje. Pradinė jos versija buvo visai kitokia, bijau, kad nesu išsisaugojęs demo versijos... Ji buvo elektroninė, ramaus stiliaus daina. Kai atėjo laikas įrašinėti, sugalvojau, kad reikia uždėti drum&bass ritmą ir galbūt aktyvesnes gitaras. Daina sulaukė netikėto pripažinimo“, – prisiminimais šį pirmadienio vakarą 2TV laidoje „Pagaminta Lietuvoje“ dalinsis A. Mamontovas.

Pradedant naująjį laidos „Pagaminta Lietuvoje“ sezoną, atvirame pokalbyje apie muziką ir asmenines gyvenimo detales ryžosi prabilti A. Mamontovas, grupės „Foje“ įkūrėjas. Atlikėjas ilgus karjeros metus atkakliai slėpė savo brangiausius žmones ir apie juos nebuvo linkęs atvirauti ar dalintis asmeniniais džiaugsmais ir tam yra priežasčių. „Pasirinkimas neviešinti savo asmeninio gyvenimo buvo visada. Aš niekada nenorėjau pardavinėti savo vaikų nuotraukų žurnalams. Mano manymu, tai būtų iškreipę jų suvokimą apie pasaulį. Pasiūlymų, aišku, buvo, bet mano žmona nemėgsta viešumos. Ji to vengia ir aš visiškai gerbiu jos tokį pasirinkimą“, – pasakos atlikėjas.

Kartu su žmona Inga auginantis du vaikus – sūnų Andrių ir dukrą Viktoriją – prodiuseris, muzikantas, aktorius, o šiandien ir režisierius A. Mamontovas teigia, jog niekada nėra skatinęs savo atžalų sekti jo pėdomis ir rinktis muzikinio kelio. „Mano sūnus Andrius ką tik baigė muzikos institutą Berlyne. Ten jis turi savo grupę, koncertuoja. Aš niekada nebandžiau „įbrukti“ savo vaikams to muzikinio kelio. Mano sūnus pats jį sąmoningai pasirinko ir jam puikiai sekasi. O mano dukra Viktorija dirba organizacinį darbą, dirba su kultūriniais renginiais, jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja gatvės muzikos dienas bei dirba režisierės Dalios Ibelhauptaitės asistente Vilniaus operoje. Ji labai talentinga, mėgsta tvarką, moka suorganizuoti, susitarti ir susikalbėti“, – pasakos A. Mamontovas.

1997 metais surengtas paskutinis grupės „Foje“ koncertas tapo rekordinis. Į Vilniaus Vingio parką susirinko apie 60 tūkstančių grupės gerbėjų, buvo pasiektas didžiausią žiūrovų skaičių surinkusio koncerto rekordas Lietuvoje. Po išsiskyrimo grupės nariai tobulėjo individualiai.

A. Mamontovas teigia, kad naujojo, muzikinio kanalo 2TV atsiradimas skatina ateityje kurti vaizdo klipus. „Pastarasis mano vaizdo klipas buvo dar šios vasaros pabaigoje, skirtas dainai „Malibu“, kurį montavau pats ir kuriuo labai džiaugiuosi. Jūsų 2TV kanalas diktuoja mintį, kad galbūt vėl verta pradėti kurti vaizdo klipus“, – šypsenos neslėps muzikantas A. Mamontovas.

Jau šį pirmadienio vakarą, 22 val., 2TV laida „Pagaminta Lietuvoje“ pradeda savo naujų laidų maratoną, kuriose laidos vedėja Marija Silickaja kalbins Lietuvos atlikėjus ir supažindins visus su jų muzikiniu keliu bei atskleis niekam negirdėtų gyvenimo detalių.

Perkūnas iš giedro dangaus

Vieną rytą Taikos pr. 44 namo gyventojai pamatė, jog bendrojo naudojimo fojė nuo antro iki ketvirto aukšto prasidėjo kažkokie remonto darbai.

Atvykę darbininkai ėmė montuoti gipso kartono plokščių sienas.

"Kaip tik ruošėmės vykti į darbą, kai prasidėjo visi šitie dalykai. Buvo akivaizdu, kad darbininkai ketina apriboti priėjimą į bendrojo naudojimo balkoną. Mane ištiko šokas, juk su gyventojais niekas nesitarė, niekas nepranešė. Kaip taip galima?" – piktinosi namo gyventoja Vilma Venckutė.

Šis pastatas kažkada priklausė bendrovei "Klaipėdos energija", dalis jo buvo naudojama kaip viešbutis.

Mane ištiko šokas, juk su gyventojais niekas nesitarė, niekas nepranešė. Kaip taip galima?

Prasidėjus privatizavimui, žmonėms leista tuos kambarius išsipirkti.

Kaip neseniai paaiškėjo, šio namo bendrojo naudojimo patalpų savininke prieš kelerius metus tapo tokia įmonė "Klaipėdos inkaras", kurios vadovės iniciatyva ir pradėtas tų fojė atitvėrimas.

Kažkas ieško kvailių?

"Vieną rytą mūsų namo buhalterė Genovaitė atėjo ir pasakė, kad pasiimčiau savo gėles iš fojė, nes čia statys sieną. Pasidomėjau, kokiu pagrindu skaidys bendrojo naudojimo koridorių. Ji man sako, kad ta fojė – ne mūsų, tai yra, ne gyventojų, ir mums čia esą iš viso niekas nebepriklauso, net tas koridorius, kuris yra prie mūsų buto durų. Kaip taip galėjo atsitiko, nesuprantu", – piktinosi namo gyventoja Natalija.

Kita namo gyventoja Egidija tikino, kad prieš kelerius metus butų savininkai surinko pinigus ir pakeitė balkono langus ir duris.

"Tada skatino gražinti savo aplinką, o išėjo, kad tos patalpos net ne mūsų. Juk mes visą gyvenimą mokėjome už naudojimąsi fojė ir koridoriais, kaip ir kas sugebėjo juos nupirkti, protu nesuvokiama. Kažkas mus kvailiais laiko", – kalbėjo kita gyventoja Egidija.

Neapsiėjo be policijos

Tačiau darbininkai, pradėję sienų montavimo darbus, ilgai neužsibuvo. Gyventojų pasipiktinimas juos išginė pirma laiko.

"Paprašėme, kad parodytų dokumentus, kokiu pagrindu jie čia dirba, ar turi patvirtintą patalpų pertvarkymo projektą. Pasirodo, jie nieko neturi. Juk šitie balkonai – atsarginis išėjimas iš namo gaisro atveju. Jie mums aiškino, kad jie atitveria juos tik tam, kad mes turėtume galimybę čia  laikyti kokius nors savo daiktus – vežimėlius ar dviračius, ir taip galėsime toliau naudotis tuo balkonu. Bet visiškai nesuprantu, koks tada jiems tikslas statyti tas sienas?" – stebėjosi V.Venckutė.

Darbininkai, sumontavę sienas, durų neįstatė, taigi faktiškai įėjimo į balkoną kaip ir neužtvėrė. Gyventojų įsitikinimu, veikiausiai laukė, kokia bus žmonių reakcija.

Tačiau jau vakarop viename aukšte pastatyta siena buvo išardyta, o kitame aukšte – sumaitota, dėl to kitą rytą sulaukta policijos, tada gyventojai pareigūnams ir išdėstė, kad siena, jų įsitikinimu, atsirado nelegaliai.

Savininkė atostogauja

Tiesa, namo buhalterė Genovaitė Gučienė darbų vykdytojo tada dar teiravosi, kas čia bus, o tas paaiškino, kad savininkė liepė važiuoti ir montuoti sienas, daugiau jis nieko nežinąs.

"Pasakiau, kad tokius darbus reikia suderinti su gyventojais. Jis liepė skambinti tų patalpų savininkei, bendrovės "Klaipėdos inkaras" vadovei Nadieždai Novikovai. Susisiekiau su ja, ji pasakė, kad patalpos yra jos ir ji daro, ką nori. O juk net projekto neturi, bet sugalvojo savo kampą užsitverti. Šitaip negalima", – aiškino G.Gučienė.

Dienraščiui pamėginus aiškintis, kokių planų bendrojo naudojimo patalpose turi N.Novikova, ši visą dieną telefonu neatsiliepė.

Paskambinus rekvizitai.lt nurodytu bendrovės "Klaipėdos inkaras" laidinio telefono numeriu, ragelį pakėlusi mergina pasakė, kad N.Novikova atostogauja ir grįš liepos 2-ąją.

"O aš į klausimus neatsakinėju, ne mano kompetencija", – paaiškino bendrovės "Klaipėdos inkaras" telefonu atsiliepusi mergina.

Kas ji tokia ir kokios jos pareigos, neaišku. Oficialiai skelbiama, jog įmonė turi tik vieną "Sodroje" draustą darbuotoją, veikiausiai pačią direktorę N.Novikovą.

Nebe pirmas skandalas?

Beje, ši moteris spėjo pagarsėti dar prieš gerą dešimtmetį, kai buvo statomas naujas daugiabutis Taikos pr. 4A.

Tada butų nesulaukę pirkėjai per teismus išsireikalavo iš statytojų kompensuoti patirtą žalą.

Kaip skelbė žiniasklaida, 34 ieškovams, ketinusiems įsigyti butus statomame daugiabutyje Taikos pr. 4A, teismas iš atsakovų – bendrovės "Laivyno inžinerijos centro", kurios vadovė tada buvo ta pati N.Novikova, priteisė atlyginti ne tik beveik 6 mln. litų patirtą žalą, bet ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos kiekvienam ieškovui.

Remiantis rekvizitai.lt, pagal nurodytą tą patį mobiliojo telefono numerį, matyti, jog N.Novikova vadovavo ar vadovauja ne vienai nekilnojamuoju turtu užsiimančiai bendrovei – NTS, "Redco", tai pačiai "Klaipėdos inkaras" bei "Žardupiai".

Dienraštis "Klaipėda" apie šios veiklios moters dar vieną galimą nesusipratimą su klientais rašė šių metų pradžioje (A.Aleksėjūnaitė "Prabanga virs košmaru?", 2018 01 22).

Žmonės ieško užtarimo

Panašu, jog Taikos pr. 44 namo gyventojai susidūrė su labai patyrusia nekilnojamojo turto vystytoja. Ir dar nežinia, kuo jiems šis susidūrimas pasibaigs.

Žmonės parašė skundą savivaldybei bei priešgaisrinės apsaugos tarnybai ir tikisi, kad bus išgirsti dėl, jų manymu, jiems daromos skriaudos.

"Mes ieškome pagalbos atsikovoti bent jau kelią į balkoną. Apskritai nesuprantu, kaip įstatymai leidžia tokius laiptinių, fojė ir bendrojo naudojimo koridorius privatizuoti?" – klausė V.Venckutė.

"Kaip gali būti, kad mums nepriklauso bendrojo naudojimo koridoriai? Už naudojimąsi jais mokame nuomą, įsivaizduojate?" – piktinosi gyventoja Natalija.

Atsakymų dar nėra

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pabrėžė, kad žmogus, perkantis butą, turi išsiaiškinti, ar jam priklausys ir dalis bendrojo naudojimo patalpų.

"Kiekvienas būstas turi kadastrinio išmatavimo bylą, kur turi būti nurodyta, kas būsimam pirkėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kurios patalpos yra dalinė nuosavybė", – patikslino G.Pocius.

Priešgaisrinės priežiūros skyriaus vadovas Mindaugas Lapas patvirtino, kad Taikos pr. 44 namo problema priešgaisrinės apsaugos inspektoriams žinoma.

"Tačiau tą dalyką tiria savivaldybės Statinių priežiūros skyrius, jie vertina, ar tai teisėta, ar neteisėta, ar buvo parengtas projektas tiems darbams. Mes neturime įgaliojimų vertinti statybų normatyvinės kokybės", – paaiškino M.Lapas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė Gelmina Žutautaitė paaiškino, kad Taikos pr. 44 namo gyventojams dėl tyrimo atsakymas dar neparuoštas.

"Visa informacija renkama, atsakymus gyventojams išsiųsime, dar vyksta tyrimas, negalime pasakyti, ar sienos Taikos pr. 44 namo fojė buvo montuojamos teisėtai", – tiek tepasakė G.Žutautaitė.

Viso labo 3 tūkst. kopijų tiražu išleidžiamą plokštelę pradžioje įsigyti bus galima tik dviejuose didžiuosiuose šių metų atlikėjo koncertuose.

Į A. Mamontovo pasirodymą gruodžio 17 d. Vilniaus „Siemens” arenoje jau išpirkti visi bilietai, į koncerta Kauno „Žalgirio” arenoje liko paskutinės kelios dešimtys.

„Kibernetiniai žaislai” – 15-asis solinis A. Mamontovo įrašas. Jame muzikanto gerbėjai ras 9 kitaip skambančias grupės „Foje” dainas. Kūrinių sąraše – elektroninės tokių kompozicijų kaip „O, mano saule”, „Kitoks pasaulis”, „Vandenyje”, „Laužo šviesa” ar „Vaikystės stogas” versijos.

„Kurdamas šiuos kūrinius, visada juos girdėjau skambančius elektroniniame synth pop žanre. Tačiau devyniasdešimtųjų pradžioje „Foje” grojo roką, todėl ir dainos gerokai nutolo nuo pirminio savo skambesio. Praėjo daugiau kaip 20 metų, kol jos suskambo taip, kaip turėjo būti įrašytos”, - sakė Andrius Mamontovas.

Pasak muzikanto, kurdamas „Kibernetinius žaislus” jis jautėsi taip, tarytum šiandieninis A. Mamontovas prodiusuotų save prieš 30 metų. Atlikėjo teigimu, naują muzikinį veidą įgavusios dainos šiandien atgimė kitokiu, bet vis dar devintuoju dešimtmečiu ir „Foje” aukso amžiumi dvelkiančiu pavidalu.

Muzikanto gerbėjai jau turėjo progos išgirsti į albumą įtrauktą naują dainos „Kitoks pasaulis” versiją, kuri nuo pavasario skambėjo mūsų šalies radijo stočių eteryje. Šiandien A. Mamontovas pristato dar vieną albumo kūrinį – naują, kompozicijos „O, mano saule” variaciją. Ši daina sukurta dar 1984-aisiais, o jos originalas buvo įtrauktas į 1992 m. išleistą grupės „Foje” albumą „Kitoks pasaulis”.

“Kibernetiniai žaislai” – jau antras šiemet išleidžiamas kultinės grupės „Foje” lyderio albumas. Prieš keletą mėnesių A. Mamontovas pristatė savo instrumentinę plokštelę „Memories of Something That Never Happened”.

Hitų „Laužo šviesa”, „Kitoks pasaulis“, „Marso kanjonai” ar „Geltona. Žalia. Raudona.” kūrėjas bei atlikėjas gruodžio 20 d. koncertą surengs ir Kauno „Žalgirio” arenoje.

Bilietais į A. Mamontovo koncertą Kaune jau prekiauja „Tiketa“. Visi, įsigiję bilietus į muzikanto pasirodymą, nemokamai galės atsisiųsti ir naujausią kompozitoriaus, atlikėjo, prodiuserio ir aktoriaus albumą „Memories Of Something That Never Happened“. Reikia apsilankyti interneto svetainėje www.andriusfoje.lt ir tuščiame laukelyje suvesti aštuonženklį turimo bilieto numerį. Naują albumą gali atsisiųsti kiekvienas, įsigijęs bilietą į atlikėjo koncertą Vilniuje arba Kaune.  

„Tai, kad likus pusmečiui iki koncerto parduoti beveik visi bilietai, didžiulis įvertinimas. Per pastaruosius mėnesius mano elektroninio pašto dėžutę ir paskyras socialiniuose tinkluose pasiekė šimtai laiškų su prašymu neapsiriboti vienu gimtadienio koncertu. Negalėjau numoti ranka į tokią gausybę fanų prašymų“, – sakė A. Mamontovas.

Muzikantas prisipažino, kad toks gerbėjų palaikymas įkvėpė ne tik naujam koncertui, bet ir dovanai. Net penkerius metus kurtą elektroninį albumą A. Mamontovas savo gimtadienio proga dovanoja visiems koncerto svečiams.

„Būdamas paaugliu labai žavėjausi Isao Tomita, Vangelis ir Jean-Michel Jarre kūryba. Visada norėjau būti „žmogumi orkestru“, grojančiu visais instrumentais ir įrašinėjančiu elektroninę muziką. Šis mano albumas – pabėgimas nuo tradicinio Andriaus Mamontovo. Tai – tarsi muzika nenufilmuotam filmui ar nepastatytam spektakliui. Ją kūriau penkerius metus, daug kartų klausiau, tikrinau ir tobulinau. Tai dariau tol, kol nebeturėjau nei ką atimti, nei ką pridėti. Atėjo metas ją atiduoti ir klausytojų teismui“, – kalbėjo prieš 20 metų išsiskyrusios kultinės Lietuvos grupės „Foje“ lyderis.

A. Mamontovo muzikinė karjera prasidėjo prieš 33 metus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Čia jis drauge su bendraminčiais sukūrė grupę „Sunki muzika“, kuri neilgai trukus buvo pervadinta į „Foje“. Per 14 savo gyvavimo metų kultinis kolektyvas išleido devynis studijinius, tris koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje” laimėjo visus įmanomus to meto muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 tūkst. šios grupės albumų kopijų –tai yra vienas geriausių visų laikų rezultatų Lietuvoje.

Dar grodamas grupėje „Foje”, A. Mamontovas pradėjo ir savo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas – 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas” – iki šiol vadinamas vienu geriausių albumu nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikinėje veikloje dalyvaujančio atlikėjo diskografijoje – 13 studijinių solinių albumų ir dar 21 muzikinis apdovanojimas.

Ir dabar jie čia – su naujomis dainomis ir nauju pavadinimu „Kiti kambariai“.

Ką reiškia „Kiti Kambariai“? Įsivaizduokite, kad pereinate fojė: prieš jus atsiveria kiti kambariai – dar nepažinti, pilni paslapčių ir atradimų. Štai tuose kambariuose ir esame.

Grupės balsu tapęs Žilvinas Sebeika pritapo iš karto. „Ilgai ieškojome žmogaus, kurio muzikinis skonis, balsas ir, svarbiausia, charakteris atitiktų mūsų įsivaizdavimą. Pirmi keli akordai pagroti su Žilvinu nepaliko abejonių – tai tas trūkstamas elementas. Jo atėjimas į grupę sudėliojo visus taškus ir dabar skambame taip, kaip norėjome“,– teigė grupės nariai.

Galima sakyti, kad tą akimirką grupė grįžo – su nauju pavadinimu “Kiti Kambariai”, naujomis dainomis ir tuo pačiu melodingu bei romantišku skambesiu, kuriuo išsiskyrė „Foje“.

Muziką kuria visa grupė, tekstus – Algis Kriščiūnas.

„Kodėl dainuojame lietuviškai? Nes mums svarbu, kad klausytojai suprastų kiekvieną žodį: dainos siela yra melodijoje, o esmė – tekste. Kalbame apie svarbius dalykus, todėl norime, kad mus išgirstų“, – tikino pašnekovai.

Šį šeštadienį, rugpjūčio 12 d., 22 valandą, Klaipėdos klube „Jazzpilis“ turėsite unikalią galimybę vėl klausytis tų, kuriuos kažkada labai mylėjote.

„Klaipėda – ypatingas miestas, čia „Fojė“ buvo mėgiama labiausiai, iš čia buvo mūsų karščiausi fanai. Todėl savo pirmąjį viešą koncertą nusprendėme groti Klaipėdoje“, – sako grupės muzikinė siela Arnoldas Lukošius.

„Klaipėdos koncertui turime staigmeną: su mumis gros meras. Ir ne šiaip miesto galva, o geriausias džiazo trimitininkas! Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mielai sutiko padėti mūsų jaunai grupei ir kartu atliks  jausmingiausią koncerto dainą. Mes negrojame džiazo, mes skambame kaip „Fojė“, todėl Vytauto trimitas sukurs ypatingą nuotaiką“, – atskleidė paslaptį būgnininkas Algis Kriščiūnas.

Grupė „Kiti kambariai“ yra:

Arnoldas Lukošius – klavišiniai

Žilvinas Sebeika – vokalas, gitara

Algis Kriščiūnas – būgnai

Darius Burokas – bosinė gitara

„Kitoks pasaulis 2017“ tapo ir pagrindine minėto kūrėjo juostos „Spąstai“ garso takelio daina. Gegužės mėnesį Airijoje pristatytas filmas pasakoja skaudžius vienišos moters išgyvenimus, susidūrimus su asmeniniais demonais ir atsakymų į gyvenimo klausimus paieškas.

Šiemet pristatyta grupės „Foje“ lyderio daina nuskambės ir svarbiausiame jo metų koncerte. Pasirodymas, kuris rengiamas A. Mamontovo penkiasdešimtmečio proga, gruodžio 17 d. įvyks Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Koncerte, į kurį jau išpirkti beveik visi bilietai, nuskambės žymiausios daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikuojančio atlikėjo, prodiuserio ir kompozitoriaus dainos. Kartu su dainos „Marso kanjonai“ kūrėju pasirodys muzikanto bičiuliai, o dauguma dainų skambės taip, kaip dar niekada nėra skambėjusios.

Šįkart A. Mamontovas atvertė kūrinio „Meilės nebus per daug“ dienoraščio puslapius. Šis kūrinys buvo įtrauktas į 1995 m. išleistą grupės „Foje“ albumą „Kai perplauksi upę“.

1994 rugpjūčio 23

Grojame akustinį koncertą LNK studijoje. Dekoraciją pasigaminome apkabinėję visą sceną lapais, išplėštais iš knygos „Aš atsisuksiu atgal“. Pasibandėme, kaip žmonės reaguoja į naujas dainas „Vėl paliks pasaulį šiluma“ ir „Paskutinė diena“.

Šiemet su „Foje” išleidome „Aš čia esu“, „Aš čia esu (Pica)“ ir „M-1“. Du koncertiniai ir vienas remiksų albumas. Panašu, kad išleisime ir akustinį – „Tikras garsas“. Keturi albumai per metus? Na gerai, trys su puse.

Naujas dainas fanai išklauso atidžiai. Po koncerto LNK viešbučio kambary su Inga, keliais draugais ir grupės nariais švenčiame mano gimtadienį. Valgome didelį arbūzą. Aš jau 9 mėnesius vegetaras ir be alkoholio. Prieš miegą groju gitara. Niekaip negaliu nustoti grojęs tą vieną akordą, iš kurio prieš kelis metus gimė daina „Pasiimk mane“. Man patinka atvirų, aukščiausių stygų gaudimas, kuris išlieka keičiantis harmonijai. Panašu, kad turiu naują dainą. Mintyse skamba priedainio eilutė „ir niekada man meilės nebus per daug“.

1994 rugpjūčio pabaiga

Parašiau visą tekstą, bet turiu tik vieną priedainio eilutę. Bandau įvairius variantus. Ieškau tinkamo žodžio, kuris rimuotųsi su „per daug“, bet viskas skamba siaubingai banaliai. Stulpelius parašiau vienu atsikvėpimu, tačiau ties priedainiu įstrigau.

1994 rugsėjis

Po ilgų ieškojimų suvokiau, kad priedainis ir yra ta viena eilutė „meilės nebus per daug“. Niekas mano galvoje su ja nesirimuoja, nes nieko daugiau ir nereikia. Šioje frazėje yra visa dainos esmė ir raktas, atrakinantis ją.

Panašu, kad jau turiu labai daug dainų naujam „Foje“ albumui. Visus metus klausau Marc Almond plokštelės „Jacques“. Jis dainuoja į anglų kalbą išverstas garsiojo prancūzo Jacques Brel šansonus. Neįtikėtinai stiprūs tekstai. Ir nors prieš Marc Almond ar Jacques Brel jaučiuosiu kaip nesubrendęs piemuo, visas naujo albumo įkvėpimas atėjo iš jų kūrybos.

1994 lapkritis

Jau kelias savaites „Mažosiose Lapėse“ įrašinėjame naujas dainas. Nusprendėme groti tik gyvai. Jokių ritmo mašinų ir kompiuterių. Naujo albumo skambesys turi būti purvinas, gaivališkas ir nenušlifuotas. Prieš įrašus beveik net nerepetavome. Didžiają dalį albumo sugrojome čia pat studijoje tiesiai į Artūro Šidlausko įjungtą daugiakanalį magnetofoną, prieš tai tik šiek tiek apsitarę. Miegame čia pat Lapėse. Lažkokiame kabinete tiesiog pasitiesėme čiužinius ant grindų. Daug ginčyjamės ir tie ginčiai mūsų naująjį darbą veikia teigiamai. Gerai pagalvojus, „Kai perplauksi upę“ yra tas „Foje“ albumas, kurio atsiradime visi grupės nariai dalyvauja šimtu procentų.

Šiandien įrašėme „Meilės nebus per daug“. Vakare į studiją atvyko „Foje“ Kauno fanklubo merginos ir atvežė tortą. Viskas baigėsi tuo, kad visi važiavome pas vieną iš jų į namus ir visą naktį susėdę ant grindų plepėjome, grojome gitaromis ir litrais gėrėme arbatą.

1994 gruodžio pradžia

Algio namų palėpėje, dabartinėje mūsų repeticijų vietoje, 16 mm kino kamera filmavome klipą dainai „Sapnai“. Patirtis, įgyta kino operatorių būrelyje, kurį kažkada visi lankėme dar mokykloje, labai praverčia. Beje, aš, Algis ir Arnoldas esame „Lietuvos Kino Mėgėjų“ draugijos nariai. Dar nuo tada, kai kokiais 1985-ais laimėjome berods antrą vietą respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje.

„Sapnai“ nufilmuoti. Liko šiek tiek kino juostos. Nufilmuojame „Meilės nebus per daug” atlikimą. Per mažai medžiagos klipui. Po kelių dienų pasipildę juostos atsargas, važinėjame po Vilniaus senamiestį ir pro automobilio langą filmuojame šaligatviu bėgantį Arnoldą. Dvarčionių kartodrome Arnoldas stovi vietoje, o mes filmuojame jį sukdami automobiliu ratą aplink, kad gautųsi toks kinematografinis efektas. Mūsų kino būrelio vadovas būtų pagyręs už tokį mąstymą.

Vis tiek per mažai medžiagos „Meilės nebus per daug“ klipui. Dalis juostos buvo sugadinta.

1994 gruodžio 13

Aš tapau tėčiu. Dreba rankos. Mačiau, kaip gimsta žmogus. Nukirpau virkštelę. Viktorija pirmą kartą atvėrė savo dideles akis ir pažvelgė į mane. Tai yra gražiausia ir stipriausia, ką esu kada nors gyvenime patyręs. Meilės nebus per daug.

1995 sausio 13

Rytoj „Radiocentras“ pradės groti naują „Foje“ dainą. Sugalvojome idėją, kaip ją pareklamuoti Vilniaus mieste. Atsispausdiname kopijavimo aparatu kelis didelius popieriaus lapus, kuriuos suklijavę pasigaminame penkis ilgus plakatus su užrašu „Meilės nebus per daug“. Nieko daugiau. Tegul praeiviai spėlioja, ką tai reiškia.

Verdame klijus mano tėvų namų virtuvėje. Po vidurnakčio važiuojame į miestą ir priklijuojame plakatus matomose vietose. Stengiamės kabinti ten, kur didžiausi žmonių srautai. Arkikatedros aikštėje stovi statybinė tvora. Ant jos priklijuotą mūsų plakatą matys visi einantys pro šalį.

Kitą savaitę pristatinėsime savo naują albumą.

1995 sausio 17

Žurnalas „Ausis“ daro interviu su „Foje“. Nusprendžiame, kad geriausia vieta fotosesijai – ant stogo. Šiandien rekordiškai šalta diena. Termometras rodo -22C. Susitinkame pas Darių Buroką Antakalnyje. Jo laiptinėje yra liukas, per kurį galima užsikabaroti ant namo viršaus. Jis – niekada nerakinamas. Geriame arbatą. Bandome prikaupti šilumos. Algis pagamino keturis marškinėlius su žodžiais „meilės“, „nebus“, „per“, „daug“.

Lipame ant stogo. Siaubingai pučia vėjas. Temperatūra tokia, kad jau viskas nebesvarbu. Stovime tik su marškinėliais. Išsirikiuojame taip, kad žodžiai susidėliotų į dainos pavadinimą. Mūsų vadybininkas Artūras Butkevičius padaro kelis kadrus. Lekiame atgal į Dariaus butą šildytis.

Džiaugiamės, kad gavosi tokia kieta nuotrauka ir tuo pačiu svarstome, ar žurnalo skaitytojams ji atrodys tiek pat efektinga kaip mums. Juk tik mes jutome tą šaltį ir greičiausiai atrodėme visiškai prastai. Kai išryškins foto juostelę, pamatysim.

Aptikome, kad dar liko šiek tiek kino juostos. Važiuojame Šilo gatve į kalną, nuo kurio matosi gimtasis Sapieginės miškas. Atsivežę senas, neveikiančias gitaras, sulūžusius būgnus ir nebegrojantį akordeoną pasidarkome prieš kamerą tame baisiame šaltyje.

Klipo pabaigimui turėtų užtekti.

Beliko išryškinti medžiagą, pervesti į video, sumontuoti ir padaryti premjerą Astos Stašaitytės laidoje „Viskas“.

1995 sausio 21

„Meilės nebus per daug” debiutuoja 5-oje „Radiocentro“ „LT'duko“ vietoje. Fanai, balsuokite labiau!!!!!!!

1995 sausio 28

„Meilės nebus per daug“ – numeris 1 Lietuvoje. Taip ir turėjo būti!

1995 vasario 14

Artūras, eidamas pro spaudos kioską aptiko, kad Valentinkės proga kažkoks UAB pagamino siaubingo dizaino atvirukus su užrašu „Meilės nebus per daug“. Aišku, niekas neatsiklausė, ar autorius sutinka ir ar nori, kad šalia dainos teksto citatos būtų nupaišyta ta baisi raudona širdutė ir kažkas iš to uždirbtų pinigus.

Guodžia tai, kad frazė tampa folkloru, o tai reiškia, jog daina gyvuos ilgai.

1995 gegužės 5

Grojame baigiamąjį turo „Kai perplauksi upę“ koncertą Vilniaus Vingio parke. Pervažiavome visą Lietuvą su nauja programa. 40 miestų. Koncertai visada parodo, kuri albumo daina yra klausytojų mėgstamiausia. „Meilės nebus per daug“ yra akivaizdus hitas.

Tris mėnesius gyvenau kelyje. Inga su naujagime Viktorija visą tą laiką buvo Kupiškyje pas senelius. Savaitės pabaigoje koncertuodavau, savaitės pradžioje važiuodavau pas savo merginas.

Labai laukiu vasaros. Nusipirkome nedidelį butą Antakalnyje. Nuo rugsėjo turėsime savo namus.

Galvoju apie solinį albumą.