R. Karbauskio strategija paprasta – palaukti, kol paaiškės, ar „Tvarkai ir teisingumui“ ir toliau vadovaus be frakcijos paliktas ir Seimo „tvarkiečių“ kritikuojamas R. Žemaitaitis. Jei pastarasis trauktųsi ar būtų pašalintas iš partijos pirmininko pareigų – situacija susitvarkytų pati.

R. Žemaitaitis teigia įžvelgiantis tokioje strategijoje logiką, tačiau kartu pabrėžia, kad pats trauktis, net ir po barnių su įtakingais „tvarkiečiais“, nežada. Politiko teigimu, yra tik viena priežastis, galinti lemti savanorišką jo traukimąsi iš einamų „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo pareigų – jei jo vedama partija ir toliau liktų su tuo pačiu pavadinimu.

„Tvarkiečių“ lyderis Eltai sakė, kad vyksiančio partijos kongreso metu pats iniciatyvos pasitikrinti, ar partiečiai jį vis dar nori matyti pirmininko pareigose, nerodys.

„Kol kas aš dar vaikštau, esu gyvas, tad tikrintis dar nėra reikalo. Bet jeigu iškils toks klausimas (pasitikėjimo pirmininku. – ELTA), tai tikrai drąsiai bus galima jį kelti kongreso, kuris vyks gruodžio mėnesį, darbotvarkėje“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, šiuo metu jis gali užtikrinti tik tai, kad, jei „tvarkiečiai“ nesutiks pakeisti partijos pavadinimo, – jis neabejotinai trauksis ne tik iš pirmininko posto, bet iš partijos apskritai.

„Jeigu nesulaukiu kongrese pritarimo dėl partijos pavadinimo keitimo ir dėl partijos atsinaujinimo, tą pačią dieną atsistatydinsiu“, – tikino R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad antradienį frakciją sugriovę „tvarkiečiai“ galutinai diskreditavo korupcijos byloje minimos partijos vardą.

„Po šio antradienio įvykių, jeigu taryba ir kongresas nenorės keistis ir nenorės suvokti, kad šį („Tvarkos ir teisingumo“. – ELTA) pavadinimą galutinai sumovė mūsų kolegos antradienį, tai aš sunkiai suvokiu, kad per ateinančius Seimo rinkimus mes galime kažką padaryti. Tam aš esu ir naują partijos pavadinimą – „Vieninga Lietuva – Suvereni Lietuva“ – užregistravęs“, – kalbėjo R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad apie tokią galimybę trauktis iš pirmininko pareigų užsiminė ir R. Karbauskiui.

R. Žemaitaitis teigė, kad esamą situaciją aptardamas su „valstiečių“ lyderiu supratęs, kad R. Karbauskis laikosi koalicinės sutarties sąlygų ir jam šiuo metu priklausančio Seimo vicepirmininko posto nespaudžia perleisti naujai įkurtai frakcijai „Lietuvos gerovei“.

„Ramūnas laikosi sutarties, ir Ramūnas laikosi tvarkos. Tai gerbtinas dalykas, nes mes vadovaujamės tam tikrais teisiniais dalykais. Yra susitarimas, tai vienas dalykas, galiausiai yra procedūros ir jų reikia laikytis“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Jo teigimu, iš vicepirmininko posto jis pasitrauktų, jei nebebūtų susaistytas su pasirašyta koalicine sutartimi.

„Jeigu kažkas keičiasi, tą pačią dieną atsisakau posto. Tačiau šiandien dienai reikia vadovautis esamomis žaidimo taisyklėmis“, – apibendrino R. Žemaitaitis.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“. Frakcijos seniūnu tapo „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Pastarasis tik paskelbus apie frakcijos darbo pradžią deklaravo, kad R. Žemaitaitis, subyrėjus „tvarkiečių“ frakcijai, turėtų trauktis iš užimamo Seimo vicepirmininko posto. Naujos frakcijos steigimą pabrėžtinai lydėjęs kalbomis, kad į jokius postus nėra taikomasi, ketvirtadienį V. Kamblevičius teigė, kad galimybę užimti Seimo vicepirmininko kėdę frakcija svarstytų.

„Yra tokia patarlė – duoda imk“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė V. Kamblevičius. Politiko teigimu, kol kas derybos dėl galimybės frakcijai „Lietuvos gerovei“ užimti Seimo vicepirmininko postą nevyksta, tačiau, pabrėžė jis, tokia perspektyva būtų svarstoma.

V. Kamblevičiaus teigimu, R. Žemaitaitis turėtų pats trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų, nes, tvirtino politikas, tą patį daryti jis ragino Seimo vadovą Viktorą Pranckietį.

„Po jo pareiškimų, kuriuos jis eskalavo apie gerbiamą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, tai akivaizdu, kad jam atėjo laikas... jis turi padaryti pats, ką deklaravo ir ką nurodinėjo Pranckiečiui“, – kalbėjo V. Kamblevičius. 

Naują frakciją sudaro 7 nariai: V. Kamblevičius, iš „socialdarbiečių“ pasitraukęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, „tvarkiečių“ frakcijai priklausę Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Rimas Andrikis.

Tarp tokių žmonių jis minėjo ir buvusius „valstiečių“ frakcijos narius.

„Viena baimė, kurią aš turiu šituo klausimu, tai kad prie pokyčių, tie žmonės, kurie yra Mišrioje grupėje dabar, pavieniai Seimo nariai, kurie turi labai asmeninių interesų, ambicijų, kad jie dabar tuo nebandytų naudotis ir tų žmonių, kurie atsijungė nuo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, nebandytų įvelti į žaidimą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė R. Karbauskis.

„Visiškai neaišku, ar mes su ta naująja frakcija, jeigu jinai atsirastų, derėsimės, nes jeigu joje atsirastų žmonių, kurių požiūris į valstybę yra ne toks, koks mūsų, kurie galvoja tik apie savo asmeninius interesus, mes su tokia frakcija dirbti negalėsime. Net jei joje bus jeigu dalis tu žmonių, kurie išėjo iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos“, – pridūrė jis.

Pasak R. Karbauskio, jeigu susikurs frakcija, su kuria bus įmanoma bendradarbiauti, – tikėtina, kad valdančioji koalicija su ja pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kokia buvo pasirašyta su  „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Naują politinę grupę Seime kuria antradienį apie pasitraukimą iš „tvarkiečių“ frakcijos pranešę parlamentarai Vytautas Kamblevičius, Ona Valiukevičiūtė, Juozas Imbrasas ir Algimantas Dumbrava.

V. Kamblevičius pranešė, kad naujoje frakcijoje bus mažiausiai aštuoni nariai, apie jos susikūrimą Seime ketinama paskelbti ketvirtadienį.

Tarp naujos frakcijos steigėjų minimas ir „socialdarbiečius“ paliekantis ekspremjeras Algirdas Butkevičius, buvęs „tvarkietis“ Rimas Andrikis.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis naująjį parlamentinį darinį pakvietė prisidėti prie valdančiosios daugumos.

Valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Į ją ji kreipėsi praėjusią savaitę su paklausimu, kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams papildomai kainuoja galimai fiktyvus buvęs Seimo narės Agnės Širinskienės ir dabar ją pakeitusios Audronės Jankuvienės prisijungimas prie „tvarkiečių“ frakcijos.

Dabar galime tiksliai pasakyti, kad dėl jų veiksmų Lietuvos mokesčių mokėtojai prarado galimybę sutaupyti virš 50 tūkst. eurų per metus.

Seimo kanclerės D. Raudonienės pateiktais duomenimis, Lietuvos mokesčių mokėtojams tai kainuos papildomai 51 788 eurus per metus skiriamų frakcijos referentų etatų išlaikymui, frakcijos reprezentacinėms išlaidoms bei pareiginiams priedams frakcijos vadovams.

Kaip pastebi ELTA, Seimo kanclerė pateikė informaciją apie vidutines septynių Seimo narių dydžio frakcijos išlaidas vienam mėnesiui ir metams.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių Agnės Širinskienės ir vėliau ją pakeitusios Audronės Jankuvienės elgesys, gelbėjant nuo iširimo ir prisijungiant prie „tvarkiečių“ frakcijos Seime, ne tik prasilenkia su bet kokiomis politinės etikos ir moralės normomis, gali būti pažeidžiantis Konstituciją, bet ir daro apčiuopiamą finansinį nuostolį Lietuvos valstybei. Dabar galime tiksliai pasakyti, kad dėl jų veiksmų Lietuvos mokesčių mokėtojai prarado galimybę sutaupyti virš 50 tūkst. eurų per metus. Politikai, žadėję aukštesnius elgesio standartus ir pavyzdį taupant valstybės lėšas, deja, elgiasi labai ciniškai, todėl mažiausiai, ką galime padaryti, tai parodyti tokių veiksmų žalą, įskaitant ir finansinę, visuomenei”, – teigė Seimo narė A. Gedvilienė.

Praėjusią savaitę iš „tvarkiečių“ frakcijos pasitraukus A. Širinskienei, jos gretas papildė nauja parlamentarė A. Jankuvienė.

Dienraščiui politikė teigė, kad kol kas tokios galimybės su „tvarkiečių“ vedliu Remigijumi Žemaitaičiu neaptarinėjo, tačiau patvirtino, jog tokį sprendimą galėtų priimti.

„Manau, protingas politikas savo asmeninius interesus paaukotų kolektyvinio intereso labui. Šiuo atveju, jei būtų toks reikalas, bet kuris išmintingas politikas tą padarytų“, – „Lietuvos rytui“ sakė A. Širinskienė.

BNS primena, kad „tvarkiečių“ gretos Seime iširo antradienį, kai iš jos pasitraukė Darbo partijos narys Valentinas Bukauskas ir frakcija nebesurinko minimalaus jai sudaryti reikalingo septynių parlamentarų skaičiaus.

„Tvarka ir teisingumas“ derasi dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Seimo posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė paskelbė, jog V. Bukauskas paliko „tvarkiečių“ gretas ir ši frakcija neatitinka minimalios septynių parlamentarų ribos.

Sprendimą V. Bukauskui išeiti iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos prieš kelias savaites priėmė Darbo partijos taryba.

Šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas BNS anksčiau antradienį sakė, kad sprendimas gali pasikeisti, jeigu „darbiečiai“ būtų įtraukti į koalicijos derybas.

V. Bukausko pasitraukimas dar gali būti aptartas per artėjantį Darbo partijos tarybos posėdį šeštadienį, tačiau V. Uspaskichas tvirtino, kad siūlys partiečiams sprendimo nekeisti.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis žurnalistams anksčiau sakė, kad net ir pasitraukus V. Bukauskui frakcija išliks.

Koaliciją formuojančių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad partija svarstytų galimybę deleguoti savo atstovą į „tvarkiečių“ frakciją, kad ši nesugriūtų.

Dėl koalicijos šiuo metu derasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

R. Žemaitaitis: frakcijos griūtis įtakos deryboms neturės

Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtina, jog frakcijos griūtis įtakos deryboms dėl valdančiosios koalicijos neturės.

„Niekaip neįtakos, o kaip gali įtakoti? Juk partija pasirašo sutartį, partija laimėjo aštuonias vietas Seime, ir partija toliau veda derybas. Ne frakcija pasirašė memorandumą, o partija“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

Pasak jo, šiuo metu ieškoma, kas iš kolegų galėtų jungtis prie „tvarkiečių“, o tokių neradus partijos nariai dirbs Mišrioje grupėje.

„Tikrai nėra ką sureikšminti, bet reikia pastangų dėti, kad atsirastų pora frakcijos narių, kurie papildytų frakciją. Žiūrėsim, gal ketvirtadieniui kai ką ir surasim. Iš visur bandom, kurie turi bendrų pažįstamų, draugų, kalbam dėl prisijungimo galimybės, aišku, daugiausiai iš Mišrios grupės“, – kalbėjo „tvarkiečių“ vadovas.

„Panašu, kad Mišrioj grupėj ir gali būti toliau tęsiamas darbas“, – scenarijų, jei „tvarkiečiai“ nesurinks frakcijai reikiamo Seimo narių skaičiaus, įvardijo R. Žemaitaitis.

„Žinau paties indėlį plėtojant konservatizmo politinę ideologiją Lietuvoje bei reikšmingus intelektualinius gebėjimus ir neabejoju, kad mus tebesieja bendra konservatizmo politinė ideologija“, – rašoma G. Landsbergio laiške, jį M. Adomėnas paskelbė feisbuke.

„Siekdamas telkti politines ir intelektines pajėgas pasipriešinti grėsmėms, kurias valdantieji kelia demokratijai, ir sustiprinti opoziciją, kviečiu rimtai apsvarstyti kvietimą grįžti į TS-LKD frakciją Seime bei savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie demokratiją ginančiųjų bendruomenės“, – sakoma laiške.

M. Adomėnas sako pasiūlymą svarstysiantis: „Aišku, reikia viską nuodugniai apgalvoti – bet artimiausiu metu apsispręsiu ir paskelbsiu sprendimą“.

„Aišku tik tiek, kad nauja politinė padėtis ir netikėtos, precedento neturinčios politinės peripetijos, galimo politinio chaoso valstybėje perspektyva reikalauja daug ką iš naujo permąstyti“, – feisbuke paskelbė parlamentaras.

TS-LKD Priežiūros komitetas prieš metus M. Adomėną pašalino iš partijos už ryšius su koncernu „MG Baltic“.

G. Landsbergis BNS teigė, kad „tokių išsiųstų kvietimų ir vykstančių pokalbių šiuo metu yra ne vienas“, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Matydami valdančiųjų keliamas grėsmes ir daromą šiurkštų spaudimą nepriklausomoms institucijoms, susivienijo ne tik opozicijai priklausančios tradicinės partijos, bet ir vis daugiau valdančiųjų ir Mišrios Seimo narių grupės narių svarsto galimybes prisidėti prie opozicijos. Todėl savo kvietimais raginu juos prisijungti prie parlamentinės opozicijos“, – teigė konservatorių vadovas.

Laišką su kvietimu prisidėti prie konservatorių frakcijos gavo ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Bronislovas Matelis.

„Turėsiu ilgą savaitgalį pamąstyti apie tai. Mano ideologinis pagrindas vis dėlto buvo Sąjūdžio metai, buvau parlamento gynėjas Sausio 13-ąją, man ta politinė jėga iš principo yra artima. Aš rimtai svarstysiu šį pasiūlymą“, – BNS sakė B. Matelis.

Jis į Seimą išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas vienmandatėje apygardoje, nors kaip nepartinis buvo įrašytas ir į „valstiečių“ sąrašą. „Valstiečių“ frakciją B. Matelis paliko dar kadencijos pradžioje, kritikuodamas frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio elgesį kilus skandalui dėl tuometinės jo pavaduotojos Gretos Kildišienės.

„Tvarkiečių“ frakciją atkūrė Vidmanto Martikonio vadovaujamai Racionalios veiklos skatinimo (liberalų) frakcijai priklausę Justina Kašėtaitė, Šarūnas Skučas, Mindaugas Mačernis, taip pat „tvarkietis“ Bronius Cicėnas.

Į atskiras frakcijas gali burtis ne mažiau nei trys tarybos nariai.

Prieš kurį laiką tris tarybos narius vienijusi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Vilniaus taryboje sugriuvo, kai iš jos į Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakciją perbėgo Valerijus Stankevičius. Kitas „tvarkietis“ Gediminas Rudžionis liko miršioje tarybos narių grupėje.

Naujoji „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija nepasiskelbė opozicine, tačiau priešingai, nei buvę „tvarkiečiai“, nėra deklaravę ir paramos valdantiesiems.

Vilniaus tarybos liberalai, po nesutarimų su partijos vadovybe, neseniai taip pat pakeitė frakcijos pavadinimą į „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“. Su to paties pavadinimo rinkimų komitetu sostinės meras Remigijus Šimašius ketina dalyvauti kitąmet vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose.

Tuo metu nesutarimai tarp jo ir V. Martikonio išryškėjo daugiau nei prieš metus – tuomet keturių liberalų grupė atskilo nuo pagrindinės frakcijos.

11 politikų, į tarybą rinktų su Liberalų sąjūdžio sąrašu, vienijanti frakcija vadinsis naujai įkurto komiteto vardu – Liberalai „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“

„Frakcija įsipareigoja tęsti darbus ypatingą dėmesį skirdama švietimui ir gyvenamųjų erdvių miegamuosiuose, nuo centro nutolusiuose bei šiuo metu apleistų miesto vietų tvarkymui,“ – sako frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis.

Naujoji frakcija išlieka didžiausia Vilniaus miesto taryboje. Frakcijos vadovo pareigas toliau eis V. Jurgutis, jo pavaduotojai - Vaidas Kukarėnas ir Vytautas Mitalas. Frakcijai taip pat priklauso Vilniaus meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius.

Spalio 17-ąją partijos Liberalų sąjūdžio valdyba panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o naujai buriamo rinkimų komiteto sąrašu. Iki spalio 31-osios Vilniaus skyrius turėjo atšaukti siekius savivaldos rinkimuose dalyvauti su komiteto sąrašu. Bet skyrius to nepadarė.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras R. Šimašius, žadantis siekti dar vienos sostinės vadovo kadencijos, jau pristatė visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ komandą ir idėjas. Jis paliko partiją.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą. 

Susitarimą dėl bendro darbo pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų seniūnai.

Šis susitarimas leis „valstiečiams“ užsitikrinti formalią daugumą balsų parlamente – 73 iš 141.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynis narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių.

„Susitarimas didina valdančiosios koalicijos galimybes be didesnio vargo priiminėti tuos sprendimus, kurie reikalingi sėkmingam mūsų Vyriausybės darbui, mūsų koalicijos priimtiems tikslams“, – pasirašius sutartį žurnalistams Seime sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, formaliai „tvarkiečiai“ netapo valdančiosios koalicijos dalimi, bet jie pasitraukė iš parlamentinės opozicijos.

Susitarimą „valstiečiai“ siūlė pasirašyti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, bet ji atsisakė.

Pagal pasirašytą susitarimą, frakcijos konsultuosis visais Seimo veiklos klausimais ir ieškos bendrų sprendimų, rengs ir rems bendrus teisės aktų projektus.

„Tvarkiečių“ pasiūlymai, kuriuos jie kėlė prieš pasirašydami susitarimą, bus pridėti kaip priedas prie susitarimo.

Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, sutarta dėl 12 iš 15 punktų, dėl likusių trijų dar galvojama ir skaičiuojama, kaip juos įgyvendinti.

Kol kas nesutarta dėl siūlymo, kad 25 proc. pelno mokesčio būtų skiriama toms savivaldybėms, kuriose įmonės įsikūrusios, taip pat – kad būtų kompensuotos per krizę sumažintos statutinių pareigūnų pensijos ir į prieškrizinį lygį atkurti išmokas motinystės atostogose esančioms motinoms.

Valdantieji sutiko su „Tvarkos ir teisingumo“ reikalavimu įsipareigoti, kad minimali mėnesio alga siektų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet būtų 1000 eurų, kad būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai, tarėjų institutas teismuose, nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui, gerokai padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įvestos privalomos gyventojų apklausos savivaldybėse.

Taip pat „tvarkiečiai“ siekia riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, sudaryti galimybę darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį, daugiau lėšų skirti būsto renovacijai ir pan.

„Valstiečių“ siūlymu „tvarkiečių“ atstovui bus siūlomas Seimo vicepirmininko postas. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius teigė, kad į šias pareigas bus siūlomas partijos pirmininkas R. Žemaitaitis.

„Tvarkiečių“ atstovai pabrėžė, kad palaikys ne visus valdančiųjų projektus. Kaip pavyzdžius, kurie nesulauks palaikymo, minėjo dvigubos pilietybės išplėtimą, dabartinį ligoninių tinklo pertvarkos variantą.