Leidinys „The Washington Post“ pavadino tyrimą baudžiamuoju ir citavo du su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius JAV pareigūnus, kurie teigė, kad „bent iš dalies“ bus aiškinamasi, ar įgula žinojo, jog laivas išplaukdamas iš uosto turėjo rimtų sistemų problemų.

Naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime FTB patvirtino, kad jo agentai aplankė su Singapūro vėliava plaukiojusį konteinerinį laivą „Dali“, kuris, praėjus beveik trims savaitėms po nelaimės, tebėra prispaustas po Francis Scotto Key (Frensio Skoto Ki) tilto nuolaužomis.

„FTB yra krovininiame laive „Dali“ ir vykdo teismo sankcionuotą teisėsaugos veiklą. Jokios kitos viešos informacijos neturime ir daugiau komentarų neteiksime“, – sakoma pirmadienio pareiškime.

Tiltas – pagrindinis tranzitinis kelias į judrų Baltimorės miestą ir uostą – buvo sugriautas vos per kelias sekundes kovo 26 dieną, kai laivas „Dali“, susidūręs su energijos tiekimo sutrikimais, rėžėsi į jo atraminę koloną.

Laivui pavyko paskelbti perspėjimą apie nelaimę vos kelios akimirkos iki susidūrimo, tad policija spėjo sustabdyti eismą tiltu ir veikiausiai išgelbėjo daug gyvybių.

Tačiau aštuonių darbininkų grupė, taisiusi duobes kelyje ant tilto, nespėjo pasitraukti ir nukrito į šaltą vandenį kartu su gausybe betono ir plieno nuolaužų.

Du darbininkus pavyko išgelbėti: vienas jų buvo trumpam hospitalizuotas, o kitas nenukentėjo. Dar dviejų darbininkų kūnai buvo surasti, o likusių keturių tebeieškoma.

Laivyba į vieną judriausių JAV uostų Baltimorę ir iš jo sustojo, mat vandens kelias užtvertas didžiulių tilto nuolaužų. 

Institucijos tikisi, kad pašalinus tiltą – supjausčius jį į mažesnes dalis ir jas iškėlus – gelbėtojams pavyks surasti visų aukų kūnus ir galiausiai vėl atidaryti svarbų laivybos kelią.

Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) taip pat pradėjo tyrimą dėl nelaimės.

Pareigūnams šis vyras teigė neprisimenantis, kaip jam pavyko praeiti saugumo patikrą Europoje, teigiama Federalinio tyrimų biuro (FTB) pateiktame federaliniame skunde.

Sergejus Očigava į Los Andželo tarptautinį oro uostą atvyko lapkričio 4-ąją oro bendrovės „Scandinavian Airlines“ 931-uoju reisu iš Kopenhagos. JAV muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnas nerado S. Očigavos šio ar kitų reisų keleivių sąrašuose, teigiama praėjusį mėnesį Los Andželo federaliniam teismui pateiktame skunde.

Praėjusią savaitę jis buvo apkaltintas tuo, kad neturėdamas bilieto skrido lėktuvu, bet savo kaltės nepripažino. Kitas teismo posėdis numatytas gruodžio 26 dieną. S. Očigavai, kuris yra suimtas, atstovaujantis federalinis gynėjas kol kas neatsakė į naujienų agentūros AP prašymą pakomentuoti.

Skrydžio įgula tyrėjams pasakojo, kad lėktuvui kylant S. Očigava sėdėjo vietoje, kuri turėjo būti neužimta. Orlaiviui pakilus, jis vis vaikštinėjo po saloną, keitė vietas ir bandė kalbėtis su kitais keleiviais, bet šie jį ignoravo, teigiama skunde.

Jis taip pat suvalgė „du patiekalus per kiekvieną maitinimą ir vienu metu bandė suvalgyti šokoladą, kuris priklausė keleivių salono įgulos nariams“, sakoma skunde.

Pareigūnai teigė, kad S. Očigava neturėjo paso ar vizos atvykti į Jungtines Valstijas.

Muitinės ir sienos apsaugos pareigūnai apieškojo jo krepšį ir rado, „panašu, Rusijos asmens tapatybės korteles ir Izraelio asmens tapatybės kortelę“, teismo dokumentuose teigė federaliniai pareigūnai.

Jie taip pat rado jo telefone nuotrauką, kurioje iš dalies matėsi pasas su jo vardu, pavarde, gimimo data ir paso numeriu, bet ne jo nuotrauka, sakė pareigūnai.

S. Očigava „pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją apie savo kelionę į Jungtines Valstijas, įskaitant tai, kad iš pradžių Muitinės ir sienos apsaugos pareigūnams pasakė, jog paliko savo JAV pasą lėktuve“, sakoma skunde.

„Scandinavian Airlines“ patvirtino, kad skrydžio iš Kopenhagos į Jungtines Valstijas metu „įvyko tam tikra situacija, susijusi su vienu keleiviu“.

„Šį klausimą sprendžia atitinkamos JAV ir Danijos institucijos, todėl daugiau komentarų pateikti negalime“, – rašytiniame pranešime teigė oro bendrovė.

S. Očigava FTB agentams sakė, kad turi ekonomikos ir rinkodaros daktaro laipsnį ir kad anksčiau dirbo ekonomistu Rusijoje.

„Očigava teigė, kad tris dienas nemiegojo ir nesuprato, kas vyksta“, – sakoma skunde.

Pareigūnams jis sakė, kad galbūt turėjo lėktuvo bilietą atvykti į Jungtines Valstijas, bet nebuvo tuo tikras. Jis taip pat sakė, kad neprisimena, kaip Kopenhagoje praėjo saugumo patikrą, ir nepaaiškino, ką veikė tame mieste, teigiama skunde.

Šio komiteto antradienį paskelbtoje naujausioje ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip minėtosios agentūros nesugebėjo atpažinti ir įspėti apie galimą smurtą, kai kuriems tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkams žinutėse ir internetiniuose forumuose atvirai planavus pastato apsiaustį.

Joje nurodoma, kad tarp daugybės žvalgybinių duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, buvo ir 2020-ųjų gruodį FTB gauta informacija, kad į Vašingtoną sukliudyti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės rinkimuose patvirtinimui ketina atvykti ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Proud Boys“ nariai, o jų planas yra tiesiogine to žodžio prasme žudyti žmones.

Komitetas teigė, kad agentūros taip pat žinojo apie daugybę socialiniuose tinkluose paskelbtų smurtą pranašavusių pranešimų, kai kuriuose jų raginant D. Trumpo šalininkus ateiti ginkluotiems ir šturmuoti Kapitolijų, žudyti įstatymų leidėjus arba sudeginti šią vietą iki pamatų.

Demokratas Mičigano senatorius Gary Petersas (Garis Pitersas), Vidaus reikalų komisijos pirmininkas, teigė, kad tai buvo „daugiausia vaizduotės nesugebėjimas įžvelgti grėsmės, kad į Kapitolijų gali būti įsilaužta, kaip tikėtinos“. Toks pareiškimas primena ir komisijos, tyrusios 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių aplinkybes, išvadas dėl žvalgybos nesėkmių numatyti pavojų.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad žvalgybos bendruomenė nėra tinkamai pasirengusi daugiausia dėmesio skirti vidaus, o ne tarptautinio terorizmo grėsmėms. Tuo metu vyriausybės žvalgybos vadovai nesugebėjo paskelbti pavojaus „iš dalies dėl to, kad negalėjo suvokti, jog JAV Kapitolijaus pastatą užplūs riaušininkai“.

Vis dėlto G. Petersas teigė, kad priežastys, dėl kurių buvo neatsižvelgta į, jo žodžiais, didelį žvalgybinės informacijos kiekį, nėra lengvai paaiškinamos.

Nors žvalgybos nesėkmės, susijusios su Sausio 6-ąja, buvo nagrinėjamos keliose kitose ataskaitose, įskaitant abipartinę 2021-ųjų Senato ataskaitą, praėjusiais metais paskelbtas Atstovų Rūmų specialiojo šiam incidentui tirti suburto komiteto išvadas ir keletą atskirų vidaus vertinimų, kuriuos atliko Kapitolijaus policija ir kitos vyriausybinės agentūros, naujausiasis tyrimas yra pirmoji Kongreso ataskaita, kurioje dėmesys išimtinai skiriamas tik FTB ir Krašto saugumo departamento žvalgybos ir analizės biuro veiksmams.

Tamaulipaso valstijos, kurioje įvyko nusikaltimas, prokuroras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad penkiems asmenims išduotas orderis dėl pagrobimo ir nužudymo.

Sekmadienį JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad Meksikos šiaurės rytuose ginkluoti vyrai šaudė į keturis automobiliu sieną kirtusius JAV piliečius ir juos pagrobė.

FTB siūlė 50 tūkst. dolerių (47,1 tūkst. eurų) atlygį už pagalbą gelbstint pagrobtus amerikiečius ir suimant įtariamuosius.

Sugrąžino senas abejones

Antradienio vakarą rodytame interviu JAV transliuotojui „Fox News“ Ch. Wray patvirtino ankstesnį šios agentūros vertinimą, kad koronaviruso plitimą greičiausiai lėmė galimas nesklandumas laboratorijoje Kinijoje.

„FTB jau kurį laiką darė prielaidą, kad pandemijos kilmė greičiausiai susijusi su incidentu laboratorijoje Uhane, – televizijai sakė R. Wray. – Kalbama apie galimą nutekėjimą iš Kinijos vyriausybės kontroliuojamos laboratorijos.“

Jo komentarai pasirodė po šios savaitės pradžioje paskelbto pranešimo, kad JAV energetikos departamentas nustatė, jog labiausiai tikėtina COVID-19 protrūkio priežastis – iš Kinijos laboratorijos pasklidęs virusas. Kitos JAV žvalgybos agentūros mano, kad virusas atsirado natūraliu būdu.

Pokalbio su „Fox News“ žurnalistais metu Ch. Wray taip pat apkaltino Kinijos vyriausybę bandant trukdyti JAV pastangoms ištirti pandemijos priežastis.

„Kinijos vyriausybė deda visas pastangas, kad sutrukdytų mūsų darbą,  kurį atlieka mūsų JAV vyriausybė ir artimi užsienio partneriai, – sakė Ch. Wray. – Ir dėl to visiems gaila.“

Pastebėjęs, kad virusas nusinešė milijonų amerikiečių gyvybes, jis sakė, jog tyrimas tęsiamas ir daug detalių dar negalima pateikti. FTB esą turi specialistų, kurie daugiausia dėmesio skiria „biologinių grėsmių, įskaitant tokius naujus virusus kaip COVID, keliamiems pavojams ir nuogąstavimams, kad jie gali patekti į blogų žmonių, priešiškos nacionalinės valstybės, teroristų ar nusikaltėlių rankas“.

Nuomonės skiriasi

JAV vyriausybėje vis dar nėra bendros nuomonės dėl viruso kilmės. Kai kurios JAV institucijos vis dar mano, kad virusas greičiausiai buvo perduotas natūraliu būdu, o kitos nėra apsisprendusios.

FTB jau kurį laiką darė prielaidą, kad pandemijos kilmė greičiausiai susijusi su incidentu laboratorijoje Uhane.

 

„Šiuo metu JAV vyriausybėje nėra bendros nuomonės, kaip tiksliai atsirado COVID, – pirmadienį pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby. – Žvalgybos bendruomenė ir likusi vyriausybės dalis vis dar tai tiria. Mes tiesiog dar nesame pasiekę šio tikslo.“

Kaip teigiama sekmadienį „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime, JAV energetikos departamentas pakeitė koronaviruso kilmės vertinimą ir dabar taip pat daro prielaidą, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas laboratorijoje, tačiau tik su mažu tikrumo laipsniu. Taip, anot laikraščio, teigiama įslaptintoje žvalgybos ataskaitoje, kuri neseniai buvo pateikta Baltiesiems rūmams ir svarbiausiems Kongreso nariams.

Mokslininkai nori tiesos

Mokslo bendruomenė mano, jog labai svarbu nustatyti pandemijos kilmę, kad būtų galima geriau kovoti su būsimomis pandemijomis ar net užkirsti joms kelią. Iki šiol laikomasi pozicijos, kad koronaviruso šaltinis buvo laukinių gyvūnų – skujuočių – mėsa, į kurią virusas pateko iš šikšnosparnių. Tačiau dar 2021-ųjų pavasarį autoritetingi mokslininkai, tarp kurių – ir garsiausi koronavirusų tyrėjai, paragino nesiliauti ieškojus tikrojo viruso šaltinio.

Lemiamas akstinas paskelbti šį kreipimąsi buvo tų metų kovo 30-ąją paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita, kurioje avarija Uhano virusologijos instituto laboratorijoje vadinama „labai mažai tikėtina“. Tačiau tuokart komisijos nariai, būdami Kinijoje, neturėjo galimybės susipažinti su pirminiais duomenimis, negavo informacijos apie ankstyvus pacientų mėginius, paimtus iki 2019 m. gruodžio.

Dar 2021 m. laikraštis „Wall Street Journal“, remdamasis JAV žvalgybos tarnybomis, rašė, kad dar 2019 m. lapkritį, kai apie COVID-19 Kinijoje viešai nebuvo kalbama, susirgo trys šio instituto darbuotojai – atsiradus labai sunkių peršalimo simptomų, jie buvo gydyti ligoninėje.

Politiniai aspektai

Kinijos atstovai atmetė tokias abejones ir pasigirdusius svarstymus dėl dirbtinės viruso kilmės vadina šmeižto kampanija prieš Pekiną.

Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning pirmadienį pareiškė, kad viruso kilmės paieškos yra mokslinis klausimas ir jo „nereikėtų politizuoti“.

Versija apie pandemijos dirbtinę kilmę pasirodė tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiai išgyvena didelę įtampą. Sausio pabaigoje JAV erdvėje skraidė, kaip manoma, Kinijos šnipinėjimo balionas. Savaitgalį CŽV užsienio žvalgybos agentūros vadovas Williamas Burnsas pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę teikti „mirtiną paramą“ Rusijai.

Tačiau naujausi FTB direktoriaus pareiškimai kelia įtampą ne tik Pekine. Manoma, kad jais pasinaudos respublikonai, kad padidintų spaudimą Joe Bideno administracijai. „Atėjo laikas visai J. Bideno administracijai prisijungti prie Energetikos departamento, FTB ir daugumos amerikiečių ir viešai pareikšti tai, ką mums visą laiką sakė sveikas protas. COVID-19 pandemija kilo dėl laboratorijos nuotėkio Uhane“, – rašė respublikonas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas.

Ch. Wray'us sakė, kad FTB nerimauja, jog kinai gali kontroliuoti programėlės rekomendacijų algoritmą, „o tai leidžia jiems manipuliuoti turiniu ir, jei nori, naudoti jį įtakos operacijoms“.

Jis taip pat teigė, kad Kinija gali naudoti programėlę rinkdama duomenis apie savo naudotojus, kurie gali būti naudojami tradicinėms šnipinėjimo operacijoms.

„Visi šie dalykai yra vyriausybės, kuri nepritaria mūsų vertybėms ir kurios misija labai prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams, rankose. Tai turėtų mums kelti susirūpinimą“, – sakė Ch. Wray'us Mičigano universiteto Geraldo R. Fordo (Džeraldo R. Fordo) viešosios politikos mokykloje susirinkusiai auditorijai.

Šie nuogąstavimai yra panašūs į tuos, kuriuos FTB vadovas išsakė praėjusį mėnesį, kai šis klausimas buvo iškeltas Kongrese. Jie išsakyti ir Vašingtone tebesitęsiančiose diskusijose apie programėlę.

Susirūpinusi Kinijos įtaka „TikTok“, 2020 metais Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pagrasino uždrausti programėlę Jungtinėse Valstijose ir spaudė patronuojančiąją įmonę „ByteDance“ parduoti platformą kokiai nors JAV bendrovei.

Dabar amerikiečių pareigūnai ir bendrovė derasi dėl galimo susitarimo, kuris išspręstų Amerikos susirūpinimą dėl saugumo, o šis procesas, pasak Ch. Wray'aus, vyksta visose JAV vyriausybinėse agentūrose.

„Kaip anksčiau sakė direktorius Wray'us, FTB nuomonė yra svarstoma vykstančiose derybose su JAV vyriausybe“, – sakoma „TikTok“ atstovės spaudai Brooke Oberwetter (Bruk Oberveter) elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime.

„Nors negalime komentuoti šių konfidencialių diskusijų detalių, esame įsitikinę, kad einame keliu, kuris visiškai patenkins visus pagrįstus JAV nacionalinio saugumo klausimus, ir jau padarėme didelę pažangą siekdami įgyvendinti šiuos sprendimus“, – pridūrė ji.

„TikTok“ priklauso Pekine įsikūrusiai bendrovei „ByteDance“. Penktadienį paskelbtame „TikTok“ pareiškime pažymima, kad „ByteDance“ yra privati bendrovė ir kad „TikTok Inc.“, teikianti „TikTok“ paslaugą Jungtinėse Valstijose, yra JAV bendrovė, kuriai taikomi JAV įstatymai“.

Rugsėjį vykusiame Senato posėdyje „TikTok“ vyriausioji operacijų vadovė Vanessa Pappas (Vanesa Papas), atsakydama į abiejų partijų narių klausimus, teigė, kad bendrovė saugo visus Amerikos naudotojų duomenis ir kad Kinijos vyriausybės pareigūnai neturi prieigos prie jų.

„Niekada nesidalysime duomenimis, – sakė V. Pappas.

Ilgametė „al Jazeera“ reporterė buvo nušauta gegužės 11 dieną, kai rengė reportažą apie Izraelio kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante.

Rugsėjo 5 dieną Izraelio kariuomenė pripažino, kad vienas iš jos karių tikriausiai nušovė Sh. Abu Akleh, supainiojęs ją su kovotoja.

JAV demokratų partijos įstatymų leidėjai, teisių gynėjų grupės ir Sh. Abu Akleh šeima siekia, kad būtų atliktas JAV vadovaujamas tyrimas.

Pirmadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad FTB pradėjo tyrimą dėl šio nužudymo.

FTB to nei patvirtino, nei paneigė.

Y. Lapidas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Izraelio „kariai nebus apklausinėjami FTB ar bet kurios kitos užsienio institucijos ar valstybės, kad ir kokia draugiška ji būtų“.

Izraelio kariuomenę pavadinęs „moralia ir etiška“, premjeras teigė, kad jo vyriausybės „griežtas protestas buvo perduotas amerikiečiams“.

Žydų valstybės gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) anksčiau sakė, kad Izraelis „nebendradarbiaus atliekant išorinį tyrimą“.

„Al Jazeera“ žurnalistė vilkėjo neperšaunamą liemenę su užrašu „Spauda“ ir buvo užsidėjusi šalmą. Kulka jai pataikė į galvą Dženino pabėgėlių stovykloje – istoriniame Izraelio ir palestiniečių konflikto židinyje.

Izraelio kariuomenės vyriausiasis teisininkas pareiškė, kad baudžiamieji kaltinimai kareiviui, galimai dalyvavusiam šaudyme, nepagrįsti, nes jis veikė, Izraelio nuomone, aktyvios kovos zonoje.

Nužudytos reporterės šeima sakė, kad JAV pradėtas tyrimas yra „svarbus žingsnis“.

Praėjusią savaitę Sh. Abu Akleh šeima ir kolegos Jungtinių Tautų tyrėjams teigė, kad į ją buvo sąmoningai taikytasi Izraeliui vykdant „plataus masto karą“ su palestiniečių žiniasklaidos darbuotojais, ir pareikalavo atsakomybės bei teisingumo.

Dohoje įsikūrusi „al Jazeera“ ir Kataro valstybė taip pat tvirtino, kad Izraelio kariai į Sh. Abu Akleh taikėsi tyčia.

Rezoliucija priimta praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai agentai D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, kur jis gyvena nuo 2020-ųjų, kai paliko prezidento postą, rado tūkstančius puslapių dokumentų, įskaitant dešimtis dokumentų su žymomis „Slapta“ ir „Visiškai slapta“.

D. Trumpas, nuo pat savo prezidentavimo pradžios kaltinęs FTB šališkumu jo atžvilgiu, piktinosi „neteisėta“ krata. Surengti beprecedentį reidą leido Floridos teisėjas, kurį įtikino FTB argumentai dėl galimų įstatymų pažeidimų D. Trumpo namuose, susijusių su netinkamu Baltųjų rūmų dokumentų tvarkymu.

„Ne kartą aiškiai pasakiau, kad smurtas prieš teisėsaugos institucijas niekada, jokiais atvejais, nėra priimtinas, nesvarbu, kokia ideologija jis motyvuojamas“, – sakė įtakingo Teismų komiteto pirmininkas senatorius demokratas Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Tačiau tikrovė yra tokia: per pastarąjį mėnesį po teisėjo sankcionuotos kratos D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ FTB sulaukė daugybės prieš jo darbuotojus ir patalpas nukreiptų grasinimų, kuriuos skatino buvęs prezidentas ir jo sąjungininkai“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį FTB ir Krašto saugumo departamentas informavo, kad po rugpjūčio 8-ąją eksprezidento namuose surengtos kratos padaugėjo grasinimų ir smurto veiksmų prieš federalinės teisėsaugos pareigūnus.

D. Durbinas sakė negalįs pasidalyti konkrečiais duomenimis, kuriuos praėjusią savaitę senatoriams už uždarų durų pateikė agentūros, tačiau kolegoms Senato salėje sakė, kad padidėjimo mastas „šokiruoja“.

Senato priimtoje rezoliucijoje smerkiami grasinimai ir atkreipiamas dėmesys į Kongreso narių respublikonų pareiškimus, kuriuose raginama sumažinti FTB finansavimą, o krata D. Trumpo namuose prilyginama „nacių gestapo veiksmams“.

Rezoliucijoje taip pat raginama atkreipti dėmesį į „nuolatines žodines atakas“, rengiamas buvusio prezidento, kuris FTB pareigūnus, be kitų užgauliojimų, yra pavadinęs „pagiežingais monstrais“.

Dokumente aprašomi kai kurie bandymai bauginti federalinius agentus, įskaitant grasinimą padėti „nešvarią bombą“ prie FTB būstinės ir raginimai pradėti „pilietinį karą“ bei „ginkluotą sukilimą“.

Jame primenamas plačiai nuskambėjęs incidentas, kai rugpjūčio 11 dieną vyras, ginkluotas pusiau automatiniu šautuvu AR-15 ir pneumatiniu vinių kalimo pistoletu, bandė įsiveržti į FTB padalinį Sinsinatyje Ohajuje.

Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad po penkių dienų vienam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai dėl „grasinimo nužudyti visus FTB darbuotojus, pradedant direktoriumi, agentais ir baigiant priežiūros personalu“, o rugpjūčio 25-ąją kitas asmuo, peršokęs tvorą, paleido kelis akmenis į FTB Čikagos padalinio pastatą.

Rezoliucija buvo priimta vieningu sutarimu – tai reiškia, kad tam neprieštaravo nė vienas narys.

D. Trumpo biuras kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

FTB rašytiniuose parodymuose, kurie įtikino teisėją leisti rugpjūčio 8 dieną atlikti kratą D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, nurodoma, kad biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „netinkamo įslaptintos informacijos išgabenimo ir saugojimo“ bei „neteisėto vyriausybinių dokumentų slėpimo“.

Penktadienį paskelbtuose smarkiai redaguotuose FTB rašytiniuose parodymuose išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis Floridos teisėjas leido surengti precedento neturintį reidą buvusio prezidento namuose, išprovokavusį politinę audrą smarkiai susiskaldžiusioje šalyje.

Respublikonas D. Trumpas, svarstantis galimybę vėl kandidatuoti į prezidento postą 2024 metais vyksiančiuose rinkimuose, griežtai pasmerkė FTB reidą ir apkaltino Teisingumo departamentą vykdant „raganų medžioklę“. 

„Politiniai parsidavėliai ir banditai pagal Prezidento oficialių dokumentų įstatymą neturėjo teisės šturmuoti „Mar-a-Lago“ ir vogti visko, kas papuolė po ranka, įskaitant pasus ir konfidencialius dokumentus“, – penktadienį socialiniame tinkle parašė eksprezidentas.

„Jie net įsilaužė į mano seifą. Ar galite patikėti? – rašė jis. – Šiuo metu mes gyvename šalyje be įstatymų, kuri – taip jau atsitiko – taip pat yra žlunganti valstybė!“

Kaip rodo penktadienį paviešintas dokumentas, FTB pradėjo tyrimą po to, kai Nacionalinei archyvų ir įrašų administracijai (NARA) buvo perduota 15 dėžių su dokumentais, kurie pažeidžiant tvarką buvo išvežti iš Baltųjų rūmų ir nugabenti į D. Trumpo rezidenciją Floridoje.

Tarp tų dokumentų buvo ir įslaptintos nacionalinės gynybos informacijos, įskaitant 67 dokumentus su žyma „Konfidencialu, 92 dokumentus su žyma „Slapta“ ir 25 dokumentus su žyma „Visiškai slapta“. 

Tarp dokumentų buvo žvalgybos informacijos, gautos iš „slaptų žmogiškųjų šaltinių“, t. y. iš šnipų ir informatorių, o tokie duomenys yra viena griežčiausiai saugomų vyriausybės paslapčių.

„Įslaptinti dokumentai buvo nesusegti ir sumaišyti su kitais dokumentais, – rašoma FTB rašytiniuose parodymuose. – Keliuose dokumentuose taip pat buvo D. Trumpo ranka rašytų pastabų.“

Pasak dokumento, birželį Teisingumo departamentas informavo D. Trumpo teisininką, kad „nėra išduotas leidimas laikyti įslaptintą informaciją rezidencijoje „Mar-a-Lago“.

Po dviejų mėnesių surengę reidą rezidencijoje Palm Biče, FTB agentai konfiskavo daugiau nei dvi dešimtis dėžių su dokumentais, pažymėtais žymomis „Visiškai slapta“, „Slapta“ ir „Konfidencialu“.

Parodymai, kurių neredaguotoje versijoje tikriausiai išsamiai paaiškinama, kokį tyrimą Teisingumo departamentas atlieka D. Trumpo atžvilgiu, ir galbūt atskleidžiami šaltiniai, turi būti išslaptinti iki penktadienio vidurdienio (19 val. Lietuvos laiku), nurodė teisėjas Bruce'as Reinhartas (Briusas Reinhartas).

Tačiau minėtos detalės gali likti paslėptos, nes B. Reinhartas sutiko su Teisingumo departamento argumentais, kad yra „pagrįstas“ poreikis neskelbti reikšmingos dokumento dalies.

Pirmadienį teisėjas nurodė bent iš dalies atskleisti parodymus, teigdamas, kad tai atitinka viešąjį interesą šioje byloje, nes ji yra susijusi su precedento neturinčia krata buvusio prezidento namuose.

Teisingumo institucijos pasisakė prieš dokumento išslaptinimą, nes tai pareikalautų „tokio plataus masto [redagavimo], kad likęs neatskleistas tekstas netektų prasmingo turinio“.

FTB agentai rugpjūčio 8 dieną surengė reidą D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Palm Biče ir konfiskavo dėžių, kuriose buvo daug labai slaptų dokumentų, kurių D. Trumpas negrąžino vyriausybei nepaisydamas daugybės prašymų ir šaukimo į teismą.

Vienas iš teisės aktų, kuriais grindžiamas kratos orderis, yra Šnipinėjimo įstatymas, pagal kurį nusikaltimu laikomas neteisėtas su nacionaliniu saugumu susijusios informacijos gavimas ar laikymas. Kitas pasitelktas teisės aktas draudžia trukdyti federaliniam tyrimui.

D. Trumpas, svarstantis galimybę dar kartą kandidatuoti į Baltuosius rūmus 2024 metais, griežtai pasmerkė FTB reidą.

„Ultrakairieji demokratai prokurorai, siekdami grynai politinės naudos, neteisėtai bando apeiti Prezidento dokumentų įstatymą, pagal kurį nepadariau absoliučiai nieko blogo“, – ketvirtadienį socialiniuose tinkluose parašė eksprezidentas.

„Jie neteisėtai įsiveržė į mano namus ir paėmė daiktus, kurių neturėjo paimti“, – pridūrė jis.