Tai galėtų suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galimybę be jokių komplikacijų šiais metais sudalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire.

TBT dėl valstybių vadovų neliečiamybės diskutuoja nuo 2007 metų ir neaišku, ar pavyks priimti kokį nors sprendimą iki lapkritį įvyksiančio 20 didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių susitikimo. Tačiau ši Brazilijos pozicija gali leisti jos vyriausybei nepaisyti TBT pernai Hagoje išduoto V. Putino arešto orderio, grindžiamo kaltinimais karo nusikaltimais, susijusiais su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) praėjusį rugsėjį per G-20 viršūnių susitikimą Naujajame Delyje pareiškė, kad V. Putinas nebus sulaikytas, jei dalyvaus susitikime Rio de Žaneire. Tačiau, sulaukęs plačios kritikos, jis atsiėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad tai priklauso nuo Brazilijos teismų, o ne nuo jo vyriausybės.

Rusija buvo prisijungusi prie TBT, bet 2016 metais išstojo po to, kai Hagoje įsikūręs teismas ėmėsi veiksmų dėl 2014-aisiais Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir jo aneksijos. Kremlius yra pareiškęs, kad TBT kaltinimai V. Putinui yra absurdiški ir nepagrįsti.

Brazilija, pati priklausanti TBT, tvirtina, kad valstybių vadovų imunitetas yra būtinas siekiant skatinti taikius valstybių santykius, leidžiant jiems dalyvauti diplomatinėse konferencijose ir kitokio pobūdžio vizituose užsienio šalyse. Dokumente, kuriame neminimas nei V. Putinas, nei G-20 aukščiausiojo lygio susitikimas, Brazilija teigė, kad TBT sprendimai turėtų būti taikomi tik Romos statutą, pagal kurį pripažįstama šio teismo jurisdikcija, ratifikavusioms šalims.

„Šio klubo prasmė yra ta, kad turi būti pasiektas sutarimas su kitais 19 narių. Tai bus Brazilijos diplomatijos darbas“, – nurodė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Brazilijoje su savo kolega Luizu Inacio Lula da Silva (Luisu Inasiju Lula da Silva).

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad jei V. Putino dalyvavimas susitikime bus laikomas naudingu, jis turėtų įvykti, tačiau, pasak E. Macrono, bet kokie nesutarimai šiuo klausimu gali užkirsti kelią jo pakvietimui.

Brazilija, šiuo metu pirmininkaujanti G-20, nepritaria JAV pastangoms izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės politinės arenos ir nubausti ją už plataus masto invaziją į Ukrainą. Anot L. I. Lulos da Silvos, dėl karo Ukrainoje iš dalies kaltas prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vakarų valstybės.

Praėjusiais metais V. Putinas nedalyvavo G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Naujajame Delyje, kad išvengtų galimo politinio pasmerkimo ir rizikos būti suimtam pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį.

Hagoje įsikūręs TBT pernai išdavė V. Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Praėjusių metų rugsėjį Brazilijos prezidentas pareiškė, kad V. Putinas nebus suimtas, jei atvyks į G-20 susitikimą Rio de Žaneire.

Tačiau netrukus po savo komentarų, L. I. Lula da Silva pareiškė, kad sprendimą dėl galimo V. Putino suėmimo turėtų priimti teisingumo sistema, o ne jo vyriausybė.

„Neįmanoma [priimti] galutinio pareiškimo“, – San Paule surengtoje spaudos konferencijoje sakė brazilų finansų ministras Fernando Haddadas (Fernandu Adadas), baigiantis dvi dienas trukusiam susitikimui, kurį temdė nesutarimai dėl karų Ukrainoje ir Gazos Ruože.

„Kaip įprasta, aklavietėje atsidūrėme dėl besitęsiančių konfliktų“, – sakė F. Haddadas, tiesiogiai nepaminėdamas Rusijos invazijos į Ukrainą ar Izraelio karinės kampanijos prieš palestiniečių islamistų kovotojų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Pasak jo, Brazilija vylėsi, kad opesni geopolitiniai klausimai bus aptarti išskirtinai G-20 šalių užsienio reikalų ministrų, per praėjusią savaitę Rio de Žaneire surengtą susitikimą, kuriame taip pat kilo didelių nesutarimų ir nepavyko parengti bendro pareiškimo.

F. Haddado teigimu, finansiniais klausimais grupė, atstovaujanti 80 proc. pasaulio ekonomikos, yra vieninga.

„Tačiau kadangi praėjusią savaitę Rio de Žaneire vykusiame susitikime nepavyko priimti bendro pareiškimo, tai trukdė pasiekti konsensusą“, nors Brazilija tikėjosi, kad tai bus tik ekonominei politikai aptarti skirtas susitikimas, sakė jis.

Susiskaldymas

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) anksčiau teigė, jog jo šalis planuoja reikalauti, kad bet kokiame galutiniame pareiškime būtų kalbama apie dvejus metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.

Kaip įprasta, aklavietėje atsidūrėme dėl besitęsiančių konfliktų.

Maskvos invazija į kaimyninę šalį suskaldė G-20 nares. Vakarų šalys smerkia invaziją ir teikia karinę bei finansinę pagalbą Kyjivui. Tuo tarpu Rusija, kuri taip pat yra G-20 narė, užsitikrino kitų besivystančios ekonomikos šalių, tokių kaip Brazilija, Kinija ir Indija, paramą.

Grupė taip pat yra susiskaldžiusi dėl Izraelio vykdomo puolimo Gazos Ruože: Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės vengia smerkti žydų valstybę, nors ne Vakarų šalys vis dažniau reiškia pasipiktinimą dėl ten kilusios humanitarinės krizės.

„Kai vyksta karas Ukrainoje, „Hamas“ terorizmas ir [susiklostė sunki] humanitarinė padėtis Gazos Ruože, G-20 susitikimas negali vykti įprasta tvarka“, – žurnalistams sakė Ch. Lindneris.

„Nepritariame šių klausimų vengimui. Net jei esame centrinių bankų [valdytojai] ir finansų ministrai, mes atstovaujame savo šalių vertybėms ir privalome ginti tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką“, – pridūrė jis.

Organizacija taip pat paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį.

JT Aplinkos programos (UNEP) metinė ataskaita dėl išmetamųjų teršalų kiekio paskelbta prieš pat svarbią klimato kaitos konferenciją COP28 Dubajuje ir taps atsaku į pasaulinę reakciją į gąsdinantį oficialų įvertinimą, kad iki šiol nepavyko pažaboti klimato atšilimo.

Manoma, kad šie metai bus karščiausi per visą žmonijos istoriją, o UNEP teigė, kad „pasaulis stebi nerimą keliantį klimato rekordų skaičiaus, spartos ir masto didėjimą“.

Atsižvelgdama į šalių anglies dioksido mažinimo planus, UNEP įspėjo, kad iki 2100 metų planetos laukia atšilimas nuo 2,5 laipsnio Celsijaus iki 2,9 laipsnio Celsijaus. Remiantis tik dabartine politika ir pastangomis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pasaulinis atšilimas pasiektų 3 laipsnius Celsijaus.

Labai svarbu, kad G-20 šalys imtųsi aktyvesnių veiksmų.

Tačiau pasaulyje į atmosferą ir toliau išmetamas rekordinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2021–2022 metų laikotarpiu išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 1,2 proc., teigė UNEP ir pridūrė, kad šį padidėjimą daugiausia lėmė iškastinio kuro deginimas ir pramoniniai procesai.

UNEP vadovė Inger Andersen teigė, kad G-20 šalys – turtingiausios pasaulio ekonomikos šalys, atsakingos už maždaug 80 proc. išmetamųjų teršalų kiekio – turi imtis iniciatyvos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau pažymėjo, kad kai kurios iš jų daro nepakankamai.

„Labai svarbu, kad G-20 šalys imtųsi aktyvesnių veiksmų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį paragino Dubajuje vyksiančiose derybose numatyti „ryžtingus veiksmus dėl klimato kaitos“.

„Lyderiai nebegali ilgiau delsti“, – sakė A. Guterresas.

„Klimatas nelauks“

Siektinas tikslas apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, buvo nustatytas prieš aštuonerius metus Paryžiuje.

Iki šiol beveik 1,2 laipsnio pasaulinis atšilimas jau sukėlė vis didėjantį mirtinų padarinių skaičių visoje planetoje.

UNEP teigė, kad šiais metais temperatūra jau daugiau nei 80 dienų viršijo 1,5 laipsnio, nors Paryžiuje sutartos klimato atšilimo ribos bus matuojamos kaip kelių dešimtmečių vidurkis.

Ataskaitoje „Išmetamųjų teršalų atotrūkis“ nagrinėjamas skirtumas tarp planetą šildančios taršos, kuri vis dar bus išmetama pagal šalių anglies dioksido išmetimo mažinimo planus, ir to, ko, mokslininkų teigimu, reikia, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo tikslų.

Iki 2030-ųjų, pasak UNEP, norint, kad atšilimas neviršytų 2 laipsnių, pasaulyje išmetamų teršalų kiekis turės būti 28 proc. mažesnis, nei numatyta dabartinėje politikoje, o norint pasiekti ambicingesnę 1,5 laipsnio ribą – 42 proc. mažesnis.

Pagal Paryžiaus susitarimą šalys turi pateikti vis gilesnius išmetamųjų teršalų mažinimo planus.

UNEP nustatė, kad visiškai įgyvendinus vadinamuosius besąlyginius planus, sudarytus laikotarpiui iki 2030-ųjų ir neatsižvelgiant į išorinę pagalbą, tikimybė, kad vidutinė Žemės temperatūra iki 2100 metų pakils 2,9 laipsnio, būtų 66 procentai.

Mokslininkai įspėja, kad dėl tokio lygio atšilimo didžiuliai planetos plotai gali tapti iš esmės netinkami gyventi žmonėms ir gali kilti negrįžtamų lūžio taškų sausumoje ir vandenynuose.

Sąlyginiai valstybių planai, kurių įgyvendinimas priklauso nuo tarptautinio finansavimo, tikriausiai sumažintų šį rodiklį iki vis dar katastrofiško 2,5 laipsnio temperatūros kilimo šiame amžiuje, teigiama pranešime.

UNEP teigė, kad jei visi sąlyginiai planai ir ilgalaikiai įsipareigojimai dėl nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio būtų įvykdyti visa apimtimi, temperatūros kilimą būtų galima apriboti iki 2 laipsnių.

Tačiau ji įspėjo, kad šiuo metu šie įsipareigojimai nelaikomi patikimais, nes nė viena iš G-20 šalių nesumažino išmetamųjų teršalų kiekio pagal savo tikslus.

Net pagal optimistiškiausią scenarijų tikimybė, kad temperatūros kilimas neviršys 1,5 laipsnio, yra tik 14 proc., teigė UNEP.

I. Andersen sakė, kad yra optimistiškai nusiteikusi, jog lapkričio 30–gruodžio 12 dienomis vyksiančioje COP28 konferencijoje šalims pavyks pasiekti pažangos, nepaisant nesutarimų, kuriuos sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir Izraelio bei „Hamas“ karas.

„Šalys ir delegacijos supranta, kad, nepaisant šių gilių nesutarimų, kurie egzistuoja ir kurių negalima paneigti, aplinka nelaukia, o klimatas tikrai nelauks“, – sakė ji.

„Negalima paspausti pauzės mygtuko“, – pridūrė ji.

Galutiniame pareiškime po šeštadienį įvykusio susitikimo net neužsimenama apie anglis, kurios yra pagrindinis pasaulinio atšilimo sukėlėjas.

Šiemet G-20 pirmininkaujanti Indija sakė, kad kai kurios narės pabrėžė, jog svarbu siekti „palaipsniui mažinti iškastinio kuro naudojimą, atsižvelgiant į įvairias nacionalines aplinkybes“.

Tačiau „kiti buvo kitokios nuomonės šiuo klausimu, kad mažinimo ir šalinimo technologijos padės išspręsti šias problemas“, pridūrė ji.

Prancūzijos pereinamojo laikotarpio energetikos transformacijos ministrė sekmadienį pirštu parodė į Rusiją.

„Labai apgailestauju, kad šio susitikimo pabaigoje nebuvo priimta bendra deklaracija, visų pirma dėl Rusijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer).

Labai apgailestauju, kad šio susitikimo pabaigoje nebuvo priimta bendra deklaracija, visų pirma dėl Rusijos.

G-20 nepavyko susitarti dėl veiksmų plano, nors Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai gegužę Hirošimoje susitarė „paspartinti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą“.

Šią savaitę pagrindinių Europos Sąjungos ekonomikų, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, ir kai kurių pažeidžiamiausių salų valstybių koalicija paragino turtingų valstybių G-20 grupę paspartinti planus pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. „Žmonija negali sau leisti delsti“, – sakė ji.

Tačiau daugelis besivystančių šalių tvirtina, kad išsivysčiusios Vakarų šalys, daug seniau teršiančios aplinką ir gaminančios šiltnamio efektą sukeliančias dujas, turi mokėti daugiau.

Jos tvirtina, kad bet kokiam perėjimui reikia didžiulio kapitalo ir naujų technologijų, o taršaus kuro atsisakymas be įperkamų alternatyvų pasmerks daugybę šių šalių gyventojų skurdui.

Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP.

Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) teigė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos.

Pats Kremlius neigia, kad yra su tuo susijęs.

Tačiau V. Zelenskis suskubo besti pirštu į Maskvą, antradienį surengusią atakų bangą visoje Ukrainoje – šie rusų apšaudymai paliko milijonus namų ūkių be elektros energijos.

Trečiadienį jis antrą kartą kreipėsi į G-20 vadovus, tačiau keli jų jau buvo išvykę iš Indonezijos Balio salos, kurioje vyksta susitikimas.

Tarp išvykusiųjų buvo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, išskridęs antradienio vakarą.

Likusieji saloje išgirdo Ukrainos lyderio pareiškimą.

„Tarp jūsų yra teroristinė valstybė, ir mes nuo jos ginamės. Tokia yra tikrovė“, – sakė jis.

V. Zelenskis, kuris pirmąkart į lyderius kreipėsi antradienį, ragindamas pabaigti karą, pasiūlė „greitai reaguoti“ į smūgį Lenkijoje.

Tačiau jo sąjungininkai elgiasi atsargiai, o J. Bidenas teigė, kad bet koks atsakas bus duotas tik atlikus tyrimą.

„Įsitikinsime, kad tiksliai išsiaiškinome, kas atsitiko... ir tada kartu nuspręsime, ką daryti toliau“, – sakė jis po pokalbio su Didžiojo septyneto (G-7) ir kitų sąjungininkių vadovais aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.

Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat nurodė, kad „preliminari informacija“ rodo, jog raketa buvo paleista ne iš Rusijos.

„Mažai tikėtina... kad ji buvo paleista iš Rusijos, – sakė jis. – Bet pamatysime.“

Po dvi dienas trukusio viršūnių susitikimo Balyje „dauguma“ iš dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų taip pat pasmerkė karą Ukrainoje, kuris gali paaštrėti, kai kai Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa ir žuvo du žmonės.

Sprogimas Lenkijoje, NATO narėje, iš karto sukėlė susirūpinimą, kad Aljansas gali būti įtrauktas į beveik devynis mėnesius trunkantį Rusijos karą prieš Vakarų remiamą Ukrainą.

Visgi Baltieji rūmai kol kas reaguoja atsargiai ir nepriskiria niekam kaltės dėl raketos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) taip pat stengėsi nuraminti įtampą, sakydamas, kad nėra „neabejotinų įrodymų“, iš kur buvo paleista raketa, ir kad jis tai laiko „izoliuotu“ incidentu.

„Rusija vėl kelia grėsmę... gyvybėms ir naikina Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Šie Rusijos smūgiai tik padidins G-20 susirūpinimą destabilizuojamu [Vladimiro] Putino karo poveikiu“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), pasaulio lyderiams Indonezijos Balio saloje aptarinėjant pasaulinius karo padarinius.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paragino G-20 vadovus „principingai reaguoti“ į Rusijos antradienio smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, o visoje Ukrainoje buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūrai.

„Rusija smogia mirtį nešančiomis raketomis taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame G-20 viršūnių susitikimo principingos reakcijos. Stokite žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusėn“, – rašė jis.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia naujausias Rusijos raketų atakas prieš Ukrainą, per kurias, kaip atrodo, pataikyta į gyvenamuosius pastatus Kyjive ir kitus objektus visoje šalyje“, – sakė J. Sullivanas.

Ukrainos teigimu, maždaug 100 raketų smūgiai buvo nukreipti į šalies energetikos tinklą ir – artėjant žiemai – nutraukė elektros energijos tiekimą daugiau kaip 7 mln. namų ūkių.

Tai įvyko G-20 šalių vadovams aptarinėjant karo poveikį pasaulinei ekonomikai, dėl kurio visame pasaulyje pakilo maisto bei energijos kainos ir vis labiau nuogąstaujama dėl Maskvos grasinimų dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

„Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai toliau teiks Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji galėtų apsiginti, įskaitant oro gynybos sistemas“, – sakė J. Sullivanas.

„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.

„Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Tokią pat poziciją jis išsakė ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) per susitikimą kuluaruose.

S. Lavrovas taip pat sakė paaiškinęs Rusijos poziciją per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Rusija ir Ukraina, drauge su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, šią vasarą pasirašė susitarimą dėl kelių Ukrainos uostų atblokavimo, kad būtų galima eksportuoti grūdus iš vienos didžiausių grūdų tiekėjų pasauliui.

Tačiau ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivas negali rengti taikos derybų su Maskva, kol Rusiją valdo Vladimiras Putinas.

„Sholzas ir Macronas gerai žino, kad šiam procesui trukdo Ukraina, ji draudžia, taip pat ir įstatymais, Zelenskio įsakymu, derybas su Rusijos Federacija“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad šis klausimas skirtas ne Rusijai.

„Norime matyti konkrečių įrodymų, kad Vakarai yra rimtai suinteresuoti sudrausminti Zelenskį ir paaiškinti jam, kad tai negali tęstis, kad tai neatitinka ukrainiečių interesų“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.

V. Putinas buvo priverstas praleisti šį viršūnių susitikimą po virtinės nesmagių nesėkmių mūšio lauke ir sunkaus, jau beveik devynis mėnesius trunkančio karo, keliančio grėsmę jo režimo ateičiai.

Tuo metu V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į G-20 lyderius ir paragino juos spausti Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Šios kalbos buvo vienos iš svarbiausių antradienį Indonezijoje, Balyje, prasidėjusioje pirmojoje G-20 susitikimo sesijoje.

V. Zelenskis savo kreipimesi prašė paramos iš G-19 valstybių. Taip jis pavadino G-20 nares eliminuodamas Rusiją.

S. Lavrovas, viršūnių susitikime dalyvaujantis vietoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino, taip pat pasisakė, tačiau savo kalboje pabrėžė, kad turi atkirtį V. Zelenskiui.

Jis pakartojo V. Putino argumentus, sakydamas, kad vasario 24 dieną prasidėjusi invazija į Ukrainą yra kova su neonaciais, nors Kremliui nė karto taip ir nepavyko įrodyti savo teiginių. Rusijos užsienio reikalų ministrui kalbant salė neištuštėjo. Tai galima pavadinti tam tikra okupantų valstybės retorine pergale. Tačiau spėjama, kad žmonės tiesiog tvardėsi, nes jau pavargo nuo devintą mėnesį vykstančio karo.

Tuo tarpu, anksčiau, išreikšdami pasipiktinimą, Ukrainos sąjungininkai per tarptautinius susirinkimus, kuriuose kalbėjo Rusijos atstovai, dažnu atveju išeidavo iš salės, nesulaukę pasisakymų pabaigos.