Jo pranešimą pirmadienį savo feisbuko puslapyje išplatino Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

„Apgailestauju, jeigu mano atsineštas į Seimą plakatas – taikinys, kuriame nebuvo konkretaus asmens nuotraukos, kaip bandoma viešojoje erdvėje įteigti, ką nors įžeidė. Su kolege pasijuokėme, kad tai galėtų būti kažkam politinė reklama. Tai tebuvo tikras šaudyklose naudojamas taikinys, kuriame pavaizduota figūra, į jus nukreiptu ginklu“, – rašoma įraše.

„Bet turbūt viešojoje erdvėje nebūtų tokio pasipiktinimo iš opozicijos, jei vietoje užrašo „Gabrielius“ ten būtų užrašas „Artūras“, – įraše pridūrė A. Skardžius.

Bet turbūt viešojoje erdvėje nebūtų tokio pasipiktinimo iš opozicijos, jei vietoje užrašo „Gabrielius“ ten būtų užrašas „Artūras“.

Penktadienį Seimo posėdžio metu su plakatu besijuokiantys užfiksuoti socialdarbiečių frakcijos narys A. Skardžius bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Šalia jų – ir Seimo pirmininko pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.

Pastaroji pirmadienį išplatino pranešimą, kad gailisi apžiūrinėjusi plakatą ir linki kolegoms „pagyti nuo pykčio“.

Pats G. Landsbergis BNS šeštadienį teigė Seimo salėje sulaukęs nuoširdaus Seimo vicepirmininkės R. Baškienės atsiprašymo dėl kolegų elgesio ir už atsiprašymą padėkojęs.

Už vaiko teisių apsaugą atsakinga komisija Norvegijoje per dvi savaites nuspręs, ar grąžinti mažamečio Gabrieliaus B. globos teises jo motinai Gražinai Leščinskienei.

Tai BNS antradienį patvirtino G.Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė.

Šiuo metu Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ mažametį yra atskyrusi nuo motinos. Tarnyba komisijos prašo, kad iš G.Leščinskienės būtų atimtos septynmečio sūnaus globos teisės.

Anksčiau S.Latotinaitė LRT radijui tvirtino, kad vaiko močiutė, padedama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kreipėsi į Norvegijos tarnybas, kad būtų paskirta globėja tuo atveju, jei globos teisės bus atimtos iš mamos. Advokatė tada teigė, kad „rizika yra labai didelė“, jog globos teisės bus atimtos po vaiko pagrobimo iš Norvegijoje paskirtų laikinų globėjų.

Ji sakė, kad berniukas iš šeimos buvo paimtas dar praėjusių metų birželio 11 dieną.

„Oficialios priežastys - vaiko seksualizuotas elgesys, pernelyg dažnas vaikščiojimas į tualetą, dažnas rankų plovimas, jų uostymas, niekaip nepagrįsti įtarimai, kad vaikas galėjo būti seksualiai išnaudotas, neaiški berniuko aplinka, neaiškūs motinos darbai. Tai yra, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba nepažįsta motinos aplinkos - šeimos, draugų. Skirtingos auklės, Gabrieliaus dėdės viešnagės pas motiną, t.y. savo seserį sukėlė įtarimą ir mokyklos pakeitimas priešingai vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijoms“, - nurodė advokatė.

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) tarpvalstybinės bylos yra keliamos retais atvejais, tačiau yra galimybė, kaip Vyriausybė galėtų dalyvauti byloje dėl lietuvio Gabrieliaus, kuris buvo mamos brolio vežamas į Lietuvą, sulaikytas Švedijoje ir perduotas Norvegijai. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.

Vaiko mamos Gražinos Leščinskienės advokatė Lietuvos spaudai yra sakiusi, kad EŽTT šiuo atveju – pats veiksmingiausias teisinis žingsnis. Lietuvos Vyriausybė esą turėtų pateikti pareiškimą prieš Norvegijos ir Švedijos vyriausybes Strasbūro Teisme.

Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT pasiteiravus, kokios yra Lietuvos Vyriausybės teisinės galimybės pateikti ieškinį pries Norvegiją ir Švediją dėl savo septynmečio piliečio, siekiant jo sugrąžinimo į Lietuvą, K. Bubnytė teigė, jog teisiniu požiūriu tokia galimybė yra, tačiau vargu, ar šiuo keliu būtų galima padėti vaiko mamai.

„Kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali kreiptis į teismą dėl, jos manymu, kitos valstybės, Konvencijos dalyvės, padaryto Konvencijos pažeidimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tarpvalstybinės bylos EŽTT keliamos ypatingai retais atvejais, ir paprastai jos yra susijusios su tam tikrais masiniais žmogaus teisių pažeidimais, vykstančiais tokių grubių tarptautinės teisės pažeidimų kontekste, kaip ginkluotų konfliktų, karinių perversmų situacijose“,  – aiškino K. Bubnytė.

Nuo Konvencijos įsigaliojimo, 1953-ųjų, EŽTT yra nagrinėta tik keliolika tokio tipo bylų. „Šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos: Gruzijos prieš Rusijos Federaciją dėl įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, bei Ukrainos prieš Rusijos Federaciją byla. Manau, kad šituo keliu vargu, ar galėtume padėti mamai apginti jos teises“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo K. Bubnytė.

Tačiau, kaip teigė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT, yra kita galimybė – jei vaiko mama išnaudotų visas vidaus teisines gynybos priemones pagal Norvegijos teisę, tai ji galėtų kreiptis su individualia peticija į EŽTT.

„Tuomet, kadangi mama yra Lietuvos Respublikos pilietė, EŽTT automatiškai praneštų Lietuvos Vyriausybei apie jos peticiją ir pakviestų Lietuvos Respubliką dalyvauti byloje trečiosios šalies teisėmis. Tokiu atveju, Vyriausybė iš tikrųjų galėtų pateikti savo pastabas šioje byloje ir padėti mamai apginti jos teises“, – pažymėjo K. Bubnytė.