Kaip skelbia gydymo įstaiga, mokymų dalyviai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą: atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, uždėti turniketą, esant masyviam kraujavimui, ir kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Pradinio gaivinimo ir pirmosios pagalbos principų kolegas mokė Kauno klinikų Skubiosios medicinos, Anesteziologijos bei Intensyviosios terapijos klinikų gydytojai ir gydytojai rezidentai.

Prof. Kęstutis Stašaitis, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas, sako, kad kuo didesnė visuomenės dalis mokės suteikti pirmąją pagalbą, tuo mes visi būsime saugesni. „Atrodytų, kad ligoninėje visi darbuotojai moka suteikti pirmąją pagalbą, tačiau Kauno klinikose dirba daugiau nei 1 tūkst. nemedicininio personalo, kuris neturi medicininio išsilavinimo, tad natūralu, jog ir ne visi iš jų žino, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. Siekiame, kad mūsų ligoninė būtų dar saugesnė vieta, todėl pradėjome apmokyti kuo daugiau nemedicininio personalo, kad ir jie būtų pasirengę padėti šalia sukniubusiam žmogui“, – sako direktorius medicinai ir slaugai.

Kiekviena praleista minutė sumažina galimybę išgyventi iki 10 procentų.

Gabrielė Mickutė, Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė ir viena iš mokymų organizatorių, sako, kad įvykus staigiai mirčiai, ypatingai svarbios pirmosios minutės. „Kiekviena praleista minutė sumažina galimybę išgyventi iki 10 procentų. Labai svarbu, kad šalia sukniubus žmogui ar jam netekus sąmonės, iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) ir atlikti pradinį gaivinimą. Laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – pastebi G. Mickutė.

Gydytojai primena, kad pastebėjus sukniubusį žmogų, svarbu nedelsti – įvertinti žmogaus sąmonę, kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, skambinant numeriu 112. „Laukiant greitosios medicinos pagalbos, jei žmogus nesąmoningas ir nekvėpuoja, reikėtų atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, rankas uždėjus vieną ant kitos spaudžiant giliai, apie 5 cm, ir stipriai krūtinės ląstos centre. Spausti reikėtų maždaug 100-120 kartų per minutę dažniu. Norint lengviau įsiminti krūtinės ląstos paspaudimų dažnį, galima prisiminti gerai žinomos dainos „Ant kalno mūrai“ ritmą“, – mokymų metu sakė G. Mickutė.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos medikai jau ne pirmą kartą prisideda prie visuomenės švietimo ir mokymo suteikti pirmąją pagalbą. 2022 metų gegužę jie pasiekė Lietuvos rekordą ir vos per 7 valandas pradinio gaivinimo veiksmų išmokė daugiau nei 700 žmonių. Taip pat jie prisidėjo prie iniciatyvos „Vyriausybė gaivina“, kurios metu pradinio gaivinimo veiksmų išmokė Vyriausybės darbuotojus.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, sausio 25 d. viešėjęs ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariams pristatęs Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas, negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiai sričiai. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją adaptuoti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.

Žiūri globaliau

„Matome žemėlapį, esamą būklę, turime gaires, preliminariai žinome, kokios pinigų sumos reikia. Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų, tačiau, kylant kainoms, ši suma taip pat gali gerokai padidėti“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas, vykdantis administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Tomas Didžiulis.

Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų.

 

Tomas Didžiulis. Organizatorių nuotr. 

Lėšų tikimasi iš ES struktūrinių fondų, šalies biudžeto, pačių ūkininkų indėlio, prisidėti ketina ir savivaldybė. „Tokį ambicingą planą galima įgyvendinti tik surėmus pečius, požiūris turi būti bendras“, – įsitikinęs T. Didžiulis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu – sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.

Melioracijos grioviai prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to, pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.

Tiksliai ir šiuolaikiškai

Rengiant melioracijos gaivinimo planą pakaunėje, panaudojant droną, patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir pateikta elektroninė forma DWG formatu.

Remiantis sudaryta duomenų baze, rajono teritorijoje iš 71 884,5 ha sausinamo (drenuojamo) ploto apie 5 930 ha yra blogos būklės. Tai sudaro 8,25 proc. viso drenuojamo ploto, arba apie 4 proc. bendro rajono ploto. Šalyje blogos būklės sausinamo ploto yra mažiau – 6,56 proc.

Blogiausia – 37 proc. – sausinamų plotų būklė fiksuota Karmėlavos (37 proc.), Rokų (24,8 proc.), Užliedžių (20,4 proc.), Noreikiškių (17 proc.), Domeikavos (13,6 proc.) ir Pajiesio (12,1 proc.) kadastrinėse vietovėse.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra sausinamas (drenuojamas) 71 884,54 ha plotas (arba apie 48 proc. Kauno rajono savivaldybės teritorijos ploto).

Šešerių metų planas

Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-erių.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2023–2024 m. Kauno rajono savivaldybei planuojama skirti 600 tūkst. eurų.

2023–2027 m. laikotarpiu bus galimybė pretenduoti į finansavimą iš ES fondų, nes prognozuojama, kad Lietuvai bus skirta 40 mln. eurų esamoms melioracijos sistemoms rekonstruoti, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą ir kartu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamąjį drenažą.

Be to, Žemės ūkio ministerija išskiria į Nemuno mažųjų intakų pabaseinio kadastro vietoves patenkančias teritorijas. Jose blogos būklės melioracijos statinių rekonstrukcijos darbams būtų skiriamas 100 proc. valstybės biudžeto finansavimas – beveik 11,2 mln. eurų  2025–2029 m. Ši suma bus padalyta kelioms savivaldybėms, tačiau Kauno rajonui teks palyginti nedidelė dalis.

Šiuo laikotarpiu Kauno rajone ketinama rekonstruoti melioracijos statinius 2 476 ha blogos būklės drenuojame plote (beveik 82 proc. viso rajone esančio blogos būklės sausinamo ploto), 265,4 km, arba beveik 81 proc., blogos būklės griovių, 247,7 km rinktuvų, 1 281,8 km sausintuvų ir 214 pralaidų.

„Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.) būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse: 559,4 ha melioracijos statinių blogos būklės drenuojamame plote, rekonstruota 64,1 km griovių, 60,7 km rinktuvų, 287 km sausintuvų ir 51 pralaida.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras. Organizatorių nuotr. 

Melioracijos statinių atnaujinimo planas – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Neabejoju, kad esame lyderiai, pirmieji parengę tokį projektą. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svariu argumentu gauti lėšų. Pirmiausia ketiname melioracijos statinius atnaujinti žemės ūkio paskirties dirbamoje žemėje. Kauno rajonas – žemdirbių kraštas, pas mus ūkis konkurencingas, konsoliduotas, žemės patenka tarp našiausių Lietuvoje. Nemelioruoti ar užpelkėję plotai duoda didžiulių nuostolių. Planas leis efektyviai investuoti tose vietose, kuriose prognozuojama didžiausia ir greičiausia grąža. Taip pat reikės rasti būdą, kaip išspręsti priemiestinių teritorijų lietaus kanalizacijos problemas, nes sparti ir didelė urbanizacija gerokai suniokojo melioracijos statinius.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, sekmadienį po vidurnakčio gautas pranešimas apie tvenkinyje skęstantį žmogų.

Atvykus ugniagesiams, vandenyje netoli kranto žmogus laikė sąmonę praradusį vyrą.

Ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė abu asmenis, gaivino vyrą be sąmonės. Atvykę medikai perėmė gaivinimą, tačiau po kurio laiko buvo konstatuota jo mirtis.

Išmanūs pagalbos teikimo įrenginiai sumontuoti ir prieinami oro uosto vietose, kuriose susirenka didžiausias kiekis žmonių. Šiuo metu Lietuvos oro uostų keleivių terminaluose yra 23 automatiniai defibriliatoriai.

Šie įtaisai garso ir vaizdo nurodymais padeda saugiai atlikti defibriliaciją, tai gali padaryti net specialių žinių neturintis žmogus.

Oro uostų teigimu, atidarius prietaisą, žmogus išgirsta garsinius ir mato tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolimesnis gaivinimo veiksmas. Prie nelaimės ištikto žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą, nurodo, ar reikalinga defibriliacija, o jei reikalinga, ją atlieka.

„Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė, todėl norime užtikrinti defibriliatorių išdėstymą, kad jie būtų lengvai ir greitai pasiekiami skirtingose keleivių terminalų vietose“, – teigė Lietuvos oro uostų keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė.

Anot jos, Vilniaus oro uoste įdiegti papildomi septyni, Kauno oro uoste – keturi, Palangos oro uoste dar trys defibriliatoriai. Vienas jų taip pat sumontuotas ir Lietuvos oro uostų administracijos patalpose.

Nors specialių žinių naudojant naujuosius įrenginius turėti nėra būtina, Lietuvos oro uostų darbuotojai vis tiek gaus papildomą informaciją, mokymus apie defibriliatorių specifiką, naudojimą ir galimybes padėti keleiviams.

Lietuvos oro uostai vasario viduryje kartu su „Raudonojo kryžiaus“ instruktoriais taip pat planuoja vykdyti nuotolinius bei gyvai vyksiančius viešus automatizuotų defibriliatorių naudojimo mokymus keleiviams.

Iniciatyva „Mylėti padėti“ kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius žmones, kai jiems reikia pagalbos dėl širdies problemų, o, svarbiausia – mokėti padėti iškart, naudojant būtent išorinius automatinius defibriliatorius.

Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą, kai ji netikėtai sustoja.

Sveikatos ekspertai primena, kad sustojus širdžiai, aplinkiniai privalo atlikti tris būtinus veiksmus: kuo greičiau iškviesti pagalbą, pradėti krūtinės ląstos paspaudimus (100–120 kartų per minutę dažniu), o jei yra galimybė, paspaudimus derinti su įpūtimais santykiu 30:2. Kol vyksta gaivinimas, į vietą reikėtų atsinešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį įjungti ir vadovautis defibriliatoriaus komandomis tęsiant gaivinimą.

Kauno klinikų kieme vyrą ištiko staigi mirtis. Tuo metu pro šalį ėjusi Kauno klinikų Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Kristina Skrockienė pamatė jį ir šalia stovinčius du jaunuolius. „Nedvejodama pribėgau prie jų, nes supratau, kad reikia mano pagalbos. Vyro veidas jau buvo mėlynos spalvos, kakle pulso užčiuopti nepavyko. Iš karto pasakiau, kad reikės atlikti pradinį gaivinimą“, – prisiminė K. Skrockienė.

Norėdami atlikti pradinį gaivinimą, pirmiausiai jie apvertė Bernardą ant nugaros. K. Skrockienė atvėrė kvėpavimo takus, vienas iš šalia esančių jaunuolių atliko širdies masažą, o kitas – kvietė skubią pagalbą.

„Netrukus prie mūsų prisijungė ir kolegos, gaivinti padėjo gydytojas rezidentas Rokas Nekrošius. Atvykęs reanimobilis skubiai nuvežė pacientą į Kardiologijos kliniką“, – pasakojo vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė.

Vyro veidas jau buvo mėlynos spalvos, kakle pulso užčiuopti nepavyko.

Kauno klinikose vyrui atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad jam – miokardo infarktas. Pacientą gydęs Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas Martynas Jurėnas pažymėjo, kad įvykus staigiai mirčiai, aplinkiniai turėtų nelikti abejingi, nepasimesti ir kaip galima greičiau kviesti netoliese esančią pagalbą arba skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Pacientas į gydytojų kardiologų rankas pateko itin sunkios būklės po įvykusios staigios mirties. Dalis sėkmingo gydymo priklausė ir nuo laiku atlikto pradinio gaivinimo. Kuo anksčiau jis pradedamas, tuo gydymo prognozės yra sėkmingesnės“, – pradinio gaivinimo reikšmę pabrėžė M. Jurėnas.

Gydytojas kardiologas pridūrė, kad miokardo infarktas – tai širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. „Dažniausiai jis pasireiškia staiga, todėl įvykus miokardo infarktui, svarbiausias yra laikas – kuo greičiau galėsime suteikti pagalbą pacientui, tuo geresnių gydymo rezultatų sulauksime“, – pastebėjo M. Jurėnas.

Patekęs į Kauno klinikas, Bernardas skubiai nuvežtas į intervencinės kardiologijos operacinę, kurioje sėkmingai atkurta kraujotaka vainikinėse arterijose, maitinančiose širdies raumenį. Joms užsikišus ir įvyksta miokardo infarktas. „Vėliau, atlikus papildomus tyrimus ir pritaikius medikamentinį gydymą, paaiškėjo, kad paciento širdies raumuo miokardo infarkto metu stipriai nukentėjo. Siekiant apsaugoti pacientą nuo staigios mirties pasikartojimo ateityje, pacientui implantuotas širdies defibriliatorius. Jis sugeba atpažinti širdies ritmo sutrikimus ir juos laiku nutraukti, taip išgelbėjant žmogaus gyvybę“, – aiškino gydytojas kardiologas.

Atstačius širdies vainikinių arterijų kraujotaką, paciento būklė stabilizavosi. Šiuo metu Bernardas jaučiasi daug geriau. „Turiu daugiau jėgų, iš lėto savijauta gerėja. Visai neseniai į namus grįžau po atliktos reabilitacijos. Esu labai dėkingas medikams, kurie išgelbėjo mano gyvybę“, – teigia Kauno klinikų pacientas.

Daugiau informacijos apie miokardo infarktą:

Kaip taisyklingai atlikti pradinį gaivinimą: 

Bendrajame pagalbos centre pranešimas apie gaisrą Ežero gatvėje esančiame name gautas 12.42 val.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, atvykus ugniagesiams vieno aukšto medinis namas degė atvira liepsna.

Vienas žmogus iš namo išėjo pats, dar vieną iš pastato išnešė ir gaivino ugniagesiai. Vėliau nukentėjusysis perduotas atvykusiems medikams, jiems pavyko jį atgaivinti.

Turėdami duomenų, kad pastate gali būti trečias žmogus, ugniagesiai vykdė paiešką ir po sugriuvusia perdanga rado jo kūną.

Įvykio vietoje tęsiami gesinimo darbai.

Jono žmona nepasimetė, pamačiusi springstantį, sąmonę praradusį vyrą, ir pradėjo pradinį gaivinimą. Moteris apie 20 minučių nenustodama gaivino Joną tol, kol atvyko Greitosios medicinos pagalba (GMP).

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė Ramunė Jakubauskaitė pasakojo, jog vyras į Kauno klinikas buvo pristatytas sunkios būklės. „GMP personalas su specialiomis žnyplėmis pašalino kvėpavimo takuose įstrigusį svetimkūnį, intubavo ir pradėjo dirbtinę plaučių ventiliaciją“, – pasakojo R. Jakubauskaitė.

Atstačius širdies veiklą, pacientas perkeltas į Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyrių. Čia jam buvo pradėtas gydymas po gaivinimo. „Jonui taikėme sedaciją, t.y. medikamentų pagalba sukėlėme miegą. Taip pat terapinės hipotermijos metu atšaldėme kūną – tai padeda sumažinti smegenų pažeidimą po to, kai žmogus ilgesnį laiką buvo praradęs sąmonę, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė. – Po paros sedacija buvo nutraukta. Pacientui atgavus sąmonę, pašalintas vamzdelis iš kvėpavimo takų ir jis pradėjo kvėpuoti savarankiškai.“

Jokių liekamųjų reiškinių po įvykusios nelaimės nebuvo pastebėta. Vienintelis Jono nusiskundimas – krūtinės skausmas, atsiradęs dėl atliktų krūtinės ląstos paspaudimų, tačiau nei krūtinkaulio, nei šonkaulių lūžių nenustatyta.

Vyras dėkoja savo žmonai ir GMP už dovanotą gyvenimą bei visam Kauno klinikų personalui už profesionalumą ir priežiūrą gijimo metu ligoninėje.

Jono pavyzdys yra puiki sėkmės istorija ir įrodymas, kad pradinis gaivinimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Gydytojai primena, kodėl kiekvienam svarbu mokėti atlikti gaivinimo veiksmus, šalia sukniubus artimajam ar praeiviui. Neatliekant pradinio gaivinimo, galvos smegenyse ypatingai greitai pradėti vystytis negrįžtami pakitimai. Kiekviena praleista minutė sėkmingo gaivinimo tikimybę sumažina apie 10 procentų. Gydytoja R. Jakubauskaitė sako, kad jeigu Jono artimieji būtų išsigandę ir pabijoję pradėti gaivinimą – vyras galėjo neišgyventi.

Kaip taisyklingai atlikti pradinį gaivinimą vaizdo įraše paaiškina Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavčius:

Nereiki bijoti

Pirmą kartą mieste organizuojamo renginio „Kaunas gaivina“ sumanytojai jau ruošia gaivinimo manekenus. Pagal pirminį planą sekmadienį Santakos parke jų turėtų būti kiek daugiau nei pusantro šimto. Suguldytos greta, žmogaus pavidalo figūros kvies miestiečius mokytis gyvybiškai svarbių gaivinimo veiksmų.

„Tokios antraštės, kaip „Prekybos centre susmuko žmogus, tačiau niekas nepriėjo padėti“, vis dar liūdina. Šio renginio idėja – apmokyti kuo daugiau žmonių ir pasakyti, kad gaivinimas nėra sudėtingas“, – viena idėjos sumanytojų LSMUL Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė vylėsi, kad iniciatyva, įtraukta į programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tinklelį, žmonėms bus ne tik įdomi, bet ir naudinga.

Praktika rodo, kad didelė dalis ne ligoninėje įvykstančių staigaus širdies sustojimo atvejų ištinka aplinkinių akivaizdoje. Tokiomis situacijomis atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas pradinis gaivinimas tikimybę išgelbėti gyvybę padidina net iki 70 proc. Kiekviena uždelsta minutė išgyvenimo šansus mažina maždaug 7–10 proc.

„Tie žmonės, kurie su manekenu nėra bandę mokytis gaivinti, nutikus nelaimei nesiryžta gaivinti. Bijo pakenkti, ypač jei tai yra artimasis“, – G.Mickutė atkreipė dėmesį į tai, kad turintys gaivinimo žinių, bet neišbandę jų praktikoje, sekmadienį būtinai turėtų atvykti į Santaką.

Realybė: nors žino, kaip gaivinti, akistatoje su nelaime, ne vienas žmogus išsigąsta. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nereikia bijoti

Pamačius susmukusį žmogų, pirmiausia, pasak G.Mickutės, reikia įvertinti, ar jis kvėpuoja, ar yra širdies veikla, ar prarado sąmonę.

Supratus, kad žmogų ištiko klinikinė mirtis, reikia kviesti greitąją pagalbą ir pradėti daryti krūtinės paspaudimus – išorinį širdies masažą. Atverti kvėpavimo takus, viena ranka pakelti smakrą, kitos rankos delną uždėti ant kaktos ir atlošti galvą.

Atlaisvinus kvėpavimo takus reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Vienos rankos delno pagrindas dedamas ant gaivinamojo krūtinkaulio vidurio. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pagrindu spaudžiamas krūtinkaulis. Rankos per alkūnes turi būti tiesios, spaudžiama tiesiai žemyn. Krūtinė spaudžiama viršutinės kūno dalies svoriu, todėl gaivinančiojo pečių juosta turi būti virš gaivinamojo. Paspaudimų gylis – 5–6 cm, kitaip gaivinimas nebus efektyvus. Po paspaudimo gaivinamojo krūtinės ląsta turi visiškai sugrįžti į pradinę padėtį. Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę. Reikia atlikti maždaug 500–600 krūtinės ląstos paspaudimų. Tai užtrunka apie keturias minutes.

Gaivinimas tęsiamas, kol atvyksta medikai arba gaivinamasis pradeda kvėpuoti. Teigiama, kad kokybiškiausiai paspaudimus gali atlikti žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 52 kg. Jei svoris mažesnis, gaivinimą turėtų atliktų du žmonės. Pirmajam atliekant paspaudimus, antrasis turi spausti jo pečius.

„Yra daug pavyzdžių, kai, atlikus efektyvų išorinį širdies masažą, puikiai atsigauna ir smegenys, ir visi kiti organai. Turime suprasti esminį dalyką – jei mes nieko nedarysime, tai jam nepadės nė atvykę medikai, o jei mes kažką darysime, tai yra tikimybė, kad žmogus išgyvens“, – kalbėjo G.Mickutė.

Pažintis su turniketu

Pačioje Kauno širdyje – Santakoje, susibūrę maždaug keturios dešimtys savo srities profesionalų: Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, LSMU medicinos studentai, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovai, – renginio dalyvius supažindins ir su turniketo naudojimu. Anot medikų, žmonės šios priemonės nepagrįstai bijo, nors naudots ja paprasta – kaip apsijuosti diržu liemenį.

Praeivių ar artimųjų laiku pradėtas pradinis gaivinimas tikimybę išgelbėti gyvybę padidina net iki 70 proc.

„Būna situacijų, kai turniketas gali išgelbėti gyvybę, o uždėti jį tikrai nėra sudėtinga. Sudėtingiau nuspręsti, kada jo reikia“, – G.Mickutė akcentavo, kad pramoniniu būdu pagamintas arteriniam kraujavimui galūnėse stabdyti skirtas, ant rankos ar kojos maunamas ir veržiamas prietaisas naudojamas tada, kai kraujavimo nebeįmanoma sustabdyti standartiniais būdais.

Jei kraujas sunkiasi net pro kelis švaraus audinio sluoksnius, reikia traukti turniketą. Prietaiso konstrukcija leidžia valdyti jį viena ranka, todėl sužeistasis turniketą gali užsidėti pats, be kitų pagalbos per 10–30 sekundžių. Ši priemonė dažnai išgelbsti gyvybę iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.

Turniketo naudojimo instrukcija skiriasi priklausomai nuo jo konstrukcijos, tačiau bendrosios taisyklės vienodos. Turniketas dedamas 5–8 cm virš žaizdos, bet ne ant sąnario. Sukant rankenėlę, prietaisas suveržiamas iki kraujotakos sustabdymo. Nepavykus to padaryti vienu turniketu, aukščiau pirmojo dedamas antrasis. Priemonę atlaisvinti arba ją nuimti gali tik medicinos personalas.

Sieks rekordo

Sekmadienį Santakos parke numatyti šeši nemokami pirmosios pagalbos seansai po 45 min. Pirmasis prasidės 11 val. G.Mickutė juokavo, jau nuo savaitės pradžios dairytasi į orų prognozę. Lietaus atveju renginio vietoje bus įrengti du didžiuliai paviljonai, tačiau idėjos sumanytoja vylėsi, kad jų neprireiks.

Debiutas: anot G.Mickutės, tai bus pirmi tokio masto mokymai po atviru dangumi. (J. Žebrauskaitės nuotr.)

„Teoriškai visi vairuojantys žmonės turėtų žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, deja, praktika rodo ką kita. Todėl norime, kad į renginį ateitų kuo daugiau miestiečių“, – skubiosios medicinos gydytoja rezidentė skaičiavo, kad kiekvieno seanso metu prie vieno gaivinimo manekeno galės būti po du žmones. Vadinasi, per 45 min. gaivinimo pradmenų galėtų išmokti apie 300 renginio dalyvių.

„Labai tikimės, kad žmonių bus daugiau nei manekenų“, – idėjos sumanytoja prasitarė, kad tądien bus siekiama ir rekordo – daugiausia gaivinti išmokytų žmonių Lietuvoje per vieną dieną.

Čia dirbę ir sportavę asmenys – Sporto centro vadovas dr. Deivydas Velička, Veterinarijos fakulteto profesorius Arūnas Stankevičius ir veterinarijos gydytojas Rokas Macijauskas – pastebėję, kad 56 metų vyras sportuodamas prarado sąmonę ir susmuko, nedelsdami iškvietė greitąją pagalbą ir ėmėsi gaivinimo veiksmų. Buvo įvertinta paciento būklė, atlikti krūtinės ląstos paspaudimai ir, svarbiausia, – sėkmingai panaudotas išorinis defibliriatorius, teigia Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) atstovai.

„Rezultatas – atkurta spontaninė kraujotaka, pacientas sąmoningas bei sėkmingai transportuotas į Skubios pagalbos skyrių. Visuomenės neabejingumas išties džiuginantis! Ačiū jums, jūsų greita reakcija ir suteikta pagalba iki GMP atvykimo – be galo svarbi“, – rašoma GMPS feisbuko paskyroje.

LSMU nuotr.

Pasak dr. D. Veličkos, gaivinimas vyko pakaitomis. „Kartu su prof. A. Stankevičiumi gaivinimą atlikome pakaitomis, siekdami išlaikyti krūtinės ląstos paspaudimų tempą. R. Macijauskas iškvietė greitąją pagalbą. Kiti kolegos padėjo kuo tik galėjo. Visi stengėmės, kad tik žmogus atsigautų“, – sakė dr. D. Velička.

Ačiū jums, jūsų greita reakcija ir suteikta pagalba iki GMP atvykimo – be galo svarbi.

LSMU pranešime greta padėkos bendruomenės nariams už neabejingumą, šaltą protą ir profesionalumą, gelbstint nelaimėje atsidūrusio žmogaus gyvybę, dar primenama, kaip reikėtų naudoti, esant reikalui, automatinį išorinį defibriliatorių.

Instrukcijoje pasakyta: „Aparatą padėkite šalia paciento galvos, įjunkite ir vykdykite defibriliatoriaus nurodymus. Išimkite iš pakuotės defibriliatoriaus elektrodų lapelius ir priklijuokite prie nuogos ir sausos gaivinamo asmens krūtinės ląstos, kaip pavaizduota ant elektrodų lapelių.

Pirmasis elektrodas turi būti klijuojamas dešinėje krūtinės pusėje, žemiau raktikaulio. Antrasis klijuojamas kairėje pusėje, į šoną nuo kairiojo spenelio. Jeigu gaivinate ne vienas, nenutraukite gaivinimo, kol priklijuosite elektrodus.

Palaukite, kol defibriliatorius analizuoja širdies ritmą. Nelieskite ir niekam neleiskite liesti nukentėjusiojo. Toliau vykdykite aparato duodamas garsines ar vizualines komandas. Paspauskite analizavimo mygtuką, jei to prašo aparatas. Jeigu defibriliatorius automatinis, jis atliks tą pats. Jeigu aparatas praneša, kad defibriliuoti nereikia, toliau tęskite krūtinkaulio paspaudimus ir oro įpūtimus santykiu 30:2. Nenuimkite defibriliatoriaus elektrodų, kol atvyks medikai“.

LSMU defibriliatorių buvimo vietos yra jo padaliniuose Kaune, (Tilžės g. 18, G. Jankaus g. 2, Eivenių g. 2), taip pat Palangoje (J. Šliūpo g.7 bei Vydūno al. 4).