Galerijų modernizavimo ir pirkimo partnerių atrankai yra paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas. Sutartį planuojama pasirašyti iki liepos mėnesio, o naujų teleskopinių keleivių laipinimo galerijų diegimo darbai bus baigti dar iki 2025 metų pradžios.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste veikia 5 keleivių laipinimo galerijos (vadinamosios „rankovės“). Per trejus metus visos jos bus modernizuotos, o būsimajame terminale įrengtos dar dvi naujos.

Pasak Lietuvos oro uostų technologijų vystymo skyriaus vadovo Giedriaus Paulikaičio, tai būtinas oro uosto modernizacijos etapas, leisiantis dar labiau pagerinti keleivių patirtį ir išplėsiantis operacinius oro uosto pajėgumus.

„Šis galerijų modernizavimo projektas bus didelis žingsnis į priekį užtikrinant komfortą ir patogumą keleiviams oro uoste. Įrengus naująjį išvykimo terminalą, Vilniaus oro uostas bus pajėgus aptarnauti 7-8 mln. keleivių per metus, todėl atnaujindami ir įrengdami naujas galerijas investuojame į geresnius keleivių įspūdžius, čia dirbančių specialistų patogumą bei oro bendrovių paslaugų plėtros galimybes“, – sako G. Paulikaitis.

Šiandien Vilniaus oro uoste naudojamų galerijų ilgis jas visiškai išskleidus yra nuo 23 iki 27 metrų, o viena jų sveria apie 22 tonas. Oro bendrovei keleivių laipinimo galerija Vilniuje pasinaudoti kainuoja 33 eurus vienam orlaiviui aptarnauti.

Galės veikti dar 15 metų

Lietuvos oro uostų technologijų vystymo skyriaus vadovas pažymi, kad sostinės oro uoste naudojamos galerijos vis dar atlieka savo funkciją, bet dėl amžiaus ir nusidėvėjimo joms reikalingi atnaujinimo darbai.

Dvejomis iš jų buvo pradėta naudotis dar 1998 m., likusiomis keturiomis – 2008-aisiais. Ir nors dėl geros priežiūros galerijos veikia bei atitinka svarbiausius reikalavimus, tačiau atsiranda papildomų iššūkių, pavyzdžiui, rinkoje yra ribota atsarginių dalių pasiūla, tokių galerijų remontas yra gana brangus ir sudėtingas, ilgėja remonto prastovos.

Šis galerijų modernizavimo projektas bus didelis žingsnis į priekį užtikrinant komfortą ir patogumą keleiviams oro uoste.

„Labai svarbu tai, kad modernizavimo darbai esamų galerijų gyvavimo ciklą prailgins maždaug 15-ai metų, bus užsitikrintas atsarginių dalių prieinamumas, paprastesnė techninė priežiūra, sumažės gedimų rizika. Be to, įdiegus LED apšvietimą bei naujos kartos mechaninius įrenginius jos bus mažiau reiklios elektros sąnaudoms, o energetinio efektyvumo didinimas modernizuojant oro uosto infrastruktūrą mums yra vienas iš esminių kriterijų“, – apie procesą pasakoja G. Paulikaitis.

Bus pritaikyti moderniausi sprendimai

Planuojama, kad jau šią vasarą tiekėjas pradės atnaujinti dabar naudojamų teleskopinių keleivių laipinimo galerijų techninę įrangą – važiuokles, elektros tiekimo modulius, kabinų laiptus, grindų dangas, vidaus apšvietimą, valdymo pultus, vizualaus orlaivių priartėjimo navigacijos sistemas ir kt. Be to, bus pasirūpinta ir vizualine bei estetine galerijų būkle.

„Pats svarbiausias prioritetas oro uostuose – saugumas, todėl mums ypač aktualu, kad atnaujintos galerijos leis juo dar geriau pasirūpinti. Bus įrengta daugiau nuo orlaivio apgadinimo saugančių daviklių, sumontuotos papildomos, galerijos aplinką operatoriui rodančios kameros, neslystančios grindys ir kt. Taip pat bus įdiegtos naujos vizualaus orlaivio priartėjimo navigacijos sistemos, kurios geba dirbti įvairiomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, net esant rūkui ar stipriam lietui pilotai matys, kas rodoma ekrane“, – saugumą didinančias technologines naujoves vardija G. Paulikaitis.

Keleivių laipinimo galerijų projektas padidins ir operacinius pajėgumus Vilniaus oro uoste. Tai lems ne tik padidėjęs galerijų parkas, bet ir jų tipų įvairovė – naujosios ir atnaujintos galerijos galės aptarnauti daugiau ir įvairesnių tipų orlaivių.

Pasak ministerijos, palyginus su pandeminiais 2020-aisiais, lankytojų skaičius išaugo 12 procentų, vertinant tiek pavienius, tiek organizuotus lankytojus, edukacinių užsiėmimų ir kitų renginių dalyvius.

Metų pradžioje statistines ataskaitas pateikė keturi nacionaliniai, 16 respublikinių, 53 savivaldybių, 23 žinybiniai, 10 viešųjų įstaigų / nevalstybinių muziejų.

Lankomiausių 2021 metų muziejų penketuko viršuje – Lietuvos jūrų muziejus su beveik 458 tūkst. lankytojų, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, sulaukęs beveik 255 lankytojų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (daugiau nei 201 tūkst. lankytojų), Trakų istorijos muziejus (beveik 142 tūkst. lankytojai), Lietuvos nacionalinis muziejus (beveik 141 tūkst. lankytojų).

Muziejų rinkiniuose pernai buvo saugoma per 7,8 mln. vertybių, papildomai pernai jų įsigyta apie 160 tūkstančių.

Muziejai surengė 21,2 tūkst. edukacinių užsiėmimų, kuriuose apsilankė per 360 tūkst. dalyvių – 45 proc. daugiau, nei prieš metus.

Taip pat pernai atnaujinta beveik 190 nuolatinių ekspozicijų, surengta beveik 1,7 tūkst. parodų. Nemokamai muziejuose paskutiniais kiekvieno mėnesio sekmadieniais pernai apsilankė per 200 tūkst. lankytojų.

Festivalyje „Art After Hours“ dalyvausiančias Vilniaus meno erdves atrinko renginio kuratorės Sonata Baliuckaitė ir Gabija Tarabilda. Svarbiausias atrankos tikslas – galerijas, meno erdves ir menininkus sujungti į vieną kokybiško turinio vakarą, kuriame žiūrovai dalyvaus nemokamai.

„Renginio „Art After Hours“ datą ir koncepciją derinome prie šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’21“, – teigia mugės meno vadovė ir viena iš „Art After Hours“ kuratorių Sonata Baliuckaitė. – Į mugę kasmet atvyksta daug lankytojų iš kitų Lietuvos miestų, užsienio, taip pat tarptautinių kolekcionierių ir meno kritikų, žurnalistų. Norime, kad iš Vilniaus jie išsivežtų gerą emociją ir įspūdį ne tik apie mūsų miestą, bet ir apie meno erdves, galerijas, jose vykstantį gyvenimą“.

„Tokie festivaliai pritraukia daugybę žmonių, o miestas tampa kultūros ir išskirtinių renginių epicentru. Atvykusiems galerininkams iš užsienio šis vakaras yra ne tik puiki galimybė užmegzti bendradarbiavimą su mūsų miesto galerijomis, bet ir keliaujant festivalio maršrutais, pažinti Vilnių“, – teigia renginio kuratorė Gabija Tarabilda.

L. Skeisgielos nuotr.

Vilniaus Užupio rajonas naktinėtojus pasitiks net trimis parodomis. „AP Galerija“ kviečia į Danguolės Brogienės tekstilės parodą „Mėlynos mintys“, o menininkės Kristinos Norvilaitės galerijoje bus galima panerti į jos psichologinę, filosofinę ir edukacinę parodą „Užmiršti sapnai“. Užupio meno inkubatoriuje susitikti kviečia fotomenininkai Tadas Kazakevičius, Artūras Morozovas ir Paulius Zavadskis. Jų grupinė paroda „Po mišių“ atskleidžia jaudinančias sekmadienių akimirkas iš Lietuvos bažnytkaimių.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Arka“ pristatys grupinę instaliacijų ir įvietinto meno parodą „Įvykio vieta“. Joje dalyvaujantys menininkai Andrius Erminas, Rimantas Milkintas, Nerijus Erminas ir Danas Aleksa dabartį suvokia per nevienodos trukmės nugyventą laiko distanciją, kurią veikia laikmečių progresas, sociokultūrinė patirtis, artimos ateities nuojautos ir mėginimai prisitaikyti prie kintančio laiko.

Organizatorių nuotr.

Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerija „Artifex“ lankytojus pasitiks su paroda „Intuityvios instrukcijos“ ir Donato Norušio kūriniais, kurie istorijas pasakoja, pasitelkę garso fizikines savybes. Specialiai „Art After Hours“ festivaliui menininkas rengia garsų, vibracijų ir dažnių performansą. Galerijoje AV17 bus atidaryta jaunosios kartos skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Kritinė riba“, kuri pristatys per pastaruosius keletą metų sukurtus menininko objektus, kalbančius apie neišvengiamus mūsų pasaulio pokyčius.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos projektų erdvėje, galerijoje „Atletika“ ir kultūros komplekse „Sodas 2123” vyks tarptautinio kongreso „Tirti ar netirti post-disciplininėje akademijoje?“ pasirodymai. „Atletikoje“ savo performansus pristatys Robertas Narkus, Anastasia Kolas, Raivo Kelomees, Hardi Kurda ir Raminta Naujanytė. „Sodas 2123” kviečia į tarpdisciplininio meno kūrėjų Vytauto Gečo ir Marijos Puipaitės, Akvilės Anglickaitės, Austėjos Platukytės, Jelenos Škulienės, Laimos Kreivytės, Vitalij Červiakov, Gabrielės Gervickaitės ir kitų menininkų-tyrėjų-doktorantų atviras studijas.

Galerija „Vartai“ savo duris festivaliui atveria kartu su paroda, skirta žymaus Lietuvos modernizmo menininko Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms atminti. Galerijoje „Meno niša“ vyks Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatų Rūtos Katiliūtės ir Vladimiro Tarasovo paroda „Kažkas atsitiko“.

Organizatorių nuotr.

Pagrindinėje Šv. Jono gatvės galerijos salėje rasite grupinę individualistų parodą „Netobulas sodas“. Parodą inspiravo bulgarų kilmės prancūzų filosofo Cvetano Todorovo knyga „Netobulas sodas: humanizmo palikimas“. Galerijos požemiuose – Rūtos Matulevičiūtės paroda „Atlantida“. Vytauto Kasiulio dailės muziejus kvies į Vokietijoje gyvenančios ir dirbančios Patricijos Gilytės parodą „Žemės nėra“.

Galerijoje „Kairė-dešinė“ Vilniaus grafikos meno centre vyks Lietuvos grafinio dizaino kūrėjo Antano Kazakausko paroda, Pamėnkalnio galerijoje – personalinė japonų menininkės Rieko Koga kūrybos paroda, galerijoje „Morka“ – Aglaja Ray paroda, energijos šėlsmas, laisvės šokis su voleliais, teptukais ir purškiamų dažų flakonais – „Struktūros“.

Nepriklausoma eksperimentinė erdvė, galerija ir bendruomenės klausykla „8 akys ir ausys“ Vilniaus Naujamiestyje lankytojams pasiūlys ateistinį žaidimą religinėmis idėjomis – tapytojo Kipro Černiausko parodą „Išverstas šventumas“. Tikrai verta užsukti ir į visą parą veikiantį MO muziejaus skulptūrų sodą. Čia rasite Nacionalinės premijos laureatų kūrinius.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami lankytis parodose, dalyvauti ekskursijose, edukacijose, išklausyti diskusijų ir net pašokti, kitaip tariant, jiems artimu būdu susipažinti su erdvėmis, menininkais ir kūriniais.

Vilniaus galerijų savaitgalį (VGS) inicijuoja ir organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Šis užsienyje populiarus renginys Vilniuje pirmą kartą įvyko 2016-aisiais, siekiant pristatyti visuomenei šiuolaikinio meno procesus, autorius ir erdves, į įprastus maršrutus įrašyti naujus kultūrinius taškus. Galerijų savaitgalis unikalus tuo, jog kasmet suteikia progą atrasti daug naujo – dinamiška Vilniaus meno scena talpina tiek ne pirmą dešimtmetį veikiančias, stipriai į miesto kultūrinį gyvenimą įsišaknijusias institucijas, tiek drąsias alternatyvias iniciatyvas. 6-ojo VGS kuravimas antrą kartą patikėtas menininkei Akvilei Anglickaitei.

Namuose kita oda, kas?

Jau pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį, vyks penki parodų atidarymai – personalines ir grupines ekspozicijas pristatys galerijos „Atletika“, „Vartai“, „Editorial“, retam pažįstama nauja erdvė „Naugarduko 20A“ bei M. K. Čiurlionio namai. Pastarieji tapo ir specialios Vilniaus galerijų savaitgalio parodos „Kita oda“ namais. Kuratorės A. Anglickaitės teigimu, norėta naujai pažvelgti į namų erdvės specifiką ir dar iki pandemijos iškilusią, o jos metu tik sustiprėjusią netikrumo situaciją. Paroda yra tarsi 7 kelio filmo scenarijai, kurių autoriai savo herojus patalpina skirtingose laiko atkarpose – nuo mitinių iki šių laikų. Kūrinius pristatys pripažinimo sulaukę ir savo kūrybinį kelią dar tik pradedantys skirtingų kartų menininkai: Žygimantas Augustinas, Evelina Bernatonytė, Adomas Danusevičius, Tomas Daukša, Ainė Petkūnaitė, Jokūbas Vaicekauskas ir Jokūbas Verbickas. Siekiant užtikrinti visų komfortą ir sveikatą, parodų atidarymai bus ištęstiniai – vietoj susibūrimo konkrečią valandą atidarymo kalbai lankytojai turės progą sutikti menininkus ir užduoti rūpimus klausimus visą pavakarę.

„Dizaino fondo“ parodų erdvė. / E. Čebatorienės nuotr.

30 meno erdvių, nusidriekusių nuo Konstitucijos pr. iki Rasų, leis lanksčiai planuoti maršrutą tiek mėgstantiems ilgesnius pasivaikščiojimus, tiek linkusiems optimizuoti savo išvykas. Vienintelėje renginio dalyvėje iš dešiniojo Neries kranto – Nacionalinėje dailės galerijoje – eksponuojamos trys laikinos parodos, o kultūros komplekse SODAS2123 rasite net tris atskiras, savitu braižu pasižyminčias galerijas: „Atletika“, „Trivium“ ir „Swallow“; bei atviras menininkų studijas, kur bus galima susipažinti su jų kūrybiniu procesu, šiuo metu vystomais kūriniais. Tarp šių dviejų daugiafunkcių centrų plyti savo įvairove intriguojantis šiuolaikinio meno laukas: vitrinos galerija „apiece“, nepriklausoma, menininkų valdoma „pasidaryk pats“ tipo projektų erdvė „Studium P“, pernai po rekonstrukcijos duris atvėrę Radvilų rūmai, architektūrai dedikuotas „Nulinis laipsnis“ ir kt.

Speciali renginių programa: verpimas, grafika, tvarumas

Keturias dienas truksiančiame galerijų savaitgalyje veiklos ras visi – lankytojams parengta plati daugiau kaip 40-ies renginių (ekskursijų, susitikimų su menininkais, kūrybinių dirbtuvių, diskusijų) programa. Mažuosius ir jų šeimas su lininio pluošto verpimu galerijoje „Kairė-dešinė“ supažindins menininkė Silvija Juozelskytė-Vaičiulienė; Milena Liutkutė–Grigaitienė kiekvieną dieną Užupio meno inkubatoriuje iš arčiau pristatys grafikos dirbtuves, o nauja erdvė „8 akys ir ausys“ į virtualų pasimatymą tarp Vilniaus ir Londono pakvies menininkus Karoliną Žalėnaitę ir Joną Balsevičių.

Elenos Laurinavičiūtės „Baltų sienų pleneras“. / N. Lokcikaitės nuotr.

Verta nepraleisti šių metų pavasarį atsidariusio Vilniaus miestui dedikuoto Vilniaus muziejaus organizuojamo pokalbio „Apie Vilnių – jo vizijas, utopijas ir distopijas lietuvių literatūroje“. O jeigu norisi į patį žiūrėjimo į meną reiškinį pažvelgti kiek kritiškiau, Živilė Etevičiūtė parengė dvi specialias VGS diskusijas, vyksiančias MO muziejuje 10–11 d. Pirmoji – „Apie kultūros politiką. Išsipildymai“ – orientuota į kultūros politikos kaitos gaires, strategijas, įstatymų projektus ir kovą dėl riboto finansavimo. Kaip sugyventi skirtingų sričių kūrėjams, kokius kultūros politikos lūkesčius ir uždavinius išsikelti? Į šiuos klausimus atsakyti mėgins daug metų kultūros lauke dirbantys ir įvairius virsmus stebėję profesionalai. Šeštadienį antrojoje diskusijoje „Kodėl aš einu į parodas. Laisvalaikio leidimo būdai vizualiojo meno erdvėse“ trys nuolatiniai vizualiojo meno erdvių lankytojai, kurie nėra meno profesionalai, pasidalins savo patirtimi bei išbandytais, gerai veikiančiais parodinių erdvių atradimo ir lankymo būdais.

Norinčių įveiklinti ne tik regą galerijoje „Akademija“ kelis vakarus lauks kompozitoriaus Dominyko Digimo garso performansas „Vilniaus tylų klausymai“. Sekmadienio popietę Naujamiesčio loftų apsupty menininkų dienos centras „Autarkia“ drauge su menininke Sara Rodrigues ir restoranu „Delta mityba“ pristatys vietinio ir tvaraus maisto gamybai bei vartojimui skirtas dirbtuves.

Netikėta partnerystė – garso galerija

Miesto tradicija tapęs VGS šiemet bendradarbiauja su nauja iniciatyva – bendruomeniniu „Rasų radiju“, skirtu eksperimentams, autentiškoms garso patirtims bei asmeninėms audio klajonėms. Rugsėjo 10–12 d. ši platforma transliuos 5 skirtingais rakursais garso meną tyrinėjančių laidų epizodus, sudarytus tokių autorių kaip Arturas Bumšteinas, Armantas Gečiauskas (Arma Agharta), Gintas K ir Karolina Kapustaitė, o Simonas Nekrošius su Auguste Vickunaite pristatys savo garso koliažų premjerą. „Rasų radijo“ garsų galerija leis įsilieti į Vilniaus galerijų savaitgalio bendruomenę nuotoliniu, nuo geografinės padėties nepriklausomu būdu.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovės dr. Rūtos Kačkutės, ilgai trukęs karantinas buvo apribojęs parodų lankymą. Nors muziejus dirba jau keletą mėnesių, tačiau ne visi spėjo jas apžiūrėti. „Dalies parodų uždarymo laikas jau artėja: ši savaitė yra paskutinė pirmą kartą eksponuojamų Kazio Varnelio bažnytinio meno piešinių parodai „Begalybės link“, liepos pradžioje uždaroma Palangoje veikianti Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“, o Gedimino pilies bokšte eksponuojama primityviosios tapybos paroda iškeliaus į Rokiškį. Todėl artėjantis sekmadienis gali būti paskutinė proga jas pamatyti nemokamai. Taip pat laukia ir nesenai atidarytos parodos“, – sako dr. R. Kačkutė. 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorės dr. Kamilės Rupeikaitės teigimu, jau tradicija tapęs nemokamas muziejų lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį – puiki galimybė pasinerti į kultūros aktualijas ir aplankyti naujausias parodas. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys Samuelio Bako muziejus kviečia į birželio pradžioje atidarytas dvi parodas, skirtas moterims dailininkėms. „Parodoje „Kitokia Gurlitt“ pristatomi iki šiol niekur neeksponuoti talentingos XX a. pradžios vokiečių ekspresionistės Cornelios Gurlitt, Vilniuje gyvenusios ir kūrusios Pirmojo pasaulinio karo metais, darbai iš Berno meno muziejui (Šveicarija) perduotos „Gurlittų lobio“ kolekcijos. Antroji paroda „Piešiniai be pavadinimų“ skirta žymios vilnietės grafikės Adasos Skliutauskaitės, šiemet mininčios 90-metį, kūrybai“, – teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovė. 

Lankantis muziejuose, kaip ir kitose kultūros įstaigose, galioja operacijų vadovo sprendimu nustatyti reikalavimai: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius, laikytis asmens higienos (dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo, kosėjimo etiketo ir kt.). Kadangi vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. m ploto, dėl susidariusių srautų gali tekti palaukti. 

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką, galimą registravimąsi ir kita galima rasti muziejų interneto svetainėse.

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Respublikiniai: Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

Tačiau koks bus grįžimas į kultūrinius, pramoginius renginius, kai bus leidžiama peržengti dabar taikomą 50 žiūrovų ribą? Išklausyti skirtingų sričių Kauno kultūros renginių industrijos atstovų nuomonių šia tema pakvietė Vytauto Didžiojo universitetas, surengęs virtualiąją diskusiją "Postpandeminis menas", kurioje dalyvavo režisierius, teatro pedagogas, šiuolaikinio cirko festivalio "Cirkuliacija" meno vadovas Gildas Aleksa, naktinio baro "Lizdas" programų koordinatorius Šarūnas Šimaitis, "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratorius, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojas Lukas Alsys.

Sofa ar salė?

Nepaisant to, kad karantino metu didelė dalis kultūrinių renginių buvo perkelti į virtualiąją erdvę, labai norisi tikėti, kad kultūros pasiekiamumas nuo sofos nebus tapęs per daug patogus ir žiūrovai norės grįžti į teatro, koncertų ir kitų kultūrinių renginių sales ir erdves. Diskusiją moderavusi VDU Menų fakulteto doktorantė Milda Rutkauskaitė pasidalijo mintimi, kad būti namuose įpratusius žiūrovus gali tekti jaukintis iš naujo, tačiau su tuo nesutiko G.Aleksa. "Nemanau, kad žiūrovai priprato prie ekranų. Jei lankytis teatre buvo žmogaus įprotis, tai jis niekur nedingo", – įsitikinęs menininkas.

Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva.

Jam antrino ir Š.Šimaitis: "Perteikti naktinio baro ar klubo atmosferos virtualiai neįmanoma, o karantino išvarginti žmonės juk nori atsipalaiduoti, pasilinksminti."

"Labai svarbu, kad, dar labiau atlaisvėjus karantino ribojimams, žiūrovai nepamirštų laikytis taisyklių. Dabar, planuodami renginius, paruošiame ir A, ir B, ir C planus, o grįžus prie gyvų renginių, iš žiūrovų tikėsimės sąmoningumo, išsiugdyto įpročio saugoti ir save, ir kitus. Jei žiūrovai taisyklių laikysis, jie leis mums sugrįžti į vėžes ir džiuginti juos renginiais", – papildė L.Alsys.

Pasitrauks į antrąjį planą

Pandemija kultūros renginių industrijos atstovus paskatino pergalvoti savo veiklas, tikslus, ateities vizijas, nes vienintelė vieta, kurioje jie galėjo dalytis savo idėjomis ir veikti buvo virtualioji erdvė. Ši situacija, kaip teigė L.Alsys, atvėrė tam tikras kultūrinio sektoriaus žaizdas.

"Dalis šio sektoriaus atstovų pastebėjo, kad per mažai dirbo su socialiniais tinklais, komunikacija. Tačiau labai greitai situacija pagerėjo. Ypač regionuose, kurie parodė, kad geba greitai mobilizuotis ir spręsti problemas. Karantino laikotarpiu regioninių kultūros centrų, bibliotekų veiklos labai išsiplėtė", – džiaugėsi L.Alsys.

Perspektyva: diskusijos dalyvių teigimu, virtualieji renginiai neužgoš gyvųjų – tik virs nauja erdve kūrybiškumui plėtotis. / Stop kadras.

"Kaunas 2022" atstovas neabejoja: kai tik bus leista organizuoti didesnius kultūrinius, pramoginius renginius, virtualusis turinys, kurio dabar yra tiek daug, atsitrauks į antrąjį planą. "Kai virtualiosios transliacijos nebebus vienintele forma dalytis kultūra su platesne auditorija, manau, tiek kūrėjams, tiek kultūros operatoriams atsiras daugiau noro su jomis eksperimentuoti",– potencialą įžvelgė L.Alsys.

Abipusis palaikymas

Diskusijos metu dalyviai vieningai sutarė, kad kultūros renginių industrijos atstovams sugrįžti į vėžes padės žiūrovų sąmoningumas. Tačiau kad perėjimas nuo virtualiųjų prie gyvų kultūrinių ir pramoginių renginių būtų sklandesnis, prireiks ne tik to.

"Labai svarbu paremti vieniems kitus – pirkti bilietus į spektaklius, lankytis koncertuose, vakarėliuose", – sakė Š.Šimaitis. "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratoriaus nuomone, palaikymas paskatins ne tik kultūros renginių industrijos atstovus, bet ir bendruomenes, menininkus.

"Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva", – pridūrė režisierius G.Aleksa.

Norėdami greičiau pakilti nuo savo sofų, kultūrinių renginių išsiilgę žiūrovai turi nepamiršti, kad realybė, kurioje gyvename nuo praėjusių metų kovo, turi savo taisykles, kurios tampa nebeatsiejamos nuo šiandienos. Prisitaikymas bus sklandesnis ir malonesnis, jei taisyklės bus ne ignoruojamos, o jų bus laikomasi.

Lankytojus priims 36 sostinės parodų erdvės. Parodų kuratoriai ir meno kūrinių autoriai rengs ekskursijas, diskutuos ir ragins pažinti jų veiklos ypatumus.

„Šiemet siekiame pagilinti Vilniaus galerijų savaitgalio lankytojų žinias apie tai, kaip šiuolaikinio meno lauke veikia skirtingi jo veikėjai – kuo muziejai skiriasi nuo meno centrų, projektų erdvės nuo komercinių galerijų, menininkų valdomos erdvės nuo meno rezidencijų ir t.t. Manome, jog prasminga parodyti kiekvieno iš šių segmentų specifiką ir tarpusavio įtampas bei sąsajas“, – pranešime spaudai sakė Vilniaus galerijų savaitgalį kuruojančios menininkės Akvilė Anglickaitė ir menotyrininkė Dovilė Tumpytė.

Šiemet be 36 parodinių erdvių renginio lankytojai šiemet galės aplankyti Vilniaus universiteto Baltąją salę, įsikūrusią buvusiose observatorijos patalpose. Čia bus eksponuojamas specialiai penktajam Vilniaus galerijų savaitgaliui sukurtas architektūrinis objektas.

Vilniaus galerijų savaitgalis paprastai vyksta rudens pradžioje, tačiau šiemet jis pavėlintas dėl koronaviruso grėsmės.

Vienuoliktoje mugėje planuoja dalyvauti 50 galerijų ir 200 menininkų iš dešimties šalių, pranešė organizatoriai.

Renginyje bus pristatytos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijų, skulptūrų ir performansų paroda „Takas“, vyks susitikimai su meno žvaigždėmis, diskusijos, konferencijos ir edukacijų programa.

Šių metų naujovė – performansų erdvė, joje vyks menininkų Evaldo Janso ir Kristinos Švenčionytės, Dr. Gora Parasit, Monikos Dirsytės, Bon Along pasirodymai.

Specialioje „ArtVilnius’20“ projektų zonoje projektą pristatys Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, „Lewben Art Foundation“, Šiuolaikinio meno centras ir Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Po pertraukos į mugę grįžta džiazo virtuozas Vladimiras Tarasovas, savo individualius projektus rodys pirmą kartą mugėje dalyvausiantys ir Lietuvą užsienyje garsinantys menininkai Donatas Jankauskas-Duonis bei Augustas Serapinas.

Mugėje bus pristatyta plati fotografijos programa. Joje – latvių menininko Arnio Balčiaus ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio lietuvio Vytenio Jankūno projektai. Galerijos savo stenduose pristatys nemažai Lietuvos fotografijos klasikų – Algimantą Aleksandravičių, Rimantą Dichavičių, Remigijų Treigį, Violetą Bubelytę ir kitus.

LRT studijoje vyks meno diskusijos, paskaitos ir pristatymai.

Šeštadienį „Litexpo“ taip pat bus rengiama tarptautinė konferencija metamodernizmo tema, dalyvaujant sąvokos autoriui.

„ArtVilnius“ ketvirtą kartą organizuoja renginį „Naktis galerijoje“. Naktinėtojai į miesto galerijas kviečiami penktadienį, galerijų durys bus atviros iki 23 valandos.

Jau antrus metus kultūra alsuojančiu maršrutu „Su-Menėk“ miestiečiai ir miesto svečiai nemokamai galės važiuoti kiekvieną vasario savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio.

Žodžiu „sumenėti“ vadinamas jausmas ir poveikis, kurį sukelia menas. Važiuojant specialiai akcijai „Su-Menėk“ parengtu maršrutu bus galima apsilankyti Nacionalinėje dailės galerijoje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Literatų gatvėje, VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“, projektų erdvėje „Editorial“ Užupio meno inkubatoriuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, galerijoje „Menų tiltas“, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, galerijoje „Arka“, Šiuolaikinio meno centre bei jo skulptūrų kieme, galerijoje „terra recognita“, VDA galerijoje „Artifex“, urbanistinio meno galerijoje „Open Gallery“, Tolerancijos centre ir Samuelio Bako muziejuje, MO muziejuje bei MO skulptūrų sode, galerijose „Meno niša“, „Vartai“, taip pat Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Pamėnkalnio, „The Rooster Gallery“ bei „(AV17) Gallery“ galerijose.

Daugelyje akcijoje dalyvaujančių galerijų ir muziejų bus paruoštos specialios programos – parodas bus galima apžiūrėti kartu su menininkais, kuratoriais ar gidais, taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės, bus rodomi kino filmai.

Specialiai paženklinti autobusai numatytomis datomis „Su-Menėk“ maršrutu kursuos nuo 11 iki 19 val. penktadieniais, šeštadieniais ir nuo 11 iki 17 val. sekmadieniais. Autobusai kursuos kas 40 min., o įlipti bei išlipti bus galima bet kurioje maršruto stotelėje. Kiekvienoje iš stotelių bus galima rasti maršruto „Su-Menėk“ tvarkaraščius.

Pasak Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos, keturių dienų programoje – dvylikos parodų atidarymai, vienos iš „Auksinio liūto“ laureačių performansas, diskusija apie Vilniaus parodinių erdvių ekosistemą ir daug kitų renginių.

Organizatorių teigimu, renginys siekia supažindinti su mieste veikiančiomis meno erdvėmis, pristatyti naujas iniciatyvas ir ugdyti ilgalaikį lankymosi galerijose įprotį.

Nuo ketvirtadienio prasidedantis renginys startuoja su diskusija apie Vilniaus parodinių erdvių ekosistemą. Čia bus siekiama išsiaiškinti, kaip meno lauką pakeičia nauji žaidėjai bei kas nutinka užsidarius senoms institucijoms. Pokalbis vyks vėlyvą rudenį rekonstrukcijai užsidarysiančiame Šiuolaikinio meno centre (ŠMC). Čia taip pat numatyti dviejų naujų parodų atidarymai, ekskursijos, edukacinė programa vaikams, koncertas ir skaitykloje sukauptų antrų leidinių egzempliorių išdalytuvės.

Vitebsko gatvėje besikuriančiame kultūros komplekse SODAS 2123 penktadienį bus atverta galerija „Atletika“. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos kuruojamoje erdvėje vyks parodų atidarymai, koncertai, naujų iniciatyvų ir knygų pristatymai.

Galerijų savaitgaliai Europos ir pasaulio miestuose organizuojami jau daugiau nei dešimtmetį. Kartą per metus vykstančio nemokamo renginio tikslas – sukurti progą pažinti mieste veikiančias meno erdves, aplankyti parodas, susitikti su kūrėjais.