„Jo didenybė viesulas per sieną keliauja be dokumentų. Štai tokį stichijos šėlsmą vakar užfiksavo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esančios elektroninės mūsų akys“, – feisbuke rašo pasieniečiai.

Vaizdo įraše matyti, kaip pasienyje siaučia stiprus vėjas, žemė nuklota ledo kruopomis. Tačiau toks gamtos šėlsmas pridaro ir žalos – po kelių sekundžių ant valstybes skiriančios tvoros vienas po kito virsta medžiai. 

Po vaizdo įrašu pasipylė internautų komentarai. „Pušys nelegaliai kirto sieną tiesiogine to žodžio prasme“, – šmaikštavo Karolis.

„Kuriame pasienio rajone taip siautėjo?“ – domėjosi internautė Kristina. „Tai Vilniaus rajonas, už keliasdešimties kilometrų nuo sostinės į rytus“, – patikslino VSAT pareigūnai.

Pasak sinoptikų, šiandien orus Lietuvoje lems anticiklono gūbrys, karštį išstums gaivesni orai, protarpiais prapliups lietus, pakils gūsingas vėjas. Trečiadienį nepastoviai debesuota. Vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas vakarų, pietvakarių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 19–24 laipsniai šilumos, informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Liepos 30-osios naktį šiaurės vakariniuose, dieną daugelyje rajonų trumpai palis. Vietomis galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 11–16, dieną 17–22 laipsniai šilumos.

5,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, įvykęs apie 23 val. 30 min. (22 val. Lietuvos laiku), sukėlė paniką sostinėje ir aplinkiniuose rajonuose.

Drebėjimo epicentras buvo maždaug už 40 km į vakarus nuo sostinės, pranešė Teherano universiteto Seismologijos centras .

Nėščia moteris mirė bėgdama iš namų netoli epicentro esančiame Malarde, sakė apygardos prefektas.

„Buvo sužeisti 97 žmonės“, – sakė Irano Raudonojo Pusmėnulio pagalbos ir gelbėjimo organizacijos vadovas Morteza Salimi (Morteza Salimis). Jis pridūrė, kad nukentėjusiųjų buvo Alborze, Teherane ir Savėje.

Drebėjimas didelės žalos nepadarė, bet dešimtys tūkstančių žmonių, baimindamiesi pakartotinių požeminių smūgių, naktį praleido lauke.

Daugelis nakvojo automobiliuose su veikiančiais varikliais, kad nebūtų šalta. Tai dar labiau pablogino padėtį dėl tiršto smogo, pastarąją savaitę gaubiančio sostinę.

Per šešias naktines valandas po drebėjimo benzino buvo nupirkta 10 mln. litrų. Šis skaičius daugiau kaip dvigubai viršija vidutinį per visą vieną dieną parduodamo benzino kiekį, pranešė nacionalinė degalų platinimo kompanija.

Smulkiausių ir pavojingiausių dalelių koncentracija ore pasiekė 170 mikrogramų kubiniame metre, o kai kuriuose rajonuose – 194 mikrogramų kubiniame metre, nurodė Teherano savivaldybė.

Tai maždaug septynis kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 25 mikrogramų kubiniame metre 24 valandų periodu maksimumą.

Irano teritorijoje yra keli dideli tektoniniai lūžiai, o silpnų seisminių smūgių šalyje užfiksuojama beveik kasdien.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje įvyko keli žemės drebėjimai.

Gruodžio 13-ąją per 6,2 balo drebėjimą pietrytinėje Kermano provincijoje buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių.

Lapkričio 12 dieną vakarinėje Kermanšaho provincijoje įvyko 7,3 balo drebėjimas, per kurį žuvo 620 žmonių.

Daugiausiai aukų pastaraisiais metais pareikalavo 6,6 balo žemės drebėjimas 2003 metais, kuris šalies pietryčiuose sulygino su žeme istorinį Bamo miestą. Tąsyk žuvo mažiausiai 31 tūkst. žmonių.

1990 metais per 7,4 balo drebėjimą Irano šiaurėje žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 300 tūkst. buvo sužeisti. Pusė milijono gyventojų liko be namų – buvo sugriauta dešimtys miestelių ir beveik 2 tūkst. kaimų.

Žiemos vyti nereikės?

Visi šie gamtos reiškiniai lyg ir reikštų artėjantį pavasarį, tačiau sinoptikai net ir pajūriui šią savaitę žada šalčio bangą.

Dienraščio "Klaipėda" skaitytoja, vasario 5-ąją savo kieme užfiksavusi pražydusias snieguoles, stebėjosi, kad šiais metais šios gėlės žiedus parodė itin anksti.

"Snieguolės kartais prasikala net pro ledo ir sniego sluoksnį. Tačiau vasario pradžia net ir joms dar ankstyva. Dažniausiai šios svogūninės gėlės pražysta kovo ar balandžio mėnesiais. Tiesa, pasitaiko tokių šiltų žiemų, kai jos sužydi ir viduržiemį", – tikino gėlių mėgėja.

Savo kieme gėlininkė aptiko ir žydinčių saulučių. Netoliese esančioje pievoje buvo galima išvysti ir kelis pražydusius šalpusnius.

Pavasaris ateis per Užgavėnes, net nereikės vyti žiemos.

"Apgavo augalus gamta. Ankstyvi žiedai dažniausiai reškia jų mirtį. Juk artėja šalčiai, vargu ar tie žiedai atlaikys. Tačiau, prisiminus kinų Naujuosius metus, kuriuos visai neseniai šventėme, jie reiškia atgimimą, pavasario laukimo pradžią. O pavasaris ateis per Užgavėnes, net nereikės vyti žiemos", – prognozavo rusniškis žolininkas Virgilijus Skirkevičius.

Dar viena netikėta šios žiemos išdaiga – Rusnėje vasario mėnesio pradžioje ėmė tekėti klevų sula.

"Vienas žmogus prieš kelias dienas man atnešė klevų sulos. Nepatikėjau. Pagalvojau, kad užšaldęs buvo. Tačiau paragavau ir nustebau – šiųmetė sula. Kelias dienas buvo atšilę, štai ir ėmė judėti sula klevuose", – pasakojo V.Skirkevičius.

Nesiskirs nuo ankstesnių pavasarių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, kaip ir rusniškis žolininkas, numatė tą pačią šių metų pavasario datą.

"Pavasaris pats ateis per Užgavėnes. Šiais metais jos yra labai vėlyvos – vasario 28-ąją. Savaiminis klimatologinis pavasaris į pajūrį dažniausiai atkeliauja pirmą kovo dešimtadienį, o didžiojoje Lietuvos dalyje – įsibėgėjus kovui", – aiškino klimatologas.

Specialistas tikino, kad artėjantis pavasaris neturėtų skirtis nuo praėjusių ir užpraėjusių metų. Tai reikštų, kad jis bus ankstyvas.

"Pernai kovą laikėsi keturių laipsnių šilumos temperatūra. Gal Rusnėje, kuri yra pamary, pavasaris ir ateina anksčiau? Gal gėles pažadino ilgėjančios dienos? Nes statistiškai vasaris būna toks pats šaltas, kaip ir sausis. Šią savaitę pasirodysiančia šalčio banga taip pat nereikėtų stebėtis. Pasitaiko, kad vasaris būna net itin žvarbus. 2011 ir 2012 m. vasariai buvo labai šalti", – tikino D.Valiukas.

Tiesa, klimatologas ramino, kad po šios savaitės daugiau šalčių vasarį tikėtis nereikėtų.

Užsienio klimatologai taip pat prognozuoja, kad pavasaris bus ankstyvas.

"Užsienio klimatologai taip pat prognozuoja, kad pavasaris bus ankstyvas. Vasaris turėtų būti šiltesnis nei įprasta net dviem laipsniais. Kovą prognozuojama taip pat šiltesnė temperatūra. Kovą daugiametė vidutinė temperatūra siekia 0,4 laipsnio šalčio, balandį – 6,7 laipsnio šilumos", – konstatavo D.Valiukas.

Stebino šalčio rekordai

Ką galėtų reikšti itin anksti vadinamaisiais kačiukais pasipuošusios blindės, klimatologas nedrįso prognozuoti. Pastarosios dažniausia sužydi tik po to, kai žiedus išskleidžia lazdynai.

Pagal fenologinį kalendorių, po to, kai žiedus ima krauti baltalksnis ar riešutinis lazdynas, išsiskleidžia ir šalpusnis. Apie 10 dienų vėliau pražysta juodalksnis, o praėjus dviem savaitėms – ir blindė.

"1991 m. vasario 21 d. Kybartuose oro temperatūra buvo pakilusi iki 16,5 laipsnio šilumos. Absoliutus temperatūros minimumas fiksuotas 1956 m. vasario 14-ąją. Tą kartą Utenoje spaudė 42,9 laipsnio šaltis. Klaipėdoje šalčiausia buvo 1956 m. vasario 1-ąją. Atšalo iki 33,4 laipsnio. Šilčiausia buvo 1989 m. vasario 26-ąją, kai termometrų stulpeliai pakilo iki 15,4 laipsnio aukščiau nulio", – temperatūrų rekordus vardijo D.Valiukas.