Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.

Kaip trečiadienį pranešė FNTT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, trys kaltinamieji, pasinaudoję kitų žmonių duomenimis, jiems nežinant tikrųjų tikslų, kurdavo veiklos nevykdančias mažąsias bendrijas. Jie fiktyviai įdarbindavo žmones ir, paskelbę mažųjų bendrijų bankrotus, siekdavo gauti Garantinio fondo lėšas darbuotojų atlyginimams, kurias priklauso išmokėti darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiam.

Įtariama, kad Garantiniam fondui pervedus darbo užmokestį mažųjų bendrijų darbuotojams, pinigai būdavo išdalijami – dalis atitekdavo mažosiose bendrijose įdarbintiems asmenims, o kita dalis galbūt keliaudavo apgaulės organizatoriams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, du iš įtariamųjų – Vilniuje gyvenantys nemokumo administratorius ir mokytoja – pasinaudoję kitų asmenų duomenimis, 2018–2019 metais įkūrė dvi mažąsias bendrijas, galbūt turėdami išankstinį tikslą pasisavinti Garantinio fondo lėšas.

Manoma, kad veikdami per paskirtus bendrijų direktorius, kaltinamieji mažosiose bendrijose įdarbino po aštuonis asmenis, kurie galbūt jokios veiklos nevykdė.

Kaltinamieji mažosiose bendrijose įdarbino po aštuonis asmenis, kurie galbūt jokios veiklos nevykdė.

Vėliau buvo nutariama bendrijoms kelti bankroto bylas ir paskirti bankroto administratorius. Paskirti bankroto administratoriai nežinojo apie lėšų pasisavinimo planus, todėl, pradėję bankroto procedūras, kreipdavosi į Garantinį fondą dėl lėšų darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti skyrimo.

Pasak FNTT, skaičiuojama, kad šie du kaltinamieji bendrai apgaule galėjo įgyti per 32,5 tūkst. eurų Garantinio fondo lėšų.

Dar vienas į teismą keliausiantis Vilniuje gyvenantis asmuo, įtariama, veikė panašiai.

Įtariama, kad savo vardu įkūręs mažąją bendriją, jis įdarbino 8 asmenis, jie nevykdė jokios veiklos.

Paskelbus mažosios bendrijos bankrotą, administratorius kreipėsi į Garantinį fondą, kuris šios mažosios bendrijos darbuotojams pervedė beveik 16 tūkst. eurų. Įtariama, kad kaltinamasis iš fiktyvių darbuotojų sau grynaisiais pinigais galėjo pasiimti beveik 7 tūkst. eurų.

Iš viso valstybei trijų kaltinamųjų padaryta žala gali viršyti 48 tūkst. eurų – tokio dydžio civilinius ieškinius šioje byloje kaltinamiesiems pateikė Valstybinio socialinio draudimo valdybos „Sodros“ Kauno skyrius.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sigita Kairienė, surašiusi kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Už apgaule įgytą svetimą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

„Atsižvelgiant į dabartinę nelengvą situaciją šalyje, Garantinio fondo lėšomis galėtume suteikti realią pagalbą restruktūrizuojamų įmonių darbdaviams ir darbuotojams. Iki šiol Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, šios lėšos buvo skiriamos tik bankroto atveju. Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, restruktūrizavimas turėtų tapti patrauklesniu ir dažniau inicijuojamu procesu, o tai teigiamai paveiktų verslo stabilumą bei užimtumo lygį“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Priėmus siūlomus pakeitimus, išmokų mokėjimas restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams palengvintų darbdaviui galimybes išsaugoti darbo vietas, dengiant atlygio įsiskolinimą tiek darbo santykius tęsiantiems darbuotojams, tiek dėl struktūrinių pertvarkymų atleidžiamiems darbuotojams, kurių išsaugant veiklą turėtų būti mažuma. Išmokos, kaip ir darbdavio bankroto atveju, būtų mokamos iki jų reikalavimų dydžio, bet ne daugiau kaip 6 minimalūs mėnesio atlyginimai.

Taip pat finansų ministrė pažymėjo, kad COVID-19 pandemijos metu būtina ne tik perkelti į nacionalinę teisę privalomas europines verslo restruktūrizavimo gaires, bet ir surasti priemonių, kaip padėti finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms, kurios šiandien sprendžia dilemą dėl ateities perspektyvų.

„Tokia priemonė galėtų būti Garantinio fondo išmokų mokėjimas restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams“, – sakė ministrė.

Prognozuojama, kad lėšų poreikis Garantinio fondo išmokoms restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams galėtų siekti apie 1 mln. eurų per metus.

Įmokas į Garantinį fondą (0,16 procento dydžio nuo darbuotojų pajamų) moka patys darbdaviai.

Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą. Aplinkos viceministras Dalius Krinickas BNS teigė, kad ministerija kol kas jo negavo, todėl komentuoti susitarimo sąlygų negali.

„Kadangi „Metrail“ sukčiavimai susiję su dokumentais, kuriuose apskaitomas 15 tūkst. tonų pakuočių sutvarkymas, verslas apsiims papildomai sutvarkyti tokį patį kiekį pakuočių. Tai bus padaryta per 5 metus. Kad šis įsipareigojimas tikrai būtų įgyvendintas, bus steigiamas specialus garantinis fondas visam kiekiui pagal mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projekte numatytą metalinės pakuotės mokesčio tarifą – 186 eurų už toną“, – „Žaliojo taško“ pranešime spaudai sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė.

Ji BNS teigė, kad fondas turėtų siekti 2,8 mln. eurų, lėšas į jį per viešąsias įstaigas „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) turėtų įnešti gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir bendrovės „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“,„Sanitex“, „Eugesta“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“, „Gubernija“, „Švyturys-Utenos alus“, „Norfos mažmena“, „Aibės prekyba“, Kėdainių konservų fabrikas, Marijampolės pieno konservai, „Biovela“.

„Čia būtų ministerijai garantija, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Neįvykdžius įsipareigojimų sutvarkyti įsipareigotą kiekį, už kiekvieną nesutvarkytą toną būtų nurašomos garantinio fondo lėšos“, – BNS aiškino R. Radavičienė.

Aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkyta 14,5 tūkst. metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių atliekų. Tačiau, pasak R. Radavičienės, taikos susitarimo projekte siūloma neapsiriboti vien metalinių ar plastiko pakuočių atliekomis, o norima, kad būtų įskaitomi visų rūšių pakuočių atliekų sutvarkymai.

Anksčiau verslas taip pat siūlė įsipareigojo nupirkti papildomai 50 tūkst. pirminio rūšiavimo konteinerių,  vadinamųjų „varpelių“ komplektų, tačiau R. Radavičienės teigimu, šio įsipareigojimo naujame susitarime nebėra.

Kovo viduryje pasiektame preliminariame verslo ir ministerijos susitarime verslas siūlė nesutvarkytą 15 tūkst. tonų atliekų kiekį padengti 2016-2017 metais sutvarkytų perviršiu bei įsipareigodama viršyti nustatytas užduotis ateinančiais metais.

Aplinkos viceministras D. Krinickas BNS teigė, kad ankstesnių metų sutvarkyti atliekų kiekiai negali būti naudojami „Metrail“ problemai spręsti.

„Kalba dabar eina apie papildomą kiekį kurį turi sutvarkyti per ateinančius metus, o praeitų metų sutvarkyt kiekio nėra pagrindo užskaityti, nes tos atliekos buvo sutvarkytos, mokestis buvo sumokėtas. Užskaitymas į praeitį nėra įmanomas“, – BNS sakė D. Krinickas.

Verslo ir Aplinkos ministerijos susitarimą dar turės tvirtinti šalių ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.

Lieka neaišku, kaip Lietuva užtikrins, kad kelionių organizatoriaus bankroto atveju turistai atgautų visus už kelionę sumokėtus pinigus, kaip to reikalauja ES.

VZ teigimu, prieš keletą dienų Vyriausybę pasiekė naujas pakoreguotas įstatymo projektas, kuriame neliko punkto apie tokio fondo steigimą. Pagal naująjį projektą turistams, kaip ir iki šiol, būtų atlyginama tik iš kelionių organizatoriaus turimo draudimo lėšų.

„Negavome pritarimo iš institucijų ir nepavyko galutinai susiderinti. Tad atėjus naujam ministrui (ūkio ministrui Virginijui Sinkevičiui – BNS) nuspręsta kol kas teikti Vyriausybei projekto variantą, kuriame nebėra kompensavimo turistams mechanizmo“, – pokyčius dienraščiui aiškino Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė.

ES direktyva, reikalaujanti tokios kompensacinės priemonės, į Lietuvos teisę turi būti perkelta iki kitų metų sausio. Tačiau ministerija kompensavimo mechanizmo klausimo sprendimą linkusi atidėti iki 2019 metų.

BNS primena, kad rugsėjį Vyriausybė palaikė Ūkio ministerijos siūlymą suformuoti kelionių garantinį fondą. Planuota, kad kelionių organizatoriai kiekvieno ketvirčio pabaigoje į fondą turėtų mokėti iki 1 proc. kelionės kainos. Patys kelionių organizatoriai, kurių lėšomis buvo numatyta sukaupti 4 mln. eurų rezervą, tokiai idėjai nepritaria.

Sukurti specialų kelionių draudimo fondą pradėta svarstyti prieš kelerius metus, kai bankrutavo keli kelionių organizatoriai.

„Fondo dėl galimybės išmokėti tam tikras išmokas atleistiems darbuotojams nekursime, bet šitas funkcijas turėtų perimti Garantinis fondas“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

Pasak jo, naujo fondo apsispręsta nekurti, siekiant neleisti pinigų naujai struktūrai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, įmokas šiam tikslui mokės darbdaviai, tačiau naujo mokesčio jiems  nebus, nes vienu procentu bus sumažinta jų įmoka „Sodrai“.

Ministrė sakė, kad apsispręsta ilgainiui mažinti darbdavių „Sodros“ įmoką 12 procentinių punktų, tačiau kol kas nėra aišku, per kokį laiką tai gali įvykti. Pasak jos, tokius nuostolius „Sodrai“ numatyta kompensuoti perkeliant bazinės pensijos mokėjimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

Šiuo metu darbdavio įmoka „Sodrai“ siekia 27,98 proc., o kartu su 3 proc. sveikatos draudimo įmoka - 30,98 procento.

A.Pabedinskienės teigimu, taip pat susitarta „įstatyme aiškiai įrašyti“, kad minimalus atlyginimas kartą per metus būtų peržiūrimas ekspertų ir tik tada būtų sprendžiama, kaip jį keisti.

Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali - vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.

Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams - ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau - pusę uždarbio.

Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai  galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.

Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas, nes darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.

Planuojama, kad socialinis modelis bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų.    

Ūkio ministerija svarstys galimybę Lietuvoje steigti kelionių garantinį fondą. Į šį fondą mokėtų kelionių pardavėjai, o sukauptos lėšos būtų naudojamos turistų nuostoliams, patirtiems dėl kelionių organizatorių nemokumo ar bankroto, kompensuoti, rašo "Verslo žinios".

"Garantinio fondo, kaip vienos turistų apsaugos priemonių, steigimo galimybę Ūkio ministerija numato nagrinėti netolimoje perspektyvoje", - sakė Ūkio misterijos Politikos skyriaus vedėjas Renaldas Čiužas.

Dienraščio žiniomis, grįžti prie garantinio fondo idėjos Ūkio ministeriją paskatino Europos Komisijos (EK) dėmesys. EK yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimų procedūrą dėl galbūt netinkamo direktyvos įgyvendinimo, nes Lietuva nuo kelionių organizatorių bankrotų nukentėjusiems turistams neužtikrina galimybės atgauti 100 proc. už kelionę sumokėtos sumos.

Į Garantinį fondą, iš kurio bankroto atveju mokamos išmokos darbuotojams, 2016 metais tikimasi surinkti beveik 6 proc. daugiau įmokų nei šiemet.

2016 metų biudžeto projektas, kurį Vyriausybė pradėjo svarstyti pirmadienį, numato, kad darbdaviai į fondą įneš 13,8 mln. eurų - 5,9 proc. daugiau nei šiemet. Bendros fondo pajamos ir įplaukos kitais metais turėtų būti 16,31 mln. eurų, arba 21,9 proc. didesnės.

Finansų ministerija planuoja, kad bendras išmokų dydis darbuotojams kitąmet bus 10,3 mln. eurų, arba 1,6 proc. daugiau negu šiemet.

2017 metų sausio 1-ąją fondo lėšų likutis turėtų siekti 25,71 mln. eurų.

Vyriausybė turėtų pritarti Garantinio fondo kompensacijoms atleistiems darbuotojams, jeigu tokį mechanizmą patvirtintų Trišalė taryba, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, išmokant išeitines kompensacijas darbdaviai apeina dabar galiojantį Darbo kodeksą ir fondas galėtų padėti spręsti problemą.

„Jeigu Trišalė taryba pritars, tikrai aš pritarčiau. Noriu pasakyti, kad jeigu ir nebus Garantinio fondo, tai šiuo metu galiu gal drąsiai teigti, kad turės būti, aišku, numatytas finansavimas, atleidžiant žmones iš darbo, kuris tikrai jiems tą išmoką garantuotų. Bet šitam Garantiniam fondui, pritarus Trišalei tarybai, tikrai, mano manymu, reikėtų pritarti“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, per ekonominį sunkmetį Lietuvoje buvo atleista 40 tūkst. darbuotojų, iš jų tik 7 tūkst. gavo išeitines kompensacijas.

„Tai rodo, kad Darbo kodeksas Lietuvoje, kaip galima daryti išvadą, neveikia. Negalime toliau taikstytis su tokiais dalykais ir tokiais pavyzdžiais. Manau, kad socialinis modelis turės tenkinti ir darbdavio, ir darbuotojo interesus. Jis tikrai modernus, šiuolaikiškas“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Idėja mokėti išeitines kompensacijas atleistiems darbuotojams panaši į anksčiau Darbdavių konfederacijos teiktą siūlymą steigti specialų fondą, į kurį įmokas mokėtų darbdaviai ir valstybė. Atleidus darbuotoją ar darbuotojus, jie galėtų gauti šio fondo išmokas ir finansiškai sudėtingais laikais ši našta nekristų ant vieno darbdavio.

Naują socialinį modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Vienos didžiausių televizorių gamybos bendrovių Baltijos šalyse "Šiaulių tauro televizoriai" darbuotojai jau bemaž pusmetį gyvena be algų, penktadienį rašo "Šiaulių kraštas". Žmonės negali gauti pažymų dėl patalpų šildymo kompensavimo, nemokamo vaikų maitinimo mokyklose ir kitoms socialinėms išmokoms.

Šią savaitę Šiaulių apygardos Šiaulių apygardos teismui bankroto administratorius pateikė prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą. "Kai ji bus nutraukta, bendrovei bus iškelta bankroto byla, o tada darbuotojams per Garantinį fondą bus kompensuoti jų praradimai. Iš kitos pusės bedarbių gretose atsiras dar 110 žmonių..." - sakė įmonės bankroto administratorius Kęstutis Butkus.

Jis informavo, kad penktadienį įmonės kadrų skyriaus darbuotojai bus įleisti į patalpas, jiems bus išduotos visos reikalingos pažymos.

Į Garantinį fondą, iš kurio įmonės bankroto atveju mokamos išmokos darbuotojams, 2015 metais tikimasi surinkti beveik 7 proc. mažiau nei šiemet darbdavių įmokų.

2015 metų biudžeto projektas, kurį Vyriausybė svarstys penktadienį, numato, kad darbdaviai į Garantinį fondą įneš 11,585 mln. eurų (40 mln. litų) - 6,9 proc. mažiau nei šiemet. Bendros fondo pajamos ir įplaukos kitais metais turėtų būti 46,2 mln. litų, arba 4,5 proc. didesnės.

Finansų ministerija planuoja, kad bendras išmokų dydis darbuotojams bus 10,137 mln. eurų (35 mln. litų), arba 12,5 proc. mažiau negu šiemet.

2016 metų sausio 1-ąją fondo lėšų likutis turėtų siekti 14,635 mln. eurų (50,53 mln. litų).